- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2-24932-429/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14919-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Atsakovas
- T. O.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ ieškinį atsakovui T. O. dėl paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. gegužės 11 d. paslaugų sutartį Nr. 16/1 negaliojančia nuo jos sudarymo momento taikyti restituciją – priteisti š atsakovo 32 000,00 eurų, taip pat pripažinti negaliojančia 2016-12-19 sąskaitą – faktūrą Nr. T16.12-1 nuo jos išrašymo dienos, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų į ieškinį pateikimo įteikti 2018 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-27 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą. 2016-05-11 d. buvo sudaryta sutartis dėl profesijų sąrašo klasifikatoriaus paslaugų teikimo, kuria atsakovas įsipareigojo teikti paslaugas ieškovei. 2016-12-19 atsakovo buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra 14 000 Eur sumai apmokėti ieškovei pagal paslaugų sutartį. Kasos knyga ir kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad atsakovui ieškovė išmokėjo 32 000 Eur sumą grynaisiais pinigais. Minėtos PVM sąskaitos faktūros pagrindu buvo atliktas įrašas, kuriuo įskaityta išrašyta sąskaita – faktūra, kaip apmokėjimas už paslaugas iš ieškovės perduotų atsakovui avansinių mokėjimų, ko pasekoje buvo sumažintas 32 000 Eur įsiskolinimas, kitaip tariant buvo panaikinta 32 000 Eur atsakovo prievolė.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties laisvės principas nėra absoliutus, atskirais atvejais jis ribojamas įstatymu.
Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė išmokėjo atsakovui 32 000 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-11 sutartis dėl profesijų sąrašo klasifikatoriaus paslaugų teikimo, kuria atsakovas įsipareigojo teikti paslaugas ieškovei, buvo sudaryta fiktyviai, nes jokios paslaugos nebuvo suteiktos. Ieškovė taip pat teismui pateikė ieškovės išmokų deklaraciją forma FR0471, iš kurios matyti, jog ieškovė atsakovui išmokėtų pinigų už 2016 m. nedeklaravo, kas patvirtina, kad ir 2016-12-19 PVM sąskaita faktūra išrašyta fiktyviai, tikėtina, daug vėliau negu nurodyta jos data. Nustačius šias aplinkybes ir atsakovui nepateikus atsiliepimo, kuriame ginčytų šias aplinkybes ar pateiktų įrodymus, prieštaraujančius ieškovės pateiktiems, darytina išvada, jog ieškovė pagrindė ieškinį, todėl yra pagrindas jį tenkinti – pripažinti tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi ji buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, ir taikyti restituciją. Pripažinus negaliojančia paslaugų teikimo sutartį, pripažintina negaliojančia ir jos pagrindu išrašyta 2016 m. gruodžio 19 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. T16.12-1.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovės valstybei priteistina 940,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 93 str. 1 d., 96 str.), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 str. 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2016 m. gegužės 16 d. Paslaugų sutartį Nr. 16/1, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Niskama”, j. a. k. 125991848, ir atsakovo T. O., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitą – faktūrą Nr. T16.12-1 nuo jos išrašymo dienos.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Niskama”, j. a. k. 125991848, iš atsakovo T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 32 000,00 eurų (trisdešimt du tūkstančius eurų ir 00 ct), taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 940,00 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės apsirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.