Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymima, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis M. L. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė - 81 balas, bet artimesnė aukštai nusikalstamo elgesio rizikai (nuo 100 balų), todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Teismas teigiamai vertina nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad PN jam suteikta galimybė dirbti be sargybos ir be palydos, galiojančių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nenustatyta.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 81 balo net 41 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuo prieš tai buvusio vertinimo rizika nusikalsti sumažėjo tik 3 balais, kas irgi nerodo akivaizdžios elgesio pažangos. Pakartotinio nusikaltimo ir smurtinio nusikaltimo rizikos taip pat įvertintos kaip vidutinės. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka: ankstesni teisės ir režimo pažeidimai (nusikaltimai daryti bausmės vykdymo atidėjimo metu), lėšų tvarkymas ir pajamos (dideli finansiniai įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (dauguma nusikaltimų padaryti su bendrininkais), mąstymo ir elgesio problemos (atsakomybės jausmo stoka ir egocentriškas požiūris), nuostatų problemos (polinkis save šiek tiek apginti).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Nuteistasis M. L. atlieka bausmę taip pat ir už sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), būdamas jauno amžiaus anksčiau nuteistas net 7 kartus: už vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, daromi nusikaltimai vis sunkėja, paskutiniai du teistumai už smurtinius nusikaltimus ir tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų buvimą. Vien jau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau tris kartus buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė jo sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni teisės bei režimo pažeidimai. Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertinama ir tai, kad nuteistasis 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus - įžūlų elgesį ir lokalizacijos pažeidimą, ir tai neabejotinai patvirtina, kad akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nėra. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad laisvėje M. L. leisdavo laiką su draugais, gerdavo, pasibaigus pinigams, prasimanydavo būdų, kaip jų gauti, dauguma jo nusikaltimų padaryti grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, pats nuteistasis pripažino, kad yra linkęs pasiduoti neigiamai kitų įtakai. Pasak nuteistojo, alkoholinius gėrimus vartoja nuo 16-17 metų, tačiau alkoholio vartojimo nelaiko didele problema, nors viena iš priežasčių, kuri skatino daryti nusikaltimus, įvardijo bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, su kuriais nevengė vartoti alkoholį. Iš to galima teigti, jog nuteistasis pilnai nesuvokia alkoholio vartojimo įtakos jo elgsenai. Anksčiau nuteistasis greit susierzindavo, kildavo pyktis, tapdavo agresyvus, problemas ne visada sprendžia konstruktyviai ir dabar ieško bent minimalių savo elgesio pateisinimo būdų.

Paties nuteistojo teigimu, kartais jis laisvėje dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Ši nurodoma aplinkybė vertinama kritiškai, nes laisvėje jis nevengė nelegalaus darbo, turi didelių dar neatlygintų finansinių prievolių, todėl toks nuteistojo teiginys dėl jo įsidarbinimo negarantuoja, kad būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins ir disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Kaip nurodęs pats nuteistasis, laisvėje jis gaudavo bedarbio pašalpą, kurios dalį atiduodavo savo motinai. Jam nuolat trūkdavo pinigų, todėl ir darydavo nusikaltimus. Teismas pažymi tai, jog nuteistasis vis dar tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos, nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia bet 12 044,90 Eur, iš kurių 2019 m. balandžio 1 d. nuteistasis buvo atlyginęs 2 720,25 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.

Įvertinama ir tai, kad iš septynių balsavime dalyvavusių Komisijos narių du nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir net penki nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – 10 mėnesių 10 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusį bausmės laiką, teismas sprendžia, kad akivaizdžios M. L. pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, konstatuojama, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir padarė tinkamą išvadą, jog nėra akivaizdžių nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamų pokyčių, kurie leistų manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Todėl Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.