Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. A., tretiesiems asmenims Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui, V. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo V. D. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu apdraudė butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. 2018-07-12 turto sunaikinimo- sugadinimo akte užfiksuota, kad 2018-07-10 iš viršaus buvo aplietas apdraustas butas. Akte nurodoma, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra O. B. gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Įvykio aprašyme nurodoma, kad draudėjos teigimu, dėl 19 bute vonioje prabėgusio vandens ant grindų buvo aplietas jos butas esantis pirmajame aukšte. Turto žalos deklaracijoje užfiksuota, kad įvykio metu vandeniu buvo aplietos buto virtuvės lubos ir sienos, vonios lubos ir sienos, bei koridoriaus lubos ir sienos. Fotonuotraukose buvo užfiksuoti turto sugadinimai. Būsto savininkei V. M. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 596 Eur žalos atlyginimą. 2018-03-26 O. B. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. KGTD11631415/3 su „Swedbank PC Insurance“ AS, kuria taip pat buvo apdrausta jos civilinė atsakomybė 3000,00 Eur sumai. UAB „D. F.“ patikslintame ieškinyje užfiksuota, kad 2018-06-24 pastebėta, kad nuomos teisiniu pagrindu valdomos bei odontologijos verslui naudojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo aplietos vandeniu iš viršuje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. 2018-06-24 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad bendrovės nuomojamos patalpos užlietos iš viršuje esančio buto Nr. 20, minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. D.. L. V. P. paaiškino, kad 2018 m. buvo (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininku. Kad būtų buvusi vandentiekio avarija bute Nr. 19, neprisimena. Ar yra buvęs atsakovės bute neprisimena. Nurodė, kad 20 bute yra buvusi didelė avarija, o apačioje esantis butas buvo stipriai apsemtas. Su draudimo kompanijos atstovais dėl vandentiekio avarijos niekada nėra bendravęs.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-LR CK, CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei ((duomenys neskelbtini)straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Lietuvos A. T. išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ieškovės teigimu, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, buvo aplietas iš atsakovei O. A. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja 2018-07-12 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, turto žalos deklaracija, fotonuotraukomis, 2018-08-10 mokėjimo nurodymu dėl 596,00 Eur išmokos išmokėjimo, 2018-09-03 pranešimu dėl žalos atlygimo, bei faktu, kad atsakovės butas yra virš ieškovės draudėjos buto.

Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad jos bute niekada nėra buvę jokių vandentiekio, kanalizacijos avarijų ar vandens išsiliejimo. Atsakovė nurodė, kad dar 2018-09-03 ieškovę informavo, kad nesutinka, kad dėl jos bute įvykusios avarijos buvo aplietas apačioje esantis butas, siūlė ieškovės darbuotojams atvykti į jos butą ir apžiūrėti patalpas, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Ieškovė įvykio netyrė ir neanalizavo, galimų kitų buto apliejimo šaltinių nenustatinėjo, nuėjo lengviausiu keliu, apkaltindama ją žalos padarymu vien dėl to, kad jos butas Nr. 19 yra virš aplieto buto Nr. 16.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nepakanka įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių faktą, jog ieškovės apdraustas turtas, t. y. butas Nr. 16, buvo aplietas iš atsakovei priklausančio buto Nr. 19.

Nors 2018-07-12 turto sunaikinimo, sugadinimo akto grafoje „Numatomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ nurodyta: „(duomenys neskelbtini), Šiauliai O. A.“, o įvykio aprašyme, kad 2018-07-10 draudėja pastebėjo, jog dėl „II- ojo aukšto bute Nr. 19, vonioje pribėgusio vandens ant grindų, buvo aplietas draudėjos butas esantis I- ame aukšte“, tačiau jokie kiti įrodymai nepatvirtina, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovės buto.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. 2021-10-28 vykusio teismo posėdžio metu teigė, jog apliejimo židinys buvo atsakovei priklausantis butas, nes vanduo į pirmajame namo aukšte esantį butą pateko iš antrajame aukšte esančio ir atsakovei priklausančio buto. Ieškovės atstovės teigimu, ji neturi pareigos įvardyti dėl kokios priežasties vanduo iš atsakovės buto apliejo apačioje esantį butą, su kuo teismas visiškai sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys buvo būtent atsakovės bute, tačiau tai padaryta nebuvo. Šiuo atveju lieka nenustatytos ir neįrodytos buto Nr. 16 apliejimo priežastys, taigi nėra pagrindo teigti, kad butas Nr. 16 buvo aplietas būtent iš atsakovei priklausančio buto Nr. 19 ir jame buvo užpylimo židinys, o ne iš šalia esančių butų, kaip antai buto Nr. 20, ar dėl gedimo bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas nedalyvavo ir nebuvo apžiūrėti aplieto buto, nei iškart po pranešimo apie įvykį, nei vėliau. Taigi realiai nebuvo atliktas net minimalus tyrimas, kad butų nustatytas tikrasis užpylimo židinys. Nors teismo posėdyje buvo teigiama, kad po įvykio atsakovės bute buvo tuometinis bendrijos pirmininkas, kuris matė vonioje ant grindų vandenį, tačiau teismo posėdžio liudytojos V. P. šios aplinkybės nepatvirtino, paaiškino, kad aplinkybės jog būtų buvusi vandentiekio avarija bute Nr. 19, neprisimena, su jokiais draudimo kompanijos atstovais dėl vandentiekio avarijos niekada nėra bendravęs. Jis akcentavo, jog panašiu laiku bute Nr. 20 yra buvusi didelė avarija, dėl ko apačioje esantis butas buvo stipriai aplietas.

Svarbu ir tai, kad atsakovės teigimu, su ieškovės atstovais ji telefonu bendravo 2018-09-03, t. y. po to kai gavo pranešimą atlyginti padarytą žalą, tačiau jau tuo metu ji su reikalavimu nesutiko, bei akcentavo, kad jos bute nebuvo jokios vandentiekio, kanalizacijos avarijos ar vandens išsiliejimo. Be to, atsakovės teigimu, ji kvietė ieškovės atstovą atvykti ir apžiūrėti jos butą, tačiau į jos apsiūlymą atsižvelgta nebuvo. Jos nuomone, pagal pirmajame aukšte buvusį vandens kiekį ir padarytos žalas apimtį (butas aplietas praktiškai visame jo plote), jos butas turėjo būti apsemtas, dėl ko, net ir praėjus kuriam laikui, būtų matomos pasekmės (sugadinimai), tačiau to įvertinti ieškovės atstovai net nebandė. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, atsakovei nesutinkant su reikalavimu, siekdamas išvengti ginčų ateityje, privalėjo išsamiai tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir pasekmės nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, tačiau to nepadarė.

Nors ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad duomenų, jog butas Nr. 16 galėjo būti aplietas iš kurio nors kito buto ar dėl gedimo bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, nėra, tačiau šį argumentą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pastebėtina, kad buto apliejimo židinys paprastai nustatomas pagal patalpų administratoriaus pateiktus rašytinius įrodymus (raštus, pranešimus, darbų atlikimo aktus, avarijų likvidavimo aktus ir pan.), o nagrinėjamu atveju, tokių duomenų ieškovė nepateikė ((duomenys neskelbtini), 185 straipsniai). Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų teikusi oficialų užklausimą (duomenys neskelbtini) namo bendrijai apie galimas buto Nr. 16 užliejimo priežastis ir galimą užpylimo židinį, todėl teismo vertinimu, liko nepaneigta atsakovės ir jos atstovės iškelta versija, kad butas Nr. 16 galėjo būti aplietas iš kurio nors kito aukščiau esančio buto ar dėl gedimo bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje.

Teismo nuomone, dar labai svarbu atsižvelgti į byloje esančius duomenis, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl 2018-06-24 bute (duomenys neskelbtini) Šiauliai, įvykusio vandentiekio avarijos, kurios metu buvo stipriai aplietos odontologijos verslui naudotos patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Butas Nr. 20, yra tame pačiame aukšte kaip ir butas Nr. 19. Atsakovė nurodė, kad po jos butu esantis butas 16 buvo nuomojamas. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas Nr. 16 buvo aplietas 2018-07-10, t. y. praėjus keliolikai dienų, po vandentiekio avarijos bute Nr. 20, kuris priklauso trečiajam asmeniui V. D., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar bute Nr. 16 gyvenę nuomininkai iš karto pastebėjo ir pranešė buto savininkei apie apliejimą, nėra aišku ar jie nebuvo išvykę atostogauti, nes tuo metu buvo beveik liepos mėnesio vidurys, t. y. laikotarpis kai didelė dalis žmonių atostogauja. Ieškovė šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, todėl neatmestina versija, kad buto Nr. 16 apliejimas galėjo būti susijęs su bute Nr. 20 įvykusia didele avarija, tik apie tai buvo pranešta po kurio laiko, pastebėjus padarinius.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į kitą bylą labai reikšmingą aplinkybę, t. y. į tai, kad 2018-03-26 atsakovė buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) su „Swedbank PC Insurance“ AS, kuria taip pat buvo apdrausta jos civilinės atsakomybės 3000,00 Eur sumai, iš ko seka, kad jei dėl atsakovės kaltės būtų buvusi padaryta žala, jai nebūtų buvę tikslo slėpti šios aplinkybės, kadangi tai nebūtų sukėlę jokių materialinių nuostolių, nes ji turėjo galiojančią draudimo apsaugą.

Taigi, dėl aukščiau nurodymų argumentų, nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad butas Nr. 16 buvo aplietas būtent iš atsakovei priklausančio buto Nr. 19 ir kad šio buto vonioje buvo užpylimo židinys, o ne kiti šaltiniai, kaip antai butas Nr. 20, ar namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektai.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus- šalių, jų atstovų, liudytojo parodymus, bei visus byloje esančius rašytinus įrodymus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad buto Nr. 16 apliejimo židiniu buvo ne atsakovės butas Nr. 19, o kiti šaltiniai, todėl ieškinys atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė byloje patyrė 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovei O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.