Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Alicijos Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) direktore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista, atstovaujama (duomenys neskelbtini) tinklo administratoriaus K. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: dirbdama (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini), veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už įmonės ūkinę–finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, Tauragės m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 14 atvejų apskaitos registruose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 860389,68 litų (25020,18 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius bei sumažino 860389,68 litų (25020,18 Eur) dokumentinį kasos likutį:

1. 2014-01-27 pardavė automobilį „Mercedes Benz Classe E“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. už ne mažiau, kaip 13811,20 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11500,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 2311,20 litų (669,37 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose,

2. 2014-02-06 pardavė automobilį „Opel Astra“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 14500,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8300 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 6200 litų (1795,64 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2014-06-08 pardavė automobilį „Honda Accord“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. už ne mažiau kaip 10358,40 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 358,40 litų (103,80 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2014-06-21 pardavė automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. už 12800 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 7800 litų (2259,04 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2014-06-25 pardavė automobilį „ Renault Espace“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. už 5000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1000 litų (289,62 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2014-06-30 pardavė automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Č. N. už 9000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 6570 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 2430,00 litų (703,78 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2014-07-18 pardavė automobilį „VW Tiguan“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už ne mažiau kaip 41433,60 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25550,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 15883,60 litų (4600,21 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2014-07-28 pardavė automobilį „Nissan X-Trail“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. Z. už 13811,20 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7500 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 6311,20 litų (1827,85 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2014-07-28 pardavė automobilį „Nissan Qashqai“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. už 40000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25530,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 14470,00 litų (4190,80 eurų ) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2014-08-29 pardavė automobilį „Opel Zafira“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 6000,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4800 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1200 litų (347,54 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2014-09-17 pardavė automobilį „Toyota Corola“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. už 13 000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 10600,00 litų (3069,97 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2014-09-29 pardavė automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. už 9840,48 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8500,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1340,48 litų (388,23 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2014-10-15 pardavė automobilį „Ford Galaxy“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už ne mažiau kaip 12084,80 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 796 3700 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 8384,80 litų (2428,41 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2014-10-15 pardavė automobilį „Peugeot 308“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. už ne mažiau kaip 16500,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8400 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 8100 litų (2345,92 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose.

Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. J., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

A. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini), veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga, buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – 25701 Lt (7444 Eur) mokesčių sumokėjimo, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 gautas 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukas už parduotas transporto priemones, dėl to D. P., būdama suklaidinta, šių piniginių lėšų neįtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, t. y.:

A. J., Tauragės m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo Nr. IX-751: 3 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 90 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur nurodyta „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“ reikalavimų, įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie turtą ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent: (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio (pateikė 2014 m. vasario 19 d.), vasario (pateikė 2014 m. kovo 20 d.), birželio (pateikė 2014 m. liepos 21 d.), liepos (pateikė 2014 m. rugpjūčio 21d.), rugpjūčio (patikslinta 2014 m. rugsėjo 15 d.), rugsėjo (pateikė 2014 m. spalio 22 d.), spalio (patikslinta 2015 m. birželio 2 d.), iš viso septyniose PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo sandorių (deklaracijų 16-oje eilutėje), kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – iš viso 71396 litų (20678 eurų), 29-oje eilutėje nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM – iš viso 14992 litų (4342 eurų) ir nedeklaravo iš viso 14992 litų (4342 eurų) mokėtino į valstybės biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36-oje eilutėje); 2014 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2015 m. balandžio 9 d., 37-oje eilutėje nedeklaravo mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 71396 litų (20678 eurų), 40-oje eilutėje nedeklaravo 71396 litų (20678 eurų) pelno; 52-oje eilutėje nedeklaravo 71396 litų (20678 eurų) apmokestinamojo pelno sumos; 59-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64-oje eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 10709 litų (3102 eurų) pelno mokesčio.

Juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės A. J., kuri turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuri veikė (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

A. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini), veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, Tauragės m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 14 atvejų apskaitos registruose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 860389,68 litų (25020,18 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius bei sumažino 860389,68 litų (25020,18 Eur) dokumentinį kasos likutį:

1. 2014-01-27 pardavė automobilį „Mercedes Benz Classe E“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. už ne mažiau, kaip 13811,20 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11500,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 2311,20 litų (669,37 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose,

2. 2014-02-06 pardavė automobilį „Opel Astra“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 14500,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8300 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 6200 litų (1795,64 eurų ) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2014-06-08 pardavė automobilį „Honda Accord“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. už ne mažiau kaip 10358,40 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 358,40 litų (103,80 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2014-06-21 pardavė automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. už 12800 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 7800 litų (2259,04 eurų ) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2014-06-25 pardavė automobilį „ Renault Espace“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. už 5000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1000 litų (289,62 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2014-06-30 pardavė automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Č. N. už 9000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 6570 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 2430,00 litų (703,78 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2014-07-18 pardavė automobilį „VW Tiguan“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už ne mažiau kaip 41433,60 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25550,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 15883,60 litų (4600,21 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2014-07-28 pardavė automobilį „Nissan X-Trail“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. Z. už 13811,20 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7500 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų ne mažiau kaip 6311,20 litų (1827,85 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2014-07-28 pardavė automobilį „Nissan Qashqai“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. už 40000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25530,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 14470,00 litų (4190,80 eurų ) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2014-08-29 pardavė automobilį „Opel Zafira“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 6000,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4800 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1200 litų (347,54 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2014-09-17 pardavė automobilį „Toyota Corola“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. už 13 000 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2400 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 10600,00 litų (3069,97 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2014-09-29 pardavė automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. už 9840,48 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8500,00 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 1340,48 litų (388,23 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2014-10-15 pardavė automobilį „Ford Galaxy“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už ne mažiau kaip 12084,80 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3700 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 8384,80 litų (2428,41 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2014-10-15 pardavė automobilį „Peugeot 308“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. už ne mažiau kaip 16500,00 litų, išrašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 8400 litų sumai, grynųjų pinigų įnešimą patvirtino kasos čekiu Nr. (duomenys neskelbtini), o gautų 8100 litų (2345,92 eurų) nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose.

Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės A. J., kuri turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, ir kuri veikė (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

A. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidama vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini), veikdama bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms bei juose nurodytų teisingų duomenų įrašymą, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei - 25701 Lt (7444 Eur) mokesčių sumokėjimo, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 gautas 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukas už parduotas transporto priemones, dėl to D. P., būdama suklaidinta, šių piniginių lėšų neįtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, t. y.:

A. J., Tauragės m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo Nr. IX-751: 3 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; 90 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur nurodyta „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“ reikalavimų, įrašė į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie turtą ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent:

(duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio (pateikė 2014 m. vasario 19 d.), vasario (pateikė 2014 m. kovo 20 d.), birželio (pateikė 2014 m. liepos 21 d.), liepos (pateikė 2014 m. rugpjūčio 21d.), rugpjūčio (patikslinta 2014 m. rugsėjo 15 d.), rugsėjo (pateikė 2014 m. spalio 22 d.), spalio (patikslinta 2015 m. birželio 2 d.), iš vis septyniose PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo sandorių (deklaracijų 16-oje eilutėje), kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža - iš viso 71396 litų (20678 eurų), 29-oje eilutėje nedeklaravo 21 proc. pardavimo PVM - iš viso14992 litų (4342 eurų) ir nedeklaravo iš viso 14992 litų (4342 eurų) mokėtino į valstybės biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36-oje eilutėje); 2014 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2015 m. balandžio 9 d., 37-oje eilutėje nedeklaravo mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 71396 litų (20678 eurų), 40-oje eilutėje nedeklaravo 71396 litų (20678 eurų) pelno; 52-oje eilutėje nedeklaravo 71396 litų (20678 eurų) apmokestinamojo pelno sumos; 59-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64-oje eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 10709 litų (3102 eurų) pelno mokesčio.

A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Eina (duomenys neskelbtini) direktores pareigas nuo įmonės įsteigimo, t. y. 2008 m. Įmonės vienintelis akcininkas yra jos tėtis P. J.. Įmonė registruota jos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Įmonės patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – naudotų automobilių pirkimas ir pardavimas. Įmonėje taip pat dirbo vadybininkai. Šiose patalpose yra įforminami automobilių pirkimai–pardavimai. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. P.. Ji įmonės apskaitą tvarko nuo įmonės veiklos pradžios. Įmonė automobilius perka įvairiose vietose Prancūzijoje iš fizinių asmenų ar iš įmonių. Tarp pardavėjų buvo ir įmonės „SARL auto expo 45“, „HTV car“. Įmonėje buvo tokia nusistovėjusi tvarka, kad Lietuvoje įmonės automobilius pardavinėjo vadybininkai. Pati tiesiogiai su automobilių pirkėjais nebendravo. Ji tik užpildydavo pažymas–sąskaitas pagal pirkėjo asmens dokumentą ir automobilio duomenis, įnešdavo pinigus į kasą ir išduodavo kasos kvitą. Tuomet vadybininkai nunešdavo pirkėjui dokumentus ir paimdavo jų parašą. Būdavo, kad vadybininkai atsivesdavo pirkėjus į įmonės patalpas, kur ji įformindavo automobilio pardavimą, priimdavo grynuosius pinigus iš pirkėjo, bet taip nebuvo nuolat. Yra sutarčių, kur nėra pirkėjų parašų. Grynuosius pinigus atnešdavo vadybininkai. Sąskaitose ji nurodydavo tokią pinigų sumą, kokią vadybininkai parveždavo. Ši tvarka buvo ir 2014 m. Automobilių pardavimo kainą nustatydavo vadybininkai atsižvelgdami į rinkos kainą, pirkimo ir remonto išlaidas. 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuomojo vietas šiose aikštelėse: „Iksferos“ aikštelėje Dariaus ir Girėno g.134, Tauragėje, „Ravitos“, aikštelėje, „Rivatros“, „Vitlaimos“ aikštelėje, taip pat aikštelėje Kaune, bet įmonės pavadinimo neprisimena. 2014 m. įmonėje dirbo virš 10 vadybininkų, kurie dirbo tiesiogiai su pirkėjais aikštelėse ir pardavėjais Prancūzijoje. Jie pirkdavo ir parduodavo automobilius, o ji pati tik išrašydavo pažymas–sąskaitas ir priimdavo pinigus grynais. Pasitaikydavo, kad ir vadybininkai išrašydavo pažymas–sąskaitas. Jeigu būdavo automobilio pardavimas, pvz. sekmadienį, jie išrašydavo sąskaitą, o ji pirmadienį įnešdavo į kasą grynuosius pinigus, nes tik ji turėjo tokią teisę. Apie automobilių pardavimus skelbdavo tik interneto puslapyje www.autoplius.lt. Įmonė turi vartotojo anketą, o skelbimus dėdavo vadybininkai, kurie turėjo prisijungimo duomenis. Prie skelbimų buvo nurodomi vadybininkų telefono numeriai. 2014 m. įmonė turėjo kelis automobilių iš Prancūzijos vežėjus. Jie buvo iš Tauragės ir iš kitų miestų. Buvo sudarytos vežimo sutartys. Prisipažįsta, kad dėl pranešime apie įtarimą nurodytų 2014 m. parduotų 14 automobilių pardavimų apskaita buvo tvarkomai apgaulingai, dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Konkrečių automobilių pardavimo sandorių neprisimena, bet taip galėjo būti, to neneigia. Per 2014 metus buhalterinės apskaitos registruose 14 atvejų automobilių pardavimus apskaitė klaidingai, t. y tyčia neįtraukė 86389,68 litų (25020,18Eur) grynųjų pinigų sumos. Taip padarė dėl to, kad buvo patirta išlaidų, kurios buvo neapskaitytos įmonėje. Neapskaitytų pajamų nepasisavino, jos buvo panaudotos tik (duomenys neskelbtini) reikmėms. Įmonė naudotus automobilius pirko iš Prancūzijos įvairių regionų įmonių ir fizinių asmenų. Pasitaikydavo nupirkti sugedusius automobilius ar automobilius po autoįvykio, todėl pirminiam smulkiam remontui detalės, padangos ir kiti reikalingi daiktai automobilio būklei pagerinti buvo perkami iš fizinių asmenų naudotų daiktų turguje BROCANTE. Taip pat atsirado išlaidų, kuomet teko samdyti vienvietį privatų autovežį atgabenti automobilį iš kalnuotos vietovės, kur devynvietis autovežis negalėjo privažiuoti. Visoms šioms išlaidoms buvo panaudotos grynosios piniginės lėšos iš neapskaitytų pardavimo pajamų, negaunant išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Prancūzijoje pavieniai asmenys neišduoda jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, t. y. už smulkius remonto ar gabenimo darbus vadybininkai atsiskaitydavo grynais pinigais ir negaudavo jokių čekių. Tokiu būdu, parduodant automobilį, sutartyje buvo nurodoma mažesnė pinigų suma nei buvo tikroji pardavimo kaina. Kiekvienu atveju vadybininkai žinodavo, kiek patyrė išlaidų konkrečiam automobiliui. Automobilius parduoti sutartyje nurodant mažesnę kainą, negu buvo iš tikro parduodama, atrodė vienintelis būdas išlyginti patirtas išlaidas. Kad taip galima įforminti automobilio pardavimo sutartį, vadybininkai žinojo. Toks buvo sutarimas. Dėl to, kad už 2014 m. įmonė nesumokėjo pagal nepaskaitytas pajamas PVM ir pelno mokesčio, bendroje sumoje 7444 eurų, taip pat pripažįsta. Pageidauja atlyginti žalą. Po įtarimo įteikimo įmonės buhalterė bandė pateikti deklaracijas, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad yra suėjusi senatis ir teikti deklaracijų už 2014 m., nėra galimybės. Be to, VMI nenurodė būdų, kuriais galėtų įmonė padengti susidariusią valstybei žalą už 2014 m. Atsiradus galimybei, įmonė tikrai padengs žalą ir informuos policijos įstaigą. Ji kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Įsipareigoja atlyginti žalą valstybei nurodytu būdu. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant piniginę baudą. Labai smulkiai parodymų duoti negali, nes yra praėję daug laiko, be to, per tą laikotarpį turėjo ne vieną operaciją, dėl ko yra sutrikusi atmintis. Prie apklausos pateikia savo sveikatos dokumentus, įrodančius sveikatos būklę. Prašo skiriant baudą į tai atsižvelgti (15 t., b. l. 38-41).

(duomenys neskelbtini) atstovas K. A., parodė, kad dėl pareikšto įtarimo (duomenys neskelbtini) prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo vadovautis šiame ikiteisminiame tyrime įmonės direktorės A. J. duotais parodymais, kurie yra teisingi ir patikimi. (duomenys neskelbtini) pajamos, kurios buvo neapskaitytos, t. y. 25020,18 eurų, nebuvo pasisavintos, jos visos buvo panaudotos išimtinai (duomenys neskelbtini) reikmėms – įmonės nupirktų automobilių remontui ir pargabenimui iki autovežio bei kitiems reikalams, susijusiems su automobilių pirkimu Prancūzijoje. Įmonė įsipareigoja atlyginti valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą – 7444 eurų PVM ir pelno mokesčio (15 t., b. l. 81-83).

Liudytojas A. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prekybos konsultantu dirba nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Darbo funkcijos yra – automobilių pirkimas Prancūzijoje, jų pardavimas Lietuvoje. Prancūzijoje automobilius perka iš vadinamųjų garažų, pagrinde Bretagno regione. Automobilių paieška vyksta Prancūzijoje. Už automobilius paprastai atsiskaitoma bankiniu pavedimu. Į Prancūziją pirkti (duomenys neskelbtini) automobilių vyksta kartu su kolega H. P.. Turi įmonės įgaliojimą pirkti automobilius Prancūzijoje, naudoja įmonės antspaudą. Kai perka automobilius, garažas pirmiausiai išrašo preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, ant kurių deda įmonės antspaudą ir pasirašo, o sąskaitos–faktūros pargabenamos kartu su automobiliais. Būna, kad garažas spėja paruošti sąskaitas–faktūras ir jas pats parsiveža. Tauragėje automobilius parduoda automobilių pardavimo aikštelėse. Skelbimus dėl parduodamų automobilių dedu į interneto puslapį www.autoplius.lt. Kai aikštelėje atsiranda pirkėjas, jį palydi į įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur įmonės direktorė A. J. įformina automobilio pardavimą. Iš pirkėjo gali paimti rankpiginius, kuriuos parveža direktorei, juos paduoda ir pasako, už kokią sumą automobilis parduotas. Įmonėje yra originalūs automobilio dokumentai. Su savimi jis turi dokumentų kopijas. Jis yra atsakingas už Prancūzijoje nupirktų automobilių pardavimą, turi galimybę nustatyti automobilio pardavimo kainą. Kaina nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia buvo jos įsigijimo kaina, bendra būklė, rinkos kaina (6 t., b. l. 30-33).

Liudytojas H. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojo A. D. parodymus (6 t., b. l. 53-54).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku nuo 2012 m. 2014 m. važiuodavo į Prancūzijos 85-tą regioną netoli Nantes miesto pirkti automobilių. Už automobilius įmonė atsiskaitydavo bankiniu pavedimu. Turėjo įgaliojimą įmonės vardu pirkti automobilius. Parvarytus automobilius pardavinėjo aikštelėse. Turėjo galimybę nustatyti automobilio pardavimo kainą. Pardavimus formino įmonės direktorė. Pirkėjas paduodavo pinigus jai (6 t., b. l. 60-61).

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku nuo 2012 m. Pardavinėja „parvarytus“ į Lietuvą įmonės automobilius, atlieka smulkų jų remontą. Pats į Prancūziją nevažinėja. Pardavimo kainos buvo nustatytos. Pardavimo dokumentus įformindavo įmonės direktorė A. (6 t., b. l. 63-64).

Liudytojas Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2008 m. pirkimo–pardavimo ekspertu. Įmonei vadovauja A. P. (J.). Jo darbo funkcijos yra naudotų automobilių pirkimas Prancūzijoje ir pardavimas Lietuvoje. 2014 m. važinėjo į Prancūziją, daugiausiai į 85-tą regioną. Už nupirktus automobilius įmonė atsiskaitydavo pavedimu. Jis turėjo įmonės įgaliojimą atlikti pirkimo–pardavimo sandorius, naudojosi įmonės antspaudu. Pardavėjai ne visada iš karto išrašydavo sąskaitas–faktūras, pasitaikydavo, kad jos būdavo parvežamos su automobiliais. Tauragėje automobilius pardavinėjo nuo autovežio arba aikštelėje, esančioje Pramonės gatvėje, Tauragėje. Jis turėjo teisę nustatyti automobilio pardavimo kainą, kuri buvo nustatoma atsižvelgiant į rinkos kainas, automobilio būklę, techninius parametrus. Atsiradus pirkėjui, jį palydėdavo pas įmonės direktorę, kuri įformindavo pardavimo sandorį ir priimdavo pinigus. Pasakydavo, už kokią sumą automobilis parduodamas. Automobilių dokumentai būdavo pas direktorę (6 t., b. l. 67-70).

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) prekybos konsultantu dirba nuo 2011 m. Važiuoja į Prancūziją pirkti naudotų automobilių. Jų gabenimą į Lietuvą organizuoja įmonė, o Tauragėje automobilius pardavimui paruošia pats arba nuvaro automobilius pas meistrus, ir tada parduoda. Automobilius parduodu aikštelėse, taip pat pagal skelbimus interneto svetainėje www.autoplius.lt. Prancūzijoje vyksta į teritoriją už Paryžiaus. Perka automobilius iš garažų ar iš pavienių asmenų. Už automobilius įmonė atsiskaito pavedimu tiek perkant automobilius iš įmonių, tiek perkant iš pavienių asmenų. Jeigu perka automobilius iš fizinių asmenų, įmonės direktorei A. J. nusiunčia pardavėjo rekvizitus, ji atlieka bankinį pavedimą. Pasitaiko, kad prancūzai reikalauja duoti rankpinigių, tuomet simboliškai apie 100 eurų reikia sumokėti. Sumoka iš savo gautų komandiruotpinigių, o paskui grįžus, atsiskaito. Automobilius pardavinėja tik Tauragėje. Aprodo automobilius, o paskui įmonėje yra įforminamas pardavimas. Pardavimo dokumentų įforminime nedalyvauja (6 t., b. l. 73-76)

Liudytoja D. P., (duomenys neskelbtini) buhalterė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. yra sudariusi su (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir tvarko (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorę A. J. pažįsta kaip įmonės vadovę. Ji – P. (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nedirba. Iš (duomenys neskelbtini) dokumentus jai atveža į namus. Pati tiesiogiai su įmonės klientais automobilių pardavėjais ir pirkėjais nebendrauja, neišrašo jiems pažymų–sąskaitų, neima iš jų pinigų. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko pagal pateikiamus apskaitos dokumentus. 2014 m. nedarė jokių bankinių pavedimų, neturėjo ir neturi banko prisijungimo duomenų, todėl ir atsiskaitymų už įgytus Prancūzijoje automobilius nedarė. Prisijungimus turėjo įmonės direktorė, ji ir atlikdavo pavedimus. Į banką grynuosius pinigus įnešdavo ir pardavimo dokumentus taip pat tvarkė įmonės direktorė. Kai kuriuos pardavimo dokumentus tvarkė ir įmonėje dirbusi J. dukra K. A.. Pirkėjai už automobilius paprastai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus įnešdavo į kasą naudojant kasos aparatą. Ant pažymų–sąskaitų yra antspaudas - EKA duomenys, kurie patvirtina apmokėjimą grynaisiais pinigais. Būdavo naudojami ir kasos pajamų orderiai, bet labai retai. Pardavimo dokumentai, t. y. pažymos–sąskaitos pildomos lietuvių kalba. Ji pastebėjo, kad ne ant visų pažymų–sąskaitų yra pirkėjų parašai. Kodėl parašų nėra, nežino. 2014 m. įmonės veikla buvo pelninga. 2014 m. įmonė buvo paėmusi paskolas iš įmonės direktorės A. J., tuo metu buvo jos pavardė buvo P., iš A. P., A. sutuoktinio, ir E. S.. Paskolos buvo paimtos automobilių pirkimams. Šiai dienai paskolos grąžintos. Liko negrąžinta paskola tik A. P., nes jis miręs, o A. J. neėmė grąžintos paskolos, paliko įmonei. Su kokiomis Prancūzijos įmonėmis 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini), neprisimena. Buvo daug skirtingų įmonių. Visi įmonės nupirkti automobiliai, kurių dokumentai buvo pateikti, buvo apskaityti. Įmonėje vedė maržos skaičiavimo žurnalą. Ten sukelti duomenys apie automobilio pirkimą (data, kaina), pardavimą (data, kaina, kur parduota - šalis ar miestas), išskaičiuotą PVM mokestį ir maržą. Pažymose–sąskaitose matyti pieštuku įrašytas paskaičiuotas PVM nuo maržos. Direktorė šito skaičiavimo neatlieka (6 t., b. l. 85-88).

Liudytojas T. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininku nuo 2015 m. iki 2017 m. Jo funkcijos buvo parduoti automobilius automobilių aikštelėje Tauragėje. Aprodydavo pirkėjams automobilius, priklausančius (duomenys neskelbtini). Jeigu klientai pageidaudavo įsigyti automobilį, palydėdavo į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pardavimą įformindavo direktorė, ji iš pirkėjų ir pinigus priimdavo. Neatsimena, kas įmonėje nustatydavo kainas. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyko įmonei automobilių pirkti automobilių į Prancūziją. Automobilius susirasdavo internetu (5 t., b. l. 135-138, 14 t., b. l. 168-172).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. Tauragės mieste įsigijo automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo eksponuojamas vienoje iš Tauragės mieste esančių automobilių pardavimo aikštelių. Pardavimo sąlygas ir automobilio techninę būklę aptarė su vyriškiu. Apžiūrėjęs automobilį, nuėjo į kažkokią aikštelės teritorijoje buvusią patalpą, kur išrašė kažkokius dokumentus, jam perdavė automobilio dokumentus, raktelius, o jis sumokėjo už automobilį sutartą sumą. Kiek pamena, už automobilį sumokėjo ne mažiau nei 4000 eurų, tačiau ne daugiau nei 4500 eurų. Kokia automobilio pardavimo suma buvo įrašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, neatsimena (6 t., b. l. 120-123).

Iš 2014 m. sausio 27 d. pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „Mercedes Benz Classee“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 11500 litų (6 t., b. l. 124).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz Classee“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2014-01-30 VĮ „Regitra“ Kauno filiale (6 t., b. l. 125).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. internetinėje svetainėje „Autoplius.lt“ rado skelbimą, kad Viduklės mstl., Raseinių r., už 14500 Lt. parduodamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Susisiekęs su pardavėju skelbime buvusiu telefono numeriu, 2013-08-28 nuvyko apžiūrėti automobilio. Nepažįstamas vyriškis aprodė automobilį. Kadangi automobilio būklė ir kaina – 14500 litų jam tiko, iš karto nuvyko į Raseinių m. VĮ „Regitra“ padalinį ir automobilį pagal pažymą–sąskaitą, priregistravo. Į tai, kad pažymoje pardavėjas parašė automobilio kainą 8300 Lt, nekreipė dėmesio. Kad įrašyta ne ta suma, kurią sumokėjo, pastebėjo tik grįždamas namo. Apie įmonę (duomenys neskelbtini), reg(duomenys neskelbtini), žino tik tiek, kad jos adresas buvo parašytas ant pažymos–sąskaitos, bet tuo adresu niekada nėra buvęs. Pažyma–sąskaita buvo surašyta Regitros patalpose jam matant 2013-08-28, ją susirašė ir pasirašė automobilio pirkimo dieną (6 t., b. l. 132-135).

Iš 2019-09-04 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė automobilio „Opel Astra“ pažymą–sąskaitą, išrašytą 2013 m. rugpjūčio 28 d. Dokumentui nesuteiktas numeris. Iš pažymos–sąskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį „Opel Astra“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), R. K.. Pardavimo kaina - 8300 litų (6 t., b. l. 136-139).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų matyti, kad automobilio „Opel Astra“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris įformintas 2014 m. vasario 6 d. pažyma–sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavimo kaina – 8300 litų. Pirkėjo parašo nėra (6 t., b. l. 140).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Opel Astra“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2013-08-28 (6 t., b. l. 141).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2014 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, automobilį „HONDA ACCORD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos įsigijo Tauragės automobilių pardavimo aikštelėje. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetiniame skelbimų portale „Autogidas.lt“ ar „Autoplius.lt“. Jokių duomenų apie automobilio pardavėją neišsaugojo. Automobilio pirkimo metu bendravo tik su vienu asmeniu, bet jo neatpažintų. Skelbime pradinė automobilio kaina buvo ne didesnė nei 3550 eurų. Kadangi automobilis turėjo defektų, už automobilį mokėjo mažiau. Mašinos pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 3000 eurų. Pinigus mokėjo eurais. Sutarus su pardavėju automobilio kainą, pardavėjas nusivedė jį į nedidelę patalpą, esančią pardavimų aikštelėje ir jis padavė pinigus, o automobilio pardavėjas iš karto užpildė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Kokia pinigų suma buvo nurodyta sutartyje, neprisimena. Neatkreipė dėmesio, ar ji sutapo su realia pinigų suma, už kurią įsigijo automobilį. 2014-06-08 pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)užpildė automobilio pardavėjas. Pats pasirašė dešinėje lapo pusėje kaip pirkėjas, o jis pasirašė kairėje pusėje kaip pardavėjas. Suprato, kad automobilį perka iš įmonės, o mašinos pardavėjas yra jos atstovas (3 t., b. l. 105-107).

Iš 2014-06-10 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registracijos matyti, kad M. B. pateikė prašymą VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį „HONDA ACCORD“, VIN: (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pateikė automobilio įsigijimo dokumentą – 2014-06-08 pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis automobilį įsigijo iš UAB „Auksela“ už 10000 litų (3 t., b. l. 90-94).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „HONDA ACCORD“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 2014-06-10 VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale (3 t., b. l. 95).

Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 2014 m. birželio mėnesį. Internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą naudotą automobilį „Hyundai Santa Fe“, rudos spalvos, 2005 m. gamybos (su tranzitiniais numeriais). Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra iš Prancūzijos. Automobilio pardavėjas nurodė, kad automobilis yra Tauragėje, automobilio kaina – 13000 litų. Sutarė, kad 2014-06-21, apie 13 val., pardavėjas atvažiuos tuo automobiliu tiesiai į VĮ „Regitra“, esančią Klaipėdoje, Šilutės pl., kur įformins automobilio pirkimą–pardavimą ir jį įregistruos. Susitikę sutarė dėl „Hyundai Santa Fe“ pirkimo–pardavimo už 12800 litų. Tą pačią dieną VĮ „Regitra“ patalpose buvo užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis. Kokia sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina, nepažiūrėjo. Buvo pateiktas pasirašyti tik vienas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius. Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis buvo įregistruotas. Ji prie VĮ „Regitra“ už automobilį sumokėjo grynais pinigais 12800 litų (6 t., b. l. 155-158).

Iš 2014 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. įsigijo automobilį „Hyundai Santa Fe“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavimo kaina – 5000 litų. Pirkėjo parašo nėra (6 t., b. l. 160).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2014-06-21 (6 t., b. l. 161).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-23 interneto tinklalapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Renault Espace“, 2005 metų už 5200 Lt. Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad automobilį parduoda Tauragėje. Paskambino jame nurodytu kontaktiniu telefono numeriu ir tą pačią dieną, apie 13.00 val.–14.00 val. nuvyko į Tauragę. Automobilio pardavimo kaina buvo daug mažesnė nei rinkos kaina. Su pardavėju sutarė, kad automobilį parduos už 5000 litų. Pardavėjas paaiškino, kadangi yra sekmadienis, buhalterė nedirba, todėl negali paruošti pardavimo dokumentų. Suprato, kad automobilį perka iš įmonės. Kaip garantiją, kad pirks automobilį, įdavė rankpinigius 200 Lt grynais. Sekančią dieną (pirmadienį, 2014-06-24) atvyko į tą pačią vietą ir toliau bendravo su tuo pačiu vyriškiu. Jam perdavė likusius pinigus 4800 litų grynais pinigais. Pardavėjas perdavė jau paruoštus automobilio dokumentus, lietuvių kalba sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (6 t., b. l. 170-173).

Iš 2014 m. birželio 25 d. pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. L. įsigijo automobilį „Renault Espace“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavimo kaina – 4000 litų (6 t., b. l. 174).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Renault Espace“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-06-27 įregistruotas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale (6 t., b. l. 175-176).

Liudytojas Č. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Hyundai Santa Fe“ pirko 2014 m. Jį pamatė Raseinių r., Viduklės mstl., Gamyklos g., prie garažų masyvo. Automobilis patiko, sutarė, kad automobilį parduos už 9000 litų. 2014-06-20 su pardavėju atvyko į VĮ „Regitra“, esančią Raseiniuose, Vilniaus g. 3C, ir prisiregistravo automobilį. Visą sumą pardavėjui sumokėjo grynais pinigais, jokio dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo 9000 litų, pardavėjas nedavė. Su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, pardavėjas „Regitroje“ padavė automobilio dokumentus, ir automobilis buvo perregistruotas. Automobilis buvo tvarkingas, jam reikėjo tik pakeisti padangas, nes jos buvo susidėvėjusios. Kadangi automobilio pirkimo–pardavimo sutarties jis nerašė, tai prieš jį pirkdamas nesigilino į perkamo automobilio dokumentus (6 t., b. l. 184-187).

Iš 2014 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. N. įsigijo automobilį „Hyundai Sante Fe“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavimo kaina – 6570 litų, pirkėjo parašo nėra (6 t., b. l. 188).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas VĮ „Regitra“ 2014-06-20 (6 t., b. l. 184).

Iš 2014-06-20 prašymo dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. N. automobilio įregistravimui pateikė pažymą–sąskaitą, išrašytą 2014 m. birželio 20 d., be numerio. Dokumente nurodyta automobilio kaina – 6500 litų. Dokumente yra pirkėjo parašas. Automobilio duomenys sutampa su duomenimis, užfiksuotais pažymoje–sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 193-198).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2014 m. Kaune įsigijo automobilį „VW Tiguan“. Šį automobilį susirado skelbimuose. Automobilį apžiūrėjo Kaune, o už jį atsiskaitė Marijampolėje, kur susitvarkė dokumentus. Kiek tiksliai mokėjo už automobilį, neatsimena, bet tikrai mokėjo ne mažiau kaip 12000 eurų. Atsiskaitė eurais. Kokia suma ir valiuta buvo nurodyta sutartyje, neatsimena. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais (7 t., b. l. 8-11).

Iš 2014 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. įsigijo automobilį „Volkswagen Tiguan“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavimo kaina–25550 litų, pirkėjo parašo nėra (7 t., 12).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Volkswagen Tiguan“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas 2014-07-18 (7 t., b. l. 13).

Liudytoja D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-28 Vilniuje, Gariūnų automobilių pardavimo aikštelėje, kartu su savo vyru V. Z. pamatė parduodamą automobilį „NISSAN X-Trail“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su prancūziškais numeriais NR. (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta automobilio kaina 4200 eurų. Pardavėjas „nuleido“ apie šimtą penkiasdešimt eurų. Už automobilį sumokėjo apie 4000 eurų. Atsiskaitė pardavėjui eurais. Vaikinas surašė pažymą–sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Neatkreipė dėmesio, kad į pažymą–sąskaitą pardavėjas įrašė pardavimo sumą – 7500 litų. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo surašyta lietuvių kalba. Pirkimo metu nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis, čekio negavo. Pinigus perdavė grynaisiais pinigai automobilių aikštelės pardavėjui (7 t., b. l. 23-26).

Pagal 2019-09-25 savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą D. Z. pateikė 2014 m. liepos 28 d. pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ji iš (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „NISSAN X-Trail“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavimo kaina – 7500 litų (7 t., b. l. 27-31).

Iš 2014 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tokie pat duomenimis įformintas automobilio „NISSAN X-Trail“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimas D. Z.. Pirkėjo parašo dokumente nėra (7 t., b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „NISSAN X-Trail“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ Šalčininkų poste 2014-07-30 (7 t., b. l. 33).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Nissan Qashqai“ įsigijo Tauragėje, automobilių stovėjimo aikštelėje 2014 m. liepos pabaigoje, tikslaus laiko nepamena. Parduodamą automobilį susirado internete, jame esančiuose skelbimuose. Skelbime nurodyta kaina buvo 40000 litų. Pardavėjo neprisimena. Automobilio dokumentus užpildė kažkokioje netoliese esančioje firmoje kitas asmuo. Viskas vyko Tauragės mieste, tačiau tikslių adresų nurodyti negali. Automobilį apžiūrėjo aikštelėje, o dokumentų įforminimas vyko kažkokios įmonės patalpose. Sutartyje nurodyta kaina neatitiko realiai už automobilį sumokėtos pinigų sumos. Tai buvo padaryta pardavėjo iniciatyva (7 t., b. l. 42-45).

Iš 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. įsigijo automobilį „Nissan Qashqai“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), automobilio kaina - 25530 litų, parašo pirkėjo eilutėje nėra (7 t., b. l. 46).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Nissan Qashqai“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruota VĮ „Regitra“ buvo 2014-07-26 (7 t., b. l. 47).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2014 m. Tauragėje įsigijo automobilį „Opel Zafira“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį apžiūrėjo Tauragės mieste buvusioje automobilių pardavimo aikštelėje. Pardavėjas užpildė dokumentus. Tą pačią dieną šį automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu. Už automobilį sumokėjo lygiai 6000 litų, nors už jį norėjo daugiau, tai yra 6300 litų, tačiau jis 300 litų nusiderėjo. Kokią automobilio pirkimo pinigų sumą pardavėjas įrašė į automobilio pirkimo–pardavimo dokumentus, nesidomėjo. Už perkamą automobilį sumokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos padavė automobilio pardavėjui (7 t., b. l. 54-57).

Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. įsigijo automobilį „Opel Zafira“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 4800 litų, dokumente pirkėjo parašo nėra (7 t., b. l. 58).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Opel Zafira“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2014-09-02 (7 t., b. l. 59).

Liudytoja D. P. parodė, kad 2014 m. važiavo pirkti automobilio į Tauragę, tačiau nerado, o tinkamą automobilį rado pagal skelbimą internete Šilalėje ar Šilutėje. 2014 m. rugsėjo pabaigoje nuvyko pas pardavėją į namus. Ten apžiūrėjo automobilį „Toyota Corolla“, pilkos spalvos, kuris buvo parvarytas iš Prancūzijos. Tą vakarą paliko rankpinigius, apie du šimtus litų. Susitarė su pardavėju, kad sekančią dieną atvažiuos su pinigais ir jis padės atlikti techninę apžiūrą. Kitą dieną, atlikus techninę apžiūrą, užpildė kažkokius automobilio pirkimo pardavimo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad ji pati parsivarė automobilį iš Prancūzijos. Visus dokumentus pildė automobilio pardavėjas. Ji pati tik parašė vardą, pavardę ir pasirašė. Pirkimo–pardavimo sutarties lietuvių kalba nerašė. Už automobilį sumokėjo trylika tūkstančių litų, tokia kaina buvo nurodyta ir internete. Pinigus sumokėjo pardavėjui grynais pinigais. Pripažino, kad jai apklausos metu parodytoje prancūziškoje sutartyje jos duomenys yra įrašyti jos ranka, automobilio iš įmonės nepirko (7 t., b. l. 87-89).

Iš 2014 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), buvo parduotas V. G., automobilio kaina – 2400 litų, dokumente pirkėjo parašo nėra (7 t., b. l. 90).

Iš 2014-10-03 prašymo dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. automobilio „Toyota Corolla“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimui pateikė prancūzų kalba sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios data – 2014-07-22, automobilio pardavimo kaina – 3800 eurų (7 t., b. l. 91-93).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Toyota Corolla“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-10-03 buvo įregistruotas D. P. vardu (7 t., b. l. 94).

Liudytojas A. N. parodė, kad automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 2014 m. rugsėjo pabaigoje. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra „parvarytas“ iš Prancūzijos ir Lietuvoje neregistruotas. Prie skelbimo buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Telefonu sutarė, kad automobilį pardavėjas parduos už 2850 eurų. Skelbime buvo nurodyta šiek tiek didesnė automobilio kaina, tačiau jos nepamena. 2014 m. rugsėjo 27 d. nuvyko į Kauno automobilių turgų apžiūrėti automobilio, kaip ir buvo taręsi telefonu su automobilio pardavėju. Atsimena tą datą, todėl kad tai buvo šeštadienis rugsėjo pabaigoje ir tą dieną laikinai automobilį priregistravo VĮ „Regitra“. Lietuviška automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo surašyta. Buvo pateikta prancūziška pirkimo–pardavimo sutartis. Jos kopijos neišsaugojo. Pateiktą sutartį pasirašė 2014 m. rugsėjo 27 d., tai yra tą pačią dieną, kai įgijo automobilį. Taip pat tą pačią dieną perdavė pinigus pardavėjui. Nesidomėjo, kodėl sutartis buvo surašyta ne lietuvių kalba, tokią sutartį pateikė automobilio pardavėjas. Už automobilį sumokėjo 2850 eurų. Už automobilį mokėjo eurais, kadangi taip buvo susitarę su pardavėju. Mokėjo visą sumą grynaisiais pinigais iš karto tiesiai pardavėjui. 2014-09-29 (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra matęs. Pažymoje–sąskaitoje yra nurodyta neteisinga, kadangi automobilį pirko ir sutartį sudarė anksčiau. Sutartyje nurodyta automobilio kaina – 8500 litų, taip pat yra neteisinga, kadangi už automobilį sumokėjo 2850 eurų, kas sudarė 9840,48 litų (7 t., b. l. 103-107).

Iš 2014 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. N. įsigijo automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 8500 litų, pirkėjo parašo dokumente nėra (7 t., b. l. 108).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „SAAB 9-3“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas 2014-09-27 (7 t., b. l. 109).

Iš 2014-09-27 prašymo dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. N. laikinam automobilio „SAAB 9-3“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) įregistravimui pateikė prancūzų kalba sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį „Facture“, kurios sudarymo data – 2014-09-12, automobilio pardavimo kaina – 2000 eurų (7 t., b. l. 110-115).

Liudytojas R. M. parodė, kad automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo Tauragėje esančioje aikštelėje. Buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Už automobilį mokėjo ne mažiau kaip 3500 ir ne daugiau kaip 4000 eurų. Kokia kaina buvo nurodyta sutartyje, nepamena. Atsiskaitė grynaisiais pinigais (7 t., b. l. 125-128).

Iš 2014 m. spalio 15 d. UAB „Auksela“ pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. įsigijo automobilį „Ford Galaxy“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kaina–3700 litų, pirkėjo parašo dokumente nėra (7 t., b. l. 129).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Ford Galaxy“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas 2014-12-05 (7 t., b. l. 130-131).

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metais spalio mėn. nusipirko automobilį „Peugeot 308“ 2010 m. laidos, pilkos spalvos, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių turguje. Kokie buvo pildomi dokumentai, nepamena, visus dokumentus pildė pardavėjas, ji tik pasirašė. Sutartis buvo sudaryta pirkimo dieną pirkimo vietoje, turguje. Nepamena, kokia kalba buvo sudaryta sutartis. Mokėjo 4800 eurų, konvertavus į litus, apie 16500 (šešiolika tūkstančių penki šimtus) litų. Mokėjo grynaisiais pinigais. Automobilį nusipirko arba 2014 m. spalio10-11 ar 12 d., o registravo 2014-10-13 (7 t., b. l. 145-148).

Iš 2014 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. įsigijo automobilį „Peugeot 308“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 8400 litų, pirkėjo parašo dokumente nėra (7 t., b. l. 149).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis „Peugeot 308“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas 2014-10-13 (7 t., b. l. 150).

Iš 2014-10-13 prašymo dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. automobilio „Peugeot 308“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimui pateikė 2014-09-23 prancūzų kalba sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Dokumente automobilio pardavimo kaina – 4800 eurų (151-154).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Klaipėdos AVMI)2019-02-07 rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos AVMI atliko (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), mokestinį patikrinimą dėl pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. Įmonės veikla: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Atlikusi patikrinimą Klaipėdos AVMI nustatė, kad (duomenys neskelbtini) galimai klastojo dokumentus su tikslu nepriskaičiuoti, nedeklaruoti ir nemokėti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti minėtų mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo (1 t., b. l. 1-170).

Iš 2020-03-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų ir laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2014-10-15 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais bei į apskaitą neįtraukė 14 (1 + 1 + 4 + 3 + 1 + 2 + 2) atvejų iš viso – 86389,68 (2311,20 + 6200 + 11588,40 + 36664,80 + 1200 + 11940,48 + 16484,80) Lt (25020,18 Eur) piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, iš jų: 2014 metų sausio mėn. – 2311,20 Lt (669,37 Eur) gautų iš J. S., vasario mėn. – 6200 Lt (1795,64 Eur) gautų iš R. K., birželio mėn. – 11588,40 Lt (3356,24 Eur) gautų iš M. B. 358,40 Lt (103,80 Eur), gautų iš G. L. 7800 Lt (2259,04 Eur), gautų iš M. L. 1000 Lt (289,62 Eur) ir gautų iš Č. N. 2430 Lt (703,78 Eur), liepos mėn. – 36664,80 Lt (10618,86 Eur) gautų iš R. K. 15883,60 Lt (4600,21 Eur), gautų iš D. Z. 6311,20 Lt (1827,85 Eur) ir gautų iš J. K. 14470 Lt (4190,80 Eur), rugpjūčio mėn. – 1200 Lt (347,54 Eur) gautų iš V. K., rugsėjo mėn. – 11940,48 Lt (3458,20 Eur) gautų iš D. P. 10600 Lt (3069,97 Eur) ir gautų iš A. N. 1340,48 Lt (388,23 Eur), spalio mėn. – 16484,80 Lt (4774,33 Eur) gautų iš R. M. 8384,80 Lt (2428,41 Eur) ir gautų iš L. B. 8100 Lt (2245,92 Eur).; 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“; 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose 14 atvejų, transporto priemonių pardavimo įplaukų iš viso – 86389,68 (2311,20 + 6200 + 11588,40 + 36664,80 + 1200 + 11940,48 + 16484,80) Lt (25020,18 Eur), mokėtino PVM iš viso – 14993,25 (401,12 + 1076,03 + 2011,21 + 6363,31 + 208,26 + 2072,32 + 2861) Lt (4342,33 Eur), pajamų iš viso – 71396,43 (1910,08 + 5123,97 + 9577,19 + 30301,49 + 991,74 + 9868,16 + 13623,80) Lt (20677,84 Eur); 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto ,,Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto, kuriame nurodyta, kad ,,Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, <...> privaloma išduoti kasos aparato kvitą,“ t. y.: laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2014-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) iš viso – 86389,68 Lt (25020,18 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš jų: sausio mėn. – 2311,20 Lt (669,37 Eur), vasario mėn. – 6200 Lt (1795,64 Eur), birželio mėn. – 11588,40 Lt (3356,24 Eur), liepos mėn. – 36664,80 Lt (10618,86 Eur), rugpjūčio mėn. – 1200 Lt (347,54 Eur), rugsėjo mėn. – 11940,48 Lt (3458,20 Eur), spalio mėn. – 16484,80 Lt (4774,33 Eur); 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų ,,Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 28 punkto ,,Kasos aparatu registruojamų įplaukų duomenys turi būti apskaitomi atskirame kiekvienam kasos aparatui skirtame kasos operacijų žurnale“ t. y. laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2014-10-30 apskaitos registruose (Kasos aparato kasos operacijų žurnale) iš viso – 86389,68 Lt (25020,18 Eur) neužregistravo piniginių lėšų gavimo, tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur (duomenys neskelbtini) panaudojo iš viso – 86389,68 Lt piniginių lėšų sausio mėn. – 2311,20 Lt, vasario mėn. - 6200 Lt, birželio mėn. – 11588,40 Lt, liepos mėn. – 36664,80 Lt, rugpjūčio mėn. - 1200 Lt, rugsėjo mėn. – 11940,48 Lt, spalio mėn. - 16484,80 Lt už parduotas transporto priemones. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06098-19 medžiagą bei UAB „Auksela“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 8 straipsnio 1 dalį „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 66 straipsnio 2 dalį „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius”. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad, jeigu (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 gautų iš viso 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukų už parduotas transporto priemones, tai (duomenys neskelbtini) nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, t. y. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 7 PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – 71396 Lt (20678 Eur), (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM iš viso – 14992 Lt (4342 Eur) ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM iš viso – 14992 Lt (4342 Eur); 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 iš viso – 14992 (401 + 1076 + 2011 + 6363 + 208 + 2072 + 2861) Lt (4342 Eur) PVM, tai yra iki: 2014-02-25 401 Lt (116 Eur) PVM už 2014 m. sausio mėn., 2014-03-25 1076 Lt (312 Eur) PVM už 2014 m. vasario mėn., 2014-07-25 2011 Lt (582 Eur) PVM už 2014 m. birželio mėn., 2014-08-25 6363 Lt (1843 Eur) PVM už 2014 m. liepos mėn., 2014-09-25 208 Lt (60 Eur) PVM už 2014 m. rugpjūčio mėn., 2014-10-25 2072 Lt (600 Eur) PVM už 2014 m. rugsėjo mėn., 2014-11-25 2861 Lt (829 Eur) PVM už 2014 m. spalio mėn.; 2) Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ 5 straipsnio 1 dalies, 1 punkto kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą” reikalavimų, tai yra 2014 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2015-04-09 Valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelnas - 71396 Lt, (40 eilutėje) pelnas - 71396 Lt, (52 eilutėje) apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma - 71396 Lt, (59 eilutėje) apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą - 10709 (71396 x 15 proc.) Lt (3102 Eur), (64 eilutėje) mokėtina pelno mokesčio suma - 10709 Lt (3102 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 už parduotas transporto priemones iš viso – 71396 Lt (20678 Eur) nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso - 10709 Lt (3102 Eur) pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06098-19 medžiagą, nustatyta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31, 14 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso – 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukų už parduotas transporto priemones, tai (duomenys neskelbtini) neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2014 metais 25701 Lt (14992 + 10709) Lt (7444 Eur) mokesčių, iš jų: PVM – 14992 Lt (4342 Eur); pelno mokesčio – 10709 Lt (3102 Eur) (13 t., b. l. 112-126, priedai: 127-196; 14 t., b. l. 1-143).

Iš 2020-05-15 savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė A. J. pateikė mokėjimo nurodymo Nr. 1345 kopiją, iš kurios matyti, kad 2020-05-15 (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlygino valstybei padarytą žalą - sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM priskaičiuotus 7444 Eur mokesčių (14 t., b. l. 151-154).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog A. J., būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 860389,68 litų (25020,18 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius bei sumažino 860389,68 litų (25020,18 Eur) dokumentinį kasos likutį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, todėl A. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog A. J., užimdama (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – 25701 Lt (7444 Eur) mokesčių sumokėjimo, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją, kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 gautas 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukas už parduotas transporto priemones, dėl ko šios piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, remiantis parengta buhalterine apskaita buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys į privalomas deklaracijas, kurios vėliau buvo pateiktos valstybės įgaliotai institucijai, todėl A. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 20 straipsnio 2 dalis) formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-582/2010, 2K-P-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas A. J. padarė eidama (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, t. y. vadovaudama įmonei ir turėdama teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą. Iš byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir pačių kaltinamųjų parodymų, darytina išvada, kad A. J. nusikalstamas veikas darė kaip įmonės vadovė, turėdama galimybę daryti įtaką bendrovės veiklai ir ją darydama, t. y. veikdama juridinio asmens vardu ir interesais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės A. J., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 860389,68 litų (25020,18 Eur) grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius bei sumažino 860389,68 litų (25020,18 Eur) dokumentinį kasos likutį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Todėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31, atstovaujama direktorės A. J., siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – 25701 Lt (7444 Eur) mokesčių sumokėjimo, veikdama per (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingą darbuotoją, kuri nesuvokė jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 gautas 86389,68 Lt (25020,18 Eur) įplaukas už parduotas transporto priemones, dėl ko šios piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą remiantis parengta buhalterine apskaita buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys į privalomas deklaracijas, kurios vėliau buvo pateiktos valstybės įgaliotai institucijai. Todėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Prokurorė siūlo A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirti 135 MGL (5084,10 Eur) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį paskirti 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 135 MGL (5084,10 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirti 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. J. sutinka su baudžiamosios bylos užbaigimu priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti baudą, taip pat leisti ją apmokėti per vienerius metu. Tokį savo prašymą motyvuoja dėl ligos (15 t. b. l. 87).

Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas K. A. sutinka su bylos užbaigimu priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, parinkta bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti baudą ir leisti ją apmokėti per vienerius metus, kadangi įmonė šiuo metu faktiškai nevykdo ūkinės-komercinės veiklos (15 t. b. l. 91).

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. J. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. A. J. neteista (15 t. b. l. 11-13), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (15 t., b. l. 6-9), dirbanti (15 t., b. l. 5), turi sveikatos problemų- 2019-11-06 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2019-10-10 iki 2020-10-09. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. J. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudas. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, mano, kad prokurorės prašomos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, A. J. sveikatos sutrikimai neteikia pagrindo sumažinti baudų dydžių.

Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) padarė apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia šio juridinio asmens naudai ir interesais. Atsakomybėn patraukto juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padarytą žalą (14 t., b.l. 151-154) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktą juridinį asmenį – anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista (15 t. b. l. 59-62). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011-04-28), juridinio asmens atstovo nurodytos aplinkybės dėl įmonės veiklos nevykdymo neteikia pagrindo sumažinti prokurorės prašomą skirti baudą. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 135 MGL (5084,10 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę -135 MGL (5084,10 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 MGL (3389,40 Eur) (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-299-607/2020. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1dalį ir paskirti jai 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir (duomenys neskelbtini) paskirti subendrintą bausmę 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą bausmę 120 MGL (4519,20 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 20 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-299-607/2020. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.