- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-162-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04402-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- I. G.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., S. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2021 m. gegužės 12 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-4-18585 ir vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511 nutraukti, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-4-18622, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-4-18623, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-4-18665, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. turto arešto aktą Nr. S-21-4-18666, panaikinti 2021 m. gegužės 25 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, grąžinti pareiškėjai 1 564,12 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos I. G. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.
3. Teismas nustatė, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl 1 250 Eur ir po 125 Eur per mėnesį fiksuoto mokėjimo nuo 2021 m. gegužės 1 d. išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojo S. G. naudai. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-21-4-18663 skolininkės darbovietę įpareigojo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) Nr. S-21-4-18665 iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti 1 564,12 Eur, taip pat antstolė 2021 m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S 21-4-18664 skolininkei paskaičiavo 314,12 Eur vykdymo išlaidų ir 2021 m. gegužės 12 d. turto arešto aktu Nr. S-21-4-18666 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemonę ir butą.
4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 nutraukta I. G. ir S. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria S. G. nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis išmokomis po 600 Eur, I. G. įsipareigojo kompensuoti S. G. po 125 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos S. G. mokamas įmokas kreditoriui pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. 2018 m. birželio 14 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 17 d. 2021 m. gegužės 11 d. S. G. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Sutarties 30 punktą, kuris pateiktas vykdyti antstolei V. D. 2021 m. balandžio 21 d. antstolės A. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/21/00584 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojui A. G.
5. Teismas nurodė, jog CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, bet ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė, jog informavo išieškotoją (suinteresuotą asmenį S. G.), kad taiko įskaitymą, t. y. jos privaloma mokėti 125 Eur įmoka kiekvieną mėnesį yra įskaitoma į išieškotojo privalomą mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėja nuo 2018 m. birželio 14 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 įsiteisėjimo 2018 m. liepos 17 d. turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, patikslinimo, panaikinimo, tačiau iš esmės savavališkai nusprendė nevykdyti teismo sprendimo. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog S. G. nevykdė įsipareigojimo mokėti vaikui išlaikymą, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos vykdyti šalių sutartus ir teismo sprendimu patvirtintus įsipareigojimus. Teismas nurodė, jog pareiškėjos įsipareigojimas kompensuoti S. G. 125 Eur mokamų įmokų kreditoriui yra pareiškėjos prievolė pagal teismo sprendimą, kurį ji privalo vykdyti, todėl ji neturi teisės savarankiškai nuspręsti atlikti įskaitymą.
8. Teismas nurodė, jog įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), jo taikymo sąlygos įtvirtintos CK 6.130, 6.131 straipsniuose, t. y. 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Teismas nurodė, jog teisė gauti išlaikymą pagal pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialiniu teisiniu požiūriu ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina įstatyme nurodyti asmenys. Taigi išlaikymo santykiuose išieškotojais yra pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai yra jo tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/00584 S. G. kreditorius yra ne pareiškėja I. G., o nepilnametis vaikas A. G., o iš išieškotojo S. G. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui ir iš skolininkės I. G. priteista piniginė kompensacija išieškotojui S. G. nėra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 3.189 straipsnio 2 dalį negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus. Įskaitymą išieškant išlaikymą draudžia ir vykdymo procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos (CPK 687 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/00584 vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko S. G. jo nepilnamečiam vaikui, nagrinėjamoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/00511 išieškotinų sumų įskaitymas nebuvo galimas.
10. Teismas nurodė, jog pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Taigi, vykdymo proceso metu paaiškėjus, kad priverstinai vykdoma prievolė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu buvo įvykdyta, vykdomoji byla turi būti nutraukta kaip pradėta neteisėtai. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-535-1030/2018 jo pateikimo vykdyti dieną, t. y. 2021 m. gegužės 12 d., nebuvo įvykdytas, todėl antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-21-4-18585 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą bei minėtus dokumentus išsiuntė skolininkei (CPK 651 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vykdomoji byla Nr. 0004/21/00511 buvo pradėta pagrįstai, todėl nutraukti ją CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Teismas nurodė, jog pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2021 m. gegužės 12 d. priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-4-18622, tačiau vykdomosios bylos Nr. 0004/21/00511 duomenys pagrindžia, kad šį raginimą pati antstolė panaikino 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-21-4-18974, kadangi jis buvo surašytas per klaidą (CPK 661 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas konstatavo, kad antstolė, atsisakydama pripažinti, kad skolininkės (pareiškėjos nagrinėjamoje byloje) prievolė išieškotojui S. G. yra pasibaigusi, elgėsi teisėtai ir neviršijo jai suteiktų įgalinimų. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad buvo nurašyta daugiau lėšų ar padaryti kiti procesiniai pažeidimai ir, nenustačius draudimo taikyti priverstinio vykdymo priemones, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti 2021 m. gegužės 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-4-18665, 2021 m. gegužės 12 d. turto arešto aktą Nr. S-21-4-18666, 2021 m. gegužės 25 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei grąžinti išieškotas lėšas.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja I. G. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti.
14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, subjektyviai ir netinkamai jas interpretavo, netinkamai identifikavo šalis siejusius materialius teisinius santykius ir įskaitymo institutą, todėl padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, nenutraukė neteisėtai pradėtos vykdomosios bylos bei nepanaikinto antstolės priimtų procesinių dokumentų.
15. Teigia, jog priešingai nei nutartyje nurodė teismas, pareiškėja jokiame procesiniame dokumente neteigė, jog siekia atlikti įskaitymus tuo pagrindu, kad jos mokėtina suinteresuotam asmeniui 125 Eur suma yra įskaitoma į suinteresuoto asmens mokėtiną 600 Eur dydžio sumą nepilnamečiam vaikui. Teigia, kad visuose procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įskaitymas yra taikomas už suinteresuoto asmens įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Dėl to pareiškėja buvo ne nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, o suinteresuoto asmens kreditorė, nes siekdama patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius savo lėšomis turėjo padengti suinteresuoto asmens nepervestą išlaikymo dalį. Būtent apie tai ji ir informavo suinteresuotą asmenį elektroniniu laišku.
16. Argumentuoja, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdydama ne tik savo prievolę nepilnamečio vaiko išlaikymui, bet ir savo lėšomis padengdama ir suinteresuotam asmeniui tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, ji tapo suinteresuoto asmens kreditore ir turėjo teisę taikyti įskaitymą.
17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo ją tik tuo aspektu, jeigu pareiškėja būtų nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų tuo požiūriu, kad ji pati yra suinteresuoto asmens kreditorė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas plačiai aprašė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau nekartoja, tik pažymi, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl 1 250 Eur įsiskolinimo ir po 125 Eur per mėnesį fiksuotų įmokų nuo 2021 m. gegužės 1 d. išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojo S. G. naudai. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. antstolė A. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0124/21/00584 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojui A. G. (šalių nepilnamečiam vaikui). Apeliantė argumentuoja, kad suinteresuotam asmeniui S. G. tinkamai nevykdant procesinio teismo sprendimo, ji teikdama išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir tenkindama jo poreikius savo lėšomis turėjo padengti ir suinteresuoto asmens nepervestą išlaikymo vaikui dalį, todėl tapo suinteresuoto asmens kreditore. Apeliantės teigimu, jai įvykdžius suinteresuoto asmens prievolę, perėjo ir kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), todėl ji turėjo teisę taikyti įskaitymą (CK 6.130 straipsnis) ir nėra skolinga suinteresuotam asmeniui. Apeliantė argumentuoja, kad antstolė neturėjo prieš ją pradėti vykdomosios bylos, o ją pradėjus turėjo nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjama civilinė byla dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Apeliantės teigimu, antstolė negalėjo pradėti vykdomosios bylos, t. y. neturėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, t. y. antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolės veiksmai buvo teisėti.
23. Argumentuodama, kad nėra skolinga suinteresuotam asmeniui, apeliantė nei antstolei, kurios veiksmus ginčija, nei teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja turi įrodyti kokia apimtimi ir už kokį laikotarpį teikė išlaikymą vaikui už S. G., t. y. turi įrodyti, kad yra suinteresuoto asmens kreditorė ir turi reikalavimo teisę į jį, o šios aplinkybės yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju antstolė, vertindama, ar nėra pagrindų, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą ir jį priimdama vykdyti bei atlikdama kitus su tuo susijusius vykdymo veiksmus (siųsdama raginimą įvykdyti sprendimą, paskaičiuodama vykdymo išlaidas ir pan.), neturi nei teisės, nei pareigos aiškintis, ar išieškotojas S. G. tinkamai vykdė teismo sprendimą ir ar tinkamai teikė išlaikymą vaikui, ar už jį išlaikymą vaikui teikė apeliantė, kokia dalimi ir pan. Kaip minėta, tai yra kitos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Kaip pagrįstai nurodė tiek apeliantė, tiek ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, bet ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi, nagrinėjamos bylos dėl antstolės veiksmų teisėtumo kontekste neužtenka tik pareiškėjos pareiškimo ir teiginių, kad ji yra suinteresuoto asmens S. G. kreditorė. Pareiškėja, už suinteresuotą asmenį įvykdžiusi jo prievolę vaikui, įgyja teisę reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo, tačiau šią teisę ji turi realizuoti CPK nustatyta tvarka reikšdama ieškinį ir įrodinėdama prievolės dydį ir faktą, tuo tarpu antstolė šių aplinkybių įvertinti negali.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas įskaitymo vykdymo procese klausimas (CPK 687 straipsnio 1 dalis). Apeliantė, argumentuodama įskaitymo institutu, siekia paneigti savo pareigą vykdyti įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, savaime nesuteikia teisės ir pareiškėjai nevykdyti sutartimi prisiimtų prievolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentuodama CK 6.50 straipsnio ir 6.130 straipsnio nuostatomis, pareiškėja jas interpretuoja sau naudingu būdu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, vien pareiškimo, kad yra išieškotojo kreditorė ir taiko įskaitymą, šiuo atveju nepakanka.
25. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė dėl pareiškėjos argumentų dėl CK 6.50 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas iš viso nėra galimas ir apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju taikius įskaitymą, o vėliau dar ir išieškojus iš suinteresuoto asmens išlaikymo nepriemoką, susidarytų situacija, kad pareiškėja nepagrįstai praturtėtų. Dėl to įstatyme įtvirtintas draudimas taikyti įskaitymą išieškant išlaikymą (CPK 687 straipsnio 4 dalis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.