- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-90-115/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- S. R., S., A. G., L. V.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. R. ir S. R. bei A. G. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. (teisių perėmėja – A. S.) ieškinį atsakovams S. R., S. R., A. G. ir L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. ieškiniu prašė:
1. pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį dėl 1.1000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
2. pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 9 d. dovanojimo sutarti dėl 7.8000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
3. pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2.6900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
4. pripažinti negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartį dėl 1.1000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
5. taikyti vienašalę restituciją, gražinant ieškovei, 1.1000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).;
6. pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 7.8000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
7. pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2.6900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
8. pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 7.8000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
9. pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2.6900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) perleidimo;
10. taikyti dvišalę restituciją pagal 2006 m. spalio 18 d. sandorį, įpareigojant atsakovą L. V., grąžinti atsakovams S. R. ir S. R. 9 500 Lt ir 4 000 Lt, o atsakovus S. R. ir S. R. įpareigojant grąžinti atsakovui L. V. 7.8000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir 2.6900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);
11. taikyti dvišalę restituciją pagal 2006 m. vasario 23 d. sandorį, įpareigojant atsakovą S. R. gražinti atsakovui L. V. 9 000 Lt, o atsakovą L. V. įpareigojant gražinti atsakovui S. R. 7.8000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus S. R. ir S. R. gražinti atsakovui L. V. 3 500 Lt, o atsakovą L. V. įpareigojant gražinti atsakovams S. R. ir S. R. 2.6900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);
12. taikyti vienašalę restituciją grąžinant ieškovei 7.8000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir 2.6900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);
13. priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad niekada neketino su atsakovais S. ir S. R. sudaryti žemės sklypų dovanojimo sutarčių, tačiau manė, jog yra sudaromos išlaikymo iki gyvos galvos sutartys. Naikintini ne tik ieškovės ir atsakovų S. bei S. R. sudaryti sandoriai, bet ir sandoriai, kuriais pastarieji ieškovei priklausiusius sklypus perleido atsakovams L. V. bei A. G.. Atsakovų Stasės ir S. R. sudaryti sandoriais su atsakovais L. V. bei A. G. patvirtina, jog atsakovai R. veikė priešingai ieškovės interesams. Sudarydami pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu L. V., dukros vyru, atsakovai R. siekė nesąžiningai tapti teisėtais ginčo sklypų įgijėjais. Atsakovo A. G. sąžiningumas sudarant su atsakovais R. ginčijamą sandorį neturi reikšmės, nes sandoris buvo neatlygintinis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu (t. 2, b. l. 185-186 ), parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 158-161), galima suprasti, kad ieškovės tikroji valia, sudarant sandorius dėl žemės - žemę atsakovams R. perduoti su sąlyga, kad jie tinkamai atlygins ieškovės dukrai, t.y. ieškovė neturėjo tikslo žemės perduoti neatlygintinai.
Teismas nurodė, kad atsakovas S. R., iki sandorių sudarymo uoliai rūpinęsis ieškove, tvarkydamas jos žemės reikalus, savo elgesiu sukūrė ieškovei iliuziją, kad ieškovės žemės atkūrimo reikalai bus sutvarkyti naudingai ieškovei. Atsakovų R. nesąžiningumą patvirtina jų veiksmai, kai dalį iš ieškovės įgytų sklypų jie 2006 m. vasario 23 d. pardavė savo dukros vyrui – atsakovui L. V., o 2006 m. spalio 10 d. sklypus atpirko. Tokie atsakovų R. veiksmai patvirtina, jog sudarydami trečią sandorį jie tikėjosi tapti sąžiningai įgijėjais.
Anot teismo, atsakovas S. R. žinodami apie atsakovės amžių, tai, kad ji šalia neturi artimų žmonių ir neturi su kuo pasitarti, įgavęs pasitikėjimą, nepranešdamas ar tinkamai nepaaiškindamas jai apie tai, kad jos dukra už sandoriais perleidžiamą turtą nieko negaus, pats būdamas verslininku, apgavo ieškovę, nes analogiškomis aplinkybėmis normaliai atidus ir protingas asmuo, nesuklaidintas, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Remdamasis tuo teismas konstatavo, kad ieškovė visus tris ginčo sandorius sudarė dėl atsakovų R. apgaulės. Teismas pastebėjo, kad atsakovė S. R. parduodama žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) savo sutuoktiniui už mažesnę nei rinkos kainą taip pat pažeidė draudimą veikti priešingai atstovaujamojo – ieškovės, interesams.
Pripažinęs ieškovės ir atsakovų R. sudarytus sandorius negaliojančiais, teismas nurodė, kad paskesni sandoriai taip pat negali būti pripažįstami teisėtais, todėl jiems taikytina restitucija. Teismas pabrėžė, kad atsakovų R. ir atsakovo A. G. sudarytas sandoris yra neatlygintinis, o atsakovo L. V. su atsakovais R. sudaryti sandoriai yra tariami, todėl pastarieji negintini nuo taikomos restitucijos pasekmių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. R. ir S. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės paaiškinimai 2012 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtina, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota jos dukros A. S. prieš pačios ieškovės valią. Taigi teismas išnagrinėjo bylą pagal neįgalioto vesti bylą asmens ieškinį.
2. Teismas nepagrįstai netyrė ieškovės teiginių, kad ji siekė su atsakovais sudaryti ne dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutartis, bet sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Tenkindamas ieškinį tuo pagrindu, kad esą ieškovė perduodama atsakovams žemės sklypus siekė, jog būtų atlyginta ieškovės dukrai, teismas išėjo už ieškinio pagrindo ir dalyko apibrėžtų bylos ribų.
3. Ieškovė laisva valia sudarė dovanojimo sutartis, o jų turinys ir pasekmės buvo išaiškintos sutarčių pasirašymo pas notarę metu. Liudytojai A. J. ir K. P. patvirtino, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė pilnai suvokė savo sudaryto sandorio pasekmes. Teismas, vertindamas ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmų pasekmes, neatsižvelgė į tai, kad iki sutarties pasirašymo ieškovė be atsakovo pagalbos rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas taip pat neįvertino Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. liepos 24 d. nutarime nurodytos išvados, kad A. K. laisva valia padovanojo nekilnojamąjį turtą savo sūnėnui – atsakovui S. R..
4. Teismas nepagrįstai 2004 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia CK 2.135 str. 1 d. pagrindu, nes pati ieškovė išduotame įgaliojime įgaliojo atsakovę S. R. sudaryti minėtą sandorį su atsakovu S. R..
5. Teismo išvada, kad 2006 m. rugsėjo 21 d. sudarant žemės sklypo – 2,6900 ha ploto, pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai, nes sklypas parduotas ženkliai pigiau nei buvo jo rinkos kaina, padaryta peržengus bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokią sumą tikėjosi gauti iš sandorio, ar kiek jai liko skolingi atsakovai. Todėl teismas visiškai nepagrįstai minėtą sandorį pripažino negaliojančiu pagal CK 6.472 str. 1 d.
6. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai S. ir S. R. 2006 m. vasario 23 d. parduodami 7,8000 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir 2,6900 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) atsakovui L. V., o 2006 m. spalio 18 d. juos atpirkdami, būtų sudarę minėtus sandorius tik dėl akių, siekdami tokiu būdu tapti sąžiningais žemės sklypų įgijėjais. Atsakovai S. ir S. R. dėl sudėtingos situacijos buvo priversti sudaryti sandorį su galimybe atpirkti perleidžiamą turtą.
7. Teismas, pripažinęs 2004 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, nepagrįstai netaikė restitucijos, nes žemės sklypu buvo atsakovų S. ir S. R. paskola A. G. padengta paskolos sutartis. Neišsiaiškinęs tikrosios šalių valios dėl šio sandorio, teismas priėmė sprendimą, kuris sukels itin neigiamas pasekmes atsakovams S. ir S. R., nes pastarieji privalės grąžinti 40 000 Lt paskolą A. G..
8. Panaikinus 7,800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0316-0223) dovanojimo sutartį ir taikant restituciją yra pažeidžiamos atsakovų S. ir S. R. teisės, nes šiame sklype yra pastatyti jiems priklausantys gyvenamasis namas ir pirtis. Skundžiamu sprendimu yra sukuriamas pagrindas tarp šalių kilti naujiems ginčams – dėl servituto nustatymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl 2004 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Visagino miesto apylinkės teismas pirmiausia privalėjo išsiaiškinti, ar galima restitucija dėl 1,1000 ha žemės sklypo ir tik tuomet spręsti dėl 2004 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas minėtos sutarties negaliojimą konstatavo remdamasis tik tuo, jog negaliojančiu buvo pripažintas ieškovės ir atsakovės S. R. dovanojimo sandoris dėl 1,1000 ha žemės sklypo.
2. Atsakovas A. G. nuosavybės teises į 1,1000 ha žemės sklypą įgijo už 40 000 Lt, kurie buvo paskolinti atsakovams R.. Pastarieji negalėdami laiku grąžinti paimtos paskolos, atsakovui A. G. perleido nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Taigi 2004 m. rugpjūčio 24 d. sandoris neabejotinai yra atlygintinis. Taigi atsakovas A. G. yra sąžiningas įgijėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą atsakovai S. ir S. R. prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė A. K. (jos teisių perėmėja – A. S.) prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:
1. Nagrinėjant bylą net nebuvo kilęs ginčas, jog ieškovės ginčijami sandoriai yra apsimestiniai. Būdama senyvo amžiaus ieškovė neketino dovanoti savo turto, nebūdama garantuota, jog ja bus rūpinamasi iki mirties. Iš atsakovų R. veiksmų ieškovė suprato, jog bus sudaromos išlaikymo iki gyvos galvos sutartys.
2. 2009 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai pažeidžiant CK 2.134 – 2.135 str., nes atsakovė S. R. būdama santuokoje su S. R. pati įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsakovė privalėjo žemė sklypą parduoti rinkos kainomis, t.y. palankiausiu ieškovei būdu.
3. 2004 m. birželio 9 d. 1,1000 ir 7,8000 ha žemės sklypų dovanojimo sutartys akivaizdžiai yra negaliojančios pagal CK 6.472 str. 1 d. Aplinkybė, jog žemės sklypai buvo parduoti ir vėliau atpirkti ir atsakovo L. V., atsakovų R. dukros sutuoktinio, nedaro atsakovų sąžiningais įgijėjais, nes žemės sklypų kaina akivaizdžiai neprotinga. Dovanojimo sutartis, kuria atsakovui A. G. buvo perleistas 1,1 ha žemės sklypas, yra neatlygintinė, todėl pagrįstai buvo taikyta vienašalė restitucija.
4. Aplinkybė, jog atsakovai R. viename iš ieškovei priklausiusių žemės sklypų pasistatė gyvenamąjį namą ir pirtį, nėra susijusi su nagrinėjama byla.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Šio apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) ir restitucijos taikymo, yra teisėtas ir pagrįstas faktine bylos medžiaga. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos proceso objekto ribas sudaro atsakovų S. ir S. R. bei atsakovo A. G. apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 str.). Šio apeliacinio proceso esminis klausimas, atsižvelgiant į apeliacijos objekto apibrėžtas ribas, yra susijęs su nustatymu, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms dėl ginčo sandorių negaliojimo pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas S. R. buvo A. K. (mirusi) sesers sūnus (t. 2, b. l. 160). 2003 m. spalio 29 d. A. K. įgaliojo S. R. atstovauti ją žemėtvarkos skyriuje ir kitose įmonėse, įstaigose atkuriant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 57). Aplinkybę, jog atsakovas S. R. dalyvavo A. K. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus atkūrimo procedūrose, veikė jos vardu patvirtina ir Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros surinkti duomenys (t. 4, b. l. 112-114). 2003 m. gruodžio 4 d. A. K. sudarė testamentą, kuriuo visus žemės sklypus, į kuriuos A. K. turėjo būti atkurta nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui S. R. (t. 1, b. l. 59). Šie duomenys patvirtina, kad A. K. bei atsakovą S. R. siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, o A. K. dar iki ginčo sandorių sudarymo išreiškė valią nekilnojamąjį turtą (ginčo sandorių objektus) nuosavybės teise perleisti atsakovui S. R..
2004 m. birželio 9 d. sudarytomis dovanojimo sutartimis A. K. padovanojo atsakovui S. R. jai nuosavybės teise priklausantį 7,8000 ha žemės sklypą, o atsakovei S. R. – 1,1000 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-14). Tą pačią dieną A. K. išdavė atsakovei S. R. įgaliojimą parduoti atsakovui S. R. A. K. nuosavybės teise priklausantį 2,6900 ha žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už bet kokią kainą (t. 1, b. l. 58). Šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovui S. R. jis buvo parduotas už 3 000 Lt, sudaryta 2004 m. rugsėjo 20 d. (t. 1, b. l. 17-19). Pirmosios instancijos teismo vertinimu ginčo sandoriai buvo sudaryti esant atsakovų S. ir S. R. apgaulei, o 2004 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d.
CK 1.91 str. 1 d. prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Pagal CK 1.91 str. 5 d. apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Sutarties aiškinimui taip pat svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę faktą, kad sandoris buvo sudarytas esant jo kontrahentų apgaulei, privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartys ir 2004 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta pagal A. K. 2004 m. birželio 9 d. išduotą įgaliojimą, vertintinos neatsiejamai, kaip tarpusavyje susiję sandoriai, kurių esminis tikslas buvo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus neatlygintinis perleidimas atsakovams S. ir S. R.. Dėl to ir 2004 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties vertinimas CK 2.134 str. 1 d. normos reguliavimo kontekste yra perteklinis ir teisiškai nesusijęs su byloje kilusio ginčo dalyku.
Kaip minėta, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. K. ir atsakovą S. R. siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, kurie pasireiškė ne tik įgaliojimų suteikimu S. R. dalyvauti A. K. vardu nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, bet ir A. K. valios išreiškimu po savo mirties ginčo žemės sklypus palikti nuosavybės teise atsakovui S. R.. Iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas S. R. rūpinosi A. K., žadėjo tą daryti iki jos mirties, pasirūpinti jos laidotuvėmis.
Šalies argumentai
A. K. paaiškinimai dėl ginčo sandorių sudarymo, nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus aplinkybių yra prieštaringi, neatitinka kitų liudytojų pateiktų paaiškinimų. Ikiteisminio tyrimo, pradėto baudžiamojoje byloje Nr. 59-1-0079-06, vykdytos apklausos metu A. K. parodė, kad ginčo sandorių sudarymą inicijavo atsakovas S. R., kuris žadėjo ją globoti bei sumokėti ieškovei A. S., ji suprato, kad ginčo sandoriais ji perleidusi savo nuosavybės teises (t. 2, b. l. 158-161). 2009 m. birželio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad nežinojo, jog žemė atsakovui S. R. bus perleista nuosavybės teise, kad būdama pas notarę nesuprato, kokius dokumentus pasirašo, kad jai niekas nepaaiškino, jog ginčo sandoriais ji perleidžia nuosavybės teises į žemės sklypus atsakovams Stasiui ir S. R. (t. 2, b. l. 185-186). 2012 m. vasario 2 d. vykusiame teismo posėdyje A. K. jau aiškino, kad norėjo, jog atsakovas S. R. paimtų žemę ir pasidalintų su jos dukra – ieškove A. S. (t. 5, b. l. 61). Iš šių A. K. parodymų akivaizdu, kad ji laisva valia siekė perleisti nuosavybės teise ginčo žemės sklypus atsakovams S. ir S. R., o pastarųjų veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais, taip pat nėra jokių patikimų duomenų, kad atsakovai būtų siekę A. K. suklaidinti dėl sandorių efekto ar jų esminių aplinkybių.
Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorių pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.91 str. 1 d. nebuvo pagrindo, nes nenustatyta juridinių faktų, kurie leistų konstatuoti buvus atsakovų S. R. ir S. R. tyčinius veiksmus suklaidinti A. K. ir taip apgaulės būdu paskatinti ją sudaryti jos valios neatitinkančius sandorius. Aplinkybė, jog atsakovai S. R. ir S. R. 2006 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, 2,6900 ir 7,8000 ha žemės sklypus perleido atsakovui L. V. (t. 1, b. l. 79-83), o atsakovas S. R. juos atpirko 2006 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 84-88), t.y. sandoriai įvyko pradėjus ir baigus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės A. S. pareiškimą, savaime nepatvirtina, kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarydami pradinius sandorius su A. K., ar fakto, kad tokiu būdu buvo siekta tapti sąžiningais turto įgijėjais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Ieškinio faktinis pagrindas suponuoja, kad ginčo sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.90 str. 1 d. pagrindu, t.y. sudarytais esant esminiam A. K. suklydimui dėl sudarytų sandorių esmės. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu ginčo sandorių negaliojimo netyrė, tačiau toks jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme nelaikytinas išėjimu už apeliacijos objekto ribų, atsižvelgiant į teismo pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad A. K. ir atsakovas S. R. nebuvo aiškiai susitarę dėl sudaromo sandorio rūšies, esminė sąlyga buvo – nuosavybės teisių į žemės sklypus perleidimas atsakovui S. R.. Faktą, jog A. K. suprato ginčo žemės sklypus padovanojusi patvirtino liudytojai - A. R., A. K. sesuo ir S. R. motina, J. M., A. K. kaimynas (t. 2, b. l. 190). A. K. veiksmai – 2003 m. gruodžio 4 d. surašant testamentą, patvirtina, kad ji siekė perduoti ginčo žemės sklypus atsakovo S. R. nuosavybėn. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog atsakovai S. ir S. R. rūpinosi A. K., žadėjo ja rūpintis ir toliau, tačiau iš pačios A. K. paaiškinimų negalima spręsti, jog ji iš tiesų manė sudaranti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo sutartį, ar siekusi sudaryti minėtą sandorį. Priešingai, A. K. suprato, kad žemės sklypus atsakovų S. ir S. R. nuosavybėn perleido neatlygintinai, o, kaip pati pripažino teismo posėdžių metu, išlaikymas jai nebuvo reikalingas (t. 2, b. l. 185-186; t. 5, b. l. 61). Tokie A. K. veiksmai, įvertinus jos amžių ir išsilavinimą, atsižvelgiant į jos artimus santykius su atsakovais, pastarųjų rūpinimąsi ja ir jos reikalų tvarkymą, leidžia teigti, kad A. K. sandorių sudarymo metu siekė jų sukelsiamų pasekmių, jos vidinė valia atitiko sandorių turinį (CK 6.465 str. 1 d.). Jau pasisakyta, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovas S. R. rūpinosi A. K., nors tas rūpestis vėliau nutrūko dėl tarp šalių kilusio ginčo, tačiau šie faktai nereiškia, kad 2004 m. birželio 9 d. ir 2004 m. rugsėjo 20 d. sudaryti sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, kadangi šalių teisinių pareigų disproporcija, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. R. vykdė savo žodinius įsipareigojimus rūpintis A. K., nereiškia, kad de facto buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra patikimų įrodymų, kad A. K. iš tiesų ginčo sandoriais siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius.
Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, jeigu suklysta dėl aplinkybių, kurios atsiranda po sandorio sudarymo, arba paaiškėja naujų faktų, kurie sandorio sudarymo metu šalims nebuvo žinomi, tačiau kuriuos žinodamos jos sandorio nebūtų sudariusios.
A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo Nr. 59-1-0079-06, paaiškinimai 2009 m. birželio 7 d., 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdžių metu (t. 2, b. l. 158-161; t. 3, b. l. 13-14; t. 5, b. l. 61) patvirtina, kad A. K. suprato klydusi dėl ginčo sandorių pasekmių, kai sužinojo, kad žemės sklypus testamentu ieškovei A. S. paliko jos tėvas, A. K. buvęs vyras, kuriam sklypai nuosavybės teise priklausė iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Dėl to A. K. valios dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus perleidimo pasikeitimas jau po sandorių sudarymo nelaikytinas pagrindu pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais kaip sudarytais dėl suklydimo. Šiuo aspektu svarbi ir ta aplinkybė, jog A. K. savo procesiniuose dokumentuose neteigė, jog ginčo sandorių sudarymo metu tarp jos ir atsakovo S. R. būtų buvęs susitarimas dėl dalies žemės sklypų perleidimo A. S. ar atsiskaitymo su ja už įgytą nuosavybę, to nepaminėjo ir apklausiama baudžiamojoje byloje Nr. 59-1-0079-06. Teisėjų kolegijos vertinimu minėta ir faktas, jog ikiteisminį tyrimą dėl atsakovų S. R. ir S. R. sukčiavimo 2006 m. vasario 24 d. inicijavo būtent A. S. tuo pagrindu, kad ginčo žemė jai priklauso pagal testamentą, patvirtina, kad realiai tarp A. K. ir atsakovo S. R. susitarimo dėl atlyginimo A. S. ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo, o versija, jog esminė sandorių sudarymo sąlyga buvo atsakovo S. R. įsipareigojimas atsiskaityti su ieškove A. S., susiformavo po ginčo sandorių sudarymo paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl V. K. testamento egzistavimo.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių sudarymu, atsakovų S. R. ir S. R. veiksmų įtaką A. K. valios dėl sandorių sudarymo susiformavimui, dėl to priėjo neteisėtų ir nepagrįstų išvadų, kad sandoriai yra negaliojantys, nes buvo sudaryti esant apgaulei. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pripažinus 2004 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartis ir 2004 m. rugsėjo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį galiojančiomis, dėl vėlesnių sandorių galiojimo plačiau nepasisakytina, kadangi su jų sudarymu susijusios aplinkybės nebepapuola į šios bylos nagrinėjimo dalyko ribas. Kadangi ieškinio atmetimas sąlygoja apeliacinių skundų patenkinimą, kiti juose išdėstyti argumentai plačiau neaptartini.
Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Atsakovė S. R. pateikė įrodymus, kad advokatui už suteiktą teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 4 604 Lt (t. 1, b. l. 217; t. 2, b. l. 111; t. 3, b. l. 55, 57-58; t. 5, b. l. 40-42), atsakovas S. R. pateikė įrodymus, kad advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2 000 Lt (t. 2, b. l. 110; t. 5, b. l. 44). Įvertinusi byloje vykusių teismo posėdžių kiekį, kuriuose dalyvavo atsakovų atstovai, parengtų procesinių dokumentų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos atsakovų S. ir S. R. patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl priteistinos iš ieškovės A. S. visiškai. Iš ieškovės atsakovui S. R. taip pat priteistinas žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 105), atlyginimas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo S. R. patirtų išlaidų apmokant nekilnojamojo turto įvertinimo parengimą atlyginimas nėra galimas, nes šios išlaidos nebuvo būtinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Atsakovui A. G. iš ieškovės priteistinas žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 113), atlyginimas. Iš ieškovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetą pašto išlaidos – 456,55 Lt (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt advokato ir 870 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 2 870 Lt.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 604 Lt advokato išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 456,55 Lt pašto išlaidų.