- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-27253-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21613-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- L. J., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva
- Kategorijos
- 3.1.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir V. B. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo; suinteresuotas asmuo byloje – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos L. J. ir V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti pareiškėjoms praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos J.B. mirties, priimti.
2. Pareiškėjos nurodė, kad jų motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, mirė būdama išsituokusi, todėl pareiškėjos yra vienintelės įstatyminės J.B. įpėdinės. Palikėja J. B. mirties momentu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl pareiškėjos manė, kad joms nebuvo poreikio kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos su motina glaudžių santykių nepalaikė, iki pilnametystės gyveno pas tetą T. C., J.B. mirties momentu pareiškėjai L. J. buvo 19 metų, pareiškėjai V. B. – 14 metų. Kaip vėliau sužinojo pareiškėjos, 1999 m. gruodžio 7 d. T. C. kartu su savo seserimis (t. y. kartu ir su palikėja J. B.) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui padavė bendrą prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. C. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vilniuje. Nors prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas dar 1999 m. gruodžio 7 d., nuosavybės teisės nei palikėjai J. B. iki jos mirties, nei kitiems pretendentams atkurtos nebuvo, nėra atkurtos ir iki šiol. Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo metu pareiškėjos buvo nepilnametės ir apie motinos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nežinojo. Pareiškėjos, atsižvelgdamos į tai, kad kitų įstatyminių J.B. įpėdinių, išskyrus pareiškėjas, nėra, J.B. mirties metu jokio paveldėtino turto formaliai nebuvo, dėl ko jos įpėdiniai negalėjo įgyvendinti paveldėjimo teisių, teismo prašo priežastis, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius nurodo, kad jeigu teismas nustatys, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. B. terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad pareiškėjoms būtų atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po jų motinos J.B. mirties, priimti.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. J. ir pareiškėjų atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2001 m. birželio 23 d., todėl paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalis nustatė, jog 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
6. Nustatyta, kad J. B. mirė būdama išsituokusi, turėjo dvi dukras – pareiškėjas L. J. ir V. B. (Gyventojų registro tarnybos pažyma). Po J.B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. birželio 26 d. pažyma patvirtina, kad J. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5000 ha žemės.
7. Pareiškėjos nurodė, jog laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi palikėjos mirties metu buvo jauno mažiaus (atitinkamai 14 ir 19 metų), palikėja registruotino turto neturėjo, todėl pareiškėjos nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat nežinojo, kad J. B. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo; sužinojusios, kad J. B. turi tokią teisę, ėmėsi veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu – rinko dokumentus, sudarė sutartį su advokatu, domėjosi, kur turi būti vedama paveldėjimo byla, nes mirusioji neturėjo jokio turto, jos gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota.
8. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
9. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes (šios nutarties 7 punktas), faktą, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėja J. B. neturi, o suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, sprendžia, jog terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
10. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti pareiškėjoms L. J. ir V. B. praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos J.B. mirties (1964 m. Civilinio kodekso 587-588 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą po J.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę J.B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.