Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-3-311/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-10
Bylos Nr.: II-3-311/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01876-2020-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)

Teisėjas: Rimantas Grigas (pirm.)
Pažeidėjas: G. B.
Pareiškėjas: G. B.
Institucija: Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Panemunės seniūnija
Advokatai: Edvardas Steckis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-3-311/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01876-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.15; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020-09-16 nutarimo Nr. SAVAD-I9-ANR_N-2421-2020, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-09-16 nutarimu Nr. SAVAD-I9-ANR_N-2421-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kai protokolas nesurašomas, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 360 straipsnio 3 dalį įspėjimu už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2020-07-23, 11.00 val., nesiėmė jokių realių veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantys statiniai, tai yra vandens uostas-krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), būtų suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, kas buvo pakartotinai reikalaujama atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., vadovaujantis 2020 m. liepos 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 11 -8- 404 ir 2020-07-23 raštu Nr. 11-2-606, tokiu būdu pažeisdamas Statinio techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka|“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 6 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad 2020-07-23 Kauno miesto savivaldybės administracija raštu pareikalavo UAB (duomenys neskelbtini) iki 2020-08-24 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius statinius, tai yra statinį – vandens uostą (krantinę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-08-20 UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atliko ir toliau atlieka veiksmus/darbus, būtinus minėtiems statiniams eksploatuoti ir pateikė Institucijai prašymą sudaryti sąlygas suremontuoti ir rekonstruoti statinius. 2020-08-31 Institucijos raštu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini)iki 2020-08-24 neįvykdė minėto nurodymo bei pakvietė pareiškėją atvykti protokolo administracinio nusižengimo byloje surašymui. 2020-09-16 pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė paaiškinimus, tą pačią dieną jo atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas, su kuriuo jis nesutinka ir laiko neteisėtu bei nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų.

Nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti krantinė yra statinys, turintis konkrečią paskirtį – hidrotechninis statinys, jo naudojimo priežiūrą atlieka specialus administravimo subjektas – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne savivaldybės administracija. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija net neturėjo jokių prielaidų reikšti reikalavimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių statinių priežiūros, o kartu pareiškėjas pastebi, kad net tose srityse, kur Kauno miesto savivaldybės administracija turi kompetenciją, jos ribos apsiriboja teise pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai įsiskverbė į UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės sritį ir stengiasi ją riboti. Tuo tarpu kompetenciją atlikti statybos valstybinę priežiūrą (įvertinti remonto, rekonstrukcijos darbus) turi tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo numatyta institucija (8 straipsnio 1 dalis).

Pažymima, kad nutarime nurodytas 6 punktas yra blanketinė norma ir nėra nuorodos į konkretų teisės aktą ir konkretaus jo straipsnio, dalies, punkto nuostatos pažeidimą ar netinkamą vykdymą. Todėl Pareiškėjas nuo tokio nutarime nurodyto kaltinimo (tokios teisinės kvalifikacijos) negali tinkamai gintis, kadangi nėra suformuluota, kokios įstatyme nustatytos pareigos jis nevykdė.

Taip pat nurodoma, kad jo pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 360 straipsnio 3 dalies objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių . UAB (duomenys neskelbtini) nekilo pareiga suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinius – vandens uostą (krantinė), sargo namelį, kadangi, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Remiantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Atlikdamas šią priežiūrą statinio techninis prižiūrėtojas stebi statinio būklę, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, imasi priemonių žmonėms apsaugoti (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) organizavo statinių techninę priežiūrą, ėmėsi priemonių, kad pastatas nekeltų grėsmės aplinkiniams, jį užsandarino ir aptvėrė. Pareiškėjas pažymi, jog savo 2020-09-16 paaiškinimuose UAB (duomenys neskelbtini) detaliai nurodė, kad 2020-08-20 raštu Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė duomenis, jog atliko ir toliau atlieka veiksmus/darbus, kurie yra būtini tinkamai eksploatuoti nuosavybės teise valdomus statinius.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarime pažeidimo padarymo laikas ir data yra 2020-07-23, kas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-07-23 raštu nustatytą terminą iki 2020-08-24 tariamam pažeidimui pašalinti, rodo, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo padaryti pažeidimo 2020-07-23, nes jam nebuvo pasibaigęs terminas tariamam pažeidimui pašalinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis 2020-07-21 kreipėsi dėl finansinės paramos į INVEGA dėl lėšų, kuriomis ketino atlikti rekonstrukcijos pagal projektinius pasiūlymus darbus, tačiau gavo atsakymą, jog lėšų nėra. Įmonė, neturėdama lėšų, įgyvendinti rekonstrukcijos negalėjo, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už neatliktus rekonstrukcijos darbus. Mano, kad pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į įmonės pateiktus paaiškinimu ir pateiktus įrodymus, todėl tinkamai nenustatė, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, neįvertino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo kompetencijos tikrinti hidrotechninių statinių ir susisiekimo komunikacijų, nepagrįstai nustatė pareiškėjo kaltę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, – pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo netenkinti, nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodoma, kad kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pastatas – sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens uostas – krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Iki 2019-11-13 krantinė ir aikštelė minėtame registre buvo registruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2018-08-29 raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos filialą (duomenys neskelbtini) seniūniją (toliau – (duomenys neskelbtini) seniūnija) su prašymu patikrinti, ar nurodyti statiniai yra tinkamai naudoti ir naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atlikus statinių patikrinimą, 2018-09-27 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktais buvo nustatyti sargo namelio defektai (pamatų vakarinėje pusėje susiformavusi įgriuva, sienose iškritusios plytos, įtrūkimas, metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos ir kt.) ir kiemo statinių defektai (dalis krantinės sienutės pasvirę į (duomenys neskelbtini) pusę, nutraukta gelžbetonio armatūra, dėl plaunamo grunto įdubusi dalis aikštelės ties krantine, keliose vietose susiformavusios įgriuvos ir kt.). UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota organizuoti aktuose nurodytų defektų pašalinimą ir apie tai informuoti iki 2019-03-27. UAB (duomenys neskelbtini) 2019-03-26 informavo (duomenys neskelbtini) seniūniją, jog numatė finansavimą einamajam remontui pagal preliminarias sąmatas 2019 m. birželio–rugsėjo mėn., defektų pašalinimas galimas tik nustatyta tvarka suderinus remonto darbų būtinąją techninę ir projektinę dokumentaciją, gavus atitinkamus leidimus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimą. Pakartotinai patikrinus statinius, 2019-04-17 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktais vėl buvo nustatyti sargo namelio defektai (rytinėje sienoje iškritusios šešios eilės plytų, yra pavojingai pakibusių plytų, sienose yra įtrūkimų, yra pavojus tolimesniam pastato sienos irimui, tolimesnės progresuojančios sienų deformacijos gali sąlygoti statinio griūtį ir kt.) ir kiemo statinių defektai (dalis krantinės sienutės (apie 17 metrų) dėl nutrukusios laikančiosios gelžbetonio armatūros yra atitrūkę ir pasvirę į (duomenys neskelbtini) pusę – yra pavojus, kad atitrūkusi sienutės dalis nugrius į (duomenys neskelbtini) ir kt.). Šiuose aktuose konstatuota, jog statinių būklė kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. UAB (duomenys neskelbtini)pakartotinai įpareigota organizuoti defektų pašalinimą ir apie tai informuoti iki 2019-07-17. Per nurodytą terminą informacijos apie statinių sutvarkymą ir defektų pašalinimą nebuvo gauta. Be to, statiniai buvo įrašyti į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą. (duomenys neskelbtini)seniūnija 2020-07-23 atliko patikrinimą vietoje ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo, kad statinių defektai nebuvo pašalinti, jų būklė kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020-07-23 raštu UAB (duomenys neskelbtini)pakartotinai pareikalavo iki 2020-08-24 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti nurodytus statinius, o šio reikalavimo neįvykdžius bus taikomos administracinio poveikio priemonės. 2020-08-27 atlikus patikrinimą, konstatuota, kad nebuvo atlikta jokių veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. D1-971, 6 punktu ir ANK 360 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui (kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui) skirta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas.

Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo skunde nepagrįstai teigiama, jog nutarime klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo data – 2020-07-23. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent tada surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 11-8-404, kuriame konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas. Tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas pažeidimui pašalinti, nesudaro pagrindo teigti, jog nutarime nurodytu metu – 2020-07-23, nebuvo padarytas pažeidimas.

Taip pat nurodoma, jog nors pareiškėjas įrodinėja, jog atliko visą eilę veiksmų, kad statiniai būtų tinkami eksploatuoti, tačiau visi nurodyti veiksmai neturėjo jokios realios įtakos statinių faktinei būklei pagerinti ar pavojui sumažinti. Per dvejus metus nebuvo atlikti jokie Statinių statybos (remonto, rekonstravimo ar griovimo) darbai, kurie būtų pagerinę statinių padėtį.

Pažymima, jog iš tiesų, nutarime kaip teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, buvo nurodytas Reglamento 6 punktas, kuriame nustatyta, jog statinius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų jų prižiūrimų statinių grupės priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų [9.8] [9.10] [9.34] [9.35] [9.36] reikalavimų. Tokiu būdu buvo konstatuotas faktas, kad Pareiškėjas pažeidė teisės aktuose nustatytus statinių priežiūros reikalavimus. Papildomai pažymi, jog be minėto teisinio pagrindo nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė – neįvykdyti reikalavimai suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, kaip nurodyta 2020 m. liepos 23 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 11-8-404 ir 2020 m. liepos 23 d. rašte Nr. 11-2-606. Nurodyti dokumentai yra individualūs administraciniai aktai, kurie buvo priimti vykdant teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Šiuose individualiuose aktuose aiškiai ir detaliai nurodytos ne tik statinių naudotojų pareigas reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, bet ir Savivaldybės administracijos nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat padarytos išvados bei įpareigojimai pareiškėjui.

Dėl savivaldybės administracijos kompetencijos fiksuoti statinių būklės ir pateikti įpareigojimus nurodoma, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatus, (duomenys neskelbtini) seniūnijai pavesta atlikti statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, taip hidrotechnikos statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą bei statinių naudotojų (techninių prižiūrėtojų) atliekamos statinių techninės priežiūros kontrolės priemonių įgyvendinimą. Kaip minėta, iki 2019-10-13 krantinė ir aikštelė Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas – kiemo statiniai, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), kurie buvo registruoti kaip sargo namelio priklausinys ir nebuvo priskirtas hidrotechnikos statinių kategorijai. Pagal Reglamento 113 punktą, keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, turi būti rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus. Duomenų, kad toks projektas buvo parengtas, pareiškėjas nepateikė. Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas VĮ Registrų centras 2020-04-29 raštu informavo savivaldybės administraciją, jog registruojant aikštelę ir krantinę atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais šių statinių naudojimo paskirtis nebuvo keičiama, o tik tikslinama. Iš tiesų, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodyta krantinės pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens uostų, tačiau taip pat nurodyta šio statinio kategorija – tai yra II grupės nesudėtingasis statinys. Nesudėtingųjų inžinerinių statinių sąrašas yra pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje. Pažymėtina, jog nesudėtingų statinių kategorijai nėra priskirtos pareiškėjo nurodytos susisiekimo komunikacijos (vandens uostai), taip pat hidrotechniniai statiniai. Atitinkamai ginčo statiniai laikytini inžineriniais statiniais, kurių naudojimo priežiūros atlikimas yra priskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai. Be to, pareiškėjo skunde klaidingai nurodyta, kad sargo namelis yra Krantinės priklausinys – pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tai savarankiškas pastatas, suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir niekada nebuvo kitų pastatų ar statinių priklausiniu. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų (duomenys neskelbtini) seniūnijos dokumentų, susijusių su Statinių naudojimo patikrinimu, Savivaldybės administracija Reglamento nustatyta tvarka ne kartą atliko statinių naudojimo patikrinimus ir techninės priežiūros kontrolę. Akcentuotina tai, jog pareiškėjas niekada nekvestionavo savivaldybės administracijos kompetencijos atlikti statinių, tame tarpe krantinės, naudojimo priežiūrą, priešingai – teikė prašymus dėl priežiūros laiko derinimo, teikė paaiškinimus dėl atliktų ir planuojamų Statinių remonto ar rekonstrukcijos darbų. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 9 straipsnio 4 punktą, hidrotechnikos statinių valdytojai turi prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę. Kaip nustatyta Reglamento 61 punkte, hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą organizuoja naudotojas, skirdamas hidrotechnikos statinių techninį prižiūrėtoją, turintį teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas hidrotechnikos statiniuose. Atsižvelgiant į tai, kad krantinės paskirtis nebuvo keičiama (t. y. išliko ta pati, kaip ir buvo iki įregistravimo atskiru nekilnojamojo turto objektu), ir jei, kaip teigia pareiškėjas, tai yra hidrotechnikos statinys, tokiu atveju jos techninę priežiūrą visada privalėjo atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis techninis prižiūrėtojas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios krantinės techninę priežiūrą atlikusi UAB (duomenys neskelbtini)turėjo reikiamą kvalifikaciją, t. y. teisę atlikti hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą. Taip pat nepagrįstais laiko pareiškėjo teiginius, jog savivaldybės administracija neturi kompetencijos konstatuoti statinio avarinės būklės. Savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytai argumentais ir prašė tenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina skundžiamą nutarimą surašiusiai Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismui pateiktu skundu pareiškėjas G. B. ginčija jo atžvilgiu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-09-16 surašytą nutarimą, kai protokolas nesurašomas, kuriuo jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nubaustas pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį įspėjimu. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų argumentų nutarimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu ir teismo prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

ANK 360 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus minėto straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo G. B. atžvilgiu surašytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodoma, kad jam inkriminuotas ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškė Statinio techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1.-971, (toliau – Reglamentas) 6 punkto pažeidimu.

Reglamento 6 punktas nustato, kad statinius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis Statybos įstatymo [9.1] bei kitų jų prižiūrimų statinių grupės priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų [9.8] [9.10] [9.34] [9.35] [9.36] reikalavimų.

Vadovaujantis Reglamento 9 punktu, minėtame Reglamento 6 punkte, be jame jau paminėto Statybos įstatymo, yra pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: [9.8] – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, [9.10] – Lietuvos Respublikos vandens įstatymą, [9.34] – Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“, [9.35] – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, [9.36] – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 33 „Dėl leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad Reglamento 6 punktas yra bendrojo pobūdžio norma, todėl šiuo konkrečiu atveju iš nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nėra aišku, kokios konkrečios teisės normos pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas. Tai yra minėtame nutarime, kai protokolas nesurašomas, Institucija pareiškėjui nenurodė, kurių konkrečiai iš Reglamento 6 punkte išvardintų specialių įstatymų ar kitų teisės aktų jis, kaip įmonės vadovas, nesilaikė ir juos pažeidė (nurodant konkretaus teisės akto pavadinimą, straipsnius, dalis bei punktus).

Atsiliepime į skundą Institucija šiuo atveju nurodo, kad, be kita ko, statinių naudotojų pareigas reglamentuojančias teisės aktų nuostatas Institucija aiškiai ir detaliai buvo nurodžiusi UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtuose individualiuose aktuose. Šie Institucijos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jos priimto nutarimo, kai protokolas nesurašomas, turinys akivaizdžiai neatitinka ANK reikalavimų – būtent nutarime privalomai turėjo būti nurodomi konkretūs specialūs įstatymai ar kiti teisės aktai (ANK 615 straipsnio 4 dalis., 618 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Dėl aptariamų aplinkybių, nagrinėjamu administraciniame kaltinime nurodžius tik minėtą Reglamento 6 punkto bendrojo pobūdžio normą (tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose) susidarė situacija, kai skundžiamame nutarime nusižengimo aprašymas yra visiškai nekonkretus. Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Šiuo atveju G. B. surašytame administracinio nusižengimo nutarime skirti nuobaudą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nurodomas jo veiksmais galimai pažeisto norminio teisės akto punktas, kuris yra bendrojo pobūdžio nuostata ir savaime negali būti pakankama asmens veiksmus vertinant kaip nusižengimą tuo atveju, kai skundžiamame nutarime nenurodyta, kokių konkrečiai teisės aktų nebuvo laikytasi prižiūrint ginčo statinius. Šių duomenų egzistavimas iš asmeniui suformuoto kaltinimo turinio neturi ir negali būti tik numanomas, sudarant prielaidas skundo nagrinėjimo procese išplėsti ar siaurinti asmens veiksmų kvalifikavimą bei jo vertinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju skundžiamo nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, turinys neatitinka ANK 618 str. 2 d. nurodytų reikalavimų (ANK 615 str. 4 d.), galimo administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, nurodyti bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai. Tuo tarpu teismas neturi galimybės keisti Institucijos surašytame nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismui nustačius, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai ir bylą grąžinus Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kiti skunde nurodyti argumentai atskirai nevertintini. Pažymėtina tik tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais atsikirtimais, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip įgaliota įstaiga (ANK 589 straipsnio 19 punktas), šiuo atveju turi teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimų ginčo statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, todėl byla grąžintina Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-09-16 nutarimą Nr. SAVAD-I9-ANR_N-2421-2020, kai protokolas nesurašomas, panaikinti ir grąžinti bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas