Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022-03-03 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 67395 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 500 Eur vartojimo kreditą laikotarpiui iki 2024-03-03, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti ieškovei sutartyje nustatyta tvarka. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,46 proc. (skaičiuojama nuo kainos be nuolaidos). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad, nesumokėjus skolos per pretenzijoje nurodytą terminą, sutartis bus laikoma nutraukta. Sutartis nutraukta nuo 2022-12-05. Atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

6. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito dalies. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolinga 446,10 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 446,10 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 327,62 Eur pelno palūkanų, iš kurių 107,33 Eur pelno palūkanų suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022-12-05) ir 220,29 Eur negautų pajamų, kurios turėjo būti sumokėtos atsakovo per sutarties galiojimo laikotarpį.

8. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

9. Nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

10. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 74,90 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024-03-03. Nutraukus sutartį 2022-12-05, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 107,33 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas turėjo sumokėti pagal sutartį iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus minėtą kasacinio praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 107,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Atsakovui tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2024-03-03 (kredito sutarties termino pabaigos) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 220,29 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-12-05) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-03-03).

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,71 Eur kompensacinių palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos (74,90 proc. nuo laiku neįmokėtų įmokų), 40,15 Eur kompensacinių palūkanų po kreipimosi į teismą dienos (18,25 proc. nuo pradelstos sumos).

13. Sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“ šalys susitarė dėl 18,25 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų, mokėtinų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų dėl reikalavimo priteisti 5,71 Eur kompensacinių palūkanų, ieškovė prašo priteisti 74,90 proc. kompensacinių palūkanų nuo laiku nesumokėtų įmokų, tačiau nenurodo, pagal kokią sutarties sąlygą turi būti mokamos. Pažymėtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procentų dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinės palūkanos (0,05 procentai x 360 d.).

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 74,90 proc. kompensuojamųjų palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl 5,71 Eur kompensacinių palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo atmestinas.

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti 40,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurios paskaičiuotos pagal Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytą 18,25 proc. dydį, skaičiuojant už 180 dienų. Minėta, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.), kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

16. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

17. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra išaiškinęs, kad šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpio, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti kompensuojamąsias palūkanas, vadovaujasi Sutarties specialiųjų sąlygų norma, nustatančia 18,25 proc. dydžio metinių palūkanų normą nuo padengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Šis palūkanų skaičiavimo laikotarpis (iki visiško kredito sumos grąžinimo) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų laikotarpį – negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad Sutarties specialiųjų sąlygų norma, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kadangi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, pripažintina, kad sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpį) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

20. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad kompensacinių palūkanų skaičiuotiną sumą sumažina ir prašo priteisti 40,15 Eur (446,10 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju taikytinas ne netesybų mažinimo institutas, bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, t. y. ši sutarties sąlyga laikytina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, todėl netaikytina. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 40,15 Eur kompensacinių palūkanų po kreipimosi į teismą dienos atmestinas.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas – prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų (Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų skiltis „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo priskaičiuotus 4,15 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022-09-04 iki 2022-12-09 (ne daugiau kaip už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 95 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. UAB „SE7“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. 2081, kurią ieškovė 2022-12-12 apmokėjo. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl 95 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Nurodyto dydžio išlaidos – įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos.

23. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 777,87 Eur (446,10 Eur + 107,33 Eur + 220,29 Eur + 4,15 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 21 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškovė pateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 84,67 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 17,78 Eur (21 Eur x 84,67 / 100) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

25. Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur. Kadangi išlaidos, priteistinos iš vienos šalies, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 16,87 Eur (84,67 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai: 446,10 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 10 ct) negrąžinto kredito, 107,33 Eur (vieną šimtą septynis eurus, 33 ct) pelno palūkanų, 220,29 Eur (du šimtus dvidešimt eurų, 29 ct) negautų pajamų, 4,15 Eur (keturis eurus, 15 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (777,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,78 Eur (septyniolika eurų, 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,87 Eur (šešiolika eurų, 87 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.