- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-174-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25082-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. Z., A. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AZ Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-40235-534/2025 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AZ Investmen“ ieškinį atsakovams A. Z. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AZ Investment“ 2025 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. Z. ir A. S. 26 620,00 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1) atsakovo A. Z. turtui – nekilnojamojo daikto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito ištaigose areštą; 2) atsakovės A. S. turtui – nekilnojamojo daikto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito įstaigose areštą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.
5. Ierškovė 2025 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovo A. Z., turtui – nekilnojamojo daikto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba kredito įstaigose areštą, neviršijant teismo sprendimu už akių priteistos 26 620 Eur sumos; 2) atsakovės A. S. turtui – nekilnojamojo daikto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba kredito ištaigose areštą, neviršijant teismo sprendimu už akių priteistos 26 620 Eur sumos.
6. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė teismų praktika ir teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad sprendimu už akių teismas konstatavo atsakovų neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu – atsakovas A. Z., būdamas bendrovės vadovu, neturėdamas teisinio pagrindo pervedė bendrovės lėšas atsakovei A. S. už faktiškai nesuteiktas paslaugas, taip padarydamas bendrovei žalą, o atsakovė Agnė Slavinskaitė nepagrįstai gavo piniginę naudą. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant dviem sąlygoms – ieškinio reikalavimo tikėtinam pagrįstumui ir grėsmei, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nors sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas, todėl reikalavimo pagrįstumas laikytinas tikėtinai nustatytu, tačiau laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, ketinimus slėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turtą.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą ar siekį apsunkinti sprendimo vykdymą, o ieškovė nepateikė konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokią grėsmę. Be to, teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių priimtas 2025 m. spalio 14 d., atsakovams dar nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai nevykdytų sprendime nustatytų prievolių. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nenustačius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ieškovės prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „AZ Investment“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde apeliantas nurodė šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas A. Z., būdamas ieškovės vadovu, be teisinio pagrindo perleido ieškovės lėšas atsakovei A. S., o šios aplinkybės jau buvo nustatytos teismo sprendimu už akių. Todėl atsakovų nesąžiningi veiksmai yra konstatuoti ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais;
1.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo atlikti ieškovei esant nemokiai, o vėliau jai iškelta bankroto byla, kas, apeliantės vertinimu, patvirtina padidėjusią sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė pažymi, kad jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nukreiptos į turtą (26 620 Eur sumą), kurį ieškovė prarado dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų ir kuriuo atsakovai disponuoja neteisėtai;
Šalies argumentai
1.3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovų interesams, neišlaikydamas proceso šalių interesų pusiausvyros. Taip pat nepagrįstai reikšmę suteikė aplinkybei, kad dar nėra pasibaigęs terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir nėra duomenų apie sprendimo nevykdymą, nors tai nepaneigia grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui;
1.4. Apeliantė nurodo, kad jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų proporcingas, nepažeistų atsakovų interesų daugiau, nei būtina, tačiau užtikrintų būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. Z. ir A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
2.1. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs ir šiuo metu dar nėra pasibaigęs terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, be to, atsakovai jau yra pasinaudoję šia procesine teise. Atsakovų vertinimu, vien sprendimo už akių priėmimas nesuponuoja atsakovų nesąžiningumo ar ketinimo vengti vykdyti teismo sprendimą;
2.2. Atsakovai pažymi, kad jų procesinis elgesys byloje yra tinkamas ir aktyvus, todėl nėra pagrindo manyti, jog jie ateityje vengs vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingai, abejonių kelia ieškovės procesinis sąžiningumas, nes ji, atsakovų teigimu, nesiekė rungtyniško ginčo išsprendimo ir skubino sprendimo už akių priėmimą;
2.3. Atsakovai taip pat nurodo, kad šalių ginčas nėra naujas – dėl iš esmės tų pačių aplinkybių anksčiau buvo pareikštas kreditoriaus netiesioginis ieškinys, kuriame laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, o pati ieškovė anksčiau nereiškė reikalavimų atsakovui A. Z., kas, atsakovų vertinimu, patvirtina, jog atsakovo elgesys nebuvo laikomas nesąžiningu;
2.4. Atsakovų teigimu, ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovų veiksmus, galinčius apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, o vieninteliu prašymo pagrindu iš esmės nurodė sprendimo už akių priėmimo faktą, kuris savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė ieškovės UAB „Az Investment“ civilinėje byloje Nr. e2-1715-1012/2024 2024 m. kovo 18 d. pateiktą atsiliepimą į UAB „Az Investment“ kreditoriaus D. D. netiesioginį ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš viešai prieinamų, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsakovo teikiami rašytiniai duomenys yra iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats. Be to, pateiktas procesinis dokumentas iš kitos civilinės bylos neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovų pateikto procesinio dokumento nepriima.
Dėl ginčo esmės
14. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tačiau sprendė, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą ar siekį apsunkinti sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio kriterijų sąrašo, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl tokios grėsmės egzistavimo, todėl šis klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšminga ne tik reikalavimo suma ar atsakovo turtinė padėtis, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis vertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
16. Apeliantė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką iš esmės sieja su aplinkybe, kad teismas sprendimu už akių konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl, jos vertinimu, egzistuoja tikimybė, jog atsakovai ir toliau elgsis nesąžiningai. Vis dėlto bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino, o ieškovės reikalavimai šiuo metu nagrinėjami iš esmės, šią civilinę bylą prijungus prie kitos civilinės bylos (Nr. e2-151-613/2026). Taigi aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo metu yra ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl vien šių aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo spręsti apie realią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, o disponavimo turtu apribojimai prevenciniais tikslais gali būti taikomi tik esant duomenų apie galimą nesąžiningą atsakovų elgesį. Priešingu atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, kas neatitiktų šio instituto paskirties ir išimtinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovų veiksmus, galinčius apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą (pvz., turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą, finansinės padėties blogėjimą ar kitus nesąžiningo elgesio požymius). Vien deklaratyvūs teiginiai apie galimą nesąžiningumą negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti atsakovų teises ribojančias procesines priemones.
19. Pažymėtina ir tai, kad pagal rungimosi principą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas tenka būtent jas prašančiai šaliai (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, apeliantei nepateikus duomenų, leidžiančių bent tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą ar realią sprendimo neįvykdymo grėsmę, konstatuotina, kad viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neįrodyta.
20. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o civilinė byla iš esmės dar nėra išnagrinėta. Pagal civilinio proceso teisės principus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paprastai atliekamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, įvertinus šalių procesinį rezultatą (CPK 93 straipsnis). Todėl šiuo proceso etapu nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o šis klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.