Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-199-425/2014

teisėjas Roma Rimkienė Proceso Nr. 2-30-3-00320-2013-9

2014 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Dzelzienės ir Laimutės Sankauskaitės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-335/2013 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams V. M., V. K., A. I. ir S. B. dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal CK 6.564 str. žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009). Nagrinėjamu atveju faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai patvirtina, kad nurodyti statiniai nuo jų pradinės registracijos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre akivaizdžiai skiriasi, jie yra visiškai susidėvėję, sugriuvę, o kitų išlikę tik pamatų griuvėsiai ir statybinis laužas, ir nėra galimybės nustatyti net pamatų kontūrų bei jų išmatavimų. LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad statinys - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o šio straipsnio 2 d. 77 p. nurodyta statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai naudojo žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nesirūpino savo pastatais ir dėl tokių atsakovų veiksmų buvo iš esmės pažeistos žemės nuomos sutartys, padaryta žala aplinkai bei ieškovui. Dėl to ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartis ir priteisti nuomos mokestį yra pagrįstas. Be to, atsakovai nuo 2011-06-20 nėra sumokėję ieškovui iš viso 1 663,74 Lt žemės nuomos mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje nurodoma, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Byloje nustatyta, kad atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo statinius, esančius ieškovo išnuomoto žemės sklypo ribose. Pagal 2007-01-03 sudarytas Valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovams 45 metų laikotarpiui išnuomota valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) : nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0002 )(b.l. 12)V. M. išnuomota 5376/18249 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,8249 ha, (unikalus Nr. 4400-0998-1064, kadastrinis adresas 6210/0004:221); nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0003 (b.l. 13)V. K. išnuomota 2153/18249 dalis to paties žemės sklypo ir nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0004(b.l. 14), S. B. išnuomota 2672/18249 dalis to paties žemės sklypo; nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0001 (b.l. 11) A. I. išnuomota 8048/18249 dalis paminėto žemės sklypo. Pagal 2007-01-26 sudarytas Valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovams buvo išnuomota: nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0008 (b.l. 17) V. M. 37 metų laikotarpiui išnuomota 750/1800 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1800 ha, unikalus Nr. 4400-1006-3234, kadastrinis adresas 6210/0004:224; nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0007(b. l. 16) 750/1800 dalių nurodyto žemės sklypo buvo išnuomota atsakovui A. I. ir nuomos sutartimi Nr. N 62/2007-0006 (b.l. 15) 37 metams V. K. išnuomota 300/1800 dalių šio žemės sklypo. Visose sutartyse nustatytas nuomos mokesčio dydis, kurį nuomininkai privalo sumokėti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Žemės nuomos sutartys buvo sudarytos, suteikiant galimybę atsakovams naudotis jiems nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais. Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-03-26 sprendimu Nr. 13-19880 (b.l. 10) E. T. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 47, 046 ha žemę (duomenys neskelbtini) , t. t. ir į atsakovams išnuomotą žemę, kurioje yra atsakovams priklausantys pastatai. Pagal nurodyto sprendimo 6 punktą, visos teisės ir pareigos pagal su atsakovais sudarytas žemės nuomos sutartis perėjo naujajam savininkui E. T. I.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėti žemės sklypai dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisėmis nuo 2011-06-21 priklauso ieškovui A. I. (b. l. 18-21).

Ieškovas A. I. prašo pripažinti nutrauktomis su atsakovais sudarytas aukščiau išvardintas žemės nuomos sutartis CK 6.564 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. pagrindais, nes išnuomota žemė naudojama ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir atsakovai ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyse nustatyto termino nesumoka nuomos mokesčio. Minėtų žemės nuomos sutarčių 3 p. nurodyta išnuomojamos žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, o 16 p. numatyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat nuomos sutartys gali būti nutraukiamos kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Nustatyta, kad išnuomotuose sklypuose yra atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantys pastatai: grūdų sandėlis, unikalus Nr. 4400-0759-6043; kuro bazė, unikalus Nr. 4400-0879-9214; kuro cisternų pamatai, unikalus Nr. 4400-0880-4873; mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. 4400-0759-6521, svarstyklės, Nr. 4400-0762-7361, ir klojimas, unikalus Nr. 4400-0879-9253.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės nuomotojui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009). Byloje pateiktoje 2012-03-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateikta išvadoje Nr. (22.19)2D-3620 (b. l. 32) nustatyta, kad objektai, kuriuos yra įsigiję atsakovai, esantys jų nuomojamuose žemės sklypuose: grūdų sandėlis, kuro bazė, kuro cisternų pamatai, mechaninės dirbtuvės, svarstyklės, klojimas, gali būti kapitališkai remontuojami ar rekonstruojami, o iš faktinių duomenų, užfiksuotų patikrinimo vietoje aktuose Nr. FAK – 617, FAK – 619, FAK 620, FAK -22, FAK – 616, FAK – 615 ir fotonuotraukų (b. l. 33-40) matyti, kad grūdų sandėlis išardytas ir likęs tik jo karkasas; kuro bazės išlikę tik pamatų griuvėsiai ir statybinis laužas, pagal kuriuos nėra galimybės nustatyti net pamatų kontūrų bei jų išmatavimų; kuro cisternų pamatai nedaug pakitę, tačiau fizinis nusidėvėjimas 70 procentų; iš mechaninių dirbtuvių likęs statybinis laužas, pagal kurį nėra galimybės nustatyti net pamatų kontūrų bei jų išmatavimų; klojimo išlikęs tik vienas akmens mūro stulpas, pamato dalies fragmentas; svarstyklių 43 procentai fizinio nusidėvėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai leidžia daryti išvadą, jog minėti statiniai nuo jų pradinės registracijos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre akivaizdžiai skiriasi, statiniai yra visiškai susidėvėję, sugriuvę, neprižiūrimi, o kai kurių išlikę tik pamatų griuvėsiai ir statybinis laužas, pagal kuriuos, kaip minėta, nėra galimybės nustatyti net pamatų kontūrų bei jų išmatavimų, todėl pastatai neatitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. statiniams nustatytų reikalavimų. Pagal nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas statiniu laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o šio straipsnio 2 d. 77p. nurodyta statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Atsakovai Valstybinių žemės nuomos sutarčių 3 p. sąlygomis įsipareigojo nuomojamą žemę naudoti pagal žemės nuomos sutartyse nustatytą tikslinę paskirtį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai naudoja iš ieškovo nuomojamą žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t.y. visiškai nesirūpindami ir apleisdami jiems priklausančius ginčo pastatus, tokiais savo veiksmais iš esmės pažeidžia žemės nuomos sutarčių sąlygas ir daro žalą aplinkai. Be to, tokie nenaudojami ir neprižiūrimi statiniai, statybinis laužas ne tik vizualiai nepriimtini, tačiau jų fizinė būklė kelia tiesioginį pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai bei saugumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai išnuomotą žemę ilgiau nei 7 metus naudoja ne pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę jos paskirtį statinių eksploatavimui ir priežiūrai, nes atsakovai jiems priklausančių statinių visą laiką nepateisinamai neprižiūri ir jų neeksploatuoja, dalies statinių likęs tik statybinis laužas, dalies statinių visiškai nebeliko, statinių būklė pavojinga aplinkinių sveikatai, atsakovų neprižiūrimuose žemės sklypuose auga piktžolės, teršiančios ieškovui priklausančius laukus. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos išvadai apie ginčo žemės ilgalaikį naudojimą ne pagal jos paskirtį, nustatytos faktinės aplinkybės pagal CK 6.564 str. 1 d. pripažintinos pakankamomis žemės nuomos sutartims nutraukti. Žemės naudojimas ne pagal žemės nuomos sutartyse nustatytą tikslinę paskirtį žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį ir t.t. pagal Sutarčių 16 punktą yra pagrindas žemės nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą sąlyga. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ginčo statinių naudojimą pagal jų paskirtį.

Atsakovai nevykdė sutarčių 10 punkte prisiimtų įsipareigojimų sumokėti sutartyse nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį. Šiuo sutarčių punktu atsakovai įsipareigojo sumokėti žemės nuomos mokestį kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nuomos mokesčio nėra sumokėję už laikotarpį nuo 2011-06-20. Atsakovai įrodymų, kad numos mokestį būtų sumokėję ieškovui, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Iš byloje pateikto Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-335/2012 matyti, kad ankstesniam žemės savininkui E. T. I. iš atsakovų buvo priteistas jų nesumokėtas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2007-03-27 iki 2011-06-20. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nevykdo nuomos sutarčių 10 punktu prisiimto įsipareigojimo, geranoriškai nesumoka nuomotojui žemės nuomos mokesčio, žemės savininkas nuomotojas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo turi kreiptis į teismą, kas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad atsakovai eilę metų nevykdo sutartimi prisiimtos pareigos mokėti žemės nuomos mokestį žemės nuomotojui. Nuomos mokesčio nemokėjimas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino yra pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu prieš terminą (CPK 6.564 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio skundo motyvas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad Molėtų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal E. T. I. 2007-01-19 ieškinį dėl 2006-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl nurodytų pastatų pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo, kurioje buvo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams priklausantiems pastatams, esantiems ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, todėl buvo apribotos atsakovų teisės naudotis jų nuosavybėje esančiais pastatais, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, nes nurodytas motyvas nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-54-335/2007 Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-02-27 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. areštas nekilnojamajam turtui – klojimui, unikalus Nr. 4400-0879-9253; svarstyklėms, unikalus Nr. 4400-0762-7361; grūdų sandėliui, unikalus Nr. 4400-0759-0643; mechaninėms dirbtuvėms, unikalus Nr. 4400-0759-6521, uždėtas Turto arešto aktu Nr.1007000308, tačiau nurodytos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdė apeliantams naudoti ginčo pastatus pagal jų paskirtį, juos prižiūrėti, rūpintis jais, mokėti žemės nuomos mokestį ir t.t.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą (CPOK 263str.1d.), kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs su atsakovais sudarytas žemės nuomos sutartis, nesprendė teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių, numatytų CK 4.105str., kadangi teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių neprašė spręsti nė viena iš bylos šalių tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje šalių teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės gali būti sprendžiamas ieškovo ir atsakovų bendru susitarimu gera valia, o nesusitarus, teisme, pagal bet kurios iš šalių ieškinį.

Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, advokatų kontorai sumokėjo 875 Lt (b. l. 106-107). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 875 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)