- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2157-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24489-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- B. R.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-32093-779/2014 pagal pareiškėjos B. R. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. R., kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja B. R. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio V. M. 2014 m. birželio 30 d. patvarkymo dalį, kuria areštuotos V. R. priklausančios turtinės teisės į ½ jo sutuoktinės (pareiškėjos) gaunamo darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 57 586,39 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš F. F. ir V. R. BUAB „Lostiras“ naudai. Teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas yra darbo santykiai, kurie buvo tarp pareiškėjos sutuoktinio ir BUAB „Lostiras“ bei nėra susiję su jų šeimyniniu gyvenimu, todėl minėta V. R. skola negali būti išieškoma iš pareiškėjos darbo užmokesčio.
Antstolis V. M. 2014 m. liepos 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas aprašomas ir areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas pažymėjo, jog antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, tuo tarpu CK 3.88 straipsnis nustato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamas, jeigu verslu abu sutuoktiniai ėmė verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuoka tarp V. R. ir B. R. sudaryta (duomenys neskelbtini) vedybų sutartis tarp šių asmenų nesudaryta, todėl CK 3.88 straipsnio pagrindu manytina, kad areštuotos skolininko sutuoktinės lėšos ir B. R. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pabrėžė, kad išieškojimas iš skolininko sutuoktinės B. R. nėra vykdomas, yra areštuota tik skolininko V. R. turtinė teisė ir pasiūlyta CPK 667 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas taip pat pareiškėjai išaiškino, kad skolininko sutuoktinės pajamų, lėšų ar kt. turto dalis, skirta skolai mokėti, nustatytina dėl to, kad vėliau, skolininko sutuoktinei gaunant darbo užmokestį ar kitokios rūšies pajamų antstolis galėtų nurodyti darbdaviui ar išmokas išmokančiai institucijai, kokią dalį darbo pajamų ar pensijos privalu išskaityti iš darbuotojui ar pensijos gavėjui mokėtinos sumos. Priešingas aiškinimas pažeistų teisėtus išieškotojo interesus ir vykdymo procese neužtikrintų skolininko ir išieškotojo teisių bei interesų pusiausvyros, nes skolininko sutuoktinei realiai gaunant pajamas nebūtų įmanoma jų panaudoti skolai mokėti, o skolininkas per savo sutuoktinę netrukdomai gautų visas pajamas be jokių išskaitymų ir turėtų galimybę nemokėti skolos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja B. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį. Šioje byloje prievolės atsiradimo pagrindas yra darbo santykiai, kurie buvo tarp pareiškėjos vyro ir BUAB „Lostiras“, ir jie nėra susiję su jų šeiminiu gyvenimu. Taigi aptariama žalos atlyginimo prievolė yra asmeninė V. R. prievolė, o ne bendra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas V. R. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo tuos pačius, kaip ir pareiškėja, argumentus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tuos pačius, kaip ir teismas, argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Atskiruoju skundu apeliantė skundžia apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio patvarkymo dalies, kuria areštuotos skolininko (apeliantės sutuoktinio) turtinės teisės į ½ apeliantės darbo užmokesčio. Vienintelis atskirojo skundo argumentas – prievolė, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, yra asmeninė apeliantės sutuoktinio prievolė, o ne bendra sutuoktinių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo prievolės teisinis pobūdis (asmeninė ar sutuoktinių bendra) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nagrinėjamu atveju netgi nėra ginčo dėl to, kad nurodyta prievolė yra asmeninė skolininko (apeliantės sutuoktinio) prievolė. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo skolininko turtines teises į apeliantės, kaip sutuoktinės, darbo užmokestį, tuo pradėdamas CPK 667 straipsnyje įtvirtintą skolininko turto, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą. Argumentų dėl netinkamo šio straipsnio taikymo apeliantė nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis, o kartu ir ginčijamas patvarkymas, turėtų būti panaikinti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.