Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-540/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsako­vams V. K., L. K., tretieji asmenys T. V., N. V., Kauno rajono savivaldybės administracija, SB „Dubrava“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nustatyta, kad 2010-05-12 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau –Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100512-00013 (toliau-savavališkos statybos aktas) V. K., kuriame konstatuota, kad statytojas pastatė akliną medinę tvorą nuo 1,66 m iki 2 m aukščio aplik visą sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perimetrą. Sklype prie pat tvoros pradėtas statyti 2,5 x 2,5 kv. m. užstatyto ploto galimai ūkio paskirties mūro statinys. Tuo pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 punkto ir 1 priedo 12 punkto reikalavimai ( t. 1, b. l. 31). Vadovaujantis Lietuvos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į savavališkos statybos aktą iš atsakovo V. K. buvo pareikalauta iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 2,00 iki 1,66 m. aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą (t. 1, b. l. 28). 2010 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais Nr. FAK-331 ir Nr. FAK-251 konstatuota, kad pradėtas statyti galimai ūkinis pastatas ir tvora po reikalavimo įvykdymo termino -2010-08-01, nenugriauti (t. 1, b. l. 25-27).

Nuosekliai plėtojamoje Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas.

Siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis.

Iš sodininkų bendrijos „Dubrava“ 2011-01-22 pažymos matyti, kad ginčo tvora pastatyta 2007 m. rugsėjo mėnesį (t. 2, b. l. 11). Byloje apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad K. tvorą pradėjo statyti maždaug 2006 metais ir pasistatė gal per metus laiko ar greičiau (t. 2, b. l. 21). Be to, minėtas liudytojas parodė, kad V. K. pirma pasistatė namą, paskui išliejo pirties fundamentą kampe, 2006 m. atsivežė lentas tvorai.

Taigi, pakankamai tikėtina, kad dėl pastatytos ginčo tvoros statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 2007 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt. Be to, bylos duomenimis, negavęs sutikimo pirties statybai, atsakovas galimai jos vietoje pradėjo ūkio paskirties statinio statybą.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 punkto 1 dalis numatė (originali redakcija), kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Mėgėjiško sodo teritorijoje draudimo statyti tvoras šis įstatymas nenumatė. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (originali redakcija) numatė, kad nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (redakcija, galiojusi nuo 2006-04-16; toliau –Reglamentas) , 1 priedo 2 lentelės 12 punktą bei savavališkos statybos akte nurodytus ginčo tvoros duomenis, ši tvora priskiriama II –os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuri ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45?) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau – kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%; 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas (Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastabos). Remiantis Reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, ginčo tvoros statybai buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas bei raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Pagal to paties Reglamento 1 priedo 1 lentelę bei jos pastabas, atsakovo sklypo pietinėje pusėje statomo galimai ūkio paskirties pastato, kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, ir kuriam neprivalomas statinio projektas (Reglamento 12.3.1 p.) atstumas iki kaimyninio sklypo ribos galėjo būti 1 m, ir šio atstumo mažinti negalima, bet jau minėto Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 punkto 1 dalis numatė, kad statant statinius mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyninių sodo sklypų savininkų sutikimas.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, aklina medinių lentų nuo 1,66 m iki 2 m aukščio aplink visą sodo sklypo perimetrą tvora ir prie pat jos pradėtas statyti 2,5 x2,5 kv. m. užstatyto ploto galimai ūkio paskirties mūro statinys, buvo pastatyti tuo metu jų statytojui priklausančiame žemės sklype, bet neturint raštiško supaprastinto statinio projekto bei raštiško valstybės tarnautojo pritarimo ir gretimų sklypų savininkų sutikimų, todėl priskirtini savavališkai statybai (Statybos įstatymo 2 str. 71 d., nuo 2006-10-01 galiojusi redakcija).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus tiek neteisėtos statybos nustatymo metu, tiek ir jos šalinimo metu, kolegijos nuomone, iš esmės pagrįstai sprendė, kad ginčo tvora ir prie jos pradėtas statyti mūrinis pastatas yra savavališka statyba.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, kurio 7 dalyje numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus. Šis teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neteisėtai pastatytos tvoros nugriovimas yra vienintelė pagrįsta neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonė. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, L. K., įgijusi žemės sklypą su statiniais SB „Dubrava“ nuosavybėn (t. 1, b. l. 24), iš ankstesnio savininko V. K. perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir statinių statybą vykdžiusio asmens V. K. teisės į pastatytų statinių įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių šalinimą (CK 4.48 str.). Apeliaciniame skunde nurodydama, kad ūkinis pastatas buvo nugriautas 2011 metais, o likusi mūrinė siena yra tapusi tvoros fragmentu, apeliantė iš dalies pati pripažįsta, jog reikalavimo pašalinti savavališkai pradėtą statyti mūrinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę nėra tinkamai įvykdžiusi, be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2012-07-27 žemės sklypo plano duomenys (t. 2, b. l. 110), tačiau jai nereikalaujant panaikinti ar pakeisti sprendimą dalyje dėl prie tvoros pradėto statyti mūrinio pastato pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo, teisėjų kolegija dėl šios savavališkos statybos padarinių šalinimo plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė), siekdama įteisinti tvorą, kreipėsi į UAB „Archimatas“, kuri paruošė supaprastintą projektą inžinerinio statinio –tvoros įteisinimui (t. 1, b. l. 55-60) 2011-01-20 ji kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių su prašymu pritarti statinio projektui (t. 1, b. l. 54); 2011-01-22 gavo Sodininkų bendrijos „Dubrava“ pirmininko M. S. sutikimą dėl pastatytos tvoros ( t. 2, b. l. 11); kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl žemės sklypo plano suderinimo (t. 1, b. l. 82), tarp sklypų Serbentų g. Nr. 16 ir Nr. 18, (duomenys neskelbtini). Medinių lentų tvorą pakeitė metalinio vielos tinklo tvora, vielos tinklą pritvirtinant prie medinių stulpų (t. 1, b. l. 140-141); 2012-03-29, veikdama per įgaliotą asmenį gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimą, kad nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją ir gavusi statybos leidimą, vadovaujantis įstatymais ir norminiais aktais valstybinės žemės sklype statytų/įteisintų tvorą ir fekalinės kanalizacijos šulinius SB „Dubrava“ , Serbentų g. (t. 2, b. l. 63); kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl savavališkos statybos išaiškinimo, kuri 2012-05-03 rašte Nr. (15.2)-2D-6570 nurodė, kad dėl neatliktų sklypo geodezinių matavimų ir nesant dokumentų, patvirtinančių tikslias sklypo ribas, tvoros statybai privaloma gauti sutikimus, vadovaujantis tame rašte nurodytomis teisės aktų nuostatomis (t. 2, b. l. 64); 2012-07-27 UAB „Geomatininkų grupė“ parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (t. 2, b. l. 110). Nors trečiasis asmuo T. V. ir teigia, kad tvora pažeidžia jų sklypo ribą (t. 2, b. l. 41), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tiek atsakovės L. K., tiek ir gretimi sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 19-24). Duomenų, kad tvoros statyba toje vietoje būtų apskritai negalima, nėra. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji yra pradėjusi savavališkos statybos įteisinimo procedūras, tačiau tvoros įteisinimas užsitęsė nesant dokumentų, patvirtinančių tikslias sklypo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas atsakovei galimybės įteisinti savavališką tvoros statybą nurodė, kad jis neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises. Tačiau kaip teisingai nurodo apeliantė, tiek Statybos įstatymo (aktuali redakcija) 23 straipsnio 25 dalis, tiek Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (patvirtinto 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, aktuali redakcija; 2 lentelės 3.1 p., šio reglamento 14 p.) ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (patvirtinto 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, aktuali redakcija; 11 priedo 1.2.2 p.) nuostatos numato atvejus, kada nereikia gauti rašytinio gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bei teisines bylos aplinkybes mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atėmė atsakovei galimybę ir teisę įteisinti savavališką statybą, todėl sprendimas keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmetė, tačiau jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 900 Lt (t. 2, b. l. 10) už advokato teisinę pagalbą nepriteisė. Apelianto V. K. reikalavimas priteisti iš ieškovės 900 Lt už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors atsakovus V. K. ir L. K. byloje atstovavo tą pati advokatė, tačiau atsakovo vardu ji surašė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovus teismo posėdžiuose, o įvertinus bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, užimtumą ruošiant atsiliepimą į ieškinį bei atstovaujant jį teismo posėdžiuose, atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra aiškiai per didelės (Rekomendacijų 2 d., 8. 2 ir 8.18 p.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintą ieškinį ieškovė reiškė dviem atsakovams, ir vieno iš jų atžvilgiu teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies patenkino apeliacinį skundą, proporcingai mažintinos iš atsakovės L. K. priteistos bylinėjimosi išlaidos (143:2 - ¼ šių išl.=53,63 Lt; 73,37:2- ¼ šių išl.=27,50 Lt) (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (¼), todėl iš ieškovės atsakovei proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistinas 35,75 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.) (t. 2, b. l. 140) ir 150,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, iš viso – 185,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1, 3 d. 93 str. 1 d.) (t. 3, b. l. 29).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir jo patikslinimą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-06-07 reikalavimo Nr. RE-100 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) dalį, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - pašalinti savavališkai prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją (kodas 288600210) pašalinti savavališkai prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. K..

Leisti atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nustatyta tvarka atlikti statybos įteisinimo darbus pastatytai tvorai žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo leidimo, įpareigoti atsakovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius, skaičiuotino nuo trijų mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - pašalinti savavališkai pastatytą nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją (kodas 288600210) pašalinti savavališkai pastatytą nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. K.

Ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j.a.k. 288600210, atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a.k. 288600210, atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 185,75 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,63 Lt (penkiasdešimt tris litus, 63 ct) žyminio mokesčio bei 27,50 Lt (dešimt septynis litus, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.