Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-1000-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
2-1000-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00369-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
Z. M.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1000-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00369-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovui adv. L. Šileriui,atsakovui Z. M.,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui Z. M., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. S. kreipėsi su ieškiniu atsakovui Z. M. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai S. M. priteisimo po 600 Lt kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei 7300 Lt išlaikymo įsiskolinimo (b.l. 1-2). Nurodė, kad su atsakovu nebūdami santuokoje 2007-12-25 susilaukė dukros S. M.. Po dukros gimimo šalys kai kuriais laikotarpiais gyveno kartu, tačiau nesusituokė. Atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo netinkamai. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovas dukros išlaikymui kas mėnesį mokės po 400 Lt, tačiau šio įsipareigojimo atsakovas ne visada laikėsi – nuo 2010 metų sumokėjo tik 7100 Lt. Toks išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų, neužtikrina dukros kasdieninių poreikių tenkinimo. Lėšų vaiko išlaikymui nuolat trūksta, todėl ieškovė lėšų turėdavo prašyti savo tėvų. Nuo 2012 m. lapkričio mėnesio atsakovas nutraukė bet kokių lėšų mokėjimą dukros išlaikymui. Ieškovė yra bedarbė ir gyvena iš pašalpos bei tėvų skiriamų pinigų. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. dukros išlaikymui turėjo skirti 14400 Lt, t.y. pagal susitarimą po 400 Lt (400 x 36 mėn.). Iš banko išrašo matyti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu dukros išlaikymui skyrė 7100 Lt, todėl ieškovė prašo priteisti 7300 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Z. M. pateikė atsiliepimą (b.l. 13-15), kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalias pajamas. Pripažino, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio buvo atsidūręs labai sunkioje materialinėje padėtyje ir kurį laiką nemokėjo ieškovei dukros išlaikymui piniginių lėšų. Nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, kai kuriais laikotarpiais šalys gyveno kartu. Per ginčijamą laikotarpį nuo 2010‑02‑01 iki 2013‑02-01 su pertraukomis šalys kartu gyveno ne mažiau kaip vienus metus laiko. Per šį laikotarpį atsakovas dukrą tikrai išlaikė. Be to, laikotarpiais, kai su ieškove kartu negyveno ir nebuvo išvykęs į užsienį, praktiškai kiekvieną savaitgalį paimdavo dukterį pas save, kartu leisdavo laiką, vaikas pramogaudavo ir taip atsakovui, bendraujant su dukra buvo tenkinami jos poreikiai. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį ir atmesti kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl 7300 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike (b.l. 26-27) nurodė, kad nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nepilnametės dukters poreikius, nes šiuo atveju tokių įrodymų pateikti nėra būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovė nereikalauja didesnio išlaikymo negu yra nustatyta teismų praktikoje. Atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, o taip pat į tai, kad nepilnametė dukra gyvena kartu su motina, ieškovė prašo, kad iš ieškovo priteistina išlaikymo suma (600 Lt) būtų didesnė negu pusė vaiko poreikių patenkinimui reikalingos sumos (1000 Lt : 2 = 500 Lt). Ieškovė neneigia tos aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais šalys gyveno kartu, tačiau tais laikotarpiais atsakovas prie dukters išlaikymo daugiau, negu nurodyta ieškinyje, neprisidėdavo. Priešingai, gyvenant kartu atsakovas neprisidėdavo ir prie bendrų pragyvenimo išlaidų, beveik neskirdavo jokių lėšų maistui ar komunaliniams patarnavimams. Gyvenimo kartu laikotarpiai buvo neilgalaikiai, nes šalys dažnai pykdavosi. Be to, šalys šiek tiek ilgesnį laiką kartu gyveno iki 2010-02-01, o iki šios datos ieškovė išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. rudens ieškovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), t.y. tuo laikotarpiu šalys kartu negyveno, o dukrą prižiūrėjo ieškovės tėvai. Šiuo laikotarpiu atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėdavo tik mokėjimais į ieškovės sąskaitą. Ieškovės nuomone, atmestini atsakovo aiškinimai, kad prie išlaikymo jis prisideda ir tuo, kad praktiškai kiekvieną savaitgalį imdavo dukrą pas save. Tačiau atsakovas dukrą lanko labai nereguliariai, kai kada nesirodo ištisus mėnesius.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti ieškinį iš dalies – priteisti išlaikymą po 500 Lt bei visą prašomą išlaikymo įsiskolinimą, t.y. 7300 Lt (b.l. 37-39). Nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui skiria skirtingas sumas, kada 400 Lt, kada 200 Lt. Tuos tris metus beveik kartu su atsakovu negyveno. Atsakovas šiuo metu nedirba, anksčiau dirbo ir užsienyje buvo. Teigė, kad jis turi butą ir gauna pajamų už nuomą. Atsakovas gyvena su motina. Vaiką į darželį veža ieškovė su mašina, kiekvieną dieną perka maistą. Dukra lanko šokius, netrukus eis į mokyklą, ją reikės vežioti, nes atstumas 2-3 kilometrai. Ieškovė šiuo metu nedirba. Vaikas papildomų poreikių neturi, dažnai serga bronchitu, plaučių uždegimu. Vaikui reikia 1000 Lt kas mėnesį. Atsakovas pirko tik saldainių, drabužių, bet ne kas mėnesį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisinat po 500 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą bei priteisti visą išlaikymo įsiskolinimą, jį išdėstant 1 - 1,5 metų laikotarpiui. Atsakovas neįrodė, kad prisidėdavo prie vaiko išlaikymo per paskutinius 3 metus po 400 Lt kas mėnesį kaip buvo sutarta (b.l. 39).

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė su reikalavimu dėl 600 Lt ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu nesutinkantis (b.l. 37-38). Sutiko mokėti po 400 Lt ir pripažino 50 proc. išlaikymo įsiskolinimo, prašė jį išdėstyti. Teigė visada vaiką pasiimdavęs su savimi, pramogoms ir visa kita išleisdavo lėšų, tai ir susidarytų reikalaujama suma ar net daugiau. Butas buvo kažkada nuomojamas, tačiau atsakovas pats dabar jame gyvena. Kitų pajamų neturi. Dėl įsiskolinimo nesutinka, nes per paskutinius 3 metus kartu šalys gyveno, vaiką paimdavo, leisdavo laiką, pirkdavo drabužius. Sutiktų su puse sumos. Nurodė sveikatos problemų neturintis, tačiau neranda geriau apmokamo darbo. Kai turės daugiau pinigų, mokės daugiau. Įrodymų, kad teikė išlaikymą neturi, gali paliudyti motina, kad pasiimdavo vaiką ir kartu leisdavo laiką.

Teisme VTAS atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį iš dalies. Vaiko išlaikymas negali būti mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Atsižvelgdami į teismų praktiką, prašė priteisti išlaikymą po 500 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą. Pagal ieškovės pateiktus duomenis kiek atsakovas pervedė lėšų už išlaikymą, mano, kad toks išlaikymo dydis nebuvo pakankamas (b.l. 38-39).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į esamą padėtį ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, išlaikymo dydis gali būti 500 Lt. Jeigu atsakovas įrodys, kad jis reguliariai ir pakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, tada bus pagrindas netenkinti ieškovės prašymo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimos. Priešingu atveju, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas (b.l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė O. S. ir atsakovas Z. M. turi nepilnametę dukrą S. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Bylos šalys santuokos nėra sudariusios. Ieškovė yra registruota darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Atsakovas šiuo metu bedarbis, laikotarpiu 2012-06 – 2012-12 dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį (b.l. 16-18).

Iš AB SEB banko pažymos apie lėšų įskaitymus matyti, kad atsakovas nuo 2010-03-08 iki 2013-01-01 šalių nepilnametės dukros išlaikymą mokėjo nereguliariai po 100-800 Lt pervedimais, viso į ieškovės banko sąskaitą dukros išlaikymui nurodytu laikotarpiu atsakovas pervedė 7100 Lt (b.l. 5-8).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodo, kad šalys buvo susitariusios, jo atsakovas dukros išlaikymui mokės po 400 Lt kas mėnesį. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, tačiau dėl sunkios finansinės situacijos šio susitarimo negalėjo tinkamai vykdyti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalaujamą priteisti išlaikymą dukrai ir prašė priteisti vaikui po 500 Lt per mėnesį. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena jai ir jos motinai priklausančiame name. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius ir realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko amžių, prašomą priteisti išlaikymo dydį bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas mano, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tik iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas teisme įrodinėjo,kad savaitgaliais ,kai žmona buvo užsienyje,jo dukra būdavo pas jį ir jis ją tuo metu prižiūrėjo ir išlaikė.Ieškovė to nepaneigė.Teismas mato,kad byloje yra duomenų,kad atsakovas ieškovei reguliariai teikė išlaikymą pinigais,bet nepakankamai prisidėdavo prie dukros išlaikymo sutarta suma.Teismas nelaiko teisingu teigti vienareikšmiškai,kad atsakovas papildomai neprisidėjo prie dukters išlaikymo be suskaičiuotų 7100 litų, t.y. teikė nedidesnį išlaikymą nei įrodinėjo ieškovė ir kurį pagrindė banko pažyma (b.l.5-8). Nepilnametės dukros paėmimas savaitgaliais pas save ir laisvalaikio leidimas su ja negali būti vertinamas kaip pakankamas prisidėjimas prie vaiko išlaikymo kas apimtų pusę įsiskolinimo sumos(atsakovo sutikimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies),tačiau ir negali būti vertinamas,kaip papildomas neprisidėjimas prie vaiko išlaikymo,nes taip nėra savo logine esme(ieškovės reikalavimo apimtimi).Atsižvelgiant į nurodytą iš atsakovo priteistinas 6300 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai S. M. įsiskolinimas,kas būtų sąžininga,teisinga ir protinga(CK 1.5 str.).

Atsakovas prašo priteistą išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti. Pagal teismų praktiką, teismo sprendimas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kuris gauna minimalias pajamas, kitų pajamų neturi.Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti. Atsakovui suteiktina galimybė 6300 Lt išlaikymo įsiskolinimą sumokėti ieškovei per papildomą terminą, įpareigojant atsakovą mokėti po nemažiau kaip 262,50 Lt kas mėnesį 24 mėnesius, mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos (CPK 2 str., 3 str. 1 d., 284 str., CK 1.5 str.),kas leis atsakovui mokėti ir įsiskolinimą, ir išlaikymą. Siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės ir šalių dukros interesus, atsakovui išaiškintina, kad jam nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turės teisę reikalauti iš jos sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistina 369 Lt žyminio mokesčio (180 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 189 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimą) ir 7,98 Lt pašto išlaidų. Ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 600 Lt (b.l. 32-33). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt (proporcingai patenkinto ir atmesto reikalavimo apimties) už teisines paslaugas (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177 str.,185 str., 259-269 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-19 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę O. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Z. M. išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6300 Lt (šešių tūkstančių trijų šimtų) įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo Z. M. ieškovei O. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. M. 376,98 Lt (tris šimtus septyniasdešimt šešis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir nustatyti atsakovui Z. M. tokią priteisto 6300 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai S. M. įsiskolinimo mokėjimo tvarką: kiekvieną mėnesį po spendimo įsiteisėjimo, ne vėliau kaip iki 20 dienos, mokėti ieškovei O. S. ne mažiau kaip po 262,50 Lt (keturis šimtus šešis litus) iki pilno įsiskolinimo padengimo.

Nustatyti, kad atsakovui Z. M. nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė O. S. turi teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėto išlaikymo įsiskolinimo dalį, neatsižvelgiant į jo išdėstymą dalimis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius