- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-603-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00021-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“, Kūno kultūros
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-856/2019 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ patikslintą ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“, atstovaujama bankroto administratorės S. G., kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) ir Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ 246 269,07 Eur(850 317,84 Lt) nuostolių dėl negautų pajamų (finansavimo) atlyginimo.
2. Ieškovė nurodė, kad vienas iš įstaigos uždavinių buvo vykdyti pasiruošimą ir surengti 5-ąsias pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione 2012 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 13 d. pasitarimo protokole Nr. 58 nurodyta, kad už 5-ųjų pasaulio sporto žaidynių Lietuvoje 2012 metais rengimą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą yra atsakingas Kūno kultūros ir sporto departamentas, taip pat Šiaulių miesto savivaldybė, kitos Šiaulių apskrities savivaldybės, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“. Taigi, jungtine veikla buvo pasiektas tikslas – surengtos 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės. Pasiekus tikslą ieškovei pritrūko 246 269,07 Eur (850 317,84 Lt) atsiskaityti su kreditoriais, t. y. ieškovė negavo pajamų (finansavimo) iš žaidynių organizatorių – atsakovų. Ieškovės patirtos išlaidos, suteiktos paslaugos, atlikti darbai, nupirktos prekės yra ieškovės patirti nuostoliai dėl negautų pajamų (finansavimo), skolos išaugo, o atsiskaityti su kreditoriais ieškovė neturi lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nepagrindė, jog tarp jos ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutarti ir kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių organizavimu.
4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 7, b. l. 24-31).
5. Kolegija sprendė, kad tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovus siejo ginčo žaidynių organizaciniai klausimai, nereiškia, kad ieškovę ir atsakovus tiesiogiai siejo konkretūs teisiniai santykiai, kurių pagrindu ji įgytų teisę reikalauti vykdyti atitinkamas prievoles. Kolegija nurodė, kad paramą, gautą iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, ieškovė galėjo laikyti savo finansavimu tik tuo atveju, jei būtų buvęs atitinkamas atsakingo viešojo administravimo subjekto sprendimas skirti aiškiai apibrėžtas lėšas. Tačiau tai, kas buvo apibrėžta 2008 m. rugsėjo 12 d. sutartimi ar Šiaulių miestų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, nebuvo viešojo administravimo subjektų įsipareigojimas skirti finansavimą konkrečioms veikloms vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo (t. 7, b. l. 90-99).
7. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės, Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo galimi, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistavus šiuos teisinius santykius.
8. Tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netyrė Šiaulių miesto savivaldybės vaidmens organizuojant žaidynes, kontroliuojant tam tikslui įsteigtos ieškovės veiklą, nevertino, ar Šiaulių miesto savivaldybė sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis, administraciniais aktais ir faktiniais veiksmais prisiėmė įsipareigojimą suteikti ieškovei finansavimą būtinoms renginio organizavimo išlaidoms padengti, netyrė ieškovės patirtų išlaidų pobūdžio, ar jos buvo būtinos renginiui organizuoti, ar buvo suderintos su steigėja ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo žinomos planuojamos didesnės, nei ieškovė pajėgi sumokėti, išlaidos, ar Šiaulių miesto savivaldybė kartu su ieškove ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamos papildomo finansavimo ir pan. Nurodė, kad šios aplinkybės yra svarbios siekiant įvertinti, ar buvo pagrindas kilti Šiaulių miesto savivaldybės prievolei skirti ieškovei papildomą finansavimą, kad būtų dengiamos patiriamos renginio organizavimo išlaidos ir atsiskaityta su kreditoriais, taip užtikrinant tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą.
9. 2019 m. gegužės 24 d. ieškovė patikslino ieškinį nurodydama argumentus dėl Šiaulių miesto savivaldybės ir Departamento atsakomybės. Šiaulių miesto savivaldybė nepajėgė tinkamai organizuoti TAFISA žaidynių, nes po žaidynių liko skolos kreditoriam. Patys atsakovai apibrėžė žaidynių mastą garantavę finansavimą: Departamentas -įsipareigojęs skirti 1044949,03 Eur (3 608 000 Lt), o Šiaulių miesto savivaldybės taryba - 868 860,06 Eur (3000000 Lt).
Atsiliepimas
10. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 9, b. l. 25-30), prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė, tiek vadovaudamasi 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-293, tiek ir kitais būdais, per laikotarpį nuo 2008 iki 2012 metų žaidynių organizavimui iš viso skyrė daugiau nei 2 500 000Eur:1929 738,49 Eur sporto bazių remontui ir renovavimui;100 000 Eur žaidynių „Šiauliai -2012“ finansavimui; 500 000 Eur licencijos mokesčiui TAFISA už teisę organizuoti renginį Lietuvoje. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės išlaidos buvo padidintos be savivaldybės žinios, joms nebuvo gautas pritarimas ir jos nebuvo numatytos savivaldybės biudžete.
11. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žaidynių organizatoriumi Departamentas nėra įvardijamas nei 2009 m. liepos 17 d. sutartyje, sudarytoje tarp departamento ir TAFISA, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019. Pati ieškovė Departamentui pateikė prašymą tik dėl 289 620 Eur finansavimo (2012 m. kovo 8 d. raštas Nr. 1-SR-102), būtent tiek jai ir buvo skirta. Jokių papildomų prašymų dėl lėšų trūkumo ar papildomo finansavimo skyrimo ieškovė Departamentui neteikė.
12. Atsakovė Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį jos atžvilgiu palikti nenagrinėtą; tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo tenkinti šio reikalavimo – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Trečiasis asmuo Akmenės rajono savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (t. 9, b. l. 1).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atsakovų Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu atmetė, o atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės – tenkino iš dalies.Priteisė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškovei 153 311,11 Eur negauto finansavimo,valstybei – 2909 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“2934,25 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“.
15. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi konstatavo, kad jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės, Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo galimi ir ieškovė neįrodė egzistavus šiuos teisinius santykius, teismas sprendė, jog ieškovė, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepagrįstai patikslintu ieškiniu toliau reiškia reikalavimą Departamentui bei asociacijai, kaip kartu su savivaldybe solidariems atsakovams, dėl 285 476,06 Eur 2012 m. 5-ųjų TAFISA pasaulio sportas visiems žaidynių metu patirtų nuostolių atlyginimo.
16. Kadangi TAFISA, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir Šiaulių miesto savivaldybės 2008 m. rugsėjo 12 d. trišalėje sutartyje XII skyriaus 4 punkte nustatyta, kad abiejų šalių įvykdymo ir jurisdikcijos vieta susitarimams numatyta Frankfurtas, Vokietija, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtoje trišalėje sutartyje nėra aptartas teismingumo kilus ginčams klausimas, todėl ieškovė teismingumo nepažeidė.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie savivaldybės skirtas 2 100 000 Lt lėšas sporto bazių remontui ir renovavimui: priešingai, iš išlaidų pagal finansavimo šaltinius 2009 – 2012 metais, tikėtina, jog savivaldybė projekto „Šiaulių miesto lengvosios atletikos maniežo pastato rekonstravimas“ finansavimui panaudojo 465 259,84 Lt savivaldybės biudžeto lėšų, projekto „Šiaulių miesto sporto mokyklos „Dubysa“ pastato rekonstravimas“ – 249 412,31 Lt, projekto „Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra prie Šiaulių mieste esančių vandens telkinių, siekiant sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas ir tinkamai naudoti gamtos išteklius“ – 29 576,26 Lt, iš viso 744 248,41 Lt (t. 2, b. l. 128–130). Tai, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. Aiškinamajame savivaldybės rašte nurodyta, jog savivaldybė skirs 2 100 000 Lt sporto bazių remontui ir rekonstravimui, dar neįrodo, kad tokia suma ir buvo skirta. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
18. Teismo vertinimu, savivaldybė buvo įsipareigojusi skirti 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, 270 000 Lt – pagal 2009 m. gruodžio 8 d. Bendradarbiavimo sutartį ir 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. birželio 7 d., 2011 m. birželio 15 d. papildomus susitarimus prie Bendradarbiavimo sutarties, bei 927 000 Lt – pagal 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. kovo 5 d. sutartis, iš viso 4 197 000 Lt (1215535,22 Eur), ką ji pripažino atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.9, b. l. 26).
19. Ieškovė iš Šiaulių miesto savivaldybės laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų gavo 927000 Lt bei 259966,32 Lt kaip finansavimą iš Šiaulių regiono savivaldybių. Jau iškėlus bankroto bylą buvo pervesta dar 10 033,68 Lt finansavimo iš Šiaulių regiono savivaldybių. Be to, savivaldybė sumokėjo 500000 Eur licencijos mokestį už teisę organizuoti renginį Lietuvoje. Teismas įvertino aplinkybę, kad byloje pateikti duomenys apie savivaldybės skirtas 744 247,41 Lt (215 548,95 Eur) lėšas lengvosios atletikos maniežo ir sporto mokyklos pastato rekonstravimui bei projekto „Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra prie Šiaulių mieste esančių vandens telkinių, siekiant sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas ir tinkamai naudoti gamtos išteklius“ įgyvendinimui, kas yra kaip dalis įsipareigojimo pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą įvykdymas. Šiaulių miesto savivaldybė iš 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu numatyto 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) įsipareigojimo ieškovei, įvykdė tik dalį, t. y. 215 548,95 Eur (744 247,41 Lt)+ 500 000 Eur, o neįvykdyta dalis sudaro 153 311,11 Eur (868 860,06 Eur – 215 548,95 Eur – 500 000 Eur), kurią ir priteisė ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Apeliaciniame skunde atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamai vykdė 2008m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-293 prisiimtus įsipareigojimus. Minėtas savivaldybės sprendimas laikytinas organizacinio pobūdžio strateginio planavimo dokumentu, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo tik pritariama organizuoti penktąsias pasaulio sporto visiems žaidynes 2012 m., jame tik strategiškai sudėliojamas galimas lėšų poreikis 2008 – 2012 metais ir tai jokiu būdu nereiškia, kad šiuo sprendimu nurodytos lėšos jau paskirtos ir jas bus galima naudoti ateityje. Be to, sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2 100 000Lt bus skiriama Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazių remontui, renovacijai ir žaidynių pasirengimui ir organizavimui. Kokia konkrečiai suma bus skiriama 5-ųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimui ir kokia suma bus skiriama savivaldybės sporto bazių remontui, renovacijai nei pačiame sprendime, nei jį lydinčiuose dokumentuose nurodyta nebuvo.
20.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo finansinius apeliantės įsipareigojimus ieškovei. Biudžeto lėšų panaudojimo sutartis yra būtent tas dokumentas, kuriuo oficialiai apeliantė galėjo įsipareigoti ieškovei skirti vienokią ar kitokią sumą sporto žaidynių organizavimui. Per 2009 – 2012 metų laikotarpį buvo sudarytos šios biudžeto lėšų naudojimo sutartys: 2010 m. gruodžio 6 d. sutartis Nr. SŽ- 1154, 2011 m. vasario 25 d. sutartis Nr. SŽ-164, 2011 m. gegužės 11 d. sutartis Nr. SŽ-482 ir 2012 m. kovo 5 d. sutartis Nr. SŽ-177 dėl lėšų skyrimo, kurių pagrindu ieškovė iš apeliantės biudžeto gavo 927 000 Lt. Kita lėšų dalis buvo išleista sporto bazių, aikštynų, mokyklų sporto salių remontui (renovacijai) ir reikalingo inventoriaus pirkimui (kaip nurodyta paminėto tarybos sprendimo aiškinamajame rašte). Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą sudėdamas ieškovės iš apeliantės gautas lėšas pagal minėtas biudžeto lėšų naudojimo sutartis prie 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-293 suplanuotų lėšų traktuodamas jas kaip papildomus įsipareigojimus. Apeliantės pasirašytos biudžeto lėšų naudojimo sutartys ir buvo konkretus apeliantės įsipareigojimas ieškovei pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu suplanuotas lėšas.
20.3. Klaidingas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad 270 000 Lt pagal 2009 m. gruodžio 8 d. Bendradarbiavimo sutartį ir 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. birželio 7 d., 2011 m. birželio 15 d. papildomus susitarimus prie Bendradarbiavimo sutarties, taip pat turėtų būti laikomi kaip Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimas. Minėtos sutarties pagrindu, apeliantė įsipareigojo tik pervesti kitų savivaldybių gautas lėšas ieškovei, bet tai nereiškia, kad savivaldybėms tokių lėšų nepervedus, apeliantė turi tas lėšas skirti iš savo biudžeto.
20.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepervedė ieškovei 153 311,11 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė įvykdė savo įsipareigojimus, suplanuotus pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-293, nes 744 247,41 Lt (215 548,95 Eur) (t. 2, b. l. 128-130) buvo skirta ir panaudota lengvosios atletikos maniežo ir sporto mokyklos pastato rekonstravimui siekiant pasirengti sporto žaidynėms, 927 000 Lt (268 695,65 Eur) skirta minėtomis biudžeto lėšų naudojimo sutartimis (t. 2, b. l. 95), 1 725 000 Lt (500 000 Eur) licencijos mokestis TAFISAI.
20.5. TAFISA, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, apeliantė iš 2008 m. rugsėjo 12 d. sutarties kylančius ginčus susitarė spręsti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Frankfurte ir toks jų susitarimas neprieštarauja nei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001, nei CPK nuostatoms, todėl darytina išvada, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas, kildinamas iš minėtos sutarties, negali būti nagrinėjamas, nes civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
21.1. Apeliantė, nuolat derindama, planuodama ir kontroliuodama ieškovės veiksmus bei projekto įgyvendinimą, neužginčijo nei vieno ieškovės sudaryto sandorio.
21.2. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio (baudžiamosios bylos Nr.1-43-409/2016) ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. 1A-355-354/2016) matyti, kad žaidynių išlaidų subalansuoti nepavyko dėl negauto žadėto finansavimo ir tikslaus dalyvių skaičiaus nebuvimo. Taigi, skola atsirado dėl objektyvių priežasčių.
21.3. Ginčo šalys savo procesiniais veiksmais nukrypo nuo sutartinio teismingumo ir pripažino bankroto bylą nagrinėjančio teismo išimtinę jurisdikciją: ieškovė pateikė ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o apeliantė teikė byloje atsiliepimus į pareikštus ieškinius, ir tik po penkerių metų bylinėjimosi pareiškė, kad ginčas pagal 2008 m. rugsėjo 12 d. sutartį teismingas Vokietijos teismams. Be to, ginčo byla neturi užsienio elemento, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčas pagal minėtą sutartį pagal teismingumą priskiriama Vokietijos Federacinės Respublikos teismui.
22. Atsiliepime į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ prašo skundą atmesti ir nurodo, kad neprieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-293 „Dėl 5-ųjų pasaulio „Sportas visiems“ žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“, kuriuo nusprendė pritarti, kad 2012 metais Šiauliuose būtų rengiamos penktosios pasaulio žaidynės „Sportas visiems“. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamai vykdė minėtu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu prisiimtus įsipareigojimus ir neskyrė visos sprendime numatytos sumos žaidynių organizavimui.
25. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T-293 „Dėl penktųjų pasaulio sportas visiems žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“ (t. 2, b. l. 131) pritarta, kad 2012 metais Šiauliuose būtų rengiamos penktosios pasaulio žaidynės „Sportas visiems“, ir nurodytoms žaidynėms nuspręsta skirti: 2008 metais – 70 000 Lt, 2009 metais – 811 000 Lt, 2010 metais – 673 000 Lt, 2011 metais – 673 000 Lt, 2012 metais – 773 000 Lt, sporto bazių remontui, renovavimui ir organizacinėms išlaidoms padengti iš Šiaulių miesto savivaldybės lėšų, t. y. iš viso 3 000 000 Lt (868860,06 Eur).
26. 2008 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo „Dėl penktųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“ projekto aiškinamajame rašte (t. 2, b. l. 132) nurodyta, kad 2 100 000Lt bus skiriama Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazių remontui, renovacijai ir žaidynių pasirengimui ir organizavimui, o 900 000 Lt – daliniam licencijos mokesčiui už teisę organizuoti renginį. Taigi, vertinant sprendimo aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad 2 100 000 Lt sumą buvo nuspręsta skirti tiek sporto bazių remontui, renovacijai, tiek ir pasirengimui žaidynėms bei jų organizavimui. Kokia konkrečiai suma bus skiriama 5-ųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimui ir kokia –savivaldybės sporto bazių remontui, renovacijai nei pačiame sprendime, nei jį lydinčiuose dokumentuose nurodyta nebuvo. Taigi, vertinat atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimų, susijusių su 5-ųjų pasaulio sporto visiems žaidynių 2012 metais organizavimu, įsipareigojimų apimtis, sutiktina su apeliantės argumentu, jog bendra jos prisiimtų įsipareigojimų vertinė išraiška buvo 3 00 000 Lt (868 860,06 Eur).
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 61 punktu, asignavimų valdytojas, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirdamas biudžeto lėšų kitam subjektui, kuris yra nepavaldi biudžetinė įstaiga arba nebiudžetinė įstaiga, pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad biudžeto lėšos yra skiriamos pagal specialias sutartis, sudaromas tarp lėšų gavėjo ir nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės. Taigi, 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. T-293 „Dėl penktųjų pasaulio sportas visiems žaidynių 2012 metais organizavimo ir finansavimo“ negalima laikyti biudžeto lėšų naudojimo sutartimi, taip pat, tai nebuvo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas aiškiai apibrėžiantis lėšas skirti konkrečiai paskirčiai (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, 61.2 punktas), nes kaip jau minėta, ne visas lėšas buvo numatoma skirti ieškovės poreikiams, susijusiems su žaidynių organizavimu. Pripažintinas pagrįstu apeliantės argumentas, kad minėtas savivaldybės tarybos sprendimas vertintinas kaip organizacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nurodomas bendras lėšų poreikis žaidynių organizavimui 2008 – 2012 metais ir prioritetiniai, apibendrinti lėšų panaudojimo tikslai, tačiau, atsižvelgiant į minėtą biudžeto lėšų naudojimo teisinį reglamentavimą, jį nėra pagrindo vertinti kaip apeliantės įsipareigojimą ieškovei, konkrečiai jai skirti kažkokią apibrėžtą sumą žaidynių organizavimui bei vykdymui. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, biudžeto lėšos yra skiriamos ne pagal posėdžių protokolus, darbo grupių sprendimus, projektus ir pan., o pagal patvirtintos programos sąmatas – sudarant specialias sutartis. Būtent 2010 – 2012 metais sudarytomis biudžeto lėšų naudojimo sutartimis (2010 m. gruodžio 6 d. sutartis Nr. SŽ- 1154, 2011 m. vasario 25 d. sutartis Nr. SŽ-164, 2011 m. gegužės 11 d. sutartis Nr. SŽ-482 (t. 2, b. l. 94) ir 2012 m. kovo 5 d. sutartis Nr. SŽ-177 (t. 2, b. l. 152) ir buvo įgyvendintas minėtas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas skirti ieškovei finansavimą žaidynių organizavimui.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu suplanuotas skirti lėšas laikė savarankiškais, papildomais įsipareigojimais ieškovei, neapimančiais biudžeto lėšų, skirtų 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. kovo 5 d. biudžeto lėšų naudojimo sutartimis.
29. Iš byloje pateiktos projekto finansavimo pažymos Nr. SB–26 (t. 2, b. l. 128) matyti, kad 2009 – 2012 metais Šiaulių miesto savivaldybė lengvosios atletikos maniežo pastato rekonstravimui skyrė 465 259,84 Lt (134 748,56 Eur), iš finansavimo šaltinių pažymos Nr. S–26 (t. 2, b. l. 129) matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybė Šiaulių miesto sporto mokyklos „Dubysa“ pastato rekonstravimui 2011 – 2012 metais skyrė 249 412,31 Lt (72 234,78 Eur), iš finansavimo šaltinių pažymos Nr. SB–42 (t. 2, b. l. 130) matyti, kad projektui „Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra prie Šiaulių mieste esančių vandens telkinių, siekiant sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas ir tinkamai naudoti gamtos išteklius“ 2012 m. skirta 29 576,26 Lt (8 565,88 Eur) savivaldybės biudžeto lėšų. Iš viso – 744 248,41 Lt (215 549,24 Eur). Taigi, iš sprendimu suplanuotų 3 mln. Lt (868 860,06 Eur), 744 248,41 Lt (215 549,24 Eur)buvo skirta sporto mokyklos, maniežo rekonstrukcijai ir turizmo infrastruktūros plėtrai, 927 000 Lt (268 477,76 Eur) skirta minėtomis 2010 – 2012 metų sutartimis dėl lėšų skyrimo, 500 000 Eur sumokėta už licencijos mokestį TAFISAI už teisę organizuoti renginį Lietuvoje. Taigi, apeliantė žaidynių finansavimui iš viso skyrė 3 396 248,41 Lt (984 419,83 Eur), t. y. netgi daugiau, negu buvo numatyta 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendime, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įvykdė tik dalį numatyto įsipareigojimo, pripažįstama nepagrįsta.
30. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovė neatsiskaitė su kreditoriais už prekes bei paslaugas, kurios susijusios su penktųjų pasaulio sporto žaidynių 2012 metais organizavimu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė, kaip viena iš žaidynių iniciatorių (bet ne organizatorių), kokiu nors dokumentu, kuris atitiktų sprendimą panaudoti biudžeto lėšas, būtų pritarusi išlaidoms, viršijančioms jos numatytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. T-293 ar būtų įsipareigojusi tokias išlaidas padengti.
Dėl ginčo jurisdikcijos
31. Apeliantė nurodo, kad iš Tarptautinės asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir apeliantės sudarytos 2008 m. rugsėjo 12 d. sutarties (t. 2, b. l. 140–142) kildinamas patikslinto ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
32. 2008 m. rugsėjo 12 d. sutarties, kurią sudarė Tarptautinė asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ bei Šiaulių miesto savivaldybė, XII skyriaus 4 punkte numatyta, kad abiejų šalių įvykdymo ir jurisdikcijos vieta susitarimams bus Frankfurtas, Vokietija.
33. Nagrinėjamu atveju ieškinį byloje pareiškė ne 2008 m. rugsėjo 12 d. sutarties šalis, o ieškovė, kuri nebuvo šio susitarimo dalyve. Sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, šiuo atveju lemia tai, kad Tarptautinės asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir apeliantės susitarimas dėl jurisdikcijos vietos saisto tik šią sutartį sudariusias šalis ir negali nustatyti jurisdikcijos taisyklių, esant ginčui tarp trečiųjų asmenų, šiuo atveju – ieškovės, ir vienos iš sutarties šalių, nepaisant to, kad ieškovė kaip faktinį ieškinio pagrindą ir yra nurodžiusi aptariamą sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta11-17 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis).
36. Šiaulių miesto savivaldybė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
37. Valstybė patyrė 141,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (123,97 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 13 Eur – kasacinės instancijos teisme (VII t., 100 b. l.) ir 4,56Eur – bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme).
38. Kadangi ieškovė BVšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neprašė priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Patikslintą bankrutavusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ ieškinį atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.