- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- 1-1006-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16547-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. 2022-05-11 apie 17.47 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatė 3,55 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. J. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo komandiruotėje užsienyje, prieš vykstant į namus nuo vakaro šventė išvykimą. Namo vyko ryte. Grįžę į Vilniaus oro uostą toliau pratęsė šventimą. Oro uosto saugojimo aikštelėje buvo palikusi automobilį, norėjo jį pasiimti, todėl nusprendė jį vairuoti. Sutuoktinis būna (duomenys neskelbtini), neturėjo kas parvairuotų automobilį, todėl vairavo pati. Kadangi šventimo laikas buvo labai ilgas, negali pasakyti, kiek praėjo laiko nuo paskutinio alkoholio vartojimo iki vairavimo. Toks alkoholio vartojimas buvo atsitiktinis ir neapgalvotas veiksmas. Dėl to jai labai gėda. Tuo metu, kai buvo girta, jai atrodė, kad gali vairuoti. Prašo perduoti ją pagal laidavimą draugės atsakomybėn. Jos ir draugės santykiai labai artimi, bendrauja kasdien, šalia gyvena, pasitiki viena kita, ji ją labai palaiko ir daro teigiamą įtaką, artimesnio žmogaus neturi. Draugė blogai reagavo į šį įvykį. Administracine tvarka nėra anksčiau bausta. Prašo, kad teisė vairuoti transporto priemones būtų atimta minimaliam terminui, nes anksčiau taip nėra pasielgusi ir nesielgs ateityje. Vairuoja kiekvieną dieną, nes augina vaikus, turi važinėti. Kai neturės teisių nežino kaip vaikus vežioti reikės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Laiduotoja N. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Sutinka laiduoti už kaltinamąją, supranta pasekmes ir garantuoja, kad ji daugiau nedarys tokio nusikaltimo. N. J. labai stipri asmenybė, šeimyniška, mylinti mama, žmona, puiki draugė, kelionių organizatorė, vadovė. Turi daug teigiamų atsiliepimų, teigiamai charakterizuojama tiek kolegų, tiek klientų darbe, tiek (duomenys neskelbtini)savivaldybės atstovų. Su N. J. susitinka beveik kiekvieną dieną, gyvena viena nuo kitos per kelią, kavos kartu išgeria, bėgioja kartu pušyne. N. J. turi daug veiklos, ji supranta, kas įvyko, gailisi labai, jai gėda prieš ją (N. Ž.), prieš šeimą ir ypatingai prieš vaikus. Nustebo sužinojusi apie įvykį.
Liudytojas A. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-05-11 apie 17.47 val. važiuodamas nuosavu automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) sankryžoje ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), D. R. pastebėjo priešais jį važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Minėtas automobilis keistai manevravo bei sustojo neprivažiavus sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti neprivažiavus sankryžos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis bandė pajudėti iš vietos, bet galimai užgeso ir nepajudėjo. Tuo metu jis važiavo antra kelio juosta, ta pačia juosta priekyje jo važiavo ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Pajudėjus minėtam automobiliui, jis pradėjo manevruoti tarp važiavimo juostos. Automobiliui persirikiavus į pirmą juostą, jis susilygino kartu su automobiliu „Toyota“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilį vairuoja moteris šviesių plaukų. Įtarus, kad minėtą automobilį galimai vairuoja apsvaigusi moteris, jis mob. telefonu paskambino 112, kurį sujungė su policijos pareigūnais. Bendraudamas su pareigūnais automobilis „Toyota“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į degalinės "(duomenys neskelbtini)" teritoriją, adresu Vilniaus r., Nemenčinės sen., Kalnuotės I k., ir sustojo prie dujų užpylimo kolonėlės. Jis savo automobiliu privažiavo prie minėto automobilio priekio ir išlipęs iš savo automobilio priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių, jas atidarė ir prisistatė policijos pareigūnu, parodydamas tarnybinį pažymėjimą. Supratęs, kad galimai vairuotoja yra apsvaigusi jis paprašė, kad užgesintų automobilį ir ištrauktų raktelius. Kadangi vairuotojos reakcija nebuvo adekvati, jis pats užgesino jos automobilį ir ištraukęs užvedimo raktelius, padėjo ant stogo. Paklausus vairuotojos, ar ji yra apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, pastaroji atsakė, kad narkotikų nevartoja. Nori pasakyti, kad minėtos vairuotojos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie toliau tęsė bendravimą su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Kadangi tuo metu jis skubėjo, išvažiavo. (b.l. 32-35)
Iš byloje esančio 2022-05-11 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Žilvino Gaižausko tarnybinio pranešimo dėl neblaivios vairuotojos matyti, kad 2022-05-11 dirbant kartu su vyresn. tyrėja Džiuljeta Voleiko apie 17:52 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini)važiuoja automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja pavojingai manevruoja ir galimai yra neblaivi. Vykstant į įvykio vietą papildomai gauta informacija, kad iš paskos automobilio "(duomenys neskelbtini)" važiuoja pranešėjas, kuris pranešė, kad minimas automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į degalinės "(duomenys neskelbtini)" teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini)., kuris sustojo prie dujų užpylimo kolonėlės. Pranešėjas pranešė, kad sulaikė minimą automobilį ir iš vairuotojos paėmė automobilio raktelius. 18:06 val. atvykus į įvykio vietą rado prie dujų pylimo kolonėlės stovintį pranešėją A. Š. (policijos pareigūnas), kuris paaiškino, kad minimas automobilis "Toyota" važiavo (duomenys neskelbtini), automobilis pavojingai manevravo, blaškėsi po kelią, užsuko į degalinę "(duomenys neskelbtini)", kur pranešėjas sustabdė automobilį ir ištraukė raktelį iš automobilio užvedimo spynos. Priėjus prie "(duomenys neskelbtini)" automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo N. J., kuri iškart prisipažino vairavusi aukščiau minėtą automobilį būdama neblaivi. Nuo N. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. N. J. paaiškino, kad maždaug prieš valandą vartojo alkoholį, gėrė viskį. Sutiko pasitikrinti blaivumą, 18.09 val. pirmu pūtimu nustatytas 3.55 prom. neblaivumas, 18.25 val. antru pūtimu nustatytas 3.66 prom. neblaivumas. Su savimi N. J. jokių asmens dokumentų neturėjo, duomenys nustatyti POLIS II sistemoje. Kadangi A. Š. skubėjo, buvo nustatyta jo asmenybė, pastarasis nurodė, kad esant būtinumui atvyks į apklausą, įvykio vietoje apklaustas nebuvo. N. J. įteiktas šaukimas atvykti 2022-05-12 13.00 val. į Vilniaus r. PK 2-ajį veiklos skyrių, apklausai. Automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). BODY 8012. (b.l. 12-13);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 20212-05-11 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. J. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali ir nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas: pirmojo tikrinimo metu prietaisu Draeger Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-05-11 18:09 val. nustatytas 3,55 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 18:25 val. nustatytas 3,66 prom. girtumas. (b. l. 39 );
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-05-11 18:09:18 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0727, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. nustatytas 3,55 promilių girtumas. (b.l. 37 );
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-05-11 18:24:55 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0727, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. nustatytas 3,66 promilių girtumas. (b.l. 38 );
Iš byloje esančio 2022-05-11 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vietos ir automobilio apžiūra. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), prie dujų užpylimo kolonėlės, kurios teritorija stebima vaizdo kameromis. Apžiūros objektas sidabrinės spalvos lengvasis automobilis, sedanas "(duomenys neskelbtini) ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio išoriniai pažeidimai: ant dešinės pusės galinių durelių ir galinio sparno matosi įbrėžimai. Automobilis tvarkingas su lengvojo lydinio sidabrinės spalvos ratais, visos durelės atsidaro, automobilio salono gale, ant grindų yra du šepečiai sniegui valyti, automobilio bagažinėje yra automobilio užkūrimo laidai ir talpa su skysčiu automobiliui. Automobilio rida (duomenys neskelbtini) km. Automobilio identifikavimo numeris ant kėbulo (duomenys neskelbtini). Automobilio registracijos liudijimo N. J. neturėjo. (b.l. 14-23 ) 2022-05-11 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 25 ). 2022-05-13 išduotas leidimas N. J. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. (b.l. 28-29 );
Iš byloje esančio VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas N. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26 );
Iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2014, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 6306 Eur, su PVM 7630 Eur. (b. l. 27);
Iš byloje esančio 2022-05-11 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Ž. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 281-1 str. 1 d. dėl to, kad 2022-05-11 apie 18.06 val., (duomenys neskelbtini) N. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini) ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 18.09 val. pirmo pūtimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,55 promilės etilo alkoholio koncentracija, 18.25 val. antro pūtimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. J. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 4-7);
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios N. J. kaltė, jog ji 2022-05-11 apie 17.47 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatė 3,55 promilių etilo alkoholio koncentraciją, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju N. J., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios N. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
N. Ž. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją N. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji N. J. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos N. Ž. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati laiduotoja. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo draugę N. J.. N. Ž. neteista (b. l. 140), bausta administracine tvarka per penkis metus vieną kartą pagal ANK 416 str. 3 d., bauda sumokėta ( b.l.419). Nėra bausta ir teista už vairavimą neblaiviai. Turi privatų buhalterinių paslaugų verslą, savanoriauja (duomenys neskelbtini), buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip esanti rūpestinga, empatiška, patikima, esanti aukštos moralės asmenybė, gerbiama ir vertinama tiek buvusių bendradarbių, tiek miesto bendruomenėje. (b.l. 141). Taip pat atsižvelgtina tiek į N. Ž. paaiškinimus, tiek į pačios N. J. paaiškinimus iš kurių matyti, jog N. Ž. gali padaryti teigiamą įtaką savo draugei, nes gyvena šalia, tarp jų artimas ryšys, viena kita pasitiki ir palaiko, artimesnio žmogaus neturi. N. Ž. kritiškai vertina kaltinamosios elgesį. Todėl įvertinus N. Ž. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamosios N. J. tarpusavio santykius, N. Ž. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją N. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad N. J. nėra praeityje teista (b. l. 100). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad N. Ž. turi įtaką N. J. elgesiui, jie gyvena šalia viena kitos, viena kita palaiko, N. J. su alkoholiu problemų neturi, ištekėjusi, dirbanti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. J. anksčiau nėra bausta už vairavimą neblaiviai. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji N. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji N. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje N. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise N. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog N. J. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 3.55 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 8 kartus leistiną minimalią ribą (0,41), vairuodama neblaivi dalyvavo viešajame eisme, pavojingai manevravo ir kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji transporto priemonę vairavo pavojingai manevruodama, kelyje esant kitiems eismo dalyviams. Važiavo intensyviu keliu (duomenys neskelbtini). Pavojingai manevruojant buvo pastebėta kito vairuotojo, todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dviejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajai 2022 m. gegužės 13 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 66-69 ), specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 70-73 ). 2022 m. birželio 10 d. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 83-85 ). Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. gegužės 13 d..
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas bei pačios N. J. 202-07-20 prašymą, teismas mano, kad N. J. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), neturi būti konfiskuojama. Teismo vertinimu, sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos padarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio nusikaltimą).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų bei pačios kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad N. J. automobilį vairavo būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,55 promilės. Visgi tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė pirmą kartą, administracine tvarka per 5 metus bausta nebuvo, dėl įvykusio gailisi ir išgyvena, neigiamų jos charakteristikų į bylą nepateikta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji šeimoje rūpinasi dviem vaikais, kitos transporto priemonės neturi, o sutuoktinio vardu registruoti kiti automobiliai, kaip matyti iš kaltinamosios rašytinių paaiškinimų, skirti užsiimti sutuoktinio individualia veikla, todėl konfiskavus vienintelę transporto priemonę nepatogumus patirs ir kiti šeimos nariai.
Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajai 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus dar transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas. Teismų praktikoje tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose įmokos į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą dydis įprastai sudaro didžiąją dalį automobilio vertės (Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartis byloje Nr. 1A-207-497/2022, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Šiuo atveju automobilio vertė yra 7630 Eur, o prašoma paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką, t. y. prašoma įmokos suma yra daugiau nei 15 kartų mažesnė nei automobilio vertė. Atsižvelgiant tai, bei į galiojančią teismų praktiką bei vadovaujantis proporcingumo principu, kaltinamajai skirtinas įmokos į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą dydis nustatytinas – 60 MGL (3000 Eur)
Iš 2022-05-13 prokurorės nutarimo matyti, kad buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas N. J. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2022-05-13 iki 2022-11-13 (b.l. 74-82). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinas.
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją N. J. pagal laidavimą N. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d..
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti N. J. baudžiamojo poveikio priemonę 60 MGL ( 3000 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti N. J., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT884010051004670332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J. ir laiduotojai N. Ž. kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.