- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2-356-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01021-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje leista vykdyti skubiai, išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrobosas“ ieškinį ir iš atsakovės V. R. priteisė 61 460,06 Eur skolos ir 5 654,32 Eur palūkanų bei 40 Eur išlaidų kompensaciją, 3 232 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 14 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. lapkričio 2 d. gautas atsakovės V. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, atsakovė šioje dalyje prašo skundžiamą sprendimą pakeisti – iš V. R. priteistą skolos sumą sumažinti iki 50 662,99 Eur, palūkanų sumą sumažinti iki 4 661,00 Eur, iš viso priteisti 55 363,99 Eur, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 783,34 Eur.
3. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. lapkričio 16 d. gautas pakartotinis ieškovės prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti neapskųstą sprendimo dalį ir vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodyta, kad atsakovė sprendimą skundžia tik dalyje, pretenzijų dėl likusios sprendimo dalies neturi. Taigi sprendimo dalis, kuri nėra skundžiama atsakovės, yra įsiteisėjusi ir todėl ieškovė įgyja teisę į vykdomojo rašto išdavimą. Ieškovės nuomone, atsakovės neapskųsta sprendimo dalis laikytina savarankišku reikalavimu, dėl kurio nėra ginčo apeliacinėje instancijoje. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami ne skolos atsiradimo faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinio skundo padavimas bei apeliacinės instancijos sprendimas neturės jokios įtakos sprendimo dalyje dėl neapskųstos skolos bei kitų susijusių išlaidų ieškovės naudai. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje išnagrinėtas reikalavimas, dėl kurio nepaduotas apeliacinis skundas, laikytinas savarankišku reikalavimu dėl kurio galėtų būti išduotas vykdomasis raštas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pažymėjo, kad jau praėjo metai nuo skolos apmokėjimo termino. Skolos suma yra didelė, tačiau atsakovė skolos ir toliau nemoka, siekdama užvilkinti skolos mokėjimo prievolę pateikė apeliacinį skundą dėl dalies skolos apmokėjimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad tuo atveju jeigu nebus tenkinamas pakartotinis prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimo dėl dalies sprendimo, susidarys tokia situacija, kad atsakovė turi daugiau teisių nei ieškovė, o tokia situacija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra galima. Anot ieškovės, atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – pirma, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl 50 662,99 Eur skolos, 4 661 Eur palūkanų, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo neginčijamos sumos, leido vykdyti skubiai; antra, išdavė ieškovei UAB „Agrobosas“ vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies dėl 50 662,99 Eur skolos, 4 661 Eur palūkanų, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo 58 107,33 Eur sumos iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad atsakovė skundžia tik dalį sprendimo, nereiškia, jog kita dalis yra įsiteisėjusi, nes apeliacinės instancijos tesimas turi pareigą patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o nustatęs šiuos pagrindus, gali išeiti iš apeliacinio skundo ribų ir panaikinti visą teismo sprendimą. Tačiau civilinio proceso normos numato galimybę spręsti, ar nėra pagrindo vykdyti teismo sprendimą skubiai, tuo atveju, gali būti vykdomas visas ar dalis teismo sprendimo, nors nėra išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl tokio teismo sprendimo dalies panaikinimo. Pažymėjo, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didesnę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pakartotiniame prašyme išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad ieškovė siekia dalies teismo sprendimo vykdymo dėl to, jog delsimas vykdyti teismo sprendimo dalį, kurios neskundžia atsakovė, sukelia jai nuostolius, nes ji negali naudotis jai priteista pinigų suma savo veikloje. Atsakovė ginčija tik priteistos sumos dalį, kurią prašo sumažinti, t. y. 61 460,06 Eur skolą sumažinti iki 50 662,99 Eur, palūkanas sumažinti nuo 5 654,32 Eur iki 4 661 Eur, bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 3 232 Eur iki 2 783,34 Eur. Tai, kad jau praėjo metai nuo skolos apmokėjimo termino pabaigos, skolos suma yra pakankamai didelė atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, o atsakovė nors ir ginčija tik dalį priteistų sumų, todėl šios sumos išieškojimas prievartos priemonėmis yra pateisinamu ieškovės siekiu. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas leisti sprendimo dalį, kurios neskundžia atsakovė, vykdyti skubiai, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neišdavus vykdomojo rašto dėl neapskųstos sprendimo dalies bus pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį ieškovės UAB „Agrobosas“ prašymą dėl leidimo skubiai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl 50 662,99 Eur skolos, 4 661,00 Eur palūkanų, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo ir šioje dalyje išduoti vykdomąjį raštą atmesti.
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė jau reiškė prašymą leisti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. skubiai, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. šį prašymą atmetė. Ieškovė 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė pakartotinį analogišką prašymą, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš esmės nepasikeitus jokioms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Nors pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą, tačiau pripažino, kad tai, jog atsakovė skundžia tik dalį sprendimo, nereiškia, kad kita dalis yra įsiteisėjusi. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta, kadangi ieškovė pareiškė vieningą reikalavimą priteisti skolą, taip pat vieningą reikalavimą priteisti palūkanas, t. y. ieškinys nėra suskirstytas dalimis, kurių viena būtų nagrinėjama apeliacine tvarka, o kita dalis (dalys) būtų leidžiama vykdyti skubiai ir išduoti vykdomąjį raštą.
9.3. Teismo sprendimas leisti skubiai vykdyti 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje ir išduoti vykdomąjį raštą dalyje prieštarauja jau nurodytam pirmosios instancijos teismo aiškinimui.
9.4. Jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skubiai vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalis, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Pirmosios instancijos tesimas, motyvuodamas skundžiamą nutartį, nurodė tik tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies. Atsakovė iš tikrųjų pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas priteisė 10 797,07 Eur skolos ir 993,32 Eur palūkanų, prašydama pakeisti sprendimą toje dalyje, priteistiną skolos suma sumažinant iki 50 662,99 Eur, palūkanų sumą sumažinant iki 4 661,00 Eur, visą iš atsakovės priteistiną sumą sumažinant iki 55 363,99 Eur, taip pat prašo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidos.
9.5. Pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o skolos suma yra pakankamai didelė, taip pat negali būti laikomos ypatingomis aplinkybėmis, kadangi tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, tikrai nėra ypatinga aplinkybė, ir ieškinio suma taip pat nėra išskirtinai didelė.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Agrobosas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei V. R., kaip fiziniam asmeniui, skolos suma yra didelė, dėl ko egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Prievolė sumokėti turimą įsiskolinimą (kuris buvo priteistas sprendimu ir kurio neginčija atsakovė) atsakovei atsirado jau 2017 m. spalio 31 d. Atsakovei nemokant skolos, ieškovė išsiuntė 2018 m. balandžio 16 d. pranešimą ir 2018 m. gegužės 11 d. pretenziją. Taigi, ieškovė net 12 mėnesių geranoriškai laukė, kol atsakovė susimokės ir pranešimus dėl skolos siuntė tik įsitikinusi, kad atsakovė skolos nemoka piktybiškai.
11.2. Aplinkybę, kad atsakovė nėra pajėgi grąžinti susidariusią skolos sumą patvirtina ir tai, kad iki šios dienos atsakovė nėra pateikusi teismui duomenų apie jos turimą turtą ir gaunamas pajamas. Tokių duomenų atsakovė taip pat nepateikė ir teikdama atskirąjį skundą, todėl darytina išvada, kad yra grėsmė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies įvykdymui.
11.3. Pati atsakovė nurodo, kad ieškinio suma nėra išskirtinai didelė, o ne kad nėra didelė, taip netiesiogiai pripažindama, kad ieškinio suma yra didelė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmoje instancijoje vykusių teismo posėdžių metų, atsakovės atstovas ne kartą paminėjo, kad net ir keli tūkstančiai eurų atsakovei yra didelė bei svarbi suma, kas vėlgi, leidžia teigti, kad atsakovė šiai dienai nėra pajėgi sumokėti skundžiamoje nutartyje nurodytą sumą.
11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, leidžiančios sprendimą ar jo dalį vykdyti skubiai.
11.5. Kaip matyti iš pateiktos detalizacijos, atsakovės įsiskolinimas, kurį ji pripažino, leistų ieškovei atsiskaityti su dideliu kiekiu kreditorių, dėl ko ieškovė galėtų užtikrinti tinkamą savo įmonės įsipareigojimų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje leista vykdyti skubiai, išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės skolą. Atsakovė iš dalies nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteistas sumas sumažinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės pakartotinį prašymą – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl 50 662,99 Eur skolos, 4 661 Eur palūkanų, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo neginčijamos sumos, leido vykdyti skubiai bei išdavė ieškovei UAB „Agrobosas“ vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalies dėl 50 662,99 Eur skolos, 4 661 Eur palūkanų, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo 58 107,33 Eur sumos iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.
15. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pakartotinį ieškovės prašymą atmesti.
Dėl ginčo esmės
CPK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas minėtą CPK 283 straipsnio 1 dalies normą yra konstatavęs, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).
Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti ypatingas aplinkybes, iš kurių teismas galėtų susiformuoti neabejotiną nuomonę, kad neleidus neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skubiai vykdyti atsirastų pagrįsta rizika išieškotojui, dėl ko jis patirtų didelės žalos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skubiai vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo neapskųsta dalis, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Iš bylos duomenų nustatyta, jog tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą ir leido skubiai vykdyti neapskųstą sprendimo dalį, ji dar nebuvo įsiteisėjusi.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamoje nutartyje, motyvuodamas vykdomojo rašto išdavimą ir leidimą skubiai vykdyti neįsiteisėjusią ir neapskųstą sprendimo dalį, darė išvadą, kad ieškovė siekia dalies teismo sprendimo vykdymo dėl to, jog delsimas vykdyti teismo sprendimo dalį, kurios neskundžia atsakovė, daro jai nuostolius, nes ji negali naudotis jai priteista pinigų suma savo veikloje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė ginčija tik priteistos sumos dalį, kurią prašo sumažinti, t. y. 61 460,06 Eur skolą sumažinti iki 50 662,99 Eur, palūkanas sumažinti nuo 5 654,32 Eur iki 4 661 Eur, bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 3 232 Eur iki 2 783,34 Eur. Pažymėjo, kad jau praėjo metai nuo skolos apmokėjimo termino pabaigos, skolos suma yra pakankamai didelė atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, o atsakovė nors ir ginčija tik dalį priteistų sumų, tačiau nesiekia neginčijamos sumos sugrąžinimo ieškovei, todėl šios sumos išieškojimas prievartos priemonėmis yra pateisinamu ieškovės siekiu.
Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Pirma, pirmosios instancijos teismas skolos sumą laikė didele atsakovei kaip fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis, todėl nepagrįstai atsakovę išskyrė kaip fizinį asmenį konstatuodamas skolos dydžio reikšmę jai. Net jeigu ir būtų nustatyta tokia aplinkybė, tai ji negali būti laikoma ypatinga aplinkybe pagal CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turi kreditorių, kuriems turimi įsiskolinimai sudaro 1 773 546,75 Eur sumą. Taigi, net ir leidus skubiai vykdyti sprendimo dalį, kurios neskundžia atsakovė, ieškovės padėtis iš esmės reikšmingai nepagerėtų, nes priverstinai išieškojusi 50 662,99 Eur skolą, 4 661 Eur palūkanas, 2 783,34 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų procesines palūkanas ieškovė iš esmės galėtų padengti tik vidutiniškai 3 procentus turimų įsiskolinimų. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo sutikti ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog leidus skubos tvarka vykdyti neapskųstą sprendimo dalį ieškovė galėtų atsiskaityti su didele dalimi kreditorių. Be to, nėra pagrindo susieti atsakovės skolos ieškovei su ieškovės įsipareigojimais kitiems kreditoriams. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog didelė dalis ieškovės įsipareigojimų susidarė dėl atsakovės kaltės ar kad leidimas skubiai vykdyti būtent šią sprendimo dalį iš esmės pakeistų ieškovės finansinę situaciją.
Antra, skolos nesumokėjimas taip pat nėra laikytinas ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog skolos nemokėjimas ar jos dydžio, fakto ginčijimas nėra laikytinas rizikos faktoriumi nagrinėjamo ginčo atveju. Teisė kreiptis į teismą yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, kuri taip pat įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas dar nesuponuoja išvados, kad kitas asmuo, nesutikdamas su reikalavimu, neturi teisės jo ginčyti ar su juo nesutikti.
Dėl bylos procesinės baigties
Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina netinkamą visų esminių sprendžiamam klausimui svarbių aplinkybių ištyrimą pirmosios instancijos teisme ir dėl to nepagrįstų išvadų, lėmusių leidimą skubiai vykdyti neapskųstą ir neįsiteisėjusią sprendimo dalį bei vykdomojo rašto išdavimą, padarymą. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje leisti skubiai vykdyti atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė kartu su atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Agrobosas“ prašymą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje leisti skubiai vykdyti ir išduoti vykdomąjį raštą atmesti.