Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP- 5449-1008/2019 pagal pareiškėjos (išieškotojos) SIA „B2Kapital“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė A. J., sutuoktinis S. J. ir antstolė E. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė E. M. (toliau – ir antstolė) vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 1 529,36 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš skolininkė A. J. išieškotojos (pareiškėjos) SIA „B2Kapital“ (pradinė išieškotoja AB „Bigbank AS“ filialas) naudai.

12. Antstolė. Turto arešto aktu ir Patvarkymu dėl skolininkės sutuoktinio pajamų arešto areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. darbo užmokestį, kuris mokamas sutuoktiniui, išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA. Antstolė Patvarkymu pasiūlė išieškotojai (pareiškėjai) SIA „B2Kapital“ ir skolininkės A. J. sutuoktiniui S. J. per 1 mėn. nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis (sutuoktiniu), nustatymo.

5. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kiti, bylos Nr. 3K-7-246/2014).

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju analizuojami ne turto padalijimo klausimai (kai turtas yra paskirstomas keliems asmenims), bet individualizuojama skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turėtų būti vykdomas išieškojimas.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą dėl skolininkei priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas jos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu sudaro ½ dalis sutuoktinio gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio.

8. Apeliantas (sutuoktinis), skųsdamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, argumentuoja, kad sutuoktiniai gyvena skyriumi, nuo (duomenys neskelbtini) buvo rengiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo; (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams buvo pateiktas sutuoktinių A. J. (skolininkės) ir apelianto S. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame abu sutuoktiniai prižįsta, kad metus laiko gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, bei pateikta teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

10. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

11. Skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo duomenų, kad skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, kad būtų sudaryta vedybų sutartis, taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl pajamos, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

12. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

13. Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl pagrįstai tenkino išieškotojos prašymą.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų A. J. ir S. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pažymi, kad po santuokos nutraukimo išieškojimas pagal skolininkės A. J. prievoles nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas S. J. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.