- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-799-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00317-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. R. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lostiras“, atstovaujamai administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“, ir antstoliui Vitaliui Milevičiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) V. R. skundu prašo panaikinti antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0013/14/00753 ir 2015 m. sausio 5 d. patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas skundas, jį (skundą) persiunčiant nagrinėti apylinkės teismui.
Skundą grindė tuo, kad, remiantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2014 nenustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, nėra įmanomas ekspertizės atlikimas, siekiant ateityje nukreipti išieškojimą į ½ pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Išieškotojui nenustačius nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, nesuprantama, kokią dalį vertins ekspertas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi skundą atmetė.
Dėl pareiškėjo 2015 m. sausio 15 d. skundo, kuriuo skundžiamas antstolio 2015 m. sausio 5 d. patvarkymas netenkinti skundo ir perduoti jį nagrinėti teismui, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai apskundė tokį antstolio patvarkymą, nes jis pagal įstatymą negali būti skundžiamas (nebent antstolis skundo neperdavė teismui (CPK 510 str. 4 d.). Antstolis gautą skundą su patvarkymu teisingai pagal CPK nuostatas (CPK 510 str. 3 d.) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Todėl teismas pripažino 2015 m. sausio 16 d. pareiškėjo skundą kaip atsiliepimą į antstolio 2015 m. sausio 5 d. patvarkymą.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolis, atsižvelgęs į išieškotojo prašymą, paskyrė ekspertizę areštuoto ir iš varžytinių realizuotino turto vertei nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. 2-10878-819/2014 BUAB „Lostiras“ pareiškimas dėl skolininko V. R. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo buvo tenkintas iš dalies ir nustatyta, kad skolininkui V. R. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nustatytos lygios dalys. Toje pačioje byloje (Nr. 2-10878-819/2014) buvo nagrinėjamas klausimas ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris pareiškėjo buvo atmestas, tačiau teismas toje nutartyje išaiškino, jog buto naudojimosi tvarkos nenustatymas negali būti vertinamas kaip negalėjimas išieškoti iš teismo nustatytos skolininko ½ dalies šiame bute. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, konstatuota, kad skolininko V. R. idealiosios dalies bute nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Teismui nenustačius naudojimosi butu tvarkos pagal CPK 667 str., nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.), o nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas pats skolininkas – tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinės bylos Nr. 3K-3-542/2007). Šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) nei jo sutuoktinė jokių siūlymų dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nepateikė, buvo pasyvūs, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties neskundė, o skolininko V. R. turto idealioji dalis yra nustatyta, todėl tai yra pakankama, kad būtų galima iš jos išieškoti ir ekspertui atliekant ekspertizę nebus kliūčių atlikti jam pavestą užduotį. Be to, iš išieškotojo pateikto priedo prie atsiliepimo išrašo (santraukos) iš ekspertizės akto Nr. DGA150107 matyti, kad tokias ekspertizes ekspertai atlieka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) V. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jo skundą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei, iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Konkrečioje byloje prievolės atsiradimo pagrindas yra darbo santykiai, kurie buvo tarp jo sutuoktinio ir BUAB „Lostiras“ ir nėra susiję su šeimyniniu gyvenimu. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Bendro turto arešto priverstinis išieškojimas, parduodant bendro daikto dalį varžytynėse, galimas po to, kai bus nustatyta skolininko - bendraturčio dalis bendrame turte, nes kitas bendraturtis, nesvarbu, ar tai sutuoktinis, ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą. Toks nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius ir BUAB „Lostiras“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Viresita“, su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai: išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Apelianto argumentas dėl to, kad antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, neatitinka tikrovės, nes skolininkas V. R. jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine B. R. valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyta skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 677 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kaip numato CPK 667 str. 1 d., jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. 2-10878-819/2014. BUAB „Lostiras“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui V. R. priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylai svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Atskiruoju skundu apeliantas V. R. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymo skirti ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0013/14/00753. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas įrodinėja iš esmės dviem argumentais: prievolė, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, yra asmeninė sutuoktinio prievolė, o ne bendra sutuoktinių; prieš parduodant turtą varžytinėse, būtinas skolininko, kaip bendraturčio, realios dalies turte nustatymas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmąjį skundo argumentą, nurodo, prievolės pobūdžio klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl prievolės pobūdžio, iš kurios kilo BUAB „Lostiras“ reikalavimai pareiškėjui (apeliantui), net nėra ginčo, tuo labiau, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2157-881/2014, konstatavo, kad aptariama prievolė yra asmeninė skolininko V. R. prievolė.
Prieš pradedant išieškojimą iš apelianto, kaip skolininko, turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2014, jau buvo nustatyta ir skolininko V. R. turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad apeliantui (skolininkui) V. R. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis automobilio VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Siekdamas apginti vykdomosios bylos šalių teises ir interesus, antstolis ginčijamu 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę iš varžytinių realizuojamo turto (buto) vertei nustatyti.
Atsižvelgdamas į esminį šioje byloje kilusį teisinį ginčą (dėl teisės išieškoti iš turto bendrojoje nuosavybėje ir jį vertinti, nesant šiuo turtu nustatytos naudojimosi tvarkos), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma. Tuo tarpu nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, o šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Nagrinėjamu atveju apeliantui (skolininkui) priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra aiški, t.y. sudaro ½ dalį buto, todėl, net ir nesant nustatytai tokio turto naudojimosi tvarkai, galima išieškojimas iš šio turto ir išieškojimui vykdyti šio turto vertinimas ekspertizės būdu. Pažymėtina, kad pareiškėjas (apeliantas), kaip bendraturtis, turi teisę bendru susitarimu su sutuoktine nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.), tačiau abu bendraturčiai tokiomis teisėmis akivaizdžiai nesuinteresuoti naudotis. Antai civilinėje byloje Nr. 2-10878-819/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko (apelianto) turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, sutuoktiniai nereiškė reikalavimo dėl dalinamo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tuo tarpu pareiškėjo (kreditoriaus) BUAB „Lostiras“ pasiūlyta nustatyti skolininkui priskirtos nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarka teismo buvo atmesta.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.