Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastate - bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys: kambarys bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); du kambariai bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); kambarys bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); du kambariai bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Pareiškėjas nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) gavo iš Elektrėnų savivaldybės administracijos pranešimą dėl galimai bešeimininkio turto - dėl kambarių bendrabutyje (pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 18-12 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 18-23 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 18-30 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau –Turtas), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Dėl minimo Turto buvo sudarytos gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartys su UAB „Gelvita“ (bendrovės teisės ir pareigas 2013-03-01 perėmė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“), privatizavimo sutartys iš savivaldybės bei regioninio valstybės archyvo negautos. Kai kurie kiti kambariai bendrabutyje esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-10-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civ. b. Nr. e2YT-10361-424/2018 jau yra pripažinti valstybės nuosavybe. VĮ Registrų centro duomenimis, nuosavybės teisės į butus nėra registruotos. Valstybė neturi duomenų apie tai, kad Turtas būtų perduotas Elektrėnų savivaldybės nuosavybėn. Taip pat pareiškėjas neturi duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę Turtą.

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos archyve administracijos ir jos padalinių dokumentai saugomi nuo 2000 metų balandžio mėnesio, todėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai — 1984) statybos darbų leidimų ir namų perdavimo eksploatuoti patvirtinančių dokumentų nėra. Archyve saugomuose savivaldybės teritorijoje likviduotų įstaigų ir organizacijų dokumentuose duomenų apie kambarių bendrabutyje (duomenys neskelbtini) privatizavimą nėra.

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti butai/ kambariai bendrabutyje, esantys (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butai). Nuosavybės, patikėjimo teisės ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į minėtus butus nėra registruotos. Pagal 2020-06-10 Vilniaus regioninio archyvo teikiamus duomenis Nr. (8.12 E) V5-1128 Elektrėnų savivaldybės administracijai, Butų (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartys, sudarytos 1991-1992 m., Trakų valstybinės notarinės kontoros 1991-1992 m. dokumentuose nerastos.

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų, kad Butai buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie liko valstybės nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Nors Elektrėnų savivaldybės administracija nurodė, kad minėtuose bendrabučio kambariuose nuo bendrabučio statybos pabaigos iki šiol gyvena gyventojai, neturintys kitos gyvenamosios vietos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jie minėtus Būtus būtų privatizavę. Butai nebuvo įtraukti/apskaityti Elektrėnų rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje, todėl jų nustatyta tvarka neprivatizavus, butai vertinami kaip priklausantis valstybei. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė nėra nuginčyta jokiu kitu būdu, panaikinta ar pasibaigusi. Taigi minėti duomenys leidžia teigti, kad minėti Butai statyti valstybės lėšomis kaip bendrabutis, tačiau kaip matyti iš teiktų atsiliepimų, Elektrėnų savivaldybės pateiktos informacijos minėtas būstas nebuvo įtrauktas į apskaitą valstybės ar savivaldybės institucijose, nuosavybės teisės į butus neįregistruotos. Duomenų, kad dėl butų buvo pradėtos privatizavimo procedūros nėra pateikta.

Iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog butai/kambariai (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie vertintini kaip priklausantis valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti Butus valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Ginčo su suinteresuotais asmenimis nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl, vadovaudamasi išdėstytu, bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-447 straipsniais, pareiškimas tenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 268 straipsniu, 444-447 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kambarys bendrabutyje, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); du kambariai bendrabutyje, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kambarys bendrabutyje, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); du kambariai bendrabutyje, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.