Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 str. numatyto nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. P. buvo kaltinamas pagal BK 229 str. tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nuo 2009-08-24 iki 2013-12-03 viešosios įstaigos „Š.“ visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu paskirtu viešosios įstaigos „S.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl neatsargumo neatliko ir netinkamai atliko savo pareigas, o būtent:

pagal viešosios įstaigos „S.“ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2009-10-06 VšĮ „S.“ tarybos sprendimu, 6.1.1., 6.1.3., 6.1.4. p. būdamas atsakingas už VšĮ „S.“ veiklos vykdymo rezultatus, turto neefektyvų panaudojimą, neefektyvią valdymo struktūrą, nepatikimą veiklą, pagal 2002-12-10 Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 10 str. 1 p., 2003-05-08 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintų Minimalių finansų kontrolės reikalavimų 5 p., Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų įstaigų Vidaus kontrolės organizavimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-29 įsakymu Nr. A-1518, 18. p., viešosios įstaigos „S.“ vidaus kontrolės taisyklių, patvirtintų 2009-11-05 VšĮ „Š.“ direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 13 p. būdamas atsakingas už efektyvios Viešosios įstaigos „S.“ vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimo priežiūrą bei tobulinimą, nenustatė viešosios įstaigos „S.“ vidaus kontrolės, tame tarpe ir finansų kontrolės, procedūrų, užtikrinančių, kad būtų efektyviai, ekonomiškai, rezultatyviai, skaidriai ir pagal paskirtį naudojamas turtas, laiku gaunama finansinė informacija, laikomasi teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų, užtikrinamas teisingas viešojo juridinio asmens biudžeto sudarymas ir jo vykdymas, t. y.:

- nesukūrė tinkamos vidaus kontrolės sistemos, kuri atitiktų funkcionavimo ir viešosios įstaigos „S.“, apskaitą tvarkančios įmonės ryšius, tai yra nebuvo apskaitomos pagal pinigų principą (įplaukos) programos,

- nepaskyrė darbuotojo, atsakingo už išankstinę viešosios įstaigos „S.“ finansų kontrolę, ir neprižiūrėjo išankstinės finansų kontrolės, kurios tikslas yra nustatyti ar ūkinės operacijos bus atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų ir ar atitinka patvirtintus asignavimus, ar ūkinės operacijos dokumentai yra tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta, veikimo,

- neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini) žaidynių „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių registracijos, įgalinančios gauti teisingus duomenis apie dalyvių skaičių, bei gautinus dalyvių mokesčius,

- neužtikrino ir neapskaičiavo viešosios įstaigos „S.“ galimybių parengti tinkamą kontingentą ir kiekį žmonių – koordinatorių, savanorių (duomenys neskelbtini) žaidynių „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimui,

- žinodamas apie galimą (duomenys neskelbtini) žaidynių „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje numatytų išlaidų viršijimą, nesiėmė priemonių apie tai pranešti viešosios įstaigos „S.“ dalininkui viešajai įstaigai „Š.“,

- netinkamai vykdė sutarčių pasirašymo tvarką – sutartis, kurių vertė viršija 50000 Lt, nesant Tarybos sutikimo, pasirašė su – UAB „E.“, kurios vertė 65896,00 Lt, UAB „R.“, kurių vertės 97800,00 Lt ir 83400,00 Lt, UAB „M.“, kurios vertė 54160,00 Lt, UAB „R. Ė.“, kurios vertė 94000,00 Lt, UAB „P.“, kurios vertė 89000,00 Lt, UAB „B.“, vertė 133290,90 Lt, A. S., kurios vertė 78000,00 Lt, UAB „G.“, vertė 91890,06 Lt, VšĮ „S. p.“, kurios vertė 74802,20 Lt;

- neužtikrino, kad viešoji įstaiga „S.“ sudarytų bendras ataskaitas pagal visus finansavimo šaltinius,

tuo pažeidė 2002-12-10 Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 3 str. 3 p., 4 str. 2 p., 5 p., 10 str. 4 p., 2003-05-08 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintų Minimalių finansų kontrolės reikalavimų 7 p., 8 p., Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų įstaigų Vidaus kontrolės organizavimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-29 įsakymu Nr. A-1518, 8.2., 8.3., 8.16. p., viešosios įstaigos „S.“ įstatų, patvirtintų 2009-08-14 viešosios įstaigos „Š.“ dalininkų susirinkimo sprendimu, 7.3.8. p., viešosios įstaigos „S.“ finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Tarybos posėdžio 2009-10-06 sprendimu, 6 p., viešosios įstaigos „S.“ sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos posėdžio 2009-10-06 sprendimu, 7 p. nuostatas,

to pasėkoje, nebuvo laikomasi Viešosios įstaigos „S.“, 2012-06-18 Tarybos posėdžio sprendimu patvirtintos sąmatos dėl (duomenys neskelbtini) žaidynių biudžeto 5 059 942 Lt sumai, nes Viešosios įstaigos „S.“ administracijai neturint tikslios informacijos apie (duomenys neskelbtini) žaidynėms organizuoti gautas lėšas ir patirtas faktines išlaidas pagal kiekvieną sąmatos straipsnį, 2012-10-01 dienai Viešoji įstaiga „S.“ patyrė iš viso 438 632 Lt faktinių išlaidų daugiau, negu buvo planuota pagal sąmatos straipsnius, t. y. sporto renginiams faktinės išlaidos viršijo sąmatą 35 991 Lt, nacionaliniams pasirodymams – 84 634 Lt, kultūrai, švietimui, sveikatingumo renginiams – 73 085 Lt, apdovanojimams, suvenyrams, atributikai, spaudiniams – 17 427 Lt, organizacinėms išlaidoms – 267 971 Lt, ir 2012-12-31 Viešoji įstaiga „S.“ liko skolinga tiekėjams už paslaugas ir prekes 1 770 385 Lt,

be to, žinodamas, kad pagal 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenis viešoji įstaiga „S.“ yra nemoki, t. y. įstaigos turtas buvo 706 629 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 1 783 797 Lt, kad viešoji įstaiga „S.“ negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, to pasėkoje bankroto byla buvo iškelta tik 2014-02-11, o viešoji įstaiga „S.“, nevykdydama jokios veiklos, 2013 metais patyrė papildomų 196 766 Lt sąnaudų,

tuo pažeidė 2001-03-20 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 str. 1 d. reikalavimus,

dėl to valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys – viešosios įstaigos „S.“ kreditoriai 2012-2014 metais patyrė didelės 1 088 547,95 Lt turtinės žalos.

Dėl teismo argumentų, kad nuosprendyje kaltinimai nekonkretūs, pateikta bendra turtinės žalos suma, nors kreditorius yra ne vienas, apeliantas pastebi, kad kaltinamasis aktas, kaip procesinis dokumentas, nėra detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, o teismas, turėdamas abejonių bei siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, susijusias su padaryta žala ar jos dydžiu, galėjo atlikti BPK numatytus proceso veiksmus, pavesti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Dėl nuosprendyje paminėto nepripažinimo nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad dėl K. P. veiksmų tiesioginę turtinę žalą patyrė VšĮ „S.“, kuri neabejotinai vertintina kaip didelė, o išvestinę žalą patyrė VšĮ „S.“ kreditoriai. Skunde nurodoma, kad dėl padarytos žalos bankrutuojanti VšĮ „S.“ yra pareiškusi ieškinį civilinio proceso tvarka, bankroto administratorius teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas, o teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sprendžiami VšĮ „S.“ bankroto proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, posėdžių metu apklausdamas K. P. ir net 28 liudytojus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, įvertino K. P. ir liudytojų parodymus kartu su byloje esančia rašytine medžiaga, be to, kaip to reikalauja BPK 305 str. nuostatos, nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl kiekvieno kaltinime K. P. inkriminuoto teisės aktų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. P. išteisinimo.

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės procedūras. Minėto įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje bei patvirtina viešojo juridinio asmens finansų kontrolės taisykles. Auditorius V. J., aiškindamas minėto įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad įstaigos vadovas K. P. turėjo užtikrinti vidaus kontrolės sistemos sukūrimą. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog aplinkybę, kad tokia įstaigos vidaus kontrolės sistema buvo sukurta, patvirtina bylos medžiagoje esantys dokumentai: vidaus kontrolės taisyklės (10 t., 16–21 b. l.), finansų kontrolės taisyklės (10 t., 27–29 b. l.), kurios, kaip teisingai pastebi prokuroras, minimos V. J. pateiktoje audito ataskaitoje ir komentaruose, taip pat VšĮ „S.“ finansininko pareigybės aprašymas (10 t., 30–31 b. l.) bei aplinkybės, jog įstaigoje į finansininkės pareigas buvo priimta I. K. (11 t., 33 b. l.), o tarp VšĮ „S.“ ir VšĮ „Š.“ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos sutartis (10 t., 108–111 b. l.). Taigi, K. P. atliko veiksmus, kad būtų nustatytas vidaus kontrolės, taip pat ir finansų kontrolės, mechanizmas.

Nėra pagrindo sutikti su prokuroro nuomone, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. P., neturėdamas buhalterinio išsilavinimo, negalėjo numatyti ir suprasti, jog vidaus kontrolės ir finansų kontrolės sistemos galbūt yra ydingos, nes, prokuroro teigimu, net ir neturint buhalterinio išsilavinimo buvo akivaizdu, jog buvo būtina paskirti darbuotoją, atsakingą už išankstinę VšĮ „S.“ finansų kontrolę, taip pat prižiūrėti išankstinės finansų kontrolės veikimą, nes tokios reikalavimus numatė teisės aktai, ir K. P. turėjo jų laikytis. Atsakant į šiuos prokuroro argumentus, dar kartą pažymėtina, jog bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad įstaigoje buvo priimtos vidaus kontrolės ir finansų kontrolės taisyklės, kurių 7.1 punkte nustatyta, kad išankstinę finansų kontrolę vykdo įstaigos finansininkas (10 t., 27–29 b. l.), taip pat įstaigoje įdarbinta finansininkė ir su įstaigos steigėja VšĮ „Š.“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nors auditą atlikęs V. J. posėdžio metu nurodė, jog tinkamas vidaus sistemos sukūrimas būtų pripažintas tik tuo atveju, jei V. P. būtų suderinęs įstaigos finansininko ir Š. veiklą ir atsakomybę (11 t., 175 b. l.), t. y. paskirstęs išankstinės ir paskesniosios kontrolės funkcijas, nes įstatymas draudžia tam pačiam asmeniui atlikti abi kontrolės formas, tačiau net iš paties V. J. teisme duotų parodymų matyti, kad būtent Taryba, tvirtindama taisykles ir nustatydama, kad išankstinę finansų kontrolę vykdo įstaigos finansininkas, netinkamai suformulavo reikalavimus dėl finansų kontrolės vykdymo (11 t., 177 b. l.), be to, atsakomybė tenka ir finansininkui bei apskaitą tvarkančiai Š., nes būtent finansininkas ir įmonė, kaip savo srities specialistai, turėjo teikti K. P. pasiūlymus, o K. P. tik juos patvirtinti (11 t., 175 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad K. P. nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos nustatyti vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, procedūras. Be to, pats prokuroras skunde nurodo, kad iki žaidynių ir žaidynių metu buvo organizuojami susirinkimai, kurių metu koordinatoriai ir kiti atsakingi darbuotojai teikdavo direktoriui K. P. informaciją apie žaidynių organizavimą, tai patvirtino liudytojai S. M., G. B. (12 t., 8–9, 11 b. l.), o liudytoja K. D., atsakinga už savanorius ir dalyvių registraciją, nurodė, kad kiekvieną mėnesį būdavo viskas suskaičiuojama, parengiami planai, direktorius informuodavo tiek agentūrą, tiek savivaldybę (11 t., 62 b. l.). Iš paminėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad K. P. ne tik sukūrė vidaus kontrolės sistemą, bet ir koordinavo darbą, vykdė priežiūrą, informuodavo atsakingas institucijas. Tai, kad K. P., neturėdamas buhalterinio išsilavinimo, negalėjo numatyti ir suprasti, jog vidaus kontrolės ir finansų kontrolės sistemos galbūt yra ydingos, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo aspektu pastebėtina, jog FNTT specialisto 2013 m. liepos 31 d. išvadoje konstatuota, kad apskaitos tvarkymo pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įstaigos „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nenustatyta (6 t., 26–164 b. l.). Be to, liudytojas J. S. nurodė, kad neturi tokių duomenų, jog savivaldybės skirtos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį (11 t., 85 b. l.). (duomenys neskelbtini) departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 15 d. raštas (11 t., 8 b. l.) patvirtina, kad visos lėšos, skirtos renginiui, kurį padėjo organizuoti K. P., buvo panaudotos pagal jų tiesioginę paskirtį ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įstaigoje buvo laikomasi finansinės drausmės.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kaltinimo teiginys, jog K. P. nesiėmė priemonių pranešti VšĮ „Š.“ apie žaidynių sąmatoje numatytų išlaidų padidėjimą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo konstatuota, K. P. nežinojo ir nesuprato, kad išlaidos viršys pajamas, todėl jau vien dėl to jis negalėjo apie tai informuoti VšĮ „Š.“. Prokuroro skunde minimas liudytojas S. M., nurodęs, kad dėl transporto paslaugų išlaidų padidėjimo aplinkybės paaiškėjo, kai iki žaidynių pradžios liko maždaug savaitė, taip pat paaiškino, kad sprendė, jog išlaidos gali didėti tik dėl to, kad žmonių skaičius didėjo (12 t., 11 b. l.). Kaip jau minėta, apklausti liudytojai patvirtino, jog dėl dalyvių registracijos išlaidos keitėsi nuolat ne tik iki žaidynių pradžios, bet ir jų metu, taigi, K. P. tikslias išlaidas, o kartu ir tai, kad jos viršijo planuotas, sužinojo tik žaidynių pabaigoje. Tai patvirtino ir liudytoja I. K. paaiškindama, kad žaidynėms besibaigiant buvo labai intensyviai nešamos sąskaitos, ir tuomet buvo pastebėta, jog viršijama sąmata (11 t., 35 b. l.). Dėl įstaigos turimos informacijos apie pajamas ir išlaidas atkreiptinas dėmesys į K. P. paaiškinimą, kad sričių koordinatoriai visą informaciją teikė finansininkei, o ji koordinatorių perduotus dokumentus pateikdavo Š. ir jam (11 t., 155 b. l.). Liudytoja I. K. patvirtino K. P. parodymus, paaiškindama, kad mėnesiui pasibaigus ji visus pirminius dokumentus pateikdavo Š., kuri turėdavo paruošti balansą, atskaitomybę, rengti finansines ataskaitas VMI, be to, esant dideliam darbo krūviui, buvo priimta papildoma darbuotoja iš agentūros A. V. (11 t., 34–35 b. l.). Tai rodo, jog VšĮ „Š.“ turėjo informaciją apie realią įstaigos finansinę padėtį. Be to, apylinkės teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad VšĮ „Š.“ tvarkė viešosios įstaigos „S.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį, kurią nuo 2012 m. spalio 1 d. vienašališkai nutraukė viešajai įstaigai „S.“ neatsiskaičius už teikiamas paslaugas (10 t., 107 b. l.). Tai dar kartą patvirtina, kad Š. turėjo žinoti apie įstaigos padėtį.

Prokuroras skunde taip pat teigia, kad K. P. neužtikrino tinkamos žaidynių dalyvių registracijos, neužtikrino optimalaus žaidynių aptarnaujančio personalo skaičiaus, netinkamai vykdė sutarčių pasirašymo tvarką, neužtikrino tinkamo VšĮ „S.“ ataskaitų parengimo, tačiau visi šie kaltinime nurodyti pažeidimai buvo motyvuotai paneigti apylinkės teismo. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktais motyvais, kurių iš esmės apeliaciniame skunde nepaneigė ir prokuroras. Todėl toks prokuroro argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl prokuroro argumentų, susijusių su naudojamomis kompiuterinėmis programomis, pažymėtina, kad pagal finansininko pareigybės aprašymą viena iš finansininko funkcijų yra organizuoti buhalterinę apskaitą, laikantis apskaitos taisyklių ir instrukcijų, taikant kompiuterizavimo bei automatizavimo šiuolaikines priemones, tobulesnes buhalterinės apskaitos formas ir metodus (10 t., 30 b. l.). Tai reiškia, jog užduotis parinkti naudojamas kompiuterines programas buvo deleguota finansininkui.

Nors, prokuroro įsitikinimu, K. P. veikoje yra visi būtini tarnybos pareigų neatlikimo sudėties požymiai, įskaitant ir didelės žalos požymį bei priežastinį ryšį, tačiau skunde nėra jokių objektyviai patikrinamų faktų ir įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad K. P., būdamas savo srities specialistas, turintis pakankamą sporto renginių organizavimo patirtį (11 t., 177–179 b. l., 12 t., 19 b. l.), atliko jam pavestą didelių gebėjimų reikalaujančią (11 t., 180 b. l.) užduotį ir suorganizavo žaidynes pagal kontrakte numatytus įsipareigojimus dėl sporto bazės, maitinimo, saugumo, inventoriaus reikalavimų. Liudytojas G. J., dalyvavęs savivaldybės darbo grupėje, patvirtino, kad įvykusias žaidynes sporto skyrius vertina teigiamai (11 t., 180 b. l.). Liudytojas A. R. patvirtino, kad atsiliepimai iš pasaulio šalių dalyvių yra puikūs, žaidynių tikslas pasiektas (11 t., 98 b. l.). Nors po žaidynių liko skola, tačiau, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, kad ją lėmė būtent netinkami K. P. veiksmai. K. P. darė tai, kas priklausė jo kompetencijai, aktyviai ieškojo finansavimo šaltinių, sumažinus finansavimą, atsisakė kai kurių renginių (11 t., 153–154, 156 b. l.). Liudytojas J. S. patvirtino, jog K. P. dėjo daug pastangų, kad gautų pinigų (11 b. l., 86 b. l.). Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad išlaidų subalansuoti nepavyko dėl negauto žadėto finansavimo ir tikslaus dalyvių skaičiaus nebuvimo. Taigi, skola atsirado dėl objektyvių priežasčių, todėl BK 229 str. nagrinėjamu atveju negali būti netaikomas. Be to, skolos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis – bankroto administratorė S. G. paaiškino, kad civilinėse bylose pateikti civiliniai ieškiniai, vienoje iš jų atsakovais kartu su K. P. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) departamentas, trečiaisiais asmenimis yra visos (duomenys neskelbtini) savivaldybės, o kitoje byloje ieškinys pareikštas solidariai K. P. ir VšĮ „Š.“ (11 t., 11 b. l.). Taigi, ieškiniai pateikti ir renginio organizatoriams, kurie pagal sutarties dėl (duomenys neskelbtini) žaidynių organizavimo (duomenys neskelbtini) metais IV skyrių įsipareigojo padengti visas būtinas renginio išlaidas (2 t., 12–14 b. l.), taip pat institucijoms, kurios turėjo prisidėti prie renginio finansavimo.

Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. P. dėl objektyvių priežasčių nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo viešajai įstaigai. Pagrįsdamas šį savo teiginį prokuroras nurodo, kad naujai paskirtas direktorius sugebėjo suorganizuoti reikiamų dokumentų paruošimą. Tačiau vertinant pastarąją aplinkybę būtina atsižvelgti į tai, kad naujajam vadovui iš karto buvo paskirtas buhalteris, priešingai nei K. P., kuris tuo metu įstaigoje dirbo vienas. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, K. P. nėra finansininkas, todėl jis vienas negalėjo paruošti finansinių ataskaitų. Be to, naujasis vadovas turėjo dokumentų parengimui daugiau laiko. Dėl šių priežasčių šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko apeliacinį skundą atmesti.