Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-645-324/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e2A-645-324/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03000-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2A-645-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03000-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance, AB (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo 1 969,58 Eur negrąžinto kredito dalį, 167,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), 28,14 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), 19 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 969,58 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.), 296,07 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. kovo 3 d.), 13,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 1 969,58 Eur negrąžinto kredito dalį, 167,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 113,90 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 19 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 969,58 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. vasario 14 d.), 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, neviršijant 1 020,18 Eur negautų pajamų sumos, 28,14 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,21 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 292,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 237,16 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad Sutartis buvo nutraukta 2021 m. spalio 19 d. dėl atsakovo kaltės, nes įmokų pagal Sutartyje numatytą mokėjimo grafiką jis nemokėjo. Iš prie ieškinio pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas grąžino 30,42 Eur kredito, sumokėjo 64,26 Eur palūkanų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 969,58 Eur negrąžinto kredito dalį, 167,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.), t. y. už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.), galėjo tikėtis gauti 19 procentų negautų pajamų (nuostolių), tinkamu Sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Kadangi palūkanos nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties nutraukimo pagal Sutarties mokėjimo grafiką sudaro 231,92 Eur, taigi likusi pagal Sutarties mokėjimo grafiką palūkanų suma po Sutarties nutraukimo negali viršyti 1 134,08 Eur (1 366 Eur – 231,92 Eur).

6. Pažymėjo, kad ieškovės prašomos priteisti 19 proc. negautos pajamos iki Sutarties visiško įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, buvo apskaičiuotos nuo visos negrąžinto kredito sumos, todėl teismas nurodytus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. vasario 14 d.), atsižvelgiant į Sutarties mokėjimo grafiką, t. y. 113,90 Eur (14,47 Eur (29,91 Eur : 31 d. x 15 d.) + 29,64 Eur + 29,37 Eur + 29,10 Eur + 11,32 Eur (28,82 Eur : 28 d. x 11 d.), ir procentinę išraišką, t. y. 19 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio po sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.), neviršijant 1 020,18 Eur (1 366 Eur – 231,92 Eur – 113,90 Eur) negautų pajamų sumos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis minėta nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

8. Teismo vertinimu, ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma 333,22 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. spalio 19 d.

9. Atsakovas sumokėjo 9,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, atsakovo iki Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju ieškovės skaičiavimu sudaro 28,14 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (296,07 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po Sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti tik 28,14 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 296,07 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.) tenkinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po Sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 296,07 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-10-19) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-03-03); dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; priteisti 18 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 25 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pagal VKĮ 25 straipsnio 6 dalį. Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui; preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai, ji, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Ieškovę prižiūrinčios institucijos (Lietuvos Banko) aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas atsižvelgiant į vartotojo interesus, todėl ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Nepagrįsta teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje e2A-2393-653/2021 taip pat nustatė, jog sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

10.2. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir ieškovė negauna jokių nuostolių atlyginimo.

10.3. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

11. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškusių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. kovo 3 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K013281078 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė 72 mėn. terminui suteikė atsakovui 2000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą 3699,22 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (2000 Eur), 333,22 Eur tarpininkavimo mokestis (9,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos) ir 1366 Eur palūkanų suma (vartojimo kredito palūkanų norma – 19 procentų (fiksuotoji metinė palūkanų norma), bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 25,52 procentų). Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2021 m. spalio 19 d. sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.

15. Ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 296,07 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 19 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. kovo 3 d.).

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, tenkindamas ieškinį iš dalies, be kita ko, pažymėjo, kad iš atsakovo gali būti priteistas tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas tik iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2021 m. spalio 19 d., ir tai sudaro 28,14 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. spalio 19 d. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl 296,07 Eur tarpininkavimo mokesčio, kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

18. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 1.7 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Sutartimi susijusius mokesčius. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 procentai) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.

19. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl viso tarpininkavimo mokesčio priteisimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad 333,22 Eur tarpininkavimo mokesčio dydis aptartas kredito sutarties specialiose sąlygose, nereiškia, kad ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjęs atsakovas, tinkamai ir laiku vykdydamas sutartinius įsipareigojimus.

20. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Kaip minėta nutarties 16 punkte, tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (tarpusavio skolinimo platformos administravimas ir atnaujinimas, teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimas). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

22. Šiuo atveju reikšminga, kad, pagal Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, skirtos bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, padengti, ji nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakovu sudarytą sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovui išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan.

23. Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to, ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybės, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad reikalavimo dėl 296,07 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 3 d.) tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir jo parengimą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė