Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prie (duomenys neskelbtini), pagrobė V. S. priklausantį automobilį „VW Golf III“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau jis buvo teistas penkis kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (24-27, 29-31, 32-33, 36-40, 41-46, 50-58 b. l.), todėl yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. ne kartą baustas administracine tvarka (54-63 b. l.), yra bedarbis.

Atsižvelgęs į tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta.

Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. B. padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (50-58 b. l.), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas šiuo ir nauju nuosprendžiais A. B. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, ir prie griežtesnės 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį – tik 6 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus A. B. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarajam buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Kadangi apylinkės teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino jo asmenybę, dar kartą vertinti pastarojo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo. Kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

A. B. prašymas jam paskirtą administracinę baudą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti areštu negali būti tenkinamas, nes įstatymas tokios galimybės nenumato. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal joje pateiktą apeliacinį skundą, patikrina šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau revizuoti kitoje byloje teismo priimto sprendimo negali.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.