Kauno apygardos teismo nuosprendis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-593/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1-48-593/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
E. T.
Advokatai
Aidas Mažeika
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-593/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24526-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.19.4.1.; 1.2.19.4.2.; 1.1.7.3.1.; 1.1.9.4.; 1.1.8.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-20 įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės aprašymo patvirtintas pagrindines funkcijas bei privalėdamas, gavęs pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimai ir priimti nutarimai šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją, tyčia, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatliko savo pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

gavęs tarnybinę informaciją apie neblaivų vairuotoją, tarnybos metu 2018-11-20 apie 2 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. sustabdė automobilį ,,Mercedes Benz GL 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo V. V., ir pagal 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privalėdamas tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę, įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė ir, siekdamas, kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam bei atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten radęs automobilyje „Mercedes Benz GL 320“ akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V., tyčia netikrino V. V. blaivumo bei šio pažeidimo neužfiksavo, leido V. V. šiuo automobiliu dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį „Mercedes Benz GL 320“ šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Taip jis, tyčia neatlikdamas savo pareigų ir įgaliojimų, su tarnybos interesais nesuderinamais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir taip sudarė sąlygas V. V. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirto kelią teisės pažeidimui išsiaiškinti ir teisingumo įvykdymui, tuo pažeidė:

1) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-20 įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gavęs pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti visi būtini veiksmai, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją;

2) Lietuvos Respublikos policijos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę;

3) Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019-01-01 galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba;

4) Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Tokiu būdu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sudarė sąlygas V. V. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirto kelią vienam iš šiurkščiausių teisės pažeidimui išsiaiškinti ir teisingumui įvykdyti, demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais, leido neblaiviam V. V. toliau dalyvauti eisme ir kelti realią grėsmę visuomenei, tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, iškreipė policijos paskirtį, dėl ko šiais ypač mažinančiais visuomenės pasitikėjimą policija ir menkinančiais jos autoritetą veiksmais didelės neturtinės žalos padarė juridiniam asmeniui – policijos institucijai, tuo pačiu didelės neturtinės žalos patyrė ir Lietuvos valstybė.

Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog eidamas tarnybą su M. L., patruliuojant miesto ribose, telefonu gavo informaciją iš pažįstamo asmens, kad prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ stovi tamsus didelis automobilis, o prie jo stovi įtartinas asmuo. Kuo jis pranešėjui sukėlė įtarimą – nesidomėjo, bet mano, kad įtarimas jam galėjo kilti dėl jo blaivumo. Į tai reaguodamas susisiekė su kolegomis, o būtent su R. T., sužinojo, kad per vaizdo kameras jis mato tą automobilį ir kai jis pradės važiuoti – praneš. Automobiliui pajudėjus, R. T. radijo ryšiu perdavė informaciją. Automobilį pavijo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu, kai jis apsisukinėjo, kadangi toliau dėl remontuojamo kelio buvo uždraustas eismas. Sustabdęs automobilį, apie sustabdytą transporto priemonę informavo radijo ryšiu ir bendravo su vairuotoju. Bebendraujant, privažiavo kitas kolegų ekipažas, iš kurio buvo išlipęs R. T.. Jis buvo priėjęs tiek prie jo, t. y. (T.), tiek prie M. L.. Sustabdyto automobilio vairuotojas dėl girtumo nesukėlė visiškai jokio įtarimo, jis tiesiog skundėsi sveikatos problemomis, sakė, jog neišgėręs vaistų, kuriuos pastoviai vartoja, skundėsi aukštu spaudimu, galvos svaigimu ir kažkokia skrandžio problema. Dėl sveikatos būklės neleido jam toliau tęsti kelionės, liepė automobilį pastatyti šalikelėje bei išsikviesti taksi arba kažkokiu kitu būdu grįžti į namus. Siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau vairuotojas kategoriškai atsisakė, sakydamas, jog jis Lietuvoje nėra draustas socialiniu draudimu, nes dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžo tik trumpam. Jei jis būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai būtų matyti iš jo elgesio, tačiau kalba buvo rišli, alkoholio kvapas nesklido, akys nebuvo paraudusios, vyzdžiai neišsiplėtę. Kaltinamasis nurodė, jog po to, kai sustabdė šį automobilį, iš tarnybinio automobilio pirmas išlipo E. T., po to – jo kolega, vėliau buvo privažiavę dar du kolegos kitu ekipažu (kadangi priimta laisvam ekipažui privažiuoti, pasiteirauti, ar nereikia pagalbos). Apie sustabdytą automobilį rankine radijo ryšio stotele informavo, t. y. pranešė savo šaukinį, sustabdymo vietą, transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Priežasties, kodėl jis buvo sustabdytas nenurodė, kadangi praktikoje nepranešinėja, nebent vairuotojas yra nubaudžiamas arba buvo imtasi kažkokių priemonių. Tame automobilyje, kurį vairavo V. V., buvo dar du asmenys, ar jie buvo apsvaigę – nežino, kadangi su jais nebendravo. Sustabdytas automobilis liko šalia buvusioje stovėjimo aikštelėje, jį pastatė vairuotojas, išlipo ir pasakė, kad kviesis taksi. Ką darė kiti su juo buvę asmenys – nežino. Tuo metu antrasis ekipažas, nei neklysta, buvo jau išvažiavęs. Mano, kad asmeniui davus nurodymą, kelionės nebetęsti, jis suprato ir nebevažiavo. Tiksliai neprisimena, ar M. L. bendravo ar nebendravo su sustabdytu vairuotoju, bet jis buvo šalia. Ar su sustabdyto automobilio vairuotoju bendravo privažiavę kito ekipažo pareigūnai – R. T. ir D. S. – neprisimena. Kategoriškai neigia, kad D. S. ir R. T. davė nurodymą, neblaivų V. V. parvežti namo. Neigia, jog yra pažįstamas su V. V., nors jo pirtyje tikrai buvo organizuojamos įvairios progos – kolegų gimtadienis, pareigų ,,laistymas“, ,,prirašymas“. Tokioms progoms visuomet renkami pinigai ir įteikiami šventės kaltininkui, kuris sprendžia, kur ir ką už juos daryti – nei vienas nesidomi kiek ir kam už pirtį atsilygina kolega.

Taip pat E. T. nurodė, jog 4 ar daugiau metų buvo laukiama, kada bus galima su juo (t. y. su E. T.) susidoroti. Prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prievartos priemonių prieš pažeidėją panaudojimo. To pažeidėjo mama dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybėje kažkokio skyriaus vedėja, o (duomenys neskelbtini) VPK viršininko J. žmona dirba savivaldybėje administracijos direktore ir jie bendrauja šeimomis. Visą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas, VPK viršininkui ir prokuratūrai, buvo daromas spaudimas atleisti E. T.. Vykstant tyrimui, imuniteto pareigūnai buvo jį nuvežę į mišką, kur darė apklausą. Pastoviai buvo prikišinėjama, kad neva tai jis (E. T.) prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, ateidavo atgarsiai, kad jį kontroliuoja kriminalinė žvalgyba. Šioje situacijoje, kurioje jis kaltinamas, buvo galima atsakomybėn patraukti 6 asmenis, o patrauktas tik jis vienas. Be to, prieš jį buvo pradėtas administracinis tyrimas dėl narkotikų vartojimo, kuris vėliau buvo nutrauktas.

Liudytojas M. L. nurodė, jog patruliavo kartu su E. T.. E. pasakė, kad reikės susistabdyti ir pasitikrinti vieną mašiną. Būtent ją, t. y. ,,Mercedes“ markės visureigį sustabdžius, E. T. prie jo priėjo ir patikrino, o grįžęs po poros minučių, pasakė, kad viskas gerai. Kodėl reikėjo tą mašiną tikrinti – nežino. Matė, jog tą mašiną vairuoja V., gyvenantis (duomenys neskelbtini) apylinkėje, kurį jis pažįsta iš matymo ir vieną kartą buvo jo pirtyje su kolektyvu. Prieš patikrinant mašiną, ar ji važiavo, ar stovėjo, ar apsisukinėjo – neprisimena. Ar vairuotojas bei kiti asmenys iš automobilio buvo išlipę, tvirtinti negali. Gali būti, kad prie jų buvo privažiavęs dar vienas ekipažas, dėl ko jis privažiavo – neprisimena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisiminė ne visas aplinkybes. Liudytojas paaiškino, jog kuomet yra stabdomas automobilis, pareigūnas turi pranešti per radijo ryšį, t. y. turi nurodyti mašiną, valstybinius numerius. Paprastai priežastis, kodėl automobilis stabdomas, nenurodoma. E. T. lygtai pranešė, nes pranešinėjama visada. Pranešti galima ir einant automobilio link, ir sėdint mašinoje. Jei sustabdžius pažeidimo nenustatoma – dar kartą neinformuojama, informuojama tuomet, kai rašomas protokolas. Iš automobilio išlipusį V. turėjo matyti, tačiau klausimų dėl jo sveikatos būklės nekilo. Neatsimena, ar automobilis važiavo tvarkingai, ar jis stovėjo, kadangi praėjo daug laiko. Prie V. V. vairuojamo automobilio, nuo atvykimo iki išvykimo, užtruko apie 5 minutes. Ką darė antras atvykęs ekipažas – neprisimena. Pranešimo iš budėtojo apie šį automobilį nebuvo. Tai buvo grynai E. T. sprendimas patikrinti.

Kadangi įvykio aplinkybių liudytojas teigia neprisimenantis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti 2018 m. liepos 17 d. apklausiant specialiuoju liudytoju (1 t., b. l. 117–118), kuriuos jis patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje M. L. apklausoje užfiksuota: E. T. jam pasakė, kad reikės patikrinti vieną automobilį, ar sakė, kokiu tikslu – neatsimena. Netrukus jie (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė ,,Mercedes“ markės juodos spalvos automobilį, tuo metu šis automobilis apsisukinėjo. Automobilio ,,Mercedes“ vairuotojas nebaigęs apsisukimo, sustojo skersai kelio. Jam sustojus, E. T. nuėjo prie šio automobilio, o jis liko laukti automobilyje, kuris stovėjo 5-10 metrų atstumu nuo ,,Mercedes“, priekiu į jo kairį šoną. Atpažino, kad už automobilio vairo sėdi V. V.. V. V. išlipus iš automobilio, su juo bendravo E. T., pats prie V. V. priėjęs nebuvo. Matė, kad V. V. vaikščiojo prie savo automobilio, tačiau iš jo eisenos ir judesių nekilo abejonių, kad jis būtų buvęs neblaivus. Taip pat prie jų buvo atvažiavęs ir kitas policijos ekipažas, kuriame dirbo D. S. ir R. T.. Ar kuris nors iš jų buvo išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie V. V. ar E. T. – neatsimena. Maždaug po 5 ar 10 minučių grįžo E. T. ir pasakė, kad viskas gerai, iš ko suprato, kad jokio pažeidimo V. V. nepadarė. Ar V. V. liko prie automobilio, ar jis buvo įsėdęs į automobilį, neprisimena. Apie tai, kad V. V. kažkuris iš ten buvusių pareigūnų lieptų pastatyti automobilį kažkur šalia – negirdėjo ir to jį darant nematė. Apie tai, kad V. V. būtų policijos pareigūnų parvežtas namo, nieko nežino ir nieko negirdėjo, pats jo tą naktį tarnybiniu automobiliu niekur nevežė. Tą naktį niekas nesukėlė įtarimo, kad V. V. būtų neblaivus (1 t., b. l. 117–119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patikslino, jog ,,Mercedes“ vairuotojas buvo stabdomas dokumentams tikrinti, suprato, kad stabdymo metu vairuotojas apsisukinėjo, nes toje vietoje vyko kelio darbai. Grįžęs į automobilį, E. T. apie V. V. sveikatos būklę ar būtinumą kviesti greitąją pagalbą neminėjo.

Liudytojas R. T. ((duomenys neskelbtini) PK vyriausiasis patrulis) nurodė, jog jam ir D. S. pietaujant, E. T. pranešė, kad reikia pažiūrėti kameras prie „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namų ir pasakyti, kada ten stovinti tamsi mašina nuvažiuos. D. S. tuo metu kartu nebuvo. Pradėjus tai mašinai važiuoti apie tai pasakė kaltinamajam. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo stovinčius kolegas, todėl sustojo ir paklausė, ar nereikia kokios nors pagalbos. Atsimena, kad buvo išlipęs iš mašinos, priėjęs prie E., kuris pasakė, kad nieko jiems nereikia, todėl po keleto minučių išvažiavo ir patruliavo toliau. Su „Mercedes“ vairuotoju nebendravo. Kokiu tikslu buvo prašoma pažiūrėti – nežino, nes jam E. T. apie tai nesakė. Visą laiką nuo E. T. skambučio iki tada, kai nuvažiavo automobilis, tą vietą stebėjo per kameras. Nematė, kiek žmonių įsėdo. Asmens, kuris vairavo „Mercedes“, asmeniškai nepažinojo, tik per apklausas paaiškėjo, kad tai buvo asmuo, kurio pirtyje buvo švenčiama su kolektyvu. Vėliau paaiškėjo, kad iki namų jis vežė tą patį asmenį, kurį buvo sustabdęs E. T. – V. V.. Vežė todėl, jog patruliuojant mieste, pamatė, kad žmogus moja ranka. Sustojus, kolega išsiaiškino, kad prie to žmogaus kažkas kabinėjasi, todėl, kad nekiltų konfliktų, nusprendė jį pavėžėti iki (duomenys neskelbtini) – suteikti žmogui socialinę pagalbą. Net neįtarė, kad vežamas asmuo būtų išgėręs. Kad jam būtų bloga ar kad jį reiktų vežti į ligoninę – taip pat nieko nesakė. Nuo klubo ,, (duomenys neskelbtini)“, iki tos vietos, kur buvo sustabdytas ,,Mercedes“ automobilis buvo apie 300 – 400 metrų, o pilietį mojantį ranka paėmė netoli „(duomenys neskelbtini)“. Kur tuo metu buvo jo mašina – nežino. V. V. rado kitoje, nei jis buvo sustabdytas, vietoje. Dėl jam perskaityto 2019 m. rugsėjo 13 d. „Kitų objektų apžiūros protokole“ fiksuoto pokalbio tarp R. T. ir E. T. (2 t., 91–95 b. l.), nurodė, jog tokio pokalbio, kad E. T. prašytų pranešti, kada automobiliu važiuos neblaivūs asmenys – neprisimena. Kai automobilis yra sustabdomas, patrulis turi pranešti apie sustabdytą automobilį ir stabdymo vietą. Paprastai stabdymo tikslo nepranešinėja. Per raciją negirdėjo, kaip E. T. pranešė, nes pietaujant raciją buvo pritildęs. Iš E. jokio nurodymo pavežti V. negavo. Policijoje dirba jau 8 metus, pagal darbo pobūdį, neblaivius asmenis tenka vežti. Kai žmogus sėdi gale, jaustųsi, jei jis būtų gerokai išgėręs. Dėl posėdžio metu cituotos Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (2 t., 68–74 b. l.) užfiksuotos frazės „pri**sę“ – pasakyti nieko negali, tokio žargono nežino. Prie kolegų privažiavo atsitiktinai.

Liudytojas D. S. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju patruliu. Naktinę pamainą dirbo su R. T.. Patruliuojant mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė stovinčią kolegų E. (T.) ir M. (L.) mašiną su įjungtais švyturėliais, prie jos privažiavo, R. T. nuėjo paklausti ar nereikia pagalbos, kadangi pagalbos nereikėjo – išvažiavo. Pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Matė, kad stovėjo kolegų automobilis ir kažkoks džipas. Kažkuri mašina stovėjo skersai. Kodėl jis buvo sustabdytas ar stovėjo – nesiaiškino, taip pat nesiaiškino, ar buvo padarytas koks nors pažeidimas. Pietaujant negirdėjo R. T. pokalbio su E. T. per raciją ar telefonu. Nematė, kur R. T. buvo ir ką darė, nes buvo užsidaręs virtuvėlėje. Tą naktį, patruliuojant su R. T., vežė vieną pilietį. Viskas buvo po to, kai buvo privažiavę prie sustabdyto džipo. Vėliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė mojuojantį ir juos stabdantį žmogų. Žmogus paklausė, ar gali jį parvežti namo, nes prie jo klube „(duomenys neskelbtini)“ kažkas kabinėjasi. Pasiūlius jam kviesti taksį, jis atsakė, kad neturi telefono, sakė, kad jam reikia nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Nusprendė suteikti tokią kaip ir socialinę pagalbą ir jį parvežti. Tas žmogus girtas nebuvo, nesimatė jokių požymių. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo V. V., t. y. asmuo, kurio pirtelėje kažką šventė su darbo kolektyvu, tačiau jo (t. y. V. V.) tuo metu nebuvo. Kuomet automobilis yra sustabdomas, radijo ryšiu pranešama Operatyvaus valdymo skyriui. Ar tą naktį E. T. pranešė apie sustabdytą transporto priemonę, neprisimena. Pranešti automobilio sustabdymo priežastį – nebūtina, apie patikrinimo rezultatus pranešti reikia tik tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas. Gavus informaciją iš civilio asmens dėl galimo asmens neblaivumo, neprivaloma tikrinti jo girtumo, nes būna atvejų, kad žmogus yra su negalia, o kitų girtumo požymių neturi, todėl netikrinama.

Liudytojas G. S. nurodė, jog jam dirbant su E. A. ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo ,,įdomiai“ pastatytą „Mercedes“ džipą, todėl įtarė, kad ten gali būti neblaivus vairuotojas. Automobilis stovėjo įsukęs į įvažiavimą į sodus, skersai, taip, kad kitas automobilis į tą keliuką jau sunkiai būtų įvažiavęs. Privažiavęs, apšvietė jį tarnybinio automobilio šviesomis, pamatė, kad automobilyje sėdėjo trys žmonės, visi buvo nuleidę galvas ir, kiek suprato, miegojo. Išlipo pažiūrėti ir pasakyti, kad tvarkingai pastatytų automobilį. Einant link automobilio, išlipo vairuotojas. Tai buvo keletą kartų matytas V. V.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nes svirduliavo, sunkai išlipo iš automobilio, bandė apsikabinti, sklido alkoholio kvapas. Girtumas nebuvo nustatytas, ar mašinoje yra butelių – nežiūrėjo, nežino, kaip toje vietoje V. V. girtas atsirado. Pažinęs jį, t. y. G. S., V. V. pradėjo su juo sveikintis, kreipdamasis ,,G., G.“. Sakė, kad čia ilsisi, nes grįžo po ilgos kelionės. Pasakė V. V., kad jis yra neblaivus ir kad netvarkingai pasistatęs automobilį, liepė jam niekur nevažiuoti ir kviestis taksi. V. V. automobilį perstatė kolega. Dabar tiksliai nepamena, ar jiems jau pastebėjus tą automobilį, ar vėliau – gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, į kurį turi nuvykti per tam tikrą nustatytą laiką ir negalėjo užtrukti. Pasistengė, kad automobilis būtų pastatytas aikštelėje, pamatė, kad V. V. pasiima telefoną ir skambina, kviečiasi taksi, todėl išvažiavo ir daugiau nieko apie tą įvykį nežino. Nors automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir galėjo būti fiksuojamas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau reagavo į prioritetinį iškvietimą. Dėl KET taisyklių pažeidimo nefiksavimo tyrimą atliko Imuniteto tarnyba, bet pažeidimų neįžvelgė, tyrimas nebuvo pradėtas. Įvyko žmogiškoji klaida, nes tikrai nekilo įtarimas, kad V. V. toliau važiuos. Jo blaivumo netikrino, prašymų jam suteikti kokias nors paslaugas, taip pat negavo, jis sveikata nesiskundė. Prieš prieinant prie transporto priemonės, budinčiajam apie tai nepranešė, dėl gauto kito iškvietimo. Ar automobilio variklis buvo užvestas – neprisimena, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog taip buvo, tai parodymai yra teisingi. Nors parodymuose ir teigė, jog išlipo iš tarnybinio automobilio kartu, tačiau neprisimena, ar tikrai taip buvo. Kolega galėjo pasakyti, kad vairuotojas ,,gatavas“, tačiau dabar negali pasakyti, kuris tai pasakė. Kitų budinčių kolegų pokalbius per radijo stotelę girdi, girdėjo ir kažką apie „Mercedes“ automobilį, tačiau tiksliai nieko pasakyti negali, nes dirbo pagal iškvietimą. Tai papt liudytojas nurodė, V. V. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kelis kartus pas jį buvo su kolegomis išsinuomoję pirtį. Kas jis per žmogus ir kuo jis verčiasi – nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad jis buvo sulaikytas su kontrabandinėmis cigaretėmis. V. V. jį pažįsta, kadangi Gailiūnų kaime gyvena liudytojo uošviai, o pats jis jau 30 metų dirba policijoje.

Perskaičius G. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 21–22), liudytojas juos patvirtino, nurodydamas, jog tikrai V. V. prie jo priėjo ir apsikabino, galvodamas, jog jis yra jo draugas ir prašė parvežti jį į namus, galėjo būti ir taip, kad jis prisipažino, jog yra neblaivus. Posėdžio metu perskaičius Kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 91–92) užfiksuotą frazę (,,nelabai gali tu jį dabar formyt, jis nevažiavo... nu nedarau tokių nesąmonių, jei būtų jis nu jei važiuotų ....“), liudytojas nurodė, jog dabar neprisimena, kas pokalbio metu ką sakė, tačiau viso pokalbio esmė buvo ta, kad jei bus pastebėtas neblaivus vairuotojas ir bus nustatytas vairavimo faktas tai bus įformintas pažeidimas, bet dabar vairavimo faktas nenustatytas.

Liudytojas E. A. paaiškino, jog dirbdamas su G. S., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve, kur yra įvažiavimas į sodus. G. S. pamatė stovintį juodos spalvos automobilį, sustojo priešais ir įjungė švyturėlį. Matė G. S. su V. V. stovintį gatvėje, V. V. atrodė neblaivus, tai matėsi iš jo sutrikusios koordinacijos, svyravimo į šonus. Mintis, kad jis būtų ligotas – nekilo. G. S. liepė apžiūrėti automobilį – juodos spalvos „Mercedes Benz“, kuriame miegojo dar du žmonės. G. S. nurodymu patraukė automobilį nuo įvažiavimo į šalimais esančią stovėjimo aikštelę, o vairuotojui, t. y. V. V. pasiūlė iškviesti taksi. Buvo įsitikinę, kad žmogus nevažiuos, kadangi jį įspėjo ir pagrasino, jog bus ,,suformintas“. Tada išvažiavo į iškvietimą. Su asmenimis, kurie buvo mašinoje nekalbėjo, kadangi jie miegojo. Iki to įvykio V. V. nepažinojo ir dabar nepažįsta. Stovėjo nuo jų gal metro atstumu, tačiau, ar nuo V. V. sklido alkoholio kvapas pasakyti negali, kadangi neuostė, be to, dažnai serga sloga. Ką V. V. sakė, neprisimena, tačiau minėjo, kad nevairavo, ar aiškino, kaip jis ten atsidūrė – neprisimena. Su kolega kalbėjo, kad jei jis būtų važiavęs, jį būtų ,,suforminę“. Iškvietimą į kitą įvykį gavo maždaug po 5 minučių, kai sustojo prie V. V. automobilio. Ikiteisminio tyrimo meto jo apklausa buvo skubota, todėl netiksliai surašyta ir pasirašyta. Posėdžio metu skaitytuose jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 28–29) neteisingai užrašyta, kad jis jautė nuo V. V. sklindantį alkoholio kvapą, kadangi to jis tikrai netvirtino, nurodydamas, kad girtumą įtarė dėl sutrikusios koordinacijos. Taip pat nurodė, jog šioje apklause neteisingai užrašyta, jog matė už vairo sėdintį ir miegantį V. V., kadangi iš tiesų jis nematė, iš kur išlipo V. V.. Taip pat neatsimena, kaip užvedė V. V. automobilio variklį, ar įlipęs į automobilį, matė daiktų, kurie būtų būdingi girtavimui, ar žadino tuos du automobilyje buvusius asmenis. Jam girdint V. V. sveikata nesiskundė, neprisimena, kad jis būtų prašęs kviesti greitąją, lyg ir neprašė parvežti jį namo. Dėl to, jog ,,Mercedes“ stovėjo trukdydamas pravažiavimą, mano, jog buvo padarytas KET pažeidimas. Budėtojui nepranešė, nes nebuvo praktikuojamas pranešimas, prieinant prie stovinčio automobilio, pažeidimas įformintas nebuvo, nes tokių smulkių pažeidimų vadovybė rekomenduodavo neforminti. Nors pagal taisykles turėtų budėtojui pranešti ir stabdymo priežastį, tačiau niekas taip nedarydavo. Vėliau per raciją girdėjo, kad stabdomas automobilis, tačiau koks jis ir ar jis buvo įvardintas – neprisimena. Perskaičius Kitų objektų apžiūros protokolo dalį (pastaba: tą pačią, kuri buvo skaityta G. S. 2 t., b. l. 91–92), liudytojas nurodė, jog neprisimena, kad su G. S. tarnybiniame automobilyje būtų kalbėję apie V. V. ir kad jo negalima forminti.

Liudytojas R. U. teisme paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju tyrėju, yra atsakingas ir už alkotesterių duomenų nuskaitymą. Pareigūnai neblaivumą tikrina kiekvieną kartą, kai asmuo yra įtariamas neblaivumu. Jei yra tokia situacija, kad mašina pastatyta ne vietoje, o vairuotojas įtariamas neblaivumu, tačiau nevairuoja, reikia toliau aiškintis aplinkybes, t. y. ar buvo gautas pranešimas dėl jo važiavimo ir pan. Jei pareigūnas panaudoja alkotesterį ir jei rodo nulius, tokiu atveju nebūtina fiksuoti patikrinimo žurnale. Jei yra bent 0,1 promilės, tada jau turi būti fiksuojama žurnale – užrašomas vardas ir pavardė, tikrinimo laikas, įpūtimų skaičius. Kalbant apie asmenų stabdymą, tai, kiek atsimena, patrulių taisyklėse yra nurodyta, kad sustabdžius automobilį, apie tai turi būti informuotas budėtojas, kuriam pranešama apie patikrinimo rezultatus. Kaip elgtis su stovinčiu automobiliu – nėra nurodyta. Nors ir buvo nenustatytas joks pažeidimas, pareigūnas sustabdydamas automobilį vis viena turi pranešti apie tai budėtojui. Apie rezultatus reikia būtinai pranešti tada, kai būna kvietimas, kadangi būna registruojamas ROIK‘as. Kita vertus, jei pareigūnas pats savo iniciatyva stabdo, apie tai tik informuoja ir viskas. Jei asmuo patikrinimo metu yra blaivus, pareigūnas gali budėtojo ir neinformuoti. V. V. iš matymo pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, apie tuo laikotarpiu dirbusius asmenis nurodė iš darbo grafikų. E. T. – geras darbuotojas, jokių drausmės pažeidimų neturėjo. Kolektyve E. T. pavardė galėjo būti ,,(duomenys neskelbtini)“, o S. pravardė gal buvo ,, (duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas J. G. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku. E. T. buvo jo pavaldinys, dirbo tame pačiame skyriuje. Pagrindinė (duomenys neskelbtini) skyriaus funkcija – reagavimas į įvykius, kitos su eismo kontrole susijusios funkcijos. Apie dėl E. T. pradėtą tyrimą sužinojo, kai buvo apklausiamas liudytoju. Apklausos metu jam buvo rodomi vaizdo įrašai ir prašoma įvardinti pareigūnus, kurie matomi tuose vaizdo įrašuose. Iš teisme perskaityto „Kitų objektų apžiūros protokole“ užfiksuoto pokalbio (2 t., b. l. 91–92), negali nurodyti, kieno pokalbis fiksuotas. Kiek prisimena iš ikiteisminio tyrimo apklausos, kur jo buvo klausiama apie šį pokalbį, tai tuomet atrodė, jog tai G. S. sako, kad nevairuotų, o vairuotojas lyg ir kreipiasi į jį vardu ir sako, jog nevairuos. Kitame įraše matė, jog buvo išlipęs E. T. su M. L. ir kad E. T. pilietį nusivedė už mašinos. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas, darytas E. A. ir G. S. tarnybinėje mašinoje. Jame matė G. S., prie kažkokioje vietovėje stovinčio automobilio. Kaip suprato, G. S. buvo pažįstamas su vairuotoju, nes jie glebėsčiavosi. Susidarė įspūdis, jog vairuotojas neblaivus. Įraše fiksuotas automobilis jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes pareigūnams atvažiavus jau stovėjo. Ar stovėjo tinkamai, sunku įvertinti, bet mano, kad kiti automobiliai pro jį pravažiuotų, todėl pažeidimo nėra. Vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas iš automobilio išlipo svirduliuodamas, ką jis vertintų girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę tuo atveju, jei iš pašalinių asmenų būtų gauta nusiskundimų. Kadangi aplinkui jokių žmonių nebuvo tai jis pagal šį straipsnį jokio pažeidimo nepadarė. Taip pat nematė reikalingumo tikrinti jo girtumą. Dėl vaizdo įrašo, kur matyti, kad E. T. leido V. V. sėsti į automobilį ir važiuoti, mano, kad taip E. T. negalėjo pasielgti, prieš leisdamas jam vairuoti, turėjo pareigą patikrinti blaivumą, tuo labiau, jog prieš tai buvo kalbėta apie galimą neblaivumą. Prieš pradedant tarnybą, kiekvienas pareigūnas turi pasiimti visas priemones, alkotesterių netrūko. Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinius numerius bei priežastį. Atsižvelgiant į tai, E. A. ir G. S. turėjo pranešti budėtojui apie stovinčią transporto priemonę. Kai iš budinčios dalies patrulis gauna informaciją, kad vairuotojas galimai yra neblaivus ir reikia jį sustabdyti, sustabdžius privaloma apie tai pranešti. Jei patrulis savo nuožiūra sustabdo automobilį ir asmuo pasirodo blaivus, jis taip pat turi apie tai pranešti. Kadangi prieš stabdymą E. T. kalbėjo, jog vairuotojas galimai neblaivus, tuomet stabdymo priežastis aiški – dėl neblaivumo, todėl E. T., pasinaudodamas alkotesteriu, turėjo nustatyti ar jis tikrai buvo blaivus. Pranešti budėtojui apie tai, jog pareigūnas prieina prie stovinčio automobilio – tokios praktikos skyriuje nėra, nors, jeigu rašomas protokolas visais atvejais pranešti privaloma. Pareigūnas prieš stabdydamas automobilį bent jau turėtų nurodyti stabdymo priežastį. Kokie E. T. santykiai su V. V. – nežino.

Posėdžio metu perskaičius J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 46–48), liudytojas nurodė, jog tyrėjo rodyto vaizdo įrašo garso kokybės neprisimena. Pranešimą nešiojama radijo sotimi budinčiai daliai apie stabdomą automobilį visi ekipažai, kurie įsijungę tą patį kanalą, turėtų girdėti. Sustabdyto vairuotojo girtumas turi būti tikrinamas tada, kai pagrįstai įtari, kad jis yra neblaivus. Visiems jam pavaldiems pareigūnams aiškinama, kad jie turi atlaidžiai žiūrėti į nepiktybinius eismo taisyklių pažeidėjus (senyvo amžiaus ar pan.), tačiau su įžūliais eismo dalyviais neturi būti taikstomasi.

Liudytojas E. P. nurodė, jog V. V. senas jo pažįstamas. Prieš keletą dienų iki 2018 m. lapkričio 20 d., buvo grįžęs į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) ir padėjo V. plytelėmis iškloti prieangį – dirbo visą dieną, dirbo vienas, nes V. buvo kažkas negerai su sveikata, jis gėrė antibiotikus. Vakare važiavo į (duomenys neskelbtini), pakeliui užsuko užsipilti degalų, po to dar užvažiavo pas savo draugę E. į ,, (duomenys neskelbtini)“ klubą. Pakalbėjo su drauge, V. sėdėjo mašinoje. Su juo buvo dar vienas asmuo, kurį paėmė pakeliui, nes ,,apsipažino“ – galvojo, kad stabdo draugas, o pasirodė, kad nepažįstamas. Vežant jį (t. y. E. P.) namo, (duomenys neskelbtini) gt. prie automobilio sustojo policija – iš galo privažiavo ir paklausė ar viskas gerai. Pareigūnai jam leido eiti, todėl nuėjo namo. Girdėjo dalį V. pokalbio su policininkais. Jo buvo klausiama, ar viskas gerai, V. atsakė, kad jam nėra gerai, sakė, kad gėrė vaistus, dar girdėjo, kaip klausė ar nereikia į ligoninę nuvežti, padėti, tačiau jis atsakė, kad viskas gerai, jis palieka mašiną ir viskas. Automobilis liko ten, kur buvo sustabdytas, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, sporto centro parkavimo aikštelėje. Nors nematė, kas pastatė automobilį, tačiau mano, kad V., kadangi jis buvo blaivus. Ką toliau darė V. – nežino. Visa tai vyko apie 9-10 val. vakaro. Skausmais V. pradėjo skųstis dar dieną, o kai išgėrė vaistų, tai jam tą skausmą nuėmė ir todėl vežė jį namo iki (duomenys neskelbtini). Vykstant iš V. V. namų link (duomenys neskelbtini), pamiegoti sustoję nebuvo. Neprisimena, ar stabdė bei buvo privažiavęs tik vienas ekipažas, ar daugiau.

Liudytojas V. V. paaiškino, jog asmeniškai E. T. nepažįsta, tačiau iš matymo žino visus policijos pareigūnus. Vežė namo savo gerą draugą E. P.. Iki tol apie savaitę laiko vartojo antibiotikus, nes turėjo skrandyje bakteriją. Alkoholio vartoti negalėjo. Vežant namo, užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią degalinę, užsipylė kuro ir, išvažiuojant iš degalinės, juos stabdė žmogus. Galvojo, kad jį pažįsta, todėl sustojo, tačiau pasirodė, jog tas žmogus nepažįstamas. Pavažiavus kilometrą ar daugiau, važiuojant pro sodus, jis paklausė, ar gali jį ten nuvežti. Kai pradėjo sukti, tas žmogus apsigalvojo, sakė, kad nereikia, todėl toje vietoje sustojo. Stovint važiuojamoje dalyje, buvo privažiavęs policijos ekipažas. Jis, t. y. V. V., išlipo iš automobilio, sakė pareigūnams, kad jam negerai su sveikata. Pareigūnai liepė patraukti mašiną, V. V. paprašė, kad mašiną patrauktų pareigūnai, nes jam pradėjo labai skaudėti, buvo pakilęs spaudimas ir labai mirguliavo akyse. Patraukti automobilį policininkas sutiko, liepė toliau nevažiuoti. Kai privažiavo pareigūnai, jis buvo atsisukęs į tą nepažįstamą žmogų, su kuriuo aiškinosi, kur jį paleisti. Automobilyje niekas nemiegojo. Po kažkurio laiko, skausmas praėjo, todėl, nenorėdamas miškelyje palikti mašinos nusprendė važiuoti namo. E. P., važiuojant namo paprašė sustoti parūkyti prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo. Po to, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavo ženklą ,,plyta“ ir, beapsisukinėjant privažiavo policijos ekipažas su švyturėliais. Priėjo E. T., paprašė dokumentų. V. V., išlipo iš mašinos, bandė teisintis, kad skauda, blogai jaučiasi, netoliese buvo aikštelė, todėl pareigūnui pasakė, kad joje paliks mašiną, o namo grįš su taksi. Pastatęs automobilį, ėjo namo, tačiau išsikviesti taksi negalėjo, nes buvo išsikrovęs telefonas. Ėjo link ,,(duomenys neskelbtini)“, nes tai buvo vienintelė vieta, iš kurios galėjo išsikviesti taksi. Paėjus apie 100 – 150 metrų, prie kavinės, ant laiptų sėdėję žmonės kažką pasakė, jis – atsakė, ir tuo metu sustojo policijos ekipažas, lygtai tas pats, kuris tą vakarą buvo privažiavęs pirmas. Pasakius pareigūnams, kad negali išsikviesti taksi, jie pasiūlė pavežti, bet ne iki namų, o iki miesto ribos, nuo kurios iki jo namų 200 – 300 metrų. Dar prieš tai, pareigūno iš antrojo sustabdžiusio ekipažo prašė parvežti jį namo, tačiau jis pasakė, kad policija tokių paslaugų neteikia. Pareigūnams, kurie vežė, skundėsi, kad blogai jaučiasi, skauda skrandį. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jam buvo liepta sakyti, kad buvo truputį išgėręs. Savo ligą visada gydėsi privačiai, negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą Lietuvoje, nes nebuvo socialiai draustas ir buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar E. T. bei kiti tą vakarą jį stabdę pareigūnai yra lankęsi jo pirtyje. Dėl pirties nuomos kreipėsi sesers draugas, M. K.. Santykiai su M. K. ir G. yra geri, su kitais pareigūnais konfliktinių situacijų neturėjo. Pirmam privažiavusiam ekipažui sakė, kad tą dieną nevartojo jokio alkoholio.

Perskaičius Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2019 m. rugsėjo 13 d. protokolo stenogramos dalį (2 t., b. l. 64–65, 66–67), kurioje pokalbio su T. A. metu V. V. sako, jog reikia T. į pirtelę paimt, nes skolingas, nes mašiną skersą buvo palikęs ant kelio, V. V. nurodė, jog tokio pokalbio neprisimena.

Liudytojas T. A. paaiškino, jog iš nuogirdų žino, kad E. T. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Anksčiau dirbo patrulių tarnyboje, buvo E. T. kuratoriumi, pradirbo kartu apie trejus metus, dveji metai, kai nedirba policijos sistemoje. V. V. pažįsta, sieja bendri ūkininkavimo interesai. Asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendradarbis – D. S.. Automobiliu „Seat Alhambra“ yra vežęs V. V., ne kartą prašęs jo, kad šiuo automobiliu jį parvežtų namo, kai negalėjo vairuoti dėl girtumo. Nepamena ar su V. V. kalbėjo apie jo problemas su kelių policija. Perskaičius V. V. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo stenogramos dalį (2 t. b. l. 64–65, 66–67, kuri pacituota aprašant V. V. apklausą), T. A. nurodė, jog pokalbio nepamena. Kalbama apie „(duomenys neskelbtini)“, t. y. galimai apie E. T., plačiau pakomentuoti negali. Apie tai, kad jis (t. y. T. A.) sapnuoja košmarus, kad jį muša prakaitas – kalbėti galėjo, nes taip būna dėl neblaivumo. „(duomenys neskelbtini)“ vadindavo bendradarbį M. K.. V. V. pirtelėje buvęs, be to, kartą su kolegomis šventė policijos dieną, bet ar tuo metu buvo E. – neprisimena.

V. O. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, jog E. T. buvo kolega, kartu dirbo keletą metų. Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai atliko žvalgybinį tyrimą pagal turimą informaciją, kad pareigūnai galimai piktnaudžiauja sudarydami „žalią šviesą“ asmenims, gabenantiems kontrabandą. Dėl minėtų aplinkybių, tyrimui buvo skiriamas labai didelis dėmesys. Taip pat, buvo turima duomenų, kad asmuo, kuris užsiminėjo kontrabanda, akcizinių prekių gabenimu buvo V. V.. Atliekant kriminalinę žvalgybą, buvo užfiksuota, kad T. A. bendraudavo su V. V. ir galimai padėdavo vienokiu ar kitokiu būdu vykdyti tą nusikalstamą veiką. Konkrečių duomenų apie kokią nors E. T. veiką nebuvo užfiksuota, tačiau, kadangi tai yra vienas Reagavimo skyrius, jie vieni kitus tikrai gerai pažinojo, žinojo kas kuo kvėpuoja, o kadangi bendraudavo tarpusavyje, žinodavo ir asmenis, kurie užsiima neteisėtomis veikomis. To paties skyriaus pareigūnai švęsdavo V. V. pirtelėje, kurią jis oficialiai nuomojo. Joje bent vieną kartą E. T. tikrai buvo, kas rodo, kad jis taip pat galimai pažinojo V. V.. Nežino, ar E. T. radijo ryšiu Operatyvaus valdymo skyriui perdavė informaciją apie sustabdytą transporto priemonę. Minėtieji garso įrašai saugomi atitinkamą laiko tarpą, jokie žurnalai, kuriuose būtų fiksuojami pranešimai – nepildomi. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo keletą kartų užfiksuota, kaip V. V., būdamas galimai neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“. Automobilyje, kuriuo E. T. su kolega stabdė V. V. buvo įrengtos vaizdo stebėjimo-fiksavimo kameros. Kitame automobilyje, kuriuo pareigūnai V. V. vežė namo, kamerų nebuvo, todėl nebuvo galimybės patikrinti tos informacijos. Kaip policijos atstovas, mano, kad yra padaryta nepataisoma žala tiek (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijai, tiek visai policijos sistemai. Iš įrašų matosi, kad automobilis ,,Mercedes“ yra skersai kelio, todėl, net jeigu vairuotojas ir buvo blaivus, buvo galimybė fiksuoti kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo rašytame tarnybiniame pranešime esanti informacija yra šiek tiek netiksli, nes aplinkybės sužinotos ir patikslintos tik vėliau. Nei vienas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnas pagal minėtą kriminalinės žvalgybos tyrimą nebuvo patrauktas atsakomybėn už tas veikas, dėl kurių buvo atlikta žvalgyba.

Liudytoja R. K. nurodė, jog E. T. yra jos buvęs kolega. V. V. pažįsta, jo pirtyje 2018 m. spalio mėn. šventė savo skyriaus kolegos M. L. keturiasdešimtmetį bei G. S. kažkokią šventę. Kas šiai šventei dėjosi pinigus neprisimena, kas užsakinėjo šventimo vietą – nežino, gali būti, jog tai buvo arba Ž. G., arba M. K., nes kažkurį iš jų su V. V. sieja giminystės santykiai. Pinigai buvo surinkti tik už maistą ir alkoholį, už pirties nuomą nemokėjo, gal kažkiek paliko už elektrą. Kaltinamojo ryšio su V. V. nežino. Šventės metu V. V. iš pradžių nebuvo, jis prisijungė vėliau, linksminosi ir bendravo su visais. Ar E. T. bendravo su V. V. – nepastebėjo.

Liudytojas Ž. G. nurodė, jog V. V. yra jo mirusio dėdės žmonos brolis, su juo bendraudavo per didesnius giminės susitikimus. Jam priklausančioje pirtyje buvo švenčiamos trijų bendradarbių progos. Kas apmokėjo šventę – nežino, mano, kad tie, kurių progą šventė. Toje šventėje buvo ir pats V. V., kadangi jis, kaip pirties savininkas, prižiūrėjo, kad veiktų kubilas, parūpino malkų, sėdint prie bendro stalo jo nematė. E. T. šventėje buvo. Šventes organizuodavo šventės kaltininkas, kitus kolegas pakviesdavo, o tie ,,susimesdavo“ pinigus ir padovanodavo voką, organizuojant šventę nedalyvaudavo.

Perskaičius Ž. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58–59), liudytojas nurodė, jog apklausoje esantis sakinys: „<...> kiek supratau, ne vienas iš mūsų skyriaus jį pažinojo, nes bendravo su juo kaip su žinomu asmeniu.<...>“ – reiškia tai, jog V. V. tiesiog ateidavo pasirūpinti pirtele ir kubilu, paklausti, ar viskas tvarkoje. Kartu V. V. nešventė. Baliai būdavo visada toje pačioje vietoje – V. V. pirtelėje, kodėl ji pasirinkta – nežino.

Liudytojas M. K. nurodė, jog su V. V. palaiko draugiškus santykius, kokie V. V. santykiai su kaltinamuoju – nežino, mano, kad jie nepažįstami. Iš kalbų žino, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes V. V. galimai vairavo neblaivus, o kolegos jį sustabdė, tačiau paleido. Nežino, jog V. V. būtų gyręsis, jog važinėja išgėręs ir už tai jam nieko nėra. 2018 m. spalį buvo trijų bendradarbių gimtadienis. Kadangi V. V. pažinojo, kolegos paprašė užsakyti pas jį pirtelę, ką jis ir padarė – draugiškai paprašė, kad leistų pirtelėje pašvęsti. Jis neprieštaravo, sakė tik viską po to sutvarkyti, užmokesčio neprašė. Kiek žino, niekas jam už tai neatsilygino. Negali pasakyti, ar V. V. pažinojo ir kitus kolegas, su kuo jis bendravo – nesidomėjo. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai su kolegomis šventė pirtelėje.

Liudytoja E. V. nurodė, jog dirba lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. T. žino, kadangi jis, kaip ir kiti patruliai dažnai pagal iškvietimus atvažiuodavo į saloną. V. V. yra mačiusi salone, tačiau jis pastovus lankytojas nebuvo. Be lošimo automatų, salone yra visą parą dirbantis baras. Ar naktį iš 2018 m. spalio 19 d. į 20 d. dirbo – neprisimena. Apklausos metu, pareigūnas rodė nuotrauką, kurioje buvo kažkur matytas asmuo, bet kur – tiksliai negali pasakyti. Atrodo, kad tada, kai nuotraukoje parodytas asmuo buvo lošimų salone, jis buvo su T. A..

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos E. V. parodymus (1 t., b. l. 70–71), ji nurodė, jog negali pasakyti, kodėl parodymuose, kad jis „išeidavo“, „išgerdavo“ – parašyta daugiskaitoje. Kai konkrečiai klausė apie spalio 19 d., nurodė, kad neatsimena, ar tą naktį V. V. buvo atėjęs ir ar vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko V. O. 2019 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gauta žvalgybinė informacija, jog 2018 m. lapkričio 20 d., apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų ekipažas, kurio sudėtyje buvo ir šio skyriaus tyrėjas E. T., sustabdę „Mercedes“ markės automobilį, kurį vairavo galimai neblaivus V. V. ir kuris yra tyrėjo E. T. geras pažįstamas, minėtas policijos pareigūnas, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nepatikrino V. V. girtumo ir neužfiksavo jo padaryto pažeidimo. Vėliau, atvykus kitam (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos ekipažui, kurio sudėtyje buvo ir šio skyriaus vyriausiasis patrulis D. S., policijos pareigūnai V. V. automobilį patraukė nuo važiuojamosios dalies į šalį, o automobilį vairavusį V. V. įsisodino į policijos tarnybinį automobilį ir pavežė į namus (1 t., b. l. 1).

Iš 2018-11-20 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pajėgų išdėstymo plano matyti, kad 2018 m. lapkričio mėnesį iš 19 į 20 dieną (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dirbo trys (duomenys neskelbtini) skyriaus ekipažai, iš kurių viename (šaukinio Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbo D. S. (ekipažo vyresnysis) ir R. T., kitame ekipaže dirbo vyriausiasis patrulis M. L. ir tyrėjas E. T. (ekipažo vyresnysis), kurių šaukinys (duomenys neskelbtini), o trečiame, kurio šaukinys (duomenys neskelbtini), dirbo vyriausieji patruliai G. S. (vyresnysis) ir E. A. (t. 1, b. l. 179), kiekvienam ekipažui buvo išduotos policijoje naudojamos priemonės – alkoholio kiekio matuokliai, priverstinio stabdymo įrenginiai, elektrošoko įtaisai ir kitos priemonės (t. 1, b. l. 179–181).

Policijos departamento prie VRM Pajėgų valdymo valdybos 2019 m. birželio mėnesio rašte (be datos), atsakant į (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. birželio 17 d. raštą, nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. 1–3 val. skaitmeninio radijo ryšio pokalbių įrašų pateikti nėra galimybės, nes įrašai skaitmeninio radijo ryšio tinkle (SMRRT) saugomi 6 mėnesius nuo jų įrašymo (1 t., b. l. 184).

(duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK RS vyriausiojo tyrėjo R. U. 2019 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog filmavimo kameros, kuri filmuoja lošimo automatų saloną ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos teritoriją, 2018 m. lapkričio 20 d. įrašyto vaizdo pateikti negalima, nes vaizdo įrašų archyvas saugoma vieną mėnesį (1 t., b. l. 189).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Imuniteto skyriaus vadovo rašte nurodoma, jog 2018 m. lapkričio 20 d. filmuotos medžiagos pateikti negali, nes lošimo aparatų salono įrašymo įrenginys tokio dydžio duomenų talpyklos neturi (1 t., b. l. 184).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog gydytojo gastgroenterologo etato Bendrovėje nėra, atvykstančių gydytojų bendrovė neturi, užklausime nurodytu laikotarpiu ir anksčiau gydytojas vardu S. nedirbo, nėra duomenų, kad į bendrovę būtų kreipęsis V. V. (1 t., b. l. 199).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus statistikos ir analizės skyriaus vedėjos R. J. T. rašte nurodoma, jog, remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos ,,Sveidra“ duomenimis, duomenų apie V. V., teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. – nėra (2 t., b. l. 3).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta ,,Matavimo prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnale“ padarytų įrašų apie 2019-11-19 reagavimo skyriaus pareigūnams E. T., R. T. ir G. S. išduotus alkotesterius, kopijos; Segtuve ,,Matavimo prietaisų kontrolinių patikrinimų dokumentai“ esančių šių alkotesterių nuo 2018-11-12 iki 2018-11-20 ir nuo 2018-11-20 iki 2018-12-28 atspausdintų duomenų kopijos ir ,,Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale“ nuo 2018-11-10 iki 2018-12-15 esančių įrašų apie policijos pareigūnų padarytus įrašus apie alkotesterio panaudojimą, kopijos (t. 2, b. l. 5–26), kurias apžiūrėjus nustatyta, jog 2018-11-19 E. T. ir R. T. išduotos alkoholio matavimo priemonės, kurios grąžintos 2018-11-20 (2 t., b. l. 9), šiais matavimo prietaisais buvo atlikti patikrinimai, surašyti protokolai (2 t., b. l. 10–26).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi sankcionuotas sekimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti T. A., E. T. ir jų bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus nuo 2018-10-03 iki 2018-12-02 (2 t., b. l. 151– 52).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija: 2018-11-20 nuo 1 val. 52 min. 20 sek. iki 1 val. 53 min. 05 sek. E. T. skambina R. T. ir prašo pažiūrėti filmavimo kameras, kurios fiksuoja naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ prieigas, kadangi turi informacija, kad nuo šio baro turi važiuoti neblaivūs asmenys (,,ten turi stovėt kažkokia tamsi, kažkas gal kaip ,,iksas“, kaip ,,audinė“, bet aukštesnė, ten turi ateit girti, pri**sę ir turi važiuot tuoj“). 1 val. 53 min. 41 sek. iki 1 val. 54 min. 53 sek. užfiksuota kaip R. T. skambina E. T. ir pasako, kad minėti asmenys ,,sėdi, durys pradarytos“, E. T. paklausus ar tai ,,Mersas, džipas“, atsako, kad jo ,,Mersas“ (2 t., b. l. 68, 71–74).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybinių automobilių, kurių atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-20 maršruto istorija. Nustatyta, kad 2018-11-20 tarnybinis automobilis Nr. (duomenys neskelbtini) (dirbo pareigūnai E. A. ir G. S.) nuo 01:33:45 iki 01:40:41 val. buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. (tikrintas V. V.). Po to, nuo 01:47:29 iki 01:58:34 val. minėtas automobilis buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (reaguota į gautą iškvietimą). Apžiūrint transporto priemonės, kurios atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) (dirbo pareigūnai M. L. ir E. T.) judėjimo maršrutą, matyti, kad 2018-11-20 nuo 01:50:46 iki 01:56:46 val. jis buvo sustojęs (duomenys neskelbtini). Toliau, nuo 01:59:45 iki 02:02:58 šis automobilis jau stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultetu (šioje vietoje buvo sustabdytas V. V. vairuojamas ,,Mercedes“ markės automobilis). Nuo 02:17:34 val. matyti, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini) policijos komisariate). VPVS sistemoje apžiūrint paskutinio policijos tarnybinio automobilio, kurio atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) (juo dirbo pareigūnai D. S. ir R. T.) judėjimą ir sustojimus, matyti, kad policijos pareigūnai nuo 02:00:52 iki 02:05:04 buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultetu. Po to, t. y. 02:36:11 val. buvo sustoję (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (prie lošimų automatų salono ,, (duomenys neskelbtini)“), o 02:41:53 val. sustojo (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu (šiuo adresu gyvena V. V.) (2 t., b. l. 78–90).

Apžiūrėjus DVD-R laikmeną Nr. 52-25-1IL-RN-12-18 ir CD-R laikmeną Nr. 52-25-1IL-RN-13-18, kuriose įrašyta tarnybiniuose automobiliuose esančių vaizdo kamerų daryti vaizdo ir garso įrašai konstatuota:

Apžiūrint automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dirbo G. S. ir E. A.), esančių vaizdo kamerų darytas vaizdo ir garso įrašus, matyti, kad 2018-11-20 01:33:54 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatve kairėje kelio pusėje ties sankryža į kitą gatvę ((duomenys neskelbtini) gatvę) pasimato stovintis automobilis su įjungtais šviesos ir posūkio žibintais. Iš formos matyti, kad tai visureigis automobilis ,,Mercedes Benz“. Girdėti, kaip pareigūnai kalba ,,miega gal, užmigo gal“ kitas pareigūnas – ,,pažiūrėsiu ar nei***sęs (necenzūrinis žodis). Kur..., gatavas“. Kitas pareigūnas sako ,,nu“, o kitas – ,,forminam“. Po to matyti kaip pareigūnai jau išlipę iš automobilio bendrauja su vyriškiu – V. V.. Matyti, kaip G. S. atitraukia šį vyriškį nuo automobilio atgal, vairuotojo judesiai neadekvatūs, nekoordinuoti. Netrukus pasimato, kad ,,Mercedes“ automobilis keletą metrų pajuda į priekį, sustoja, po to juda lėtai atgal. Matyti, kad už vairo sėdi ir jį vairuoja policijos pareigūnas E. A.. Taip pat girdisi su pareigūnais bendraujančio vyriškio balsas: ,,ką, ne nekėliau, tikrai miegojau, aš tikrai miegojau pavyzdžiui… Ne, ne, ne, nemynk“. Matyti, kaip vyriškis (V. V.) prieina prie ,,Mercedes“ automobilyje už vairo sėdinčio pareigūno. Vyriškį atlydi kitas pareigūnas (G. S.), kuris pastoviai jį laiko už dešinės striukės rankovės. Tuo metu ,,Mercedes“ automobilis, vairuojamas policijos pareigūno, pajuda į priekį ir nuvažiuoja tolyn į dešinę nuo tarnybinio automobilio. Lauke stovintis pareigūnas (G. S.), laikydamas vairuotoją už striukės rankovės, nulydi link ,,Mercedes“ automobilio. Paskui policijos pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį ir pradeda kalbėti apie gautą iškvietimą. Važiuodami į šį iškvietimą pareigūnai vėl kalbasi: ,,Žinai tu jį, kas? Žinai tu jį? Tai gi tas V., kap jo iš (duomenys neskelbtini) … nu. … čia kur balius buvo, kaip čia V.… ai tai aš žinau … viskas aišku. Aš jo nematęs aš jo pirtin nebuvęs …. Nenuvažiavo jis?... Nelabai gali tu jį dabar formyt, jisai nevažiavo. Nu jis nevažiuoja, užsikūręs stovėjo. Nu užsikūręs stovi bl*t. Aš taip stengiuos…, nu nedarau tokių nesąmonių, jei būtų jis, nu jei važiuotų….“.

Apžiūrint kitame tarnybiniame automobilyje esančių filmavimo kamerų darytus vaizdo įrašus, girdėti, kaip 01:51 val. juo dirbantys pareigūnai E. T. ir M. L. pradeda kalbėtis tarpusavyje dėl skambinimo kitam policijos pareigūnui R. T. dėl mieste įrengtų vaizdo filmavimo kamerų pažiūrėjimo ir jiems pasakymo apie tai, kada nuo ,,(duomenys neskelbtini)“ pradės važiuoti jų apibūdintas automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Paskui girdėti, kaip E. T. dėl minėto automobilio važiavimo bendrauja su pareigūnu R. T. dėl kamerų pažiūrėjimo, kada nuo ,,(duomenys neskelbtini)“ salono nuvažiuos tamsios spalvos automobilis, su kuriuo turėtų važiuoti girti asmenys. Toliau matyti, kaip 01:59 val. pareigūnai, įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius, sustabdo ,,Mercedes“ visureigį, kuris apsisukinėja gatvėje. Sustabdę minėtą automobilį, iš tarnybinio automobilio išlipa policijos pareigūnas (E. T.) ir prieina prie sustabdyto ,,Mercedes“ automobilio, kur kažką pradeda kalbėtis su vairuotoju (V. V.). Paskui vairuotojas išlipa iš automobilio ir išlipdamas palinksta į priekį ir galvos viršugalviu atsiremia į pareigūno E. T. krūtinės sritį. Vairuotojui kalbantis su pareigūnu matyti, kad vairuotojo judesiai yra nekoordinuoti (stovėdamas kūnu atsiremia į pareigūną). Paskui policijos pareigūnas E. T. su vairuotoju nueina pro ,,Mercedes“ automobilio galą už šio automobilio. Netrukus prie ,,Mercedes“ automobilio priekinės dalies pasirodo kitas policijos pareigūnas (R. T., kuris atvyko kitu tarnybiniu automobiliu). Vėliau pareigūnas E. T. prieina prie tarnybinio automobilio ir klausia, ką daryti. Paskui iš tarnybinio automobilio išlipa ir kitas policijos pareigūnas (M. L.) ir jis su E. T. bei ,,Mercedes“ vairuotoju vėl kažką tarpusavyje pasikalba ir 02:06 val. ,,Mercedes“ vairuotojas V. V. įsėda už savo automobilio vairo ir įvažiuoja į šalia esančią aikštelę. 02:09 policijos pareigūnai iš ten išvažiuoja (2 t., b. l. 91–95).

Lietuvos teismo ekspertizės centro akte nurodyta, jog pateiktos tiriamų garso įrašų fragmentų pagerintos kokybės kopijos (3 t., b. l. 144–148).

Tiriamojo garso įrašo A2038 (duomenys neskelbtini) RS _ch2_ 20181120013212_ 20181120014200.av, esančio kompaktinėje plokštelėje ,,Titanum“ (Nr. 52-251L-RN12-18) stenogramoje matyti, jog girdimi žodžiai ne, /.../ nekėliau, aš tikrai /ne/...aš miegojau, pavyzdžiui. Važiuokit jūs na**ui namo (3 t., b. l. 149).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. D. nurodė, jog prie ekspertizės akto esančioje stenogramoje po žodžio „Ne“, nepavyko iššifruoti pasakytų žodžių.“<...> nekėliau, aš tikrai /ne/... <...>“ – nėra tikri dėl „ne“ reikšmės. Tritaškis po žodelio „ne“ reiškia neužbaigtą mintį.

Šalies argumentai

E. R. K. nurodė, jog jeigu yra manymas, jog vietoje žodžio „nekėliau“ gali būti „negėriau“, galima atlikti papildomą tyrimą, kuris turėtų būti atliekamas visiškai kitu būdu. Jei tyrimo metu pasikeis vienas ar kitas žodis, išvada vis viena nebus šimtaprocentinė, nes garso įrašo kokybė yra labai prasta.

Iš prie anksčiau minėto ekspertizės akto esančios stenogramos (garso įrašo A2037 (duomenys neskelbtini) RS_ch1_20181120015000_ 20181120023007.wav, esančio DV plokštelėje ,,Titanum“ (Nr. 52-25-1L-RN-13-18), matyti, jog nuo 14 min. 10 sek iki 14 min. 24 sek – pokalbis nevyksta, fone girdisi pasikartojantys racijos signalai po to žodžiai nulis nulis keturi. (duomenys neskelbtini) gatvė miestelio galite dar stoti (3 t., b. l. 151).

Dėl šio įrašo teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. K. nurodė, jog negali pakomentuoti, ar žodžiai nuo 14 min. 10 s iki 14 min. 24 s yra pasakyti per raciją. Visi minėtame garso įraše nurodyti žodžiai pateikti pasviruosiuose brūkšniuose, kadangi dėl jų ekspertės nėra įsitikinusios. Dėl konkrečių frazių, turi būti atliekamas visiškai skirtingas tyrimas, tačiau net ir nustačius, kad buvo pasakyti kiti žodžiai, išvada nebus šimtaprocentinė, nes garso įrašo kokybė yra labai prasta. Taip pat ekspertė nurodė, jog tiksliai pasakyti, kokie skaičiai buvo pasakyti yra sudėtinga, kadangi garso įrašo kokybė yra prasta.

2018 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi sankcionuotas patekimas į T. A. naudojamą transporto priemonę ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą naudoti vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų transporto priemonėje kontrolei, fiksavimui tarp T. A. ir jų bendrininkų nuo 2018-10-31 iki 2019-01-31 (2 t., b. l. 62–63).

Žemesnės instancijos teismas

Minėto kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo metu gauta informacija, jog 2019 m. sausio 3 d. T. A. kalbasi su V. V.. Pokalbio metu T. A. pasakoja, kaip jam sunku buvo po ,,baliaus“, sako, jog prašys pas V. V. pirtelės, o V. V. atsako, jog reikia dar T. užkurt, nes skolingas jam liko. Pasakoja, kad ,,mečiau mašiną skersą, palikau ant kelio, pridariau tu patikėk...tai „(duomenys neskelbtini)“ parvežė“, po to kalba apie ,,(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 20 d. naktį (duomenys neskelbtini) mieste, skirtingose vietose prie V. V. automobilio ,,Mercedes“ du kartus buvo privažiavę policijos pareigūnai: pirmą kartą 1 val. 33 min. – 1 val. 40 minučių G. S. ir E. A. ekipažas Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir 1 val. 59 min. – 02 val. 02 min – E. T. ir M. L. ekipažas Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šie duomenys patvirtinti tiek kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, tiek ir liudytojų M. L., G. S. ir E. A. bei D. S. ir R. T. parodymais. Po to, kai automobilį sustabdė E. T. ir M. L. ekipažas, V. V. automobilis buvo paliktas aikštelėje, o V. V. vėliau pareigūnų D. S. ir R. T. automobiliu buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini) kaimą.

E. T. pateiktame kaltinime pagal BK 228 straipsnį, šalia kitų jam inkriminuotų veiksmų nurodoma, jog jis tyčia netikrino V. V. blaivumo bei šio pažeidimo neužfiksavo, leido V. V. toliau dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį „Mercedes Benz GL 320” šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl aplinkybės, jog po to, kai V. V. buvo sustabdytas E. T. ir M. L. ir po to jam buvo leista vairuoti bei automobilį pastatyti netoliese esančioje aikštelėje – ginčo byloje nėra. To kaltinamasis neginčija, šią aplinkybę patvirtina tiek E. T. kolega M. L., tiek ir pats V. V., taip pat, nors ir netiesiogiai – liudytojas E. P.. Esminis ginčas yra dėl to, ar V. V. aptariamu sustabdymo momentu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaip nustatyta byloje, 19 minučių iki E. T. sustabdant V. V. vairuojamą automobilį, šis automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 val. 33 min.), prie jo buvo privažiavęs pareigūnų G. S. ir E. A. ekipažas. Tiek G. S., tiek E. A. teisme nurodė, jog V. V. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pažeidimo jie nefiksavo, kadangi nebuvo nustatytas vairavimo faktas. Nors gynyba teigia, jog teismas negali remtis šių asmenų parodymais, nes jie nepatikimi, kadangi duodami tokius parodymus šie liudytojai buvo suinteresuoti patys išvengti atsakomybės dėl to, jog neatliko veiksmų, kuriuos atlikti buvo įpareigoti tų pačių norminių aktų, kuriuos pažeidus kaltinamas E. T., tačiau teismas su tokiais gynybos argumentais sutinka tik iš dalies. Tai, jog G. S. ir E. A., duodami parodymus, jog jų pastebėto ne vietoje stovinčio automobilio vairuotojas yra neblaivus, siekė ne išvengti atsakomybės, o priešingai – jie galimai davė parodymus prieš save, todėl akivaizdu, jog remtis tokiais parodymais nėra teisinio pagrindo. Tačiau V. V. apsvaigimą nuo alkoholio 2018 m. lapkričio 20 d. 1 val. 33 – 40 min. laikotarpiu, patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, o būtent kriminalinės žvalgybos protokolas. Iš kriminalinės žvalgybos metu padaryto vaizdo įrašo matyti, jog V. V. automobilis ,,Mercedes“ pareigūnų G. S. ir E. A. buvo pastebėtas stovintis neleistinoje vietoje, ties įvažiavimu į keliuką, galimai trukdydamas eismui. Būtent pastebėję šį pažeidimą, šie pareigūnai ir sustojo prie automobilio, o jame rado neblaivų vairuotoją. Šioje byloje nepasisakoma dėl pareigūnų G. S. ir E. A. veiksmų teisėtumo (neinformuojant budėtojo apie priėjimą prie sustojusio automobilio, KET pažeidimo nefiksavimo, nesiėmimo veiksmų ištirti automobilio atsiradimo toje vietoje aplinkybių), kadangi tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau minėti kriminalinės žvalgybos duomenys, o būtent pareigūnų G. S. ir E. A. pokalbių įrašai jų automobilyje, patvirtina, jog tuo metu V. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu daryto vaizdo įrašo matyti nekoordinuoti V. V. judesiai, kas, suprantama, dar neįrodo pastarojo apsvaigimo (koordinacija gali būti prarasta ir dėl kitų veiksnių), tačiau tai, jog ši koordinacija prarasta būtent dėl girtumo patvirtina pareigūnų E. A. ir G. S. pokalbis. Privažiavę prie minėto automobilio, pareigūnai tarpusavyje kalbasi, jog automobilyje esantis vairuotojas galimai miega (,,miega gal, užmigo gal“), ir vieno iš jų teiginys, jog eis pažiūrėti ar jis neapsvaigęs (įraše girdėti necenzūrinis žodis frazėje ,,pažiūrėsiu ar nei***sęs“) ir pasakymas, jog ,,forminam“. Aplinkybę, jog vairuotojas buvo apsvaigęs patvirtina ir tai, jog po pokalbio su V. V. automobilį saugioje vietoje pastato ne pats V. V., o pareigūnas E. A.. Vėlesnis pareigūnų pokalbis tarnybiniame automobilyje taip pat patvirtina, jog V. V. už automobilio vairo sėdėjo (miegojo) būdamas apsvaigęs, kadangi pareigūnai kalba, jog negali fiksuoti eismo įvykio, kadangi nenustatytas vairavimo faktas, nors automobilis stovėjo įjungtu varikliu, tačiau jis nevažiavo, o jeigu būtų nustatytas vairavimo faktas, jis būtų užfiksuotas (,,Nelabai gali tu jį dabar formyt, jisai nevažiavo. Nu jis nevažiuoja, užsikūręs stovėjo. Nu užsikūręs stovi bl*t. Aš taip stengiuos…, nu nedarau tokių nesąmonių, jei būtų jis, nu jei važiuotų….“).

Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog V. V. 2018 m. lapkričio 20 d. 1 val. 33–40 min. neabejotinai buvo apsvaigęs ir dėl šio apsvaigimo neturėjo teisės vairuoti automobilio. Tačiau jau po 12 minučių minėtas automobilis stebimas prie klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, kai E. T. 1 val. 52 min. skambina R. T. su prašymu pažiūrėti filmavimo kameras, o 1 val. 53–54 min. laikotarpiu, R. T. pasako, kad automobilyje yra kažkokie asmenys (,,sėdi, durys pradarytos“) ir kad automobilis pradėjo važiuoti. Po 5 minučių nuo R. T. pranešimo E. T. apie pajudėjusį automobilį, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 val. 59 min.). Šie duomenys patvirtina, jog po to, kai G. S. ir E. A. išvyko iš V. V. automobilio pastebėjimo vietos (1 val. 40 min.) V. V. nuvažiavo į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“ (pagal google maps duomenis nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. iki klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ yra 5-6 min. kelio automobiliu), kur jau po 12 min. buvo stebimas R. T., o praėjus 5 minutėms nuo jo pajudėjimo nuo šio klubo buvo sustabdytas E. T. (1 val. 59 min.). Šios nustatytos aplinkybės paneigia V. V. ir E. P. parodymus apie tai, jog V. V. stabdymo metu buvo blaivus, o blogai jautėsi dėl sveikatos būklės, todėl jais remtis nėra pagrindo, juo labiau, kad E. P. parodymai neatitinka ir objektyviai nustatytos automobilio ,,Mercedes“ stabdymo sekos.

Taigi, E. T. teiginį, jog jam nekilo įtarimo dėl V. V. girtumo, nes jis skundėsi pablogėjusia sveikata, paneigia objektyviai nustatytos aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, 19 min. iki E. T. sustabdžius V. V., pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Be to, E. T. turėjo informaciją, jog prie ,, (duomenys neskelbtini)“ klubo stovintį ,,džipą“ galimai vairuos neblaivus vairuotojas, kadangi būtent dėl to jis ir skambino R. T. prašydamas pranešti apie automobilio pajudėjimą iš vietos, t. y. siekė užkardyti daromą teisės pažeidimą. Todėl nėra pagrindo tikėti E. T. iškelta versija, jog jokių V. V. apsvaigimo požymių jis nepastebėjo, juo labiau, kad prieš mažiau kaip 20 minučių G. S. net neabejojo jo girtumu (tačiau pažeidimo nefiksavo tik todėl, kad nematė V. V. vairuojant). Dėl šių aplinkybių E. T. privalėjo patikrinti V. V. girtumą ir neleisti jam toliau dalyvauti eisme, tačiau šių savo pareigų nevykdė.

Taigi nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad E. T., vykdydamas savo pareigas, įtardamas, jog automobilį vairuoja neblaivus asmuo ir turėdamas pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę, įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė, t. y. pažeidė 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus. Taip pat savo elgesiu E. T. pažeidė ir kitus kaltinime nurodytus norminius aktus, o būtent: (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-20 įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gavęs pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visi būtini veiksmai, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją; Lietuvos Respublikos policijos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę; Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019-01-01 galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje 2, 3 ir 5 punktuose numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, būti objektyvus, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

E. T. neabejotinai suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelės žalos, ir to norėjo.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. savo veiksmais panaikino galimybę nustatyti tikrąsias įstatymo pažeidimo aplinkybes ir patraukti kaltą asmenį atsakomybėn bei pasiekti teisingumą. Be to, jau po to, kai buvo pagrįstas įtarimas dėl V. V. neblaivumo, E. T. leido toliau jam dalyvauti eisme, kas kėlė akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei turtui (tame tarpe ir policijos turtui – automobiliui, stovėjusiam netoliese V. V. vairuoto automobilio). Tokiu savo elgesiu padaryta didelė žala ne tik visai policijos sistemai apskritai, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kaip institucijos prestižui bei autoritetui, bet ir valstybei, nes apie visų policijos pareigūnų elgesio atitikimą valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms visuomenė neretai sprendžia pagal atskirų policijos pareigūnų elgesį, E. T. elgesys sumenkino pasitikėjimą policijos pareigūnais.

Nors kaltinamajame akte E. T. inkriminuota ir tai, jog jis nevykdė Lietuvos policijos generalinio įsakymo Nr. 5-V-673 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 28 punkto tuo, kad sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, nepranešė budėtojui tikrinimo vietos, transporto priemonės markės, valstybinių numerių, stabdymo ar tikrinimo priežasties, tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino. Atlikus ekspertizę dėl kriminalinės žvalgybos metu padaryto garso įrašo, nustatyta, kad įrašė yra girdimi galimai pasakytas žodis ,,Č.“. Nors tiek šio įrašo apžiūros protokole, tiek eksperčių surašytoje stenogramoje nurodyta, jog E. T. pasakyti skaičiai neatitinka sustabdyto automobilio numerio, tačiau, ekspertės nurodė, kategoriškos išvados dėl pasakytų skaičių negalės duoti ir atlikusios papildomą tyrimą dėl labai prastos garso kokybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog teisme ištirtų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog E. T. nepranešė budėtojui apie stabdomą automobilį, juo labiau, jog jo pasakytas žodis ,,Č.“ nustatytų aplinkybių kontekste negali reikšti ką nors kitą, nei automobilio sustabdymo vietą (sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje). Kitų patikimų įrodymų, o būtent pranešimų fiksavimo įrašo – teismui nepateikta, be to ikiteisminio tyrimo metu nesavalaikiai imtasi priemonių šiam įrodymui gauti. Taigi, esančios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl konstatuojama, jog E. T. informavo budėtoją apie sustabdytą transporto priemonę, ir nors tai ir nekeičia veikos kvalifikacijos, tačiau iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog E. T. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 28 punkto reikalavimus.

E. T. pateiktame kaltinime nurodoma, jog inkriminuotus veiksmus kaltinamasis atliko siekdamas asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui bei siekdamas neturtinio pobūdžio asmeninės naudos sau ir materialios naudos V. V., nesant kyšininkavimo požymių.

Iš BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, jog atsakomybė pagal šią normą kyla tuomet, kai BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Pagal formuojamą teismų praktiką siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-89/2009).

Taigi, teismų praktikoje nurodyta, jog tiek turtinė, tiek neturtinė asmeninė nauda BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste suprantama ne tik kaip nauda nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau ir kaip nauda su šiuo asmeniu artimais ryšiais susijusiems asmenims.

Kaltinamajame akte asmenine kaltinamojo nauda įvardijama anksčiau buvęs neatlygintinis E. T. naudojimasis V. V. pirtimi ir noras palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje bei noras nuslėpti šio pažįstamo asmens padarytą teisės pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų ne tik apie kaltinamojo ir V. V. draugystę ar partnerystę, tačiau nenustatyta net tai, jog šie asmenys artimai pažinotų vienas kitą. Tokią išvadą daryti nesudaro pagrindo ir byloje nustatytos aplinkybės, jog E. T., kaip ir kiti policijos pareigūnai, dalyvavo šventėje (šventėse), vykusioje (vykusiose) V. V. priklausančioje sodyboje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. O. nurodė, jog jo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 1) nurodyti artimi E. T. santykiai su V. V. grindžiami manymu, jog V. V. buvo pažįstamas su kitais (duomenys neskelbtini) policijos darbuotojais, todėl darė prielaidą, jog jis artimai bendrauja ir su E. T.. Šiame kontekste pažymėtina, jog E. T. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o V. V. – (duomenys neskelbtini) metais, kas leidžia manyti, jog artima draugystė tarp asmenų, kuriuos skiria 16 metų amžiaus skirtumas nors ir yra galima, tačiau mažai tikėtina. Be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad E. T. pats būtų organizavęs kokią nors šventę V. V. pirtyje ir nemokėjęs jam už pirties nuomą. Tai, jog jis dalyvavo kitų kolegų (M. L. bei G. S.) rengiamose šventėse, kuriose galimai nebuvo sumokėta už pirties nuomą leidžia daryti prielaidą, jog šie asmenys galimai gerai pažįsta V. V., tačiau jokiu būdu neįrodo E. T. ryšio su V. V., o juo labiau artimo ir to, jog E. T. neatlygintinai naudojosi V. V. pirtimi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog V. V. oficialiai verčiasi pirties nuoma švenčių organizavimui (apie tai skelbiama ir viešoje internetinėje erdvėje, pvz. svetainėse ,,Booking.com“, ,,Aruodas“ ir pan.), todėl nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais, jog organizuojant kokią nors šventę jos kaltininkas spręsdavo, kur kviesti kolektyvą, organizacinių ir piniginių klausimų šventės svečiai nespręsdavo.

Akivaizdu ir tai, jog jeigu E. T. būtų buvęs artimas V. V. draugas, jis neabejotinai žinotų, kokiu automobiliu jis naudojasi, todėl nebūtų suinteresuotas imtis priemonių sustabdyti šio automobilio, žinodamas, jog greičiausiai jį vairuoja V. V.. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina, jog E. T., turėdamas informacijos apie galimai neblaivų vairuotoją, kreipėsi į kitus kolegas, siekdamas išsiaiškinti, kada šis automobilis pradės važiuoti, t. y. uoliai vykdė savo pareigas. Sustabdęs automobilį, jis, kaip to reikalauja policijos generalinio komisaro įsakymas, pranešė budėtojui apie (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdytą automobilį (tai paneigiančių duomenų byloje nėra). Tai, jog V. V. ir E. T. nesieja joks artimas ryšys įrodo ir V. V. pokalbis su T. A., darytas 2019 m. sausio 3 d., iš kurio matyti, jog V. V. beveik per pusantro mėnesio nuo įvykio tiesiogiai nebendravo su E. T., tačiau T. A. nurodžius, jog jis (T. A.) ,,prašys pirtelės“, pasiūlo pakviesti ir ,,(duomenys neskelbtini)“, teigdamas, jog liko jam skolingas (2 t., 67 b. l.). Iš šio pokalbio yra pagrindas prielaidai, jog už tai, kad nebuvo užfiksuotas V. V. padarytas pažeidimas, pastarasis labiausiai dėkingas D. S. (,,(duomenys neskelbtini)“).

Taigi aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog nenustatyta, kad E. T. jam inkriminuotus veiksmus nefiksuojant V. V. galimai padaryto pažeidimo padarė siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ar naudos artimais ryšiais su juo susijusiam V. V., o ryšiai su kitais asmenimis, kurių naudai galimai veikė E. T. – nefiksuoti ir E. T. neinkriminuoti, todėl ši aplinkybė iš kalinimo šalinama ir E. T. veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 1 dalį.

Taip pat iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog E. T., tęsdamas nusikalstamą veiką į įvykio vietą atvykusiems patruliams D. S. ir R. T. davė neteisėtą nurodymą neblaivų V. V. parvežti į namus, o šie, nežinodami apie jo (E. T.) nusikalstamą sumanymą, neblaivų V. V. parvežė į namus – nes tokia aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nenustatyta, ją pašalinti iš kaltinimo prašė ir prokuroras.

Nors baigiamosiose kalbose prokuroras prašė iš kaltinimo pašalinti ir tai, jog E. T. padėjo V. V. išvengti atsakomybės, numatytos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, jog E. T. inkriminuotos veikos padarymo momentu nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus, tačiau, įvertinus tai, jog vis tik atsakomybė už girto vairavimą buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, iš kaltinimo šalintina nuoroda tik į Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei į Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ar 6 dalį, kadangi V. V. padaryto pažeidimo galimas kvalifikavimas pagal BK ar ANK normas esminės reikšmės sprendžiat E. T. atsakomybės klausimą neturi.

Taip pat iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog E. T. nuslėpė įvykyje dalyvavusį asmenį nuo savo kolegų, kadangi bylos nagrinėjimo metu jokių E. T. veiksmų, kuriais būtų ketinama slėpti ar slepiamas V. V. ar jo būklė – nenustatyta.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai.

E. T. anskčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, registruotas užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijso komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko surašytoje charakteristikoje nurodoma, jog E. T. Vidaus tarnyboje tarnavo nuo 2014 m. vasario 25 d., charakterizuojamas kaip sumanus ir mėgstamas pareigūnas, paslaugus ir visuomet pasiryžęs padėti, gerai atliekantis darbo funckijas, keliantis kvalifikaciją, 3 kartus skatintas bei po vieną kartą baustas tarnybine bei administracine tvarka (2 t., b. l. 145–146).

Skiriant bausmę E. T. atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo iš esmės teigiamą charakteristiką, tai, kad padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, šiuo metu Vidaus reikalų sistemoje nedirba. Įvertinus šias aplinkybes E. T. skiriama prokuroro prašoma bausmės rūšis bauda. Nustatant baudos dydį vertinama padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, padaryta pavienė veika, jog kaltinamasis Vidaus tarnyboje dirbo palyginti neilgą laikotarpį, ilgą laiką po to buvo bedarbis ir pajamų neturėjo, taip pat įvertinsu teismų praktiką šios kategorijos bylose, skiriamos baudos dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos minimaliai ribai. Atsižvelgus į skiriamos baudos dydį, į tai, jog E. T. įsidarbino tik nuo 2020 m. gegužės mėnesio, o prieš tai buvo registruotas darbo biržoje, skiriamos baudos sumokėjimo terminas pratęsiamas iki dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog E. T. nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, skirtinas teisės dirbti policijos sistemoje atėmimas, kurio terminas nustatytas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šio termino vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – prie bylos esančios laikmenos su informacija, gauta atliekant slaptą sekimą (4 laikmenos) – grąžintinos jų lydimuosius dokumentus pasirašiusiai institucijai; laikmena atsiųsta iš Fonoskopinių ekspertizių skyriaus po ekspertizės atlikimo (Nr. 11-1368(20) – paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 200 MGL, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų bauda.

Remiantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, E. T. paskirti teisės dirbti policijos sistemoje atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti, jog baudą E. T. turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą, nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Prie bylos esančias keturias laikmenas su informacija, gauta atliekant slaptą sekimą – grąžinti jų lydimuosius dokumentus pasirašiusiai institucijai, laikmeną atsiųstą iš Fonoskopinių ekspertizių skyriaus po ekspertizės atlikimo (Nr. 11-1368(20) – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė