Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (kreditoriaus) Ukmergės rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-928-254/2014 pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį atsakovams BAB ,,Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013-07-22 ieškovas Ukmergės rajono savivaldybė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą solidariuoju atsakovu įtraukė taip pat ir AB „Šiaulių bankas“, visus kitus ieškinio reikalavimus palikdamas tuos pačius (1 t., 79-89, 110 b. l.).

2013-08-02 Kauno apygardos teismo teisėja Ž. B. bankroto byloje (Nr. B2-2311-254/2013) priėmė (užrašydama rezoliuciją) patikslintą Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį (1 t., 79 b. l.) bei nustatė atsakovams 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti (1 t., 114 b. l.). Tos pačios dienos nutartimi teisėja atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (1 t., 111-113 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas patikslintą ieškinį, kuriame solidariuoju atsakovu buvo įtrauktas AB „Šiaulių bankas“, teismui pateikė jau po 2013-07-18 nutarties dėl bylos sustabdymo ir perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad iki 2013-10-03 (t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-03 nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartis dėl bylos Nr. 2-1822-153/2013 sustabdymo) Kauno apygardos teismas nebuvo atnaujinęs bylos nagrinėjimo pagal ieškovo ieškinį, taigi esant sustabdytai bylai įstatymo nustatyta tvarka teismas nesprendė ir neišsprendė ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimo. Tuo tarpu Kauno apygardos teisėja, nagrinėjanti BAB „Ūki bankas“ bankroto bylą, 2013-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2311-254/20113 nurodė, kad gavusi civilinę bylą pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams BAB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ dėl skolos priteisimo, skiria nagrinėti teismo posėdyje.Kauno apygardos teismo teisėja, nagrinėjanti BAB „Ūkio bankas“ bankroto bylą, 2013-11-15 rašytiniu pranešimu Ukmergės rajono savivaldybę pakvietė dalyvauti 2013-12-04 teismo posėdyje (o po to, ir kituose teismo posėdžiuose) nagrinėjant klausimą dėl kreditorės Ukmergės rajono savivaldybės finansinio reikalavimo bankroto byloje, o ne nagrinėti savivaldybės patikslinto ieškinio atsakovams BAB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“. Tokiu būdu teismas 2014-01-15 nutartimi be pagrindo sprendė Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį AB „Šiaulių bankas“ bei priteisė šiam bankui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintą ieškinį, kuriame solidariuoju atsakovu buvo įtrauktas AB „Šiaulių bankas“, pateikė 2013-07-22, t. y. jau po 2013-07-18 teismo nutarties priėmimo, kuria nutarta bylą sustabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Teisės aktai nenumato jokių išimčių iš taisyklės, kad bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodamos visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Ieškovo elgesys įtraukiant AB „Šiaulių bankas“ solidariuoju atsakovu, nesant faktiniams ir teisiniams pagrindams tokiems ieškovo reikalavimams banko atžvilgiu, nepagrįstas formalaus pobūdžio skundas dėl nutarties sustabdyti bylą, naudojimasis patikslinto ieškinio pateikimo faktu galimai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, teismas išsiuntė patikslintą ieškinį atsakovams, kuriuos pranešimu įpareigojo pateikti atsiliepimus. Atsakovai gavo teismo priimtą ieškovo patikslintą ieškinį, parengė į jį atsiliepimus ir bylos nagrinėjimo metu gynė savo poziciją atsikirtinėdami į ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu būtų atsiėmęs savo patikslintą ieškinį ar jo atsisakęs, ar kad būtų kada nors sudvejojęs patikslinto ieškinio priėmimo ar nepriėmimo aplinkybėmis. Todėl teismas visiškai pagrįstai išsprendė visus prijungtoje byloje ieškovo iškeltus reikalavimus tiek atsakovo AB „Šiaulių bankas“, tiek atsakovo BAB „Ūkio bankas“ atžvilgiu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. AB „Šiaulių bankas“, įtrauktas į bylą ieškovo iniciatyva, į siūlymą pakeisti banką tinkamu atsakovu ieškovas nesureagavo, bankas privalėjo vykdyti procesines atsakovo pareigas, dėl ieškovo kaltės bankas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios jam turi būti visiškai atlygintos. Asmuo, rinkdamasis savo teisių gynimo būdą, negali pažeisti kito asmens teisių ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. Prašo ex officio spręsti dėl baudos ieškovui paskyrimo pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas išsprendė ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį atsakovui AB „Šiaulių bankas“ bei priteisė bylinėjimosi išlaidas, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad pirminis ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės ieškinys atsakovui AB „Ūkio bankas“ (1 t., 4-12 b. l.) Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2013-04-30 nutartimi (1 t., 35 b. l.). Kauno apygardos teismas nustatęs, jog atsakovui AB „Ūkio bankas“ 2013-05-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2013-06-07, buvo iškelta bankroto byla (1 t., 65-66, 68-71 b. l.), 2013-07-18 nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį atsakovui AB „Ūkio bankas“ ir perdavė ją Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui klausimui dėl bylos perdavimo akcinės bendrovės Ūkio bankui bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui spręsti (1 t., 73 b. l.). 2013-07-22 ieškovas Ukmergės rajono savivaldybė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą solidariuoju atsakovu įtraukė taip pat ir AB „Šiaulių bankas“, visus kitus ieškinio reikalavimus palikdamas tuos pačius (1 t., 79-89, 110 b. l.). 2013-08-02 ieškovas Ukmergės rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą dėl 2013-07-18 Kauno apygardos teismo nutarties, prašydamas ją panaikinti ir perduoti ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2013-10-03 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartį paliko nepakeistą.

2013-08-02 Kauno apygardos teismo teisėja Ž. B. bankroto byloje (Nr. B2-2311-254/2013) priėmė (užrašydama rezoliuciją) patikslintą Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį (1 t., 79 b. l.) bei nustatė atsakovams 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti (1 t., 114 b. l.). Tos pačios dienos nutartimi teisėja atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (1 t., 111-113 b. l.).

2013-10-23 Kauno apygardos teismo nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti pirmame teismo posėdyje 2013-11-13 (1 t., 163 b. l.), į kurį, nors ir pateikęs prašymą atidėti posėdį (1 t., 172, 188-189 b. l.), ieškovo atstovas neatvyko, nors abiejų atsakovų BAB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ atstovai bylos nagrinėjime dalyvavo (1 t. 194-196 b. l.), tad teismas buvo priverstas atidėti posėdį (1 t., 198 b. l.). Antrame teismo posėdyje, vykusiame 2013-12-04, dalyvavo tiek ieškovas, tiek abu atsakovai (jų atstovai) (2 t., 33-35 b. l.). Trečiojo teismo posėdžio, vykusio 2013-12-11, metu ieškovas prašė leisti jam patikslinti savo kreditorinius reikalavimus, todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir nustatė ieškovui terminą patiekti patikslintą reikalavimą (2 t., 37-40 b. l.). Tik ketvirtojo teismo posėdžio, vykusio 2014-01-08 (2 t., 106-114 b. l.), metu ieškovas pateikė teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (2 t., 50-51 b. l.), atsakovu šiame prašyme nurodydamas tik BAB „Ūkio bankas“. Minėtame teismo posėdyje teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą (2 t., 106-114 b. l.), o 2014-01-15 priėmė šioje byloje atskiruoju skundu skundžiamą nutartį (2 t., 115-117 b. l.).

Pirmiausia, apeliantas skundą argumentuoja tuo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsprendė ieškovo patikslintą ieškinį, kuris, pirma, pateiktas sustabdytoje bei taip ir neatnaujintoje byloje, o antra, nebuvo išspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimas.

Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl žemiau išvardytų priežasčių.

Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas būtent rezoliuciją, ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Kaip matyti iš pirmo patikslinto ieškinio puslapio, patikslintas ieškinys buvo priimtas 2013-08-02 Kauno apygardos teismo teisėjos Ž. B. rezoliucija (1 t., 79 b. l.), kuri, be kita ko, tą pačią dieną nutartimi išsprendė ir ieškovo patiksliname ieškinyje išdėstytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu (1 t. 111-113 b. l.). Taip pat teismo 2013-08-05 pranešime dėl atsiliepimų į pareikštą patikslintą ieškinį pateikimo, adresuotame abiems bankams-atsakovams, pirmajame sakinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teisme yra priimtas ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės patikslintas ieškinys atsakovams BAB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ dėl skolos priteisimo (1 t., 114 b. l.).

Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog patikslintu ieškiniu bendraatsakoviu nurodė AB „Šiaulių bankas“, nes nežinojo apie egzistuojančią Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apie priimtą nutartį ieškovas iš tiesų galėjo nežinoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jau savo patikslintame ieškinyje ieškovas atsakovą „Ūkio banką“ įvardijo kaip „BAB“, t. y. ieškovui jau buvo žinoma, kad pastarajam bankui iškelta bankroto byla. Ieškovas byloje jau nuo 2013-07-04 buvo atstovaujamas kvalifikuoto advokato (1 t., 90 b. l.), kuriam privalėjo būti žinomi imperatyvus įstatymų reikalavimai, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, po bankroto iškėlimo perduodamos būtent bankroto bylą iškėlusiam teismui ir visi tokių bylų kreditorių reikalavimai nagrinėjami bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, CPK 163 straipsnio 5 punktas, 166 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir Kauno apygardos teismo 2013-10-23 nutartis (1 t., 163 b. l.), kurioje teismas nurodė, jog “civilinę bylą pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl skolos pritesimo“ skiria nagrinėti 2013-11-13 teismo posėdyje. Be to, pats ieškovas 2013-11-11 pateiktame teismui prašyme atidėti teismo posėdį (1 t., 175-176 b. l.) atsakovais nurodė tiek BAB „Ūkio bankas“, tiek ir AB „Šiaulių bankas“. Tie patys abu atsakovai nurodyti ir kitame ieškovo rašte, pateiktame teismui taip pat 2013-11-11 (1 t., 177-179 b. l.).

Apeliantas taip pat teigė, jog teismas 2013-11-15 rašytiniu pranešimu (1 t., 198 b. l.) ieškovą pakvietė dalyvauti 2013-12-04 teismo posėdyje nagrinėjant klausimą dėl kreditorės Ukmergės rajono savivaldybės finansinio reikalavimo bankroto byloje, o ne nagrinėti savivaldybės patikslinto ieškinio atsakovams BAB „Ūkio bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“. Šis apelianto argumentas akivaizdžiai nepagrįstas, nes pripažinus tokį teiginį pagrįstu, reikėtų pripažinti ir tai, jog informacija esanti teismo pranešimuose yra svarbesnė nei teismo nutartyse ar teisėjų rezoliucijose pateikta informacija. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog AB „Šiaulių bankas“ nuolat teigė esąs netinkamu atsakovu šioje byloje ir siūlė ieškovui pakeisti jį tinkama šalimi (1 t., 129-133, 137-140, 194-196 b. l.), tačiau ieškovas į tai nereagavo ir įrodinėjo turįs reikalavimo teisę į atsakovą AB „Šiaulių bankas“. Galiausiai, paties apelianto minimame pranešime teismas nurodė, kad bus nagrinėjami ieškovo kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje, o ieškovui jau buvo žinoma, kad civilinė byla pagal jo ieškinį prijungta būtent prie AB „Ūkio bankas“ bankroto bylos ir nagrinėjama kartu su pastarąja.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog ieškovas remiasi aplinkybe, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakė, kad ieškovas pavėlavo pateikti patikslintą ieškinį, todėl AB „Šiaulių bankas“ nėra proceso dalyvis ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų neturėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pabrėžia ir primina ieškovui, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimus tik dėl civilinės bylos sustabdymo ir perdavimo prie bankroto bylos, o šias ribas apibrėžė būtent pats ieškovas savo atskiruoju skundu (1 t., 114-121 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavo, jog tiek sustabdymas, tiek perdavimas prie bankroto bylos buvo teisėtas ir paliko Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą (1 t., b. l. 154-158), todėl remtis minėtomis nutartimis nagrinėjamuoju atveju ieškovas neturi jokio pagrindo.

Atmestinas ir ieškovo argumentas, jog teismas be pagrindo sprendė ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui AB „Šiaulių bankas“. Kaip jau nustatyta, ieškovo patikslintas ieškinys buvo tinkamai priimtas nagrinėti teisme, atsakovas AB „Šiaulių bankas“ buvo į bylą įtrauktas dalyvauti būtent ieškovo reikalavimu, atsakovas gavo visus teismo siųstus procesinius dokumentus, rengė atsiliepimus į ieškinį bei atskiruosius skundus, jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą patvirtindavo savo pareikštus reikalavimus dėl solidariosios atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atsakomybės, o savo poziciją pakeitė tik supratęs, jog ieškinio reikalavimų negalės patenkinti kitaip, nei atsistojęs į bendrą kreditorių eilę. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas, pateikdamas savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, būtų savo patikslintą ieškinį atsiėmęs ar nuo jo atsisakęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, visiškai pagrįstai ir teisėtai išsprendė visus prijungtoje byloje ieškovo iškeltus reikalavimus. Kaip teisingai savo atsiliepime pabrėžė atsakovas AB „Šiaulių bankas“, skundžiama nutartis kaip tik būtų buvusi neteisėta, jeigu teismas nepasisakytų ir neišspręstų visų ieškovo iškeltų reikalavimų.

Tokiu būdu paneigti iš esmės visi atskirojo skundo argumentai ir tuo pagrindu pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi pagrįstai sprendė ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės ieškinį, kuris buvo tinkamai priimtas, taip pat pagrįstai, teisėtai ir teisingai bendraatsakoviui AB „Šiaulių bankas“ priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šiuo pagrindu skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo ankstesnį piktnaudžiavimą procesu nagrinėjamoje byloje, proceso trukmę šioje byloje, į tai, jog atsakovui AB „Šiaulių bankas“ iš ieškovo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą bei skirti apeliantui baudą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreikštas reikalavimas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas netaikant rekomenduojamų maksimalių išlaidų dydžių, yra nepagrįstas jokiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tinkamai pritaikė tai reglamentuojančias teisės normas, todėl šis atsakovo AB „Šiaulių bankas“ prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį.