- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 2-2942-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20088-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro ieškinį atsakovui R. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo – K. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 498,21 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–4).
Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2014 m. spalio 20 d. Pakruojo rajone dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo registruota teisės aktų nustatytas tvarka ir apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovės vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas 3 498,21 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad 109,27 Eur suma susidarė atliekant priekinio stiklo nuėmimą, uždėjimą, įskaitant valytuvų svirties nuėmimą, uždėjimą, priekinio stiklo sandarinimą. Šie darbai buvo būtini, kadangi buvo sugadintos krovininio automobilio kabinos dalys, kurias keičiant būtina nuimti ir vėliau uždėti priekinį stiklą. Paaiškino, kad automobilio remontas nėra tikslingas, kai būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Šiuo atveju sugadintos transporto priemonės remonto išlaidos nebuvo lygios ar didesnės nei 75 procentai. Nurodė, jog „Audatex“ programa pagal gamyklos gamintojos rekomendacijas, numato, kad smulkios detalės sudaro 2 procentus nuo remonto darbų kainos, o ne nuo dalių kainos. Paaiškino, kad remonto vertės sąmata sudaroma vadovaujantis transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuotais sugadinimais, todėl sąmatos sudarymo data žalos dydžiui neturi jokios įtakos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą 3 498,21 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, įvertinęs tai, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą turi grąžinti atsakingas už žalos padarymą asmuo ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, kad jis, kaip žalą padaręs asmuo, grąžintų išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau atsakovas iki šiol negrąžino reikalaujamos sumos ir liko skolingas 3 498,21 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 100–104), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo kai įvyko eismo įvykis, priklauso ne jam, o K. A., kuris ketino minėtą transporto priemonę parduoti. Nurodė, kad pats automobilio savininkas K. A. pasiūlė išbandyti transporto priemonę, todėl nenumanė, jog automobilis yra neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu ir negali dalyvauti viešajame eisme. K. A. prieš išbandant transporto priemonę neinformavo ir neįspėjo atsakovo, jog parduodamas automobilis yra neįregistruotas ir neapdraustas įstatymu numatyta tvarka. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6-4232-540/2015 ir 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. ATP-1087-319/2015 nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas buvo K. A., todėl pareigą drausti transporto priemonę privalomu civilines atsakomybės draudimu turėjo būtent jis. Be to, trečiasis asmuo net negalėjo siūlyti ir leisti išbandyti neapdrausto automobilio. Nurodė, kad techninės apžiūros protokole nenurodyta, kad reikės keisti automobilio (duomenys neskelbtini) stiklą, tačiau darbų sąmatoje nurodyta, kad už 109,27 Eur keistas stiklas, valytuvai, be to automobilio remontas sudarė daugiau nei pusę transporto priemonės vertės. Nurodė, jog skaičiuoti smulkių detalių kainą pagal nustatytą ir fiksuotą procentą yra nesąžininga, nes kiekvienu atveju detalių skaičius yra kintamas priklausomai nuo atliekamų darbų specifikos ir kiekio. Paaiškino, jog transporto priemonės techninės apžiūros protokolas sudarytas 2014 m. spalio 20 d., o žalos sąmata – 2015 m. spalio 15 d., todėl sunkvežimis galėjo būti toliau eksploatuojamas, jam galėjo būti padaryti pažeidimai, kurie nesusiję su 2014 m. eismo įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Nurodė, kad pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 134 str. 2 d. 1 p., paskelbus apie fizinio asmens nemokumo procesą, sustabdomas sprendimų vykdymas dėl priteistų, bet dar neišieškotų sumų išieškojimo ir bylose dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo teisminiu keliu. Šiuo atveju tenkinus ieškovo ieškinį, sprendimo vykdymo procesas būtų sustabdytas, o jo vykdymas vyktų pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatas, ieškovui priteistų nuostolių išmokėjimas užsitęstų ir ieškovo interesai nebūtų pilnai užtikrinti. Nuostolių išieškojimas iš pareigą sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį turėjusio K. A. labiau atitiktų ieškovo interesus ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.
Trečiasis asmuo K. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pirko iš įmonės, kuri verčiasi automobilių pardavimu. Nurodė, jog perkant automobilį prie jo buvo pridėti transporto priemonės dokumentai, pardavėjas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. Paaiškino, kad automobilį buvo apdraudęs mėnesiui, tačiau pavažinėjęs nusprendė, kad jis jam netinka, nes sunaudoja daug kuro, todėl automobilio draudimo nepratęsė ir nutarė jį parduoti. Nurodė, kad apie automobilio pardavimą paskelbė internete. Atsakovas su juo susisiekė ir dėl transporto priemonės apžiūros susitarė susitikti degalinės aikštelėje. Nurodė, kad automobilis buvo be numerių todėl, kad įmonė, iš kurios pirko automobilį, jam išdavė tranzitinius numerius, tačiau po mėnesio jis juos grąžino, nes ruošėsi automobilį parduoti, todėl jis ir liko neįregistruotas. Paaiškino, kad apie tai, jog automobilio draudimas pasibaigęs buvo pamiršęs, be to, su atsakovu apie jo draudimą ar registraciją nekalbėjo. Jis tiesiog nepagalvojo ir pasiūlė atsakovui išvažiuoti su automobiliu, kuris buvo neįregistruotas ir nedraustas. Paaiškino, kad automobilis po techninės ekspertizės yra priduotas ardymui, kadangi pagal išvadą jis nebetinkamas naudoti ir jį taisyti nėra tikslinga. Nurodė, jog dėl autoįvykio yra kaltas atsakovas, kadangi jis vairavo automobilį, be to, yra teismo sprendimas, kuriuo atsakovas pripažintas atsakingu už eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2002 m. kovo 29 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras ir UAB „ERGO Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį, o 2003 m. sausio 2 d. pasirašė sutarties pakeitimą (b. l. 25–29). 2014 m. spalio 20 d. Pakruojo rajone dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė vilkiko (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje yra 7 170 Eur (b. l. 70). 2014 m. spalio 20 d. surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b. l. 30–31). 2014 m. spalio 23 d. surašytas pranešimas apie eismo įvykį–pretenzija (b. l. 22–23). Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei prašymą išmokėti išmoką (b. l. 24). 2015 m. sausio 27 d. surašytas eismo įvykio ekspertizės aktas (b. l. 16–21). 2015 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities VPK draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pateikė informaciją apie eismo įvykį (b. l. 162). 2015 m. gegužės 12 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsakovui išsiuntė kvietimą atvykti ir susipažinti su transporto priemonės techninės apžiūros protokolu bei apskaičiuota išmokos suma (b. l. 161). Latvijos Ogrės rajono teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu paskelbė R. L. nemokumo procesą, paskyrė jam nemokumo proceso administratorių G. B. (b. l. 105–112). Latvijos Ogrės rajono teismas 2016 m. sausio 22 d. sprendimu užbaigė R. L. bankroto procedūrą, patvirtino įsipareigojimų padengimo planą ir paskelbė įsipareigojimų procedūrą (b. l. 140–144). Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino R. L. padarius administracinius teisės pažeidimus (b. l. 5–15). 2015 m. spalio 15 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sudarė žalos sąmatą (b. l. 66–69). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudimo išmoką (b. l. 71–72). Ieškovė 2016 m. kovo 9 d. pateikė atsakovui pretenziją, o 2016 m. balandžio 19 d. pakartotinę pretenziją dėl 3 498,21 Eur skolos (b. l. 73–74). 2016 m. balandžio 7 d. nemokumo proceso administratorius antstoliui R. B. pateikė raštą dėl pradėtų vykdomųjų veiksmų sustabdymo R. L. atžvilgiu (b. l. 113–117). Ieškovė pateikė transporto priemonės fotonuotraukas (b. l. 32–65).
Prie bylos apžiūrai prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4232-540/2015.
Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Akcentuotina, kad šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013).
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog 2014-10-20 Pakruojo rajone dėl atsakovo R. L., vairavusio neregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka ir neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoįvykio metu asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją (LR CK 6.280 straipsnis bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovas paaiškino, jog jis, radęs skelbimą, norėjo pirkti šį automobilį ir atvažiavo jį apžiūrėti. Pats pardavėjas K. A. jam pasiūlė išvažiuoti toliau ir pabandyti kaip automobilis važiuoja, tačiau pardavėjas jam nepasakė, kad automobilis yra neregistruotas ir nedraustas. Taip jį suklaidino. Teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, nes kiekvienas asmuo turi būti atidus ir rūpestingas. Pats atsakovas turėjo pasidomėti, ar automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes yra vairuotojas ir žino, kad nedraustas automobilis negali dalyvauti eisme.
Atsiliepime atsakovas taip pat ginčijo nuostolių dydį. Nurodė, jog remontuojamos ir keičiamos automobilio detalės ne visai sutampa su pateikta žalos sąmata. Apžiūros protokole nenurodyta, kad reikės keisti automobilio stiklą, tačiau sąmatoje nurodyta kad keistas stiklas su valytuvais ir tai sudaro 109,27 Eur sumą. Nuotraukose taip pat taip pat nesimatė, jog stiklas būtų įskilęs ar išdužęs. Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu buvo padaryti iš esmės nežymūs apgadinimai, tačiau automobilio remonto kaina sudarė 3 498,21 Eur, t. y. daugiau nei pusę automobilio vertės. Neaišku, kodėl skaičiuojant dalių kainą, papildomai prie šios sumos pridedama 2 proc. smulkioms detalėms, kas sudarė 33,36 Eur. Ieškovė, siekdama atsikirsti į atsakovo nurodytus prieštaravimus, pateikė byloje rašytinius ieškovės Žalų departamento paaiškinimus (b. l. 136–137), kuriuose nurodyta, jog priekinis automobilio stiklas nebuvo keistas, nes jis nebuvo sudaužytas. Priekinis stiklas buvo išimtas ir uždėtas, įskaitant ir valytuvus, nes buvo sugadintos automobilio kabinos dalys, kurias keičiant reikėjo stiklą išimti. Taip pat nurodė, jog sudarant remonto darbų vertės sąmatą, yra naudojama „Audatex“ programa, kuri numato, kad smulkios detalės sudaro 2 proc. nuo remonto darbų kainos, o ne nuo dalių kainos. Automobilis buvo remontuotas, nes sugadinto automobilio remonto išlaidos šiuo atveju nesiekė 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsikirto į prieštaravimus ir įrodė savo reikalavimą, teismas ieškinį tenkina ir priteisia iš atsakovo 3 498,21 Eur nuostolius.
Esant skolininkų solidarinei prievolei (pasyviajam solidarumui) kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį bet kuriam bendraskoliui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pareiškė reikalavimą žalą padariusiam atsakovui R. L., automobilio pardavėjas K. A. byloje patrauktas trečiuoju asmeniu. Atsakovas R. L. atlyginęs žalą, turi teisę pareikšti reikalavimą solidariniam skolininkui dėl išmokėtos žalos atlyginimo dalies priteisimo (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 105 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), 59,84 Eur išlaidų, susijusių su ieškovo atstovės kelionėmis į teismo posėdžius (b. l. 131–135, 156–160, 171–175) bei 73,56 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 163, CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Valstybei iš atsakovo priteistina 18,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3 498,21 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 21 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 498,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238,40 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,49 Eur (aštuoniolika eurų 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, b. k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.