Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 metų.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. gegužės 16 d.

Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiesiems Juozapui A. K. ir D. I. priteista po 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 17 d., apie 20 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios Vilkaviškio rajone, Šeimenos seniūnijoje, Maldėnų kaime, Maldėnų g. 20, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – R. K. pasakytus jam žodžius, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, matant parduotuvės kieme buvusiems asmenims, atliko įžūlius veiksmus: sudavė kumščiu vieną smūgį R. K. į veidą, pargriovė jį ant žemės, spyrė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tuo padarydamas R. K. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva dešinio smilkinio audiniuose, kaukolės pamato dešinės vidurinės duobės kaulų lūžimu bei kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kairio pusrutulio minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, dėl ko R. K. mirė. Šiais veiksmais nuteistasis A. G. dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. K. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra du medicininės ekspertizės aktai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, rėmėsi to eksperto paaiškinimais, kurio ekspertizės išvada pasunkina A. G. padėtį, ir nepagrįstai sukritikavo eksperto J. M. Paliulio išvadą, kurioje kategoriškai nurodyta, kad, tiriant lavoną, nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusiojo mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, nes histologinio lavono tyrimo metu nebuvo konstatuota galvos smegenų sukrėtimo. Šią išvadą patvirtino ir ekspertas V. Valiukas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad eksperto J. M. Paliulio darbo stažas yra pakankamai didelis, ir, priimdamas nuosprendį, išimtinai vadovavosi jam (A. G. ) nepalankiais eksperto J. Rybalko paaiškinimais, kurie prieštarauja lavono histologinio tyrimo išvadoms.

Nuteistojo A. G. teigimu, nepašalinus minėtų prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti dar vieną ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis. Be to, minėti ekspertai buvo apklausti skirtinguose teismo posėdžiuose. Apklausus ekspertą J. Rybalko, jam (A. G. ) kilo klausimų ekspertui J. M. Paliuliui, tačiau, pažeidžiant teisę į gynybą, teisė užduoti pastarajam klausimus nebuvo suteikta.

Apeliantas neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Tačiau teismas neteisingai vertino jo parodymus ir padarė išvadą, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti be priežasties. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam sugriebus jį už krūtinės ir priekaištaujant, kodėl šis atvažiavo pas jį ir aiškinosi dėl skolos, jis (A. G. ) gindamasis smogė nukentėjusiajam. Apeliantui nesuprantama teismo išvada, kad nusikaltimas buvo įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų. A. G. mano, kad šališkas pirmosios instancijos teismas taip siekė nuteisti jį už nusikaltimą, kurio nepadarė ir paskirti labai griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Be to, apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, jo kraujyje rasta 4,39 promilės etilo alkoholio, išgėręs R. K. būdavo agresyvus, neprognozuojamas.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, kad konfliktas įvyko tamsiu paros metu. Liudytojai negalėjo matyti įvykio, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio, be to, įvykio vieta nebuvo apšviesta. Tačiau teismas, dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių, padarė priešingas išvadas. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad liudytojai parodė matę, kaip nukentėjusysis krito.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nukentėjusiųjų ir liudytojo K. I. parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jie su nužudytuoju yra artimi giminaičiai, be to, šių asmenų parodymai iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Minėti asmenys teigė, kad matė nukentėjusįjį prieš įvykį, pastarasis apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai. Tačiau teismas visiškai netyrė aplinkybės, kada, su kuo ir kur nukentėjusysis vartojo alkoholį prieš įvykį, kurio metu jis buvo mirtinai sumuštas. Be to, teismas netyrė ir tos aplinkybės, kad nukentėjusysis galvos traumą galėjo gauti konflikto su kitais asmenimis metu ar pats susižalojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistasis nurodo, kad teismas šališkai ir subjektyviai vertino liudytojų T. L. ir E. B. parodymus. Šie asmenys teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, verčiami policijos pareigūnų, melavo ir davė nuteistąjį kaltinančius parodymus. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir visas kilusias abejones, priešingai nei to reikalauja nekaltumo prezumpcija, aiškino A. G. nenaudai.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatas ir paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą. Be to, teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos BK 61 straipsniu ir neatsižvelgė, kad jis yra jaunas, vienas išlaiko žmoną, kuri šiuo metu laukiasi vaiko, ir mažametį vaiką, todėl tokios griežtos bausmės paskyrimas pažeis šių asmenų interesus, kurie liks be pragyvenimo šaltinio bei tėviškos globos.

Nuteistasis teigia, kad labai išgyvena dėl minėto įvykio, savo noru nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, jis (A. G. ) šiuo metu gyvena padoriai, serga sunkiomis ligomis, dėl kurių bus per sunku atlikti paskirtą bausmę. Apeliantas pažymi, kad šį nusikaltimą padarė atsitiktinai, ateityje žada nenusikalsti, todėl jam turėtų būti paskirta mažesnė nei atitinkamo straipsnio sankcijos vidurkis bausmė.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas neatsižvelgė, kad jis jau atlygino nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinės žalos, į tai, kad jo paties turtinė padėtis yra bloga, nes vienas išlaiko šeimą, neturi jokio nekilnojamojo turto, o vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo gaunamas darbo užmokestis, kurio dėl paskirtos bausmės taip pat neteks.

Nukentėjusiosios D. I. atstovė advokatė Vilija Jurčikonienė atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios atstovė nurodo, kad apelianto argumentas, jog apkaltinamasis nuosprendis yra subjektyvus, priimtas nevertinant jį teisinančių įrodymų, yra nepagrįstas. Teismo nuosprendis grindžiamas tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma negali būti vertinama A. G. naudai, nes jie yra nenuginčijami, o dauguma jų tiesiogiai pagrindžia apelianto kaltę.

Kaltininko smurtiniai veiksmai prieš R. K. buvo atlikti viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nukentėjusiosios atstovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas buvo subjektyvus vertindamas medicinos ekspertų išvadas, nes šis vertinimas yra teisingas, įtikinantis ir priimtas pašalinus visus prieštaravimus. Teismo posėdžiuose medicinos ekspertai davė papildomus paaiškinimus ir visiškai teisinga, kad teismas rėmėsi tais, kurie yra argumentuoti ir mediciniškai - moksliškai pagrįsti. Mirties priežastis yra apelianto veiksmų pasekmė, kuriuos atlikęs neneigia ir A. G. .

Atsikirtime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nėra jokio pagrindo nepilnamečio liudytojo E. I. parodymus vertinti kritiškai. Nors E. I. buvo R. K. giminaitis, tačiau jis yra mažametis ir melo yda jam dar nesusiformavusi. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino ir liudytojų T. L. . bei E. B. parodymus, nes byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodyti asmenys, verčiami policijos pareigūnų, davė neteisingus parodymus.

Nukentėjusiosios atstovė mano, kad A. G. paskirta teisinga, ne per švelni bausmė, atitinkanti nusikaltimo pasekmes. Apelianto argumentas, kad jis vienas išlaiko žmoną ir mažametį vaiką, yra nepagrįstas. Aplinkybių visuma rodo, kad jis yra didžiausia šeimos bėda, o ne pagrindinis pagalbininkas, nes nuolatinis atsainus požiūris į šeimą apeliantą veda nuotykių paieškų keliais, kurių pasekmė - labai sunkus nusikaltimas.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodyta, kad A. G. serga sunkiomis ligomis, nes teismui nebuvo pateiktos išvados apie netektą darbingumo lygį. Atstovės nuomone, apelianto sutuoktinės nėštumas po nusikaltimo padarymo turėtų būti vertinamas kaip dar vienas bandymas siekti švelnesnės bausmės paskyrimo. Be to, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas sušvelninti paskirtą bausmę.

Atsikirtime į apeliacinį skundą pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių. Priteistos neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant į nusikaltimo pasekmes bei į pačių nukentėjusiųjų sveikatos pablogėjimą po artimo žmogaus - sūnaus ir brolio - netekties, yra ne per didelės ir visiškai pagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios D. I. atstovė ir prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo parodymų, pastarasis neneigia, kad tarp jo bei R. K. prie parduotuvės įvyko konfliktas, kurio metu jis (A. G. ) sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis bei spyrė koja (b. l. 119-122, t. 4). Tačiau nuteistasis teigia manantis, kad nuo jo sužalojimų nukentėjusysis mirti negalėjo ir kelia versiją, kad nukentėjusiajam galvos traumą galėjo padaryti kiti asmenys ar jis pats susižalojo, būdamas neblaivus. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Specialisto išvados Nr. KM 58/07 (01) dalyje, kuri nėra nuginčyta pirmosios instancijos teismo, nurodyta, kad R. K. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku riboto paviršiaus ir kontakto vietoje kampus ar nelygumus turinčiu ar riboto labai mažo paviršiaus daiktu (-ais). Šie sužalojimai pagal jų lokalizaciją galvoje ir pobūdį nebūdingi griuvimui ar atsimušimui į žalojančius daiktus (b. l. 107-118, t. 1). Kartu prieš konfliktą su nukentėjusiuoju buvę liudytojai L. R. , E. R. bei M. L. parodė, kad jiems prie parduotuvės vartojant alkoholį, niekas nekonfliktavo, R. K. sumuštas nebuvo (b. l. 58-59, t. 5). Įvykio vakarą parduotuvėje dirbusi liudytoja D. S. taip pat patvirtino, kad R. K. , atėjęs į parduotuvę pirkti butelio vyno, sumuštas nebuvo (b. l. 57, t. 5). Nors liudytojai L. R. bei M. L. parodė, kad R. K. prieš konfliktą su A. G. , jiems visiems prie parduotuvės vartojant alkoholį, buvo parkritęs, tačiau jie patvirtino, kad nukentėjusysis pats atsistojo, jis nieko nesusižalojo. Be to, šie liudytojai neparodė, kad nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į kokį nors riboto paviršiaus ar kampus bei nelygumus turintį daiktą.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, tai yra, nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo galvos sumušimas, kurį savo neteisėtais veiksmais padarė nuteistasis A. G. , todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymas, o ne kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi jam nepalankesniu ekspertizės aktu ir nesirėmė eksperto J. M. Paliulio išvada, tačiau ir šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai nesivadovavo ekspertizės akto Nr. KM 58/07 (01) dalimi, kurioje nurodyta, kad labiau tikėtina, jog R. K. mirties priežastis buvo vėmimas ir skrandžio turinio aspiracija į plaučius su mirtimi pasibaigusia mechanine asfikcija dėl ūmios alkoholinės intoksikacijos (b. l. 121-122, t. 5). Iš teisės medicinos eksperto J. Rybalko, dalyvavusio atliekant komisijinę ekspertizę dėl R. K. mirties priežasties nustatymo (ekspertizės aktas Nr. EKM 67(146)/08(01) paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad tiriant lavono smegenis aptiktos daugybinės kraujosruvos galvos smegenų medžiagoje ir kamiene rodo, kad įvyko galvos smegenų pabrinkimas dėl galvos traumos, kas yra tiesioginė mirties priežastis. Galvos smegenų pabrinkimas nuo apsinuodijimo alkoholiu taip pat gali vystytis, tačiau jis nebūna tokio laipsnio, kad autopsijos metu matytųsi kraujosruvos galvos smegenų medžiagoje. Mirties priežastis nuo asfiksijos svarstytina tik tada, kai nėra kitų veiksnių, kurie gali sukelti paspringimą, o šiuo atveju tokiu veiksniu yra galvos smegenų trauma. J. Rybalko, remdamasis autopsijos protokole esančiu įrašu apie tai, kad pjūviuose smegenų pilkoji ir baltoji medžiagos skiriamos gerai, pusrutulio srityse ir pailgosiose smegenyse yra daugybinės taškinės kraujosruvos (b. l. 98, t. 1), įtikinamai motyvavo, kad tai yra greitai besivystančio pabrinkimo visoje smegenų masėje, kurį sukėlė smegenų trauma, o ne apsinuodijimas alkoholiu, pasekmė. Nesutikti su minimo ekspertizės akto teiginiais ir su eksperto J. Rybalko paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Ir atvirkščiai, teiginys specialisto išvadoje Nr. KM 58/07 (01) apie tai, kad nors tiksli R. K. mirties priežastis nenustatyta, tačiau labiau tikėtina, jog ją sukėlė ūmi alkoholinė intoksikacija, nelaikytinas pagrįstu, nes jį pagrindžiantys motyvai, kuriais neigiamas kraujosruvų galvos smegenyse ir kamiene buvimas, prieštarauja autopsijos metu betarpiškai nustatytiems duomenims.

Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje pateiktus ekspertizės aktus, apklausė tyrimus atlikusius ekspertus J. M. Paliulį, V. Valiuką bei J. Rybalko bei pašalino minėtuose aktuose esančius prieštaravimus. Nustatydamas R. K. mirties priežastį, teismas pagrįstai rėmėsi ta ekspertizės akto išvada, kuri yra pagrįsta, aiški ir išsami, tai yra, ekspertizės aktu Nr. EKM 67(146)/08 (01). Vien tik didesnis eksperto, atlikusio ekspertizę, ekspertinio darbo stažas nėra pagrindas remtis jo surašytu ekspertizės aktu.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teisės į gynybą pažeidimo, nesuteikiant galimybės užduoti klausimus ekspertui J. M. Paliuliui po to, kai prieš tai buvusiame teismo posėdyje buvo paklaustas ekspertas J. Rybalko. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausus ekspertą J. M. Paliulį, nuteistojo gynėja advokatė A. Ručienė išreiškė prašymą į kitą teismo posėdį kviesti ne tik pakartotinę ekspertizę atlikusį ekspertą, bet ir ekspertą J. M. Paliulį. Šį prašymą gynėja motyvavo tuo, kad atliktos ekspertizės yra prieštaringos (b. l. 33, t. 5).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 285 straipsnį, ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Vadovaujantis šiuo straipsniu, ekspertas J. M. Paliulis paaiškinimus dėl savo surašytos ekspertizės pateikė 2008 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje. Kitame teismo posėdyje buvo nutarta apklausti pakartotinę ekspertizę atlikusį ekspertą J. Rybalko, o advokatės A. Ručienės prašymą teismas pagrįstai atmetė, motyvuodamas, kad vėl kviesti ekspertą J. M. Paliulį nėra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu pažymėdamas, kad klausimą, ar byloje esantys ekspertizės aktai yra prieštaringi, sprendžia teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. kovo 12 d. teismo posėdyje apklausus ekspertą J. Rybalko, nei nuteistasis, nei jo gynėja prieš baigiant įrodymų tyrimą neišreiškė noro dar kartą apklausti ekspertą J. M. Paliulį dėl jiems iškilusių klausimų (b. l. 88, t. 5).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. nukentėjusįjį R. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, kurios pasireiškė neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo sumušimu be priežasties, panaudojant menkavertę dingstį - R. K. pasakytus žodžius, elementarių moralės ir elgesio normų paniekinimu (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punktas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam atvykus prie parduotuvės, R. K. jam nekėlė jokios grėsmės, o tik paklausė, kodėl A. G. atvažiavo į jo namus aiškintis dėl 10 Lt skolos. Po šių jo pasakytų žodžių, A. G. sudavė R. K. smūgius rankomis bei kojomis. Įvykio vietoje buvę liudytojai T. L. , L. R. ir M. L. taip pat nieko neparodė apie A. G. kilusią grėsmę, nuo kurios šis turėjo gintis, suduodamas R. K. smūgius (b. l. 58-59, 76-77, t. 5). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje Nr. T-A 5358/06(02) nustatyta, kad R. K. kraujyje rasta 4,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 98, t. 1). Tai gerokai daugiau negu 2,51 promilės riba, nuo kurios konstatuojamas sunkaus laipsnio girtumas. Esant tokiai nukentėjusiojo būsenai, kelti realios grėsmės nuteistajam jis negalėjo, todėl nuteistojo argumentai apie būtinybę gintis ir apie tariamą R. K. agresiją konflikto metu atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybę, kad net ir išgėręs R. K. nebuvo agresyvus paneigia ir nukentėjusiojo J. A. K. (b. l. 123, t. 4), liudytojos B. P. (b. l. 29-30, t. 5) parodymai.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant liudytojų E. B. bei T. L. parodymus.

Kartu su A. G. į įvykio vietą atvykę minėti asmenys teisiamojo posėdžio metu davė A. G. palankesnius parodymus ir nurodė matę kitokias konflikto aplinkybes nei parodė ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas analizavo visus liudytojų T. L. bei E. B. duotus parodymus. Šalindamas šiuose parodymuose esančius prieštaravimus, teismas išsamiai bei motyvuotai sukritikavo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (b. l. 119-120, t. 5) ir pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur minėti liudytojai parodė, kad A. G. sudavė R. K. skundžiamame nuosprendyje nustatytus smūgius. Taigi, vertinant šališkumo principą subjektyviuoju bei objektyviuoju aspektu nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismo narių išankstinės nuomonės ar nusistatymo dėl proceso dalyvių nenustatyta, o proceso veiksmų atlikimo ar bendravimo su proceso dalyviais būdas, kiti teismo veiksmai, nesudarė teismo išankstinio palankumo ar nepalankumo vienai iš proceso šalių bei suinteresuotumo atitinkamai išspręsti bylą įspūdžio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005; 2K-202/2005, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei juos suvokia nuteistasis, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl nukentėjusiųjų bei liudytojo K. I. parodymų nepatikimumo. Apeliantas šių asmenų parodymus laiko nepatikimais dėl to, kad šiuos asmenis su nužudytuoju siejo giminystės ryšiai, o be to, jie sakė, jog R. K. namuose prieš įvykį matė dar blaivą, nors lavono tyrimo metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Vien tai, kad šiuos asmenis su nužudytuoju siejo giminystės ryšiai nėra pagrindas nesiremti ir kritiškai vertinti jų parodymus. Jų parodymų nepatikimumo nerodo ir parodymai apie R. K. būseną iki išeinant į parduotuvę. Pardavėja dirbusi liudytoja D. S. parodė, kad į parduotuvę atėjęs pirkti vyno R. K. kalbėjo normaliai, rišliai, atrodė blaivas (b. l. 57, t. 5). Iš liudytojų E. R. ir L. R. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad prieš įvykį, kurio metu buvo sužalotas, R. K. girtavo prie parduotuvės (b. l. 58-59, t. 5). Šie parodymai paaiškina, kodėl R. K. , kurį namuose jo artimieji matė dar blaivą, nužudymo metu buvau sunkaus girtumo laipsnyje. Taigi, nukentėjusiųjų ir liudytojo K. I. parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, be to yra nuoseklūs, ir todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jais remtis.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esant priežastinį ryšį tarp apelianto pavartoto smurto prieš R. K. ir pastarojo mirties. Apeliantas smurtą pavartojo dėl R. K. klausimo jam apie apsilankymą pas jį, kurio metu buvo ir apeliantas, tai yra, dėl visiškai menkavertės dingsties. Toks klausimas negali būti laikomas bent kiek realia priežastimi konfliktui ir smurto panaudojimui (jau aptarta, kad jokių smurto veiksmų prieš apeliantą R. K. nesiėmė), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas R. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Už R. K. nužudymą nuteistajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia, dėl chuliganiškų paskatų. Kaltininko atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis dirba, turi mažametį sūnų. Apeliaciniame skunde nurodyti kaltininko asmeninio pobūdžio argumentai ir skiriant bausmę negali būti svarbesni nei nukentėjusiųjų asmenų interesai. A. G. paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie sveikatos būklę, kliudančią atlikti laisvės atėmimo bausmę atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių sunkią sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų. Atvirkščiai, iš charakteristikos matyti, kad jis nuo 2006 m. gegužės mėnesio dirbo betonuotoju, o tai leidžia teigti, kad jo sveikatos būklė nėra bloga ir nesuderinama su laisvės atėmimo bausme (b. l. 15, t. 3).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. A. K. klausimą ir, sumažinęs prašomos neturtinės žalos dydį, jam priteisė 100 000 Lt. J. A. K. dėl padaryto nusikaltimo neteko sūnaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis su nužudytuoju gyveno kartu, jo nužudymas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad dėl sūnaus netekties jis tapo neįgalus, prarado 45% darbingumo (teismui pateiktas susipažinti neįgaliojo pažymėjimas Nr. 002867 (b. l. 123, t. 4)), tapo labai jautrus, jį ištiko mikroinfarktas, buvo nustatytas mikroinsultas, grėsė infarktas (b. l. 123, t. 4). Jo teiginius iš dalies patvirtina UAB „Vilkaviškio šeimos klinika“ pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiojo sveikata pradėjo blogėti po sūnaus žūties (b. l. 112, t. 4). Įvertinusi šias aplinkybes ir atsižvelgdama į teismų praktiką panašiose situacijose, kai nužudyto asmens tėvams priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 629/ 2007 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nužudyto asmens motinai priteistas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/ 2007 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nužudyto asmens motinai priteistas 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas), teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusiajam priteistas po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl nemažintinas. Tačiau nukentėjusioji D. I. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jog ir jai dėl jos brolio nužudymo kilo tokios pat sunkios pasekmės kaip ir jos tėvui. Kita vertus, nėra abejonių, kad ir jai brolio nužudymas sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši nukentėjusioji, nors ir gyveno tame pačiame name, tačiau jau turi savo šeimą ir dėl to buvo ne tiek artima su nužudytuoju kaip pastarojo tėvas ir į tai, kad nėra pateikta duomenų apie itin sunkias pasekmes, kaip tai buvo nukentėjusiojo atveju, priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki 50000 Lt. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitiktų teismų praktiką panašioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2006 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-25/2006, kuriuo nukentėjusiajai I. M. , globojančiai nužudytos sesers nepilnametį sūnų, iš nuteistojo A. K. priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. I. , kuri yra R. K. sesuo, po pastarojo mirties viena prižiūri neįgalų tėvą). Priteisto D. I. neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeitimas padarytinas pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautas dokumentas, patvirtinantis, kad valstybė suteikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. I. turėjo 280 Lt išlaidų (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-07-31 pažyma Nr. TP-7-(2.7)-602). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajai D. I. priteistą šimto tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Iš A. G. valstybei priteisti 280 litų proceso išlaidų atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.