- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- I-1735-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. spalio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Į kameros plotą buvo įskaityti joje esantys baldai. Nebuvo spintelių daiktams susidėti. Buvo labai ankšta kamerose.
Taip pat nurodė, kad netinkami lovų gultai, surūdiję nuo drėgmės. Kamerose veisėsi pelėsis, tarakonai, pelės. Per lubas tekėdavo vanduo. Buvo labai drėgna.
Teigė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros nebuvo atitvertas. Nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos. Nuolat sklido nemalonus kvapas. Buvo neužtikrintas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus.
Dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismui pateikė nuomonę į Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 85–86). Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas labai mažose kamerose, kai kameroje Nr. 114 vienam asmeniui teko apie 1 kv. m kameros ploto. Be to, į kameros plotą ir baldai buvo įskaityti. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K pateikė neteisingus duomenis apie laikomų asmenų skaičių, kadangi kamerose laikoma tiek žmonių, kiek jose yra įrengtų gultų. Pabrėžė, kad dėl pasenusio vamzdyno nuolat užliejamos patalpos, drėgna, sienos pelėja, o tai itin neigiamai veikia kvėpavimo takus. Be to, ir naudojamas asbestas, kuris kenkia jo sveikatai. Akcentavo, kad ant durų, langų įrengtos grotos neigiamai veikia laikomų asmenų psichiką. Ventiliacija neveikė, kameros vėdinamos per langus. Pasak pareiškėjo, iki šiol išlikę pažeidimai Lukiškių TI-K. Tokio seno pastato neįmanoma suremontuoti taip, kad nebūtų pažeisti higienos normų reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 5). Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prašė priteisti 3,66 Eur išlaidų, patirtų teismui teikiant medžiagą (b. 1. 10–17).
Atsiliepime nurodė laikotarpius, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Neretai dėl pačių laikomų asmenų elgesio, tenka daryti pakartotinį kamerų remontą. Vykdomi graužikų naikinimo darbai.
Nurodė, kad laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, prie grindų pritvirtintos metalinės lovos. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams dirbti. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotą. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 14.1 punktą, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad dažnai metalinį tinklą gadina laikomi asmenys. Siekiant apsaugoti metalinį tinklą, kad jo negalėtų pasiekti ir sugadinti laikomi asmenys, yra įdėtos vidinės grotos. Toks grotų įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
Lukiškių TI-K Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d. ) 21 punkto reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjo privatumo. Tualetas nuo bendros patalpos atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, kad kamerose esančiuose tualetuose būtų įrengtos durelės. Pabrėžė, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, tai atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Prašė priteisti 3,66 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 61 lapą pateiktų kopijų teismui.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. spalio 5 d. Byloje remiamasi Lukiškių TI-K pateiktai duomenimis, kadangi pareiškėjas jokių duomenų nepateikė. Vertinami tik tie laikotarpiai, kai pareiškėjas realiai buvo laikomas Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2014 m. spalio 8 d., kai išvyko į Pravieniškių pataisos namus, tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki vienuolikos asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 42,33 kv. m (b. l. 10–11). Tokie duomenys atitinka ir pareiškėjo Apskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 18–19).
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 16 parų. Nepažeidus šio reikalavimo – 28 paras. Itin reikšmingai buvo pažeistas minimalus ploto reikalavimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m, buvo laikomi 6 asmenys ir vienam asmeniui teko 1,22 kv. m, o kameroje Nr. 121, kurios plotas 7,38 kv. m buvo laikomi 5 asmenys ir vienam asmeniui teko 1,47 kv. m kameros ploto. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių dydis nesiekia 8 kv. m, o jose buvo laikomi 3–4 asmenys (kamera Nr. 312, 106, 274). Be to, kameroje Nr. 113, kurios plotas 6,43 kv. m net laikant du asmenis buvo pažeistas kameros ploto reikalavimas. Taigi nustačius ploto pažeidimą, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kai vienam asmeniui teko nuo 1,22 kv. m iki 2 kv. m iš viso 16 parų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo laikomas su daugiau asmenų, nei pateikė Lukiškių TI-K, laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Be to, jis nepateikė duomenų, kad dėl šio pažeidimo kreipėsi administraciją. Teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Darytina išvada, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (baldai, spintelės) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).
Pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šios higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Lukiškių TI-K teigė, kad tualetas nuo bendros patalpos atitvertas sienele. Pareiškėjas neneigė, kad yra įrengta sienelė. Patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta pažeidimų dėl netinkamai įrengtos sanitarinio mazgo patalpos (b. l. 25–70). Neatlikus kapitalinio remonto, nėra galimybių Lukiškių TI-K įrengti atskirą sanitarinio mazgo patalpą. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose konkrečiose kamerose jo nurodytas pažeidimas buvo. Jis buvo laikomas skirtingais laikotarpiais, skirtingose kamerose. Jokių skundų, kad dėl nurodyto pažeidimo kreipėsi į administraciją, nepateikė. Byloje pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, laikino sulaikymo bei maisto neišdavimo (b. l. 22–23). Jo skundas buvo persiųstas Lukiškių TI-K ir į jį atsakyta (b. l. 24). Konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai nesusiję su nagrinėjamu ginču ir nepatvirtina jo skunde nurodytų pažeidimų. Šiuo atveju pareiškėjo abstraktus teiginys dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nelaikytinas pagrįstu ir tinkamai individualizuotu.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neišvengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų ribojusi pareiškėjo privatumą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad absoliutus pareiškėjo privatumo užtikrinimas yra objektyviai negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros vėdinimo sistemos įrengti nėra galimybių. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kameros vėdinamos per langus ir patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu vėdinimas per langus yra tinkamas, nepažeidžia Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad grotų įrengimas yra įtvirtintas Taisyklių 14.1 punkte. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas šių teiginių tinkamai nepagrindė ir neindividualizavo. Taigi, Lukiškių TI-K pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad buvo netinkamos lovos, surūdiję nuo drėgmės gultai. Pagal Taisyklių 14.6 punktą, prie grindų tvirtinamos metalinės lovos. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti dėl netinkamų lovų jokių duomenų nepateikė. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į administraciją su prašymu pakeisti ar suremontuoti lovą. Minėta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose kamerose, todėl tinkamai nenurodžius kada, kokiose kamerose buvo netinkamos (surūdiję) lovos, jo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais. Patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta pažeidimų dėl netinkamų lovų. Be to, buvo užfiksuota, kad patalynė dezinfekuojama, valoma (b. l. 26–28, 39–40).
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, tarakonai, pelės. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktuose ginčui aktualiuose patikrinimo aktuose (b. l. 26–28, 39–40, 47–48, 60–61) pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų kameroje Nr. 106 nebuvo nustatyta. Vertintini tie patikrinimo aktai, kai patikrinimai buvo atlikti kamerose, kuriose maždaug tuo laiku buvo laikomas pareiškėjas. Kameroje Nr. 106 buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimas, kad kameroje atšokę dažai, tačiau pelėsio nebuvo nustatyta (b. l. 60–61). Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad veisėsi tarakonai ir pelės. Atliekami dezinsekcijos ir dezinfekcijos darbai (b. l. 26–28, 39–40). Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Lukiškių TI-K nustačius pažeidimus stengiasi pašalini juos ir sudaryti tinkamas laikymo sąlygas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į administraciją. Nurodyti teiginiai yra nekonkretūs, neindividualizuoti, todėl teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Taip pat atmestini jo teiginiai ir dėl asbesto, kadangi šių teiginių tinkamai neindividualizavo (nenurodė, kur gaminiai su asbestu naudojami, ar kreipėsi į administraciją). Teismas šiuo aspektu neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalaus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, pažeidimą – 16 parų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 16 parų buvo laikomas reikšmingai pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę (16 parų) ir į aplinkybę, jog visu šiuo laikotarpiu buvo ženkliai pažeistas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį (b. l. 7). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, tai Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.