- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2-106-540/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02177-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Atsakovas
- N. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- T. V., N. V., SB „Dubrava“, Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei, atsakovų N. K. ir L. K. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, tretiesiems asmenims T. V., N. V., trečiojo asmens SB „Dubrava“ atstovui M. S. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams N. K., L. K. su trečiaisias asmenimis T. V., N. V., Kauno rajono savivaldybės administracija, SB “Dubrava“, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškiniu ir jo patikslinimu prašo įpareigoti atsakovus V. K. ir L. K. solidariai per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-06-07 reikalavimą Nr. RE-100 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją (kodas 288600210) pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.
Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį grindė tuo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir jo metu buvo nustatyta, kad V. K. sodo sklype savavališkai vykdo statybos darbus, t. y. pastatė akliną medinių lentų tvorą, kurios aukštis nuo 1,66 m iki 2 m, aplink visą sodo sklypo perimetrą ir sklype prie pat tvoros pradėtas statyti 2,5 m ilgio x 2,5 m pločio kv.m. užstatyto ploto galimai ūkio paskirties mūro statinys. Tai nustačius, 2010-05-12 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100512-00013. Surašant savavalinės statybos aktą nustatyta statinio rūšis, t.y. nauja statyba, statinio kategorija, t.y. tvora, II grupės nesudėtingas statinys. Tuo metu galiojanti statybos techninio reglamento STR 1.01.07 2002m. „Nesudėtingi ( tarp jų laikini) statiniai“ redakcija numatė, šios redakcijos 6.2p. buvo apibrėžta nesudėtingo statinio sąvoka. Taip pat šio reglamento 1 priedo 2 lentelės 12p. reglamentuota, kad tvora yra laikytina inžineriniu statiniu. Pagal šio STR 2 lentelės 12p. nuostatas ši tvora pagal savo aukštį iki 1,8 m priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, o nuo 1,8 m iki 2 m aukščio priskirtina II grupės nesudėtingiems statiniams. Ginčo atveju aklina tvora vietomis yra nuo 1,66 m aukščio iki 2 m aukščio, o pagal minėto reglamento 1 priedo 2 lentelėje pateiktas pastabas statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį tvoros atžvilgiu nuolydį, tvoros aukštis skaičiuojant jį cokolyje atraminės vinutės viršutinę dalį skaičiuojamas, matuojamas nuo aukštesnio žemės paviršiaus, todėl nagrinėjamu atveju aklina tvora aukščiausiame žemės paviršiaus taške yra apie 1,66 m aukščio. Pagal minėto reglamento 1 priedo 2 lentelės 12p. ginčo aklina tvora turi būti priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau vadovaujantis šio reglamento 1 priedo 1 ir 2 lentelėje pateiktose bendrose pastabose, kur nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Šiose bendrose pastabose buvo numatyti reikalavimai turėti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, jei statytojas stato tvorą, kurio kiaurymių plotas yra nurodytas didesnis negu numatytose pastabose. Minėto reglamento 12.4.2p. ir 12.43p. tvoros statybai ginčo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso L. K., buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, žemės sklypo savininkės raštiškas sutikimas ir gretimų sklypų savininkų sutikimas. Ūkinis pastatas, kaip konstatuota savavalinės statybos akte, buvo pradėtas statyti prie pat tvoros, žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius kadastrinius matavimus, pagal minėto reglamento „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės nuostatas pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų, kurių plotas yra iki 50m² ploto, aukštis iki 5 m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Jeigu yra I grupės nesudėtingas statinys statomas statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, yra taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Šiuo atveju statytojas V. K. šiems statiniams turėjo turėti reglamento nustatyta tvarka supaprastinto statinio projektą bei raštišką valstybės tarnautojo pritarimą, žemės sklypo savininkės raštišką sutikimą ir gretimų sklypų savininkų sutikimus. Šių dokumentų atsakovas nepateikė, tuo pažeidė LR statybos įstatymo 3p. ir 12p. straipsnio reikalavimus ir mano minėto reglamento „Nesudėtingi statiniai“ STR 1.01.07 2002 m. 12.4.2p. ir 12.43p. nuostatus. Kaip numato Statybos įstatymo 28str. 2d. 1p. nuostatos, po to, kai yra surašytas savavalinės statybos aktas, yra surašomas reikalavimas, kuriuo pareikalaujama iš statytojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje yra pateiktas ieškovo pareigūnų surašytas 2010-06-07 reikalavimas Nr. RE-100, kuriuo nustatyta, kad atsižvelgiant į 2010-05-12 savavališkos statybos aktą, yra reikalaujama iki 2010-08-01 savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną tvorą, kurios aukštis nuo 1,66 m iki 2 m ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą. Šiame reikalavime buvo nurodyta, kad jeigu iki nustatyto termino šio reikalavimo V. K. neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip numatyta statybos įstatymo 28str. 3d., turi pareigą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Tiek savavalinės statybos aktas, tiek reikalavimas registruotu paštu buvo išsiųsti V. K. deklaruotu adresu, šie dokumentai yra įteikti, juos priėmė L. K.. Reikalavime buvo nurodyta galimybė, kad reikalavimas gali būti skundžiamas LR ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau reikalavimas, kuriuo buvo reikalaujama iki nurodyto termino pašalinti savavalinės statybos padarinius, šiai dienai nenuginčytas ir galiojantis. Po reikalavimo įvykdymo termino, t.y. po 2010-08-01 kitą dieną buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas 2010-08-03 patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-251, kuriame konstatuota, kad savavališkai pastatyta ginčo tvora nenugriauta. Pakartotinai 2010-08-13 buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas 2010-08-16 patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-331, kuriame nustatyta, kad savavališkai pradėtas statyti ūkio paskirties pastatas taip pat nenugriautas. Žemės sklype yra tik preliminarūs kadastriniai matavimai. Tol, kol žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, nėra nustatyti riboženkliai ir tokiu atveju statybos darbai neturėjo būti vykdomi. Statytojas statytojo teises galėjo įgyvendinti tik tuo atveju, kai jis turėjo tam tikras daiktines teises į žemės sklypą, t.y. buvo žemės sklypo savininkas, teisėtas valdytojas. Statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ nuostatos numatė, kad tuo metu, kai statytojas stato statinį jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype nesudėtingą statinį I grupės, šis statinys yra prilygintinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir tokiu atveju yra numatyti reikalavimai, kad tokiu atveju reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas šiam projektui ir žemės savininkės raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo statoma aklina tvora ir buvo neišlaikyti tuo metu galiojančio statybos reglamento „Nesudėtingi statiniai“ po lentelėmis esančiose bendrose pastabose buvo numatyti atitinkami reikalavimai, t.y. kiaurymių plotas atitinkamai kokios apimties, dydžio turėjo būti, kad tvorą būtų galima statyti be rašytinių gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo. Kadangi tvora buvo statoma aklina, tuomet buvo reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kurių nebuvo gauta. Inspekcija, nustačiusi savavalinės statybos faktą ir surašiusi savavalinės statybos reikalavimą, kuris nebuvo iki nurodyto termino įvykdytas, kaip yra numatyta CK 4.13p. ir statybos įstatymo 28str. 6d., kreipėsi į teismą su prašymu, kad įpareigotų atsakovus V. K. ir L. K. per 3mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti inspekcijos 2010-06-07 reikalavimą Nr. RE-100.
Atsakovų V. K. ir L. K. atstovė advokatė I. Kurauskienė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir į jį atsikirto tuo, kad apie 2007m. V. K. apsitvėrė savo žemės sklypą tvora. Jis neturėjo tvoros supaprastinto projekto, nes nežinojo, kad jo reikia. Tvora buvo pastatyta medinė, tačiau atsakovo nuomone, tvora nėra aklina. 2009-07-21 savo žemės sklypą ir sodo namelį V. K. padovanojo savo dukrai L. K.. Kad V. K. yra sodo sklypą aptvėręs tvora, L. K. buvo žinoma, tik ji nesidomėjo ar V. K. turėjo tam reikalingus statybos dokumentus. Atsakovų nuomone, savavalinės statybos aktas ir visi kiti iš eilės einantys dokumentai, taipogi reikalavimas pašalinti savavalinės statybos padarinius, turėjo būti surašytas L. K., o ne V. K.. Nors savavalinės statybos akte yra įrašytas ūkinis pastatas, tačiau jokio ūkinio pastato sklype nėra, o vienam žemės sklypo kampe yra pastatyta ne medinė tvora, o tvoros fragmentas iš plytų. Taip nusprendė daryti V. K. todėl, kad toje vietoje sklypas ribojasi su T. V. sklypu, T. V. ūkinio pastato stogo nuolydis išeina į V. K. sklypo teritoriją ir nuo stogo nuolat bėga vanduo, medinė tvora buvo ne kartą sugadinta, todėl šitoje vietoje pastatytas tvoros fragmentas iš mūro. Be to šiuo metu tvora yra iš dalies pakeista, vienoje vietoje vietoj medinės tvoros, ji pakeista vielinio tinklo tvora. Įstatymas numato du būdus, kaip gali būti pašalinti savavalinės statybos padariniai: 1. nugriauti savavališkai pastatytą statinį; 2. leisti įteisinti, t.y. įpareigoti statytoją paruošti atitinkamą dokumentaciją ir įteisinti savavalinę statybą. L. K. yra kreipųsis į atitinkamas savivaldybės institucijas tikslu įteisinti savavalinę statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ji negavo nei vieno atsakymo, kad tokia statyba negalima ir kad ji neturi teisės įteisinti savavalinę statybą. Byloje yra pateiktas 2011-02-10 Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus atsakymas, kuriame į L. K. prašymą pritarti statinio projektui, buvo nustatytos dvi pastabos: kad nebuvo išlaikyti tvoros ažūriškumo rodikliai ir kad iki šiol yra nežinomos žemės sklypo ribos, tačiau vėliau buvo padarytas prierašas, kad tik nepateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti statybos sklypo kadastriniai matavimai. Nėra nustatyta žemės sklypo riba tarp L. K. ir T. V., todėl negalima teigti, kad tvora buvo pastatyta ant ribos. Byloje pateiktas žemės sklypo projektas, kad buvo atlikti pirmi žingsniai, atlikti matavimai, tačiau nesuderintas ribų aktas dėl to yra nesutarimas ir neįmanoma žemės sklypo ribų įregistruoti kadastre, tačiau jis yra sprendžiamas. Mano, kad L. K. pradėjus statybos įteisinimo procedūrą, tai užbaigti jai turėtų būti leista.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo N.V. savo nuomonės dėl patikslinto ieškinio nepareiškė ir paaiškino, kad jis nežino nei kur tas sodas yra, nei kur yra ta tvora. N. V. supratimo, jo brolis B. V. dar prieš savo mirtį tą sodą buvo pardavęs. Tas žmogus, kuris neva pirko sodą iš brolio, vieną kartą buvo nusivežęs N. V. į sodą, parodė namelį ir tuo viskas pasibaigė. Jokios sodo pirkimo-pardavimo sutarties N. V. neturi.
Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl byla nagrinėta Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, kad jie prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. ( 1t. b.l. 105-106, 2t. b.l. 75-76)
Trečiasis asmuo T. V. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, atsiliepimo į ieškinį bei jo patikslinimą nepateikė, byla nagrinėta T. V. nedalyvaujant.
Trečiojo asmens SB “Dubrava“ atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, atsiliepimo nepateikė, byla nagrinėta SB „Dubrava“ atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, atsiliepimo nepateikė, byla nagrinėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir jo patikslinimas įrodytas ir tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad 2010-05-12 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-100512-00013
patvirtinama, kad V. K. savavališkai pastatė akliną medinių lentų tvorą, nuo 1,66 m iki 2 m. aukščio aplink visą sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perimetrą. Sklype prie pat tvoros pradėtas statyti (2,5x2,5) kv.m. užstatyto ploto galimai ūkio paskirties mūro statinys, t.y. neturėdamas supaprastinto statinio projekto , suderinto su atsakingu su su atsakingu savivaldybės administracijos tarnautoju bei nesant rašytinių gretimų sklypų savininkų sutikimų (1t. b.l. 4). Minėtas aktas 2010-05-15 buvo įteiktas atsakovo dukrai L. K. (1t. b.l. 36). Iš 1993-05-10 sodo sklypo plano matyti, kad sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas V. K. ( 1t. b.l. 62). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,0738 ha. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2009-07-21 priklauso L. K. (1t. b.l. 24). Iš 2010-06-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimo, adresuoto V. K., matyti, kad atsižvelgiant į 2010-05-12 savavališkos statybos aktą buvo reikalaujama iki 2010-08-01 savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 2 m. iki 1,66 m. aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą bei informuojama, kad V. K. neįvykdžius reikalavimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo vykyti reikalavimą ( 1t. b.l. 28). Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad minėtas reikalavimas buvo įteiktas V. K. dukrai L. K. (1t. b.l. 29). 2010-08-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad tvora nenugriauta (1t. b.l. 26). 2010-08-13 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad pradėtas statyti mūrinis galimai ūkinis pastatas po reikalavimo termimo 2010-08-01 nenugriautas (1t. b. l. 25). 2011-01-20 L. K. prašymas, adresuotas Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriui patvirtina, kad L. K. kreipėsi su prašymu pritarti statinio projektui, siekiant statinį įsiteisinti ( 1t. b.l. 54). Iš UAB Archimatas dokumentų matyti, kad UAB Archimatas statytojai L. K. ruošė supaprastintą projektą inžinerinio statinio –tvoros įteisinimui (1t. b.l. 55-60). 2011-01-22 (duomenys neskelbtini) pirmininko M. S. raštas patvirtina, kad jis neprieštarauja dėl pastatytos tvoros, kuri yra L. K. sklypo teritorijoje ir nurodo, jog tvora pastatyta 2007 m. rugsėjo mėn. (1t. b.l. 67). Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2011-02-10 rašto L. K. matyti, kad nepritarta jos pateiktam statinio projektui, nes nepateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti statybos sklypo kadastriniai matavimai ( 1t. b.l. 98). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo matyti, kad išnagrinėjus M. K. prašymą suderinti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą, parengtą 1993-05-10, nuspręsta prašymą atmesti, nes pagal pateiktą planą negalima nustatyti nekilnojamojo daikto vietos ir ribų LR teritorijoje (1t. b.l. 82). 2012-02-09 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pastatyta metalinio vielos tinklo tvora ir vielos tinklas pritvirtintas prie medinių stulpų (1 t. b.l. 140-141). Iš 2012-03-21 M. K., veikiančios kaip L. K. įgaliotinės, prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo matyti, kad yra kreiptąsi dėl sutikimo L. K. išdavimo įteisinti savavališkai pastatytus statinius (2t. b.l. 12 ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012m. kovo 29d. sutikimas patvirtina, kad minėtas skyrius išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir neprieštarauja, kad L. K., gavusi (duomenys neskelbtini) pirmininko rašytinį sutikimą, nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją ir gavusi statybos leidimą, vadovaujatntis įstatymais ir norminiais aktais valstybinės žemės sklype statytų/įteisintų tvorą ir fekalinės kanalizacijos šulinius (duomenys neskelbtini) (2t. b.l. 63). Iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012m. gegužės 03 d. rašto matyti, kad kadangi L. K. valdomo sklypo geodeziniai matavimai iki šiol nėra atlikti ir nėra dokumentų, patvirtinančių tikslias sklypo ribas, tvoros statybai privaloma gauti sutikimus, vadovaujantis rašte nurodytomis teisės aktų nuostatomis (2t. b.l. 64 )
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-05-12 buvo nustatyta, jog L. K. priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatyta medinių lentų aklina nuo 1.66 iki 2.00 metrų aukščio tvora bei prie pat tvoros pradėtas statyti (2,5x2,5) kv.m. užstatyto ploto galimai ūkio paskirties mūro statinys.
Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 (toliau - Reglamento), galiojusio savavališkos statybos akto surašymo metu, 1 priedo 2 lenteles 12 punkte reglamentuota, kad tvora - laikoma inžineriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus iki 1,8 metro priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metrų priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui. Ginčo atveju tvora vietomis yra nuo 1,66 metrų aukščio iki 2,00 metrų aukščio, o pagal minėto reglamento I priedo 2 lentelei pateiktas pastabas, statant tvoras tarp sklypų, kuriu paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutes viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus, todėl nagrinėjamu atveju tvora aukščiausiame žemės paviršiaus taške yra apie 1,66 metro aukščio. Pagal minėto reglamento I priedo 2 lentelės 12 punktą ginčo aklina tvora turi būti priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Minėto reglamento 1 priedo 1 ir 2 lentelėje pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Reglamento 1 priedo 2 lentelei pateiktuose pastabose nurodyta, jog be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau- kiaurymių plotas), rytinėje (tarp 45° ir I35c) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%, statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135" ir (<)225°) - tvoros tipas nereglamentuojamas. Remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, tvoros statybai ginčo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso L. K., yra reikalingas supaprastintas statinio projektas bei raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir gretimų sklypų savininkų sutikimai. Iš 2012 02 09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto bei prijungtų foto nuotraukų matyti, kad dalis tvoros yra pakeista metaliniu vielos tinklu ir jos aukštis yra 1,66 m. Kita dalis tvoros nėra pakeista ir ji likusi aklina medinė. (1t. b.l. 140-142). P. R. 1 priedo pastabas po 1 lentelę minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų, pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 metrai, mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Analogiška nuostata pateikta Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 punkto 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui, mažesniu atstumu gali būti statomi esam rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų sutikimui. Kadangi atsakovės L. K. žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, todėl nustatyti tiksliai kokiu atstumu ginčo ūkio paskirties mūro pastatas pastatytas nuo gretimų sklypų ribos nėra įmanoma, todėl reikėjo gauti rašytinius kaimyninių sodo sklypų savininkų sutikimus. Tokiu būdu atsakovas V. K. tvoros bei ūkio paskirties pastato statybai neturėjo Reglamente numatyto supaprastinto statinio projekto bei raštiško valstybės tarnautojo pritarimo, gretimų sklypų savininkų sutikimų, todėl pažeidė LR Statybos įstatymo 3str.,12 str. reikalavimus ir reglamento nuostatas.
Iš pateikto žemės sklypo plano bei ieškovės atstovės paaiškinimo matyti, kad dalis tvoros yra pastatyta ant valstybei priklausančios žemės, todėl reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 03 29 sutikimo matyti, kad jie neprieštarauja, kad L. K., gavusi (duomenys neskelbtini) pirmininko rašytinį sutikimą, nustatyta tvarka parengusi projektinę dokumentaciją ir gavusi statybos leidimą, vadovaujantis įstatymais ir norminiais aktais valstybinės žemės sklype statytų/įteisintų tvorą ir fekalinės kanalizacijos šulinius (duomenys neskelbtini). Iš 2011 01 22 (duomenys neskelbtini) pirmininko M. S. rašto matyti, kad jis nepreištarauja dėl L. K. sodo sklype pastatytos tvoros.
Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas V. K. ant ginčo sklypo ribos buvo pradėjęs statyti 2.50 metrų pločio ir 2.50 metrų ilgio ūkio paskirties mūro pastatą. Iš atsakovų atstovės teigimu, ten buvo pradėtas statyti ne ūkinis pastatas, o tai yra mūrinė tvortos dalis. Iš byloje esančių fotonuotraukų (1t. b.l. 33), kad savavališkos statybos akto surašymo dienai tai buvo pradėtas statyti ūkinis pastatas. Pagal minėto reglamento 1 priedo 1 lentelės nuostatas pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų, kurių plotas yra iki 50 kv. m. ploto, o aukštis iki 5 metrų, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Tokio statinio, statomo statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, statybai keliami II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Todėl ginčo pastato statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas, patikrintas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (Reglamento 12.4.2, 12.4.3 p.) Minėto projekto atsakovai taip pat nepateikė.
Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyta nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvora ir prie tvoros pradėtas statyti mūrinis pastatas yra savavališka statyba. Sutinkamai su LR Statybos įstatymo 28 str. 1d. 1p. 1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip nustatyta iš atsakovo V. K. atstovės ir liudytojo A. Č. paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, minėtą tvorą apie 2007 m. pastatė V. K.. Tokiu būdu statytojui V. K. 2010-05-12 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100512-00013.
2010-05-12 savavališkos statybos aktas nėra užginčytas ir yra galiojantis. Iš byloje esančio Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-07 reikalavimo matyti, kad buvo reikalaujama iki 2010-08-01 savo lėšomis V. K. pašalinti savavališkai pastatytą akliną nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą, o iki nustatyto termino neįvykdžius reikalavimo, išaiškinta, kad bus kreipiamąsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą.
Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sodo sklypas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., nuo 2009-07-21 nuosavybės teise priklauso L. K.. Kaip matyti iš atsakovės L. K. atstovės paaiškinimo, atsakovei L. K. buvo žinoma apie perleistame sodo sklype pastatytą tvorą bei pradėtą statyti ūkinį pastatą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė L. K. įgijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) nuosavybėn kartu su pastatyta tvora bei pradėtu statyti ūkiniu pastatu tiesiogiai iš statytojo V. K.. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui nepriklausomai nuo to, kiek kartų tas daiktas perleidžiamas (LR CK 4.9 str. 2 d.). 2. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.(LR CK 4.48 str. 2d.) Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi teisės niekas pažeisti. Įgijusi minėtą turtą iš ankstesnio savininko atsakovė įgijo ir visas teises bei pareigas, susijusias su šiuo turtu. Atsakovė L. K., tapusi minėto turto savininke, iš ankstesnio savininko V. K. perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir statinių statybą vykdžiusio asmens V. K. teises į pastatytų statinių įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas, todėl daroma išvada, kad už savavališkos statybos padarinių pašalinimą yra atsakinga atsakovė L. K.. Kadangi LR Statybos įstatymo 28 str. 2d. yra numatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kaip matyti įstatyme nėra numatyta solidarioji savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakomybė, todėl ieškovės ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu atmestinas.
LR CK 4.103 str. 3 d. numatyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija (įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.), kuri tam tikrais aspektais naujai (lyginant su savavališkos statybos akto surašymo bei reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pateikimo atsakovui V. K. momentu) sureglamentavo savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus. Būtent, šioje aptariamos teisės normos redakcijoje jau yra numatyta galimybė atlikti neteisėtos statybos įteisinimą, numatytos tokio įteisinimo sąlygos, be to, netgi po to, kai savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir yra pareikštas ieškinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numatė galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, būtent, remiantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tai reiškia, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas suteikė teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.).
Byloje sprendžiamas tvoros ir pradėto statyti ūkinio pastato privačiame sodo sklype nugriovimo klausimas. Teritorija, kurioje atlikta savavališka statyba, pagal bylos duomenis, nėra priskiriama prie saugomų teritorijų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė L. K. yra pradėjusi savavališkos statybos įteisinimo procedūras, t.y. ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius. LR Statybos įstatymo 28 str. 7d. 1d. yra numatyta, jog teismas gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. LR Statybos įstatymo 23 str. 1d. 5p. yra numatyta, jog tais atvejais, kai šios dalies 1–4 p. nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, t.y. tuo atveju statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Tokiu būdu teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Tokiu būdu jei atsakovei L. K. ir būtų nustatytas terminas projektinei dokumentacijai paruošti, tačiau jai neturint visų gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, ko teismas negali leisti gauti kaip statybą leidžiančius dokumentus, teismui nėra galimybės taikyti LR Statybos įstatymo 28 str. 7d. 1p. numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, todėl atsakovė L. K. sutinkamai su LR Statybos įstatymo 28 str. 7d. 2p. įpareigotina nugriauti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją pašalinti savavališkai pastatytą medinių lentų akliną nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. LR CPK 83 str., 93 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį ir jo patikslinimą tenkinti pilnai.
Įpareigoti atsakovę L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-06-07 reikalavimą Nr. RE-100 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - pašalinti savavališkai pastatytą nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti inspekciją (kodas 288600210) pašalinti savavališkai pastatytą nuo 1,66 iki 2,00 metrų aukščio tvorą ir prie tvoros pradėtą statyti mūrinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. K..
Ieškinį dėl analogiško reikalavimo atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovės L. K. 143 Lt (šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio bei 73,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.