- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-412-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00860-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- R. S., Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00860-2009-9
Teisėja D. Kregždienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-56-237/2012 pagal pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ prašymą atnaujinti procesą Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 20-308-551/2009 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tarp R. S. ir E. S. ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu (1 t. 2 – 5 b. l.) ir patikslintu prašymu (1 t. 124 – 127 b. l.) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-308-551/2009 dėl E. S. ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo; prašė panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-551/2009 dalį, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – netvirtinti pareiškėjų R. S. ir E. S. 2009-02-13 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo ir įpareigoti pareiškėjus R. S. ir E. S. pateikti CK 3.53 str. ir CPK 539 str. reikalavimus atitinkantį prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo. Nurodė, kad R. S. iš Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2005-02-01, būdamas direktoriumi, paėmė 163338,44 Lt, jų negrąžino ir liko skolingas minėtą sumą. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą ir tokią sumą priteisė, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Santuokos nutraukimo metu R. S. jau buvo PMSK „Savas miškas“ skolininkas, todėl privalėjo apie santuokos nutraukimą pranešti kreditoriui PMSK „Savas miškas“, tačiau to nepadarė, šalys turtą pasidalino taip, kad visas nekilnojamas turtas atiteko jo buvusiai sutuoktiniai, ir buvo pažeistos kreditoriaus teisės. Kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas dar 2007 m. Privačių miškų savininkų kooperatyvas kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, prašė pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, apie tokį reikalavimą žinojo ir R. S. ir E. S.. Sužinoję apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, sutuoktiniai greitai pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo. Kooperatyvui esant kreditoriui, o sutuoktiniams skolininkams, užvedant bylą teisme nebuvo pranešta kreditoriui ir jis negalėjo ginti savo teisių santuokos nutraukimo byloje. Privačių miškų savininkų kooperatyve darbo pareigas ėjo ir pinigų negrąžino R. S., tačiau jiems žinoma, kad pinigai buvo panaudoti šeimos tikslams. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra atnaujintas Kauno apygardos teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Skolininkai R. S. ir E. S. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (2 t. 10 – 13 b .l.) prašė atmesti Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ prašymą ir patikslintą prašymą atnaujinti procesą Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-308-551/2009, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ prašymą tenkino. Panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo dalį dėl pareiškėjų E. S. ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo. Įpareigojo pareiškėjus E. S. ir R. S. pateikti LR CK 3.53 str. ir CPK 539 str. reikalavimus atitinkantį prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Priteisė iš R. S. ir E. S. po 1066 Lt bylinėjimosi išlaidų Privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ ir po 64 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į Respublikos biudžetą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjų patvirtintoje sutartyje buvo numatyta, jog nekilnojamas turtas atiteko E. S. kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bet tai nėra aplinkybė, trukdanti panaikinti turto padalijimą, nes dalijantis turtą turi būti pasirinktas toks pasidalijimo būdas ir nustatytinos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Turtas atiteko ne nepilnamečiams vaikams, o buvusiai sutuoktinei, todėl negalima kalbėti apie nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą. LR CK 3.53 str. 4 d. yra nustatytas draudimas teismui tvirtinti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar kitų asmenų teisėms ar tesėtiems interesams. Prieštaravimu viešajai tvarkai pripažintinas sutarties, kurioje nenurodyti sutuoktinių kreditoriai, tvirtinimas, nes tokia sutartis neužtikrina kreditorių teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu skolininkas R. S. (2 t. 130 – 135 b. l.) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti PMSK „Savas miškas“ prašymą atnaujinti procesą kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nurodė, kad jo ir buvusios sutuoktinės prašymo dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo metu R. S. nebuvo pripažintas PMSK „Savas miškas" skolininku. Su PMSK reikalavimu jis niekada nesutiko ir jo nepripažino. Tuo metu tarp šalių nevyko net teisminiai ginčai dėl menamos skolos iš R. S. priteisimo. R. S. neturėjo pareigos pranešti apie tokio prašymo teismui pateikimą ir civilinės bylos nagrinėjimą PMSK „Savas miškas", jei jis nebuvo pareiškęs kreditorinių reikalavimų R. S. atžvilgiu ir nebuvo laikomas kreditoriumi. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių PMSK „Savas miškas" neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės R. S. atžvilgiu. Tarp apelianto ir PMSK „Savas miškas" vykstantys teisminiai ginčai ir reikalavimai atlyginti žalą yra kilę iš darbo teisinių santykių, todėl remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, tokiems reikalavimams taikomas bendrasis trijų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 str.). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta 2009-03-02, o ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas 2010-06-21 Kauno apygardos teismo sprendimu, taigi, senaties terminas jau yra suėjęs, o prašymas atnaujinti ieškinio senatį nebuvo pateiktas.Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad turtas atiteko R. S. buvusiajai sutuoktinei, o ne nepilnamečiams vaikams ir vaikų interesai nebuvo pažeisti laikytini nepagrįstais. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas ir jo buvusi sutuoktinė E. S. susitarė, jog santuokos nutraukimo metu visas nekilnojamasis turtas (ir R. S. priklausanti turto dalis), įgytas jiems esant santuokoje yra laikomas kaip išlaikymas turtu jo vaikams, kaip natūra padengiantis R. S., savo dviems nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo iki vaikų pilnametystės sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pati sutartis neužtikrino kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Kreditorių reikalavimai atsirado jau po sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo. Kreditorių reikalavimai atgal negalioja, t.y. neturi teisinės galios santykiams, atsiradusiems po šios sutarties sudarymo.Ši sutartis neprieštaravo viešajai tvarkai, nes jos sudarymo metu sutuoktiniai neturėjo kreditorių, todėl ir nebuvo nurodyti sutartyje.
4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenustatė prievolės rūšies, nes apelianto prievolė buvo grynai asmeninio pobūdžio ir ji negali būti vykdoma iš turto dalies, kurią R. S. su sutuoktine pasidalino. CK 3. 109 straipsnis numato, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomosios tik solidariosios prievolės, tuo tarpu apelianto prievolė nėra solidarioji, ji yra grynai asmeninio pobūdžio, nes yra kilusi iš darbo teisinių santykių.
5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo priimto sprendimo, taip pažeisdamas L R CPK 270 str. 4 d. reikalavimus. Sprendime nėra teisinių argumentų ir motyvų kuo grindžiamas toks sprendimas, nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas, nepateikti argumentai dėl įrodymų, kurie buvo atmesti. Sprendime nėra teisinės susiklosčiusios situacijos analizės, šalys nebuvo pakankamai išklausytos, nebuvo apginti prioritetiniai vaiko interesai, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtent dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sprendimo dalis panaikinta neteisėtai, taip pat pastebimas ir teismo šališkumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ (2 t. 151 – 154 b. l.) prašo palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukūrė naujos prievolės R. S., o ta prievolė, kurią patvirtino teismas neatsirado teismo sprendimo priėmimo metu. Ji atsirado tuomet, kai įvyko juridinis faktas - buvo avansu paimti pinigai, jų paėmimas apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, avansinėje apyskaitoje, kurias pasirašė pats apeliantas. Ši prievolė egzistavo jau pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui metu. Kad skolininkas nepripažino prievolės, ją ginčijo, taip pat nedarė jos negaliojančia, nesančia bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme momentu. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad net kreditoriui įstojus į santuokos nutraukimo bylą, nebūtų pasikeitusi šiuo metu esanti situacija, nes visas turtas perleistas sutuoktinei E. S. ir yra laikomas kaip išlaikymas turtu nepilnamečiams vaikams. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo prieštaravo viešėjai tvarkai, nes neužtikrino kreditoriaus interesų. Prievolė grąžinti kreditoriui avansu paimtus pinigus buvo galiojanti, vykdytina, nepasibaigusi prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui metu. Turtas, kurį neteisėtai pasidalijo sutuoktiniai buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir nesant kitų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos, laikytina, kad R. S. dalis šioje nuosavybėje sudarė 1/2 dalį, į ką ir galėjo būti nukreiptas išieškojimas tenkinant kreditoriaus reikalavimą. Apeliantas abejoja dėl teismo nešališkumo, tačiau apeliantas nagrinėjant bylą jokių nušalinimo pareiškimų teismui nereiškė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį sprendimą.
Nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu buvo nutraukta E. ir R. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir buvo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Visas nekilnojamas turtas atiteko E. S.. Pareiškėjas, Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ 2009-09-15 kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą E. ir R. S. santuokos nutraukimo byloje ir panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-551/2009 dalį, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įpareigoti pareiškėjus R. S. ir E. S. pateikti CK 3.53 str. ir CPK 539 str. reikalavimus atitinkantį prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo. Teismas atnaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-308-551-2009 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, tai yra, apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta R. S. kreditoriui-Privačių miškų savininkų kooperatyvui “ Savas miškas“. Atnaujinęs procesą pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal pateiktą šalių sutartį atmetė. Įpareigojo pareiškėjus E. S. ir R. S. pateikti LR CK 3.53 str. ir CPK 539 str. reikalavimus atitinkantį prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju, neįtraukus kreditoriaus į bylą dėl turto, kuris yra bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, padalijimo, tokioje byloje priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą kreditoriaus teisių- pažeista jo teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytos tvarkos. LR CPK 370 str. numato, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1)prašymo atnaujinti proceso priėmimas (370 str. 2 d.), 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.) ir 3) bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžiangiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 340 str. 4 d.). Taigi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėjo iš esmės pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepažeidė proceso teisės normų.
CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas, nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus pateiktas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, yra tinkamas ir vienintelis pagrindas kreditoriui siekti gynybos savo intereso, kuris buvo konstatuotas ir išsamiai išnagrinėtas Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Įsiteisėjusiu kito teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo nebeįrodinėjami, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės. Reikalavimo teisė pareiškėjui atsidaro nutraukus darbo santykius su R. S., tik ji konstatuota buvo vėliau Kauno apygardos teismo sprendimu. Tai, yra realiai egzistuojantys juridiniai faktai buvo, tik jie patvirtinti buvo vėliau teismo sprendimu.
Taip pat kolegija pažymi, kad pačio apelianto nurodomame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarime byloje Nr. 3K-P-186/10, plenarinė sesija pažymėjo, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras ar dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tokių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga, priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo. Pažymėta, kad pats teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditoriaus reikalavimais, todėl dėl šios dalies byla neatnaujinama.
Tuo tarpu, apeliantas nurodydamas, jog į bylos nagrinėjimą be pagrindo buvo įtrauktas Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“, priešingai nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, neteisingai traktuoja proceso atnaujinimo pagrindus, nurodo argumentus, kurie prieštarauja jau suformuotai tuo klausimu LR Aukščiausio teismo praktikai.
Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosoios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenustatė prievolės rūšies, nes R. S. prievolė buvo grynai asmeninio pobūdžio ir ji negali būti vykdoma iš turto dalies, kurią R. S. su sutuoktine pasidalino. CK 3. 109 straipsnis numato, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomosios tik solidariosios prievolės. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad R. S. dirbdamas Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriaus pareigose laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2005-02-01 iš įmonės paėmė 163338,44 Lt pinigų sumą, jų negrąžino ir liko skolingas minėtą pinigų sumą kreditoriui, kuria naudojo šeimos reikmėms. Taigi, prievolė realiai atsirado ir buvo egzistuojanti nuo 2005 metų. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo priteista ši suma iš apelianto, o Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą.
Taip pat, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ gynė savo kaip kreditoriaus interesus ir iki nutraukiant santuoką R. ir E. S.. R. S. buvo jo kreditorius ir apie tai jis žinojo santuokos nutraukimo metu ir neįvykdė pareigos nutraukiant santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pažeista kreditoriaus teisė reikalauti vykdyti vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę iš bendro sutuoktinių turto, nes po padalinimo R. S. turto neliko.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nekilnojamas turtas, atitekęs E. S., nėra aplinkybė, trukdanti panaikinti turto padalijimą, nes dalijantis turtą turi būti pasirinktas toks pasidalijimo būdas ir nustatytinos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis), o šiuo atveju turtas atiteko ne nepilnamečiams vaikams, o buvusiai sutuoktinei, todėl negalima kalbėti apie nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą. Dalijantis turtą buvę sutuoktiniai E. ir R. S. nepaskaičiavo ir nepateikė teismui, kokia konkreti turto dalis priklauso vaikams kaip išlaikymas iki jiems sukaks 18 metų, tai yra, iki vaikai taps pilnamečiais, tos turto dalies sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neišskyrė ir net neįvardijo kaip R. S. išlaikymą vaikams turtu. Todėl atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad nekilnojamas turtas atitekęs E. S. yra kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Apeliantas, R. S., pateikdamas apeliacinį skundą, kartu prašė atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį ir įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, todėl apeliacinės instancijos teisme priteistina iš R. S. 142,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Apeliacinėje instancijoje teismui nepateikti šalių dokumentai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme yra nesprendžiamas ( LR CPK 96 str. 4d.).
Kiti apeliacinio skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais, kaip pavyzdžiui, kad yra nepakankamai išsamiai motyvuotas ir pan. ( LR CPK 328 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir pagal nustatytas faktines šios bylos aplinkybes tinkamai taikė procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių pagal proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012m. kovo 12 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 142,60 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.