- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- I3-2641-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02047-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 (toliau – ir Įsakymas) paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 (toliau – ir Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
2.1. Paaiškino, kad Departamento Imuniteto skyrius 2018 m. sausio 24 d. pradėjo patikrinimą dėl galimo pareiškėjo padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į 2018 m. sausio 18 d. pristatytą ir viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitą Nr. IV-I. Departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-66 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta perimti 2018 m. sausio 24 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą, jį tęsti, pateikti pareiškėjui patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą atlikusi Komisija pateikė išvadą, kuri Departamento direktoriaus buvo pasirašyta ir registruota 2018 m. kovo 21 d. (Nr. TT-7) (toliau – ir Išvada). Departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. jau buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas po to paties Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus viešos spaudos konferencijos, kurioje taip pat buvo nurodyti surinkti duomenys apie galimus pareiškėjo padarytus Įstatymo pažeidimus. Vis dėlto tuo metu tyrimą atlikęs subjektas pagal įvertintus duomenis 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė išvadą Nr. TT-14, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė Įstatymo pažeidimo. Ši išvada (ją 2018 m. sausio 11 d. patvirtinus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) turėjo būti patvirtinta Departamento direktoriaus įsakymu, tačiau tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas iki tol, kol pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
2.2. Mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas tendencingai, Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus tarnautojams darant spaudimą, nebuvo išsamiai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti duomenys. Ankstesnius tarnybinius patikrinimus atlikę subjektai tyrimus vykdė nekompetentingai, laiku nesurinko ir neįvertino visų prieinamų galimą tarnybinį nusižengimą kvalifikuojančių duomenų, dėl to buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti terminai.
2.3. Teigia, kad visus skundo pagrindą įrodančius duomenis pareiškėjas yra nurodęs jo paaiškinimuose, pridėtuose prie jo pateikto skundo teismui. Pareiškėjas jo tarnybinį patikrinimą atlikusių subjektų nebuvo informuotas, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl pareiškėjo paskirtos priemokos jo giminaičiui V. K., dėl to pareiškėjui dėl šiuo aspektu nustatyto Įstatymo pažeidimo nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos apsiginti, pateikti paaiškinimus ir duomenis.
2.4. Pažymi, kad atliekant pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūrą akivaizdžiai buvo pažeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo terminas turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2018 m. sausio 18 d., kada Departamente buvo gauta ir viešai visuomenei pristatyta Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. pažyma Nr. IV-I, o galbūt netgi nuo 2017 m. gruodžio mėn., kadangi visiškai identiško turinio audito išvados projektas dėl galimų padarytų pažeidimų Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir Departamentui buvo pristatytas 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad yra abejotini Departamento sprendimai perduoti atlikti tarnybinio patikrinimo procedūrą iš vieno tokios procedūros atlikimo subjekto (padalinio) kitam (Komisijai), perkvalifikuojant galimo nusižengimo sunkumą bei pakeičiant didelę dalį tyrimo aplinkybių, juo labiau, kad atlikus tyrimą nekonstatuota, jog pareiškėjas būtų įvykdęs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Toks tyrimo subjekto keitimas nėra numatytas teisės aktuose ir gali būti vertinamas kaip bandymas rasti teisėtą būdą pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Jeigu tyrimo subjekto kreipimasis į VTEK, nors ir nėra pagal Statuto 30 straipsnį įskaitomas į termino, per kurį turi būti skiriama nuobauda dėl tarnybinio nusižengimo, skaičiavimo išimtis, visgi yra aiškiai teisiškai pagrįsta procedūra, tai tyrimo subjekto delsimas pasirašyti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nuo VTEK išvados (2018 m. balandžio 26 d. raštas Nr. S-1592-(2.5) gavimo dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki Įsakymo priėmimo ir pareiškėjo supažindinimo su juo dienos (2018 m. gegužės 21 d.) yra visiškai nepateisinamas ir vertintinas kaip nepagrįstas teisinio proceso vilkinimas.
2.6. Mano, kad vertinant skirtingas VTEK išvadas kyla abejonių dėl šios Įstatymo vykdymo nuostatas prižiūrinčios institucijos vienodos Įstatymo nuostatų taikymo praktikos panašiose situacijose. Pavyzdžiui, Pravieniškių PN-AK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo žmonos sesers R. K., kuri yra minėtos įstaigos Psichologinės tarnybos viršininkė, atžvilgiu ir tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti analogiški pažeidimai pareiškėjo galbūt padarytiems pažeidimams – nenusišalinimas nuo dalyvavimo priimant sprendimus Pravieniškių PN-AK Ūkinės-finansinės tarybos posėdžių metu dėl R. B. ir V. K.. Pateikus derinimui šią išvadą VTEK, šis subjektas 2018 m. balandžio 6 d. rašte Nr. S-1341-(1.5) nurodė, kad pareigūnė neįvykdė Įstatymo pažeidimo. Tiek pareiškėjo, tiek R. K. pareigos yra vadovaujamosios. R. K. R. B. bei V. K. yra pusseserės, o pareiškėjui šie asmenys yra jo sutuoktinės pusseserės, t. y. pagal civilinę teisę tolimesnės giminaitės, su kuriomis pareiškėjas faktiškai nepalaiko jokių artimų ryšių. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų išskirtinai protegavęs ar kitaip sudaręs išskirtines sąlygas jam artimiems asmenims, kad sprendimai, kuriuos priimant bet kokia forma jis dalyvavo, buvo nesąžiningi, neproporcingi ar pažeidė kitų Pravieniškių PN-AK darbuotojų teisėtus interesus ar lūkesčius, turėjo dar kokias nors negatyvias pasekmes. Todėl išvada, kad pareiškėjas padarė Įstatymo nuostatų pažeidimus, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas Departamente 2018 m. sausio 18 d. gavus Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitą Nr. IV-I, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas dokumentus, priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas, sprendė su jo sutuoktinės sesers R. K. bei sutuoktinės pusseserių V. K. ir R. B. darbu Pravieniškių PN-AK susijusius klausimus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su UAB „Prasila“, kurioje dirba jo sutuoktinės tėvas A. D.. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Nustatytos aplinkybės buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo suėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte – papeikimas, – pareiškėjui parinkta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui. Minėta nuobauda yra viena švelniausių iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
5. Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims pateikti paaiškinimus dėl LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutarties.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo išdėstytą poziciją ir argumentus atsiliepimuose į skundą ir apeliacinį skundą ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nustatyta, kad LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, 19 punkte pažymėjo, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių argumentų (aplinkybių). Nors pareiškėjas skunde buvo pažymėjęs, kad jo skundo pagrindą sudaro ir prie skundo pridėtuose jo paaiškinimuose dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių Departamentui nurodyti argumentai (duomenys) (prie pareiškėjo skundo buvo pridėtas 2018 m. vasario 2 d. paaiškinimas ir 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimas), tačiau teismas minėtuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodytų argumentų (aplinkybių) nevertino. Teismas taip pat neįvertino visų eksplicitiškai pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (aplinkybių). Pavyzdžiui, teismas sprendime nepasisakė dėl, pareiškėjo nuomone, skirtingo VTEK Įstatymo nuostatų taikymo vertinant panašias situacijas; pareiškėjo argumento, kad buvo praleistas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas ginčijamu Įsakymu jam skirti nuobaudą. 23 punkte išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti, ar nebuvo padaryta pareiškėjo akcentuojamų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimų, o jei buvo padaryta tokių pažeidimų, įvertinti, ar jie yra pagrindas pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Nenustatęs minėtų procedūros pažeidimų ar nepripažinęs, kad dėl jų savaime yra pagrindas vertinti ginčijamą Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes) dėl, jo nuomone, nepagrįstai nustatytų pažeidimų, turi nustatyti, ar tirtuose pareiškėjo veiksmuose buvo Įsakymu konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Komisijos Išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, pasiūlyta Departamento direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus priimdamas (dalyvaudamas priimant) sprendimus (atlikdamas veiksmus) tik dėl V. K., R. B. ir UAB „Prasila“, t. y. ne dėl visų Išvadoje nurodytų asmenų. Taigi teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą aptars LVAT pastebėtus argumentus.
8.1. Departamente 2018 m. sausio 18 d. gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau – ir Skyrius) ataskaita Nr. 1V-1, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas dokumentus, priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų. Departamento Imuniteto skyrius 2018 m. sausio 30 d. surašė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-480, kuriame nurodyta, kad jis priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų (1 t., b. l. 18–20). Pareiškėjas Departamento direktoriui pateikė 2018 m. vasario 2 d. paaiškinimą Nr. 14-402 dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių, kuriame teigė, kad 2018 m. sausio 30 d. pranešime nurodytų pažeidimų nepadarė, savo viešuosius ir privačius interesus deklaravo tinkamai (1 t., b. l. 21–24).
8.2. Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. T-31 sudarė komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui, susijusiam su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, ištirti (1 t., b. l. 25). Pareiškėjui 2018 m. vasario 20 d. buvo pateiktas papildomas pranešimas apie šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasiūlė pateikti paaiškinimus (1 t., b. l. 26–29). Pareiškėjas Departamento direktoriui ir komisijai pateikė 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių, kuriame teigė, kad nurodytų pažeidimų nepadarė bei savo viešuosius ir privačius interesus deklaravo tinkamai, pažymėjo, kad įstaigai nebuvo padaryta žala (1 t., b. l. 30–38).
8.3. Komisijos 2018 m. kovo 21 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, nevykdė Tarnybos Departamento statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 6–17). VTEK 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. S-1592 Departamentui nurodė, kad teisinis pareiškėjo veiklos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, todėl savarankiško tyrimo jo atžvilgiu neatliks (1 t., b. l. 39).
8.4. Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (t. 1, b. l. 5).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu komisija vertino, ar pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 24 d. eidamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas ir laikinai eidamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigas, pažeidė Įstatymo reikalavimą VTEK nustatyta tvarka savo privačių interesų deklaracijoje pateikti duomenis apie artimus ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, papildyti deklaraciją, jeigu paaiškėjo naujos aplinkybės ar atsirado įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardyti duomenys, taip pat turėjo prievolę vengti interesų konflikto ir nešališkai, sąžiningai bei tinkamai atlikti tarnybines pareigas, bei neturėjo teisės dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti tuos sprendimus, kurie gali sukelti interesų konfliktą.
10. Atsakovas patikrinimo metu iš esmės konstatavo, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas, nenusišalindamas ir spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinės sesers vyru V. K., sutuoktinės pussesere R. B. ir UAB „Prasila“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.
11. Pareiškėjas nesutikimą su padarytomis išvadomis, jam paskirta nuobauda grindžia šiais argumentais, teigdamas, kad tyrimas buvo atliekamas tendencingai, jam įtaką darė Teisingumo ministerijos atstovų spaudimas; buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti terminai; Departamento sprendimai perduoti tarnybinio patikrinimo procedūrą iš vieno tokios procedūros atlikimo subjekto (padalinio) kitam (komisijai), perkvalifikuojant galimo nusižengimo sunkumą bei pakeičiant didelę dalį tyrimo aplinkybių buvo nepagrįsti; faktinės aplinkybės dėl jo galimai padaryto nusižengimo buvo vertintos šališkai, nesivadovauta taikoma praktika panašiose situacijose.
12. Nors pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių argumentų dėl jo galimai netinkamos veiklos valstybės tarnyboje aplinkybių, iš esmės teikia argumentus dėl tarnybinio nusižengimo procedūros pažeidimų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiginius dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo neobjektyvumo, vertins komisijos 2018 m. kovo 21 d. išvadą Nr. TT-7 bei ginčijamą įsakymą. Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo, Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenys, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta valstybės tarnautojų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
13. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius savo ir sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) duomenis deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti. Minėto straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad privalu nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.
14. Komisijos 2018 m. kovo 21 d. išvadoje konstatuota, kad eidamas savo tarnybines pareigas ir dalyvaudamas Pravieniškių PN-AK Ūkinės ir finansinės tarybos veikloje, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tinkamai neįvertino savo artimų asmenų (ir kitų asmenų, keliančių jam interesų konfliktą) darbo kaip realios Įstatyme įtvirtintos interesų konflikto einant tarnybines pareigas grėsmės.
15. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas nedeklaravo savo privačių interesų, sprendė klausimus, susijusius su R. K. (pareiškėjo sutuoktinės sesuo, dirba Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos viršininke), R. B. (pareiškėjo sutuoktinės pusseserė, dirba Pravieniškių PN-AK Administracijos reikalų skyriaus vyresniąja specialiste), V. K. (pareiškėjo sutuoktinės pusseserė, dirba Pravieniškių PN-AK Administracijos reikalų skyriaus raštvede), A. D. (pareiškėjo sutuoktinės tėvas, eina UAB „Prasila“, su kuria Pravieniškių PN-AK sieja civiliniai sutartiniai santykiai, direktoriaus pavaduotojo pareigas) ir V. K. (pareiškėjo sutuoktinės sesers vyras, dirba Pravieniškių PN-AK Apsaugos priežiūros skyriuje). Minėti asmenys patenka į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmenų sąrašą, kuriuos pareiškėjas privalėjo nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, tačiau to nepadarė.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vizavo Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos viršininkės R. K. 2015 m. sausio 14 d. prašymą Nr. 8-668 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“ (2 t., b. l. 96), Administracijos reikalų skyriaus viršininko V. Z. 2016 m. kovo 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-1505 „Dėl priedų peržiūrėjimo Administracijos reikalų skyriaus darbuotojoms“, kuriuo buvo prašoma 10 proc. padidinti priemokas Administracijos reikalų skyriaus darbuotojoms, įskaitant ir pareiškėjo sutuoktinės pusseseres V. K. ir R. B. (1 t., b. l. 113–114). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos pirmininkas nagrinėjo V. Z. 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinį pranešimą ir pritarė V. K. skirti priemoką, pasirašė ir teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolą Nr. LD-3326, kuriuo buvo siūloma nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Administracijos reikalų skyriaus raštvedei V. K. skirti papildomą 10 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už papildomų užduočių vykdymą (1 t., b. l. 138–141). V. Z. 2016 m, rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 8-3895 dėl papildomo 10 proc. priedo skyrimo V. K. 2016 m. rugpjūčio 30 d. užrašė rezoliuciją „pateikti svarstymui taryboje“ (t. 1, b. l. 142). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos narys nagrinėjo savo paties vizuotą V. Z. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinį pranešimą, pritarė V. K. ir R. B. skirti priemokas ir priedus, pasirašė ir teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolą Nr. LD-3811, kuriuo buvo siūloma nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. skirti Administracijos reikalų skyriaus raštvedei V. K. 35 proc. algos dydžio priedą ir šio skyriaus vyresniajai raštvedei R. B. 10 proc. priemoką už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą (1 t., b. l. 144–174). 2016 m. rugsėjo 29 d. vizavo V. Z. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinį pranešimą dėl 10 proc. priemokos skyrimo R. B. (1 t., b. l. 175). Vizavo V. Z. 2017 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-1108 „Dėl priemokos R. B. skyrimo“, kuriuo buvo prašoma nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. R. B. skirti 20 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už papildomų užduočių vykdymą, šiame pranešime užrašė 2017 m. kovo 31 d. vizą „Suderinta“ (2 t., b. l. 94). Kaip Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos narys nagrinėjo savo paties vizuotą V. Z. 2017 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą, pritarė R. B. skirti priemoką, pasirašė ir teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos 2017 m. kovo 31 d. protokolą Nr. LD-692, kuriuo buvo siūloma skirti nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai specialistei R. B. 20 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už papildomų užduočių vykdymą (3 t., b. l. 91–128). 2017 m. balandžio 6 d. apmokėti vizavo UAB „Prasila“ 2017 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija PRA Nr.00008), pavedė Pravieniškių PN-AK Buhalterinės apskaitos skyriui šią sąskaitą apmokėti (2 t., b. l. 78), 2017 m. balandžio 3 d. pasirašė mokėjimo paraišką Nr. 21-62, kurios pagrindu UAB „Prasila“ iš valstybės biudžeto buvo sumokėta 163 000 Eur (2 t., b. l. 91–92), 2017 m. balandžio 17 d. pasirašė mokėjimo paraišką Nr. 21-68, kurios pagrindu UAB „Prasila“ buvo sumokėta 35 178,88 Eur (2 t., b. l. 89–90).
17. Teismas vertindamas pareiškėjo 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimus nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 2 d. paaiškinimuose nurodė, kad pradėjęs dirbti turėjo duomenų tik apie tris artimus asmenis, su kuriais jį ar jo sutuoktinę sieja giminystės ryšiai, dirbančius šioje įstaigoje - sutuoktinės motiną, A. D., sutuoktinės seserį R. K., bei sutuoktinės sesers vyrą V. K., aiškino, kad į šias darbuotojas visais tarnybinės veiklos klausimais žiūrėjo kaip į bet kurias kitas, jų atžvilgiu nešališkai, sąžiningai ir tinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, priimdamas sprendimus vadovavosi įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Teigė, kad nėra duomenų, kad vykdydamas pareigas minėtoms darbuotojoms būtų sudaręs kokias nors išskirtines nei kitiems darbuotojams sąlygas, be pagrindo ar ne už realiai atliekamas užduotis būtų tarpininkavęs dėl priedų ar priemokų skyrimo ar kitaip aiškiai parodęs savo išskirtinius interesus, šie darbuotojai negavo jokių išskirtinai didelių ar jų vykdomos veiklos ir įvykdytų darbų neatitikusių priedų ar priemokų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į paaiškinimo turinį daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo jam keliamus įtarimus, tačiau dalyvavo (reiškė savo poziciją) priimant sprendimus susijusius su V. K., A. D., R. K.. 2018 m. vasario 26 d. paaiškinime teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. papildė savo deklaraciją įtraukdamas į dvi savo sutuoktinės pusseseres (V. K. ir R. B.) neturėdamas įstaigos vadovo rekomendacijų dėl nusišalinimų, bei nuo to momento jis nusišalindavo nuo visų deklaruotų asmenų atžvilgiu priimamų sprendimų.
18. Taigi iš pareiškėjo veiksmų aiškiai matyti, kad sutuoktinės pusseserę nurodė deklaracijoje, kaip asmenis, kurie gali kelti interesų konfliktus, suprato, kad nuo sprendimų susijusių su minėtomis darbuotojomis privalu nusišalinti, tačiau būdamas Ūkinės ir finansinės veiklos tarybos posėdžio pirmininku pritarė R. B. ir V. K. skirti 20 procentų priemokas. Dėl kitų asmenų, kurie kelia interesų konfliktą, pareiškėjas sprendimų nepriiminėjo. Taip pat vidaus audito metu buvo įvertinti Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ finansiniai dokumentai ir nustatyta, kad pareiškėjas savo sutuoktinės tėvo A. D. naudai priėmė palankius sprendimus, bei interesų konfliktą sukėlė ir tai, kad A. D. šioje įmonėje eidamas vadovaujančias pareigas išrašė PVM sąskaitą faktūrą PRA Nr. 0005 pasirašė, o apmokėjo Pravieniškių PN-AK, nes šiuose pareiškėjo veiksmuose įrodytos tyčios, todėl išvadoje teisingai siūloma pripažinti, kad būtent dėl šių asmenų pareiškėjas nenusišalindamas ir spręsdamas klausimus pažeidė Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.
19. LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, priešingu atveju visuomenėje kyla pagrįstų įtarimų, kad sprendimai priimami neskaidriai, ir tai menkina žmonių pasitikėjimą įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais, tad, atsižvelgiant į teismų praktiką, aprašoma situacija nepaneigia fakto apie kilusį interesų konfliktą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-442-2240-12). Komisija išvadoje įvertino turimus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaravęs privačių interesų ir sprendęs klausimus, susijusius su minėtais asmenimis, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.
20. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvadą, kad nėra pagrindo atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą vertinti kaip tendencingą ar nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir byloje pateiktas įrodymais. Priešingai, atsakovės byloje pateikti duomenys įrodo pareiškėjo veiksmus, dėl kurių yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, nes pareiškėjas neįvertino savo artimų asmenų (ir kitų asmenų, keliančių jam interesų konfliktą) darbo kaip realios Įstatyme įtvirtintos interesų konflikto einant tarnybines pareigas grėsmės, nedeklaravo privačių interesų, sprendė klausimus, susijusius su ankščiau minėtais asmenimis.
21. Pareiškėjo teigimu, dėl priemokų skyrimo jo giminaičiui V. K. įtarimai jam nebuvo teikiami, todėl dėl šio epizodo pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos apsiginti, pateikti paaiškinimus ir įrodymus, todėl šio epizodo vertinimas skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą pažeidė tarnybinio nusižengimo teisinę procedūrą ir dėl to yra neteisėtas. Tačiau teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. T-31 buvo sudaryta Komisija, kuriai pavesta ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, susijusį su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje (1 t., b. l. 25). Komisija nebuvo apribota tirti galimai padarytą nusižengimą dėl konkrečių asmenų, o tyrimo metu nustačiusi naujus duomenis, kurie tyrimo pradžioje galėjo būti nežinomi, pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su priemokų skyrimu pareiškėjo giminaičiui V. K.. Be to pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, kiek tai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje. Pareiškėjas paaiškinimus teikė du kartus, Komisija jo paaiškinimus vertino, rinko kitus įrodmus dėl pareiškėjo interesų derinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių į gynybą, suteikė galimybę pasiaiškinti.
22. Pareiškėjo manymu, atliekant tarnybinio patikrinimo procedūrą buvo pažeistas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, todėl įstatymo nuostata buvo pažeista iš esmės ir tarnybinė nuobauda šios įstatymo normos kontekste paskirta neteisėtai, todėl yra naikintina. Teismas pažymi, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ) nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, LVAT ne kartą yra nurodęs, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Statuto 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą, tai tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Iš bylos medžiagos, kad 2018 m. sausio 24 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jis turėjo baigtis 2018 m. vasario 23 d., tačiau vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau - taisyklės) 70 punktu, pratęstas iki 2018 m. kovo 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, Nr. TT-7, pateikta 2018 m. kovo 21 d., o 2018 m. gegužės 21 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Būtina pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, įstaigos vadovas raštišku prašymu kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau - VTEK) prašydamas atlikti tyrimą, pateikti išvadą ar institucijos vadovas tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai patenka į VTEK tyrimo kompetenciją. Šiuo atveju VTEK 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. S-1592-(2.5) „Dėl A. S. atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“, pateikė vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo ir nutarė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo keliamų reikalavimų, bet sutiko su Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-66 sudarytos komisijos atliktu vertinimu, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Kalėjimų departamentas pagrįstai, atsižvelgdamas į VTEK kompetencijos ribas, kreipėsi į šią instituciją. Todėl atsižvelgus į tai, kad VTEK galutinį vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms pateikė 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. S-1592- (2.5), Kalėjimų departamentas turėjo per du mėnesius nuo šios datos pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. gegužės 21 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino. Dėl šios priežasties atsirado ir įstatyminės sąlygos pareiškėjui taikyti ilgesnės trukmės - 3 metų - terminą tarnybinei nuobaudai skirti, kuris nebuvo pasibaigęs. Todėl pareiškėjo argumentai dėl praleisto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino laikytini nepagrįstais.
23. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo įsakymo, Komisijos išvados (kaip įsakymo sudėtinės dalies) turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Komisijos išvadoje nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
24. Taigi tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatų, tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.
25. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktika, daro išvadą, kad Departamento 2018 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. P-186 yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, jo skundas atmestinas.
26. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.