- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2-7227-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02914-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Advokatai
- Rimantas Mockaus
- Kategorijos
- 2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
- 2.3.11Kiti su šeimos teise susiję klausimai
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas ir J. V. (Y. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas M. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), prašydamas pripažinti jį mirusios sutuoktinės J. R. šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę sudaryti (pakeisti) ginčo objekto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartį neterminuotam laikui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1906 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo“ pagrindu 2012 m. spalio 5 d. tarp J. R. ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1349, pagal kurią nuomininkei J. R. ir jos šeimos nariams (dukrai J. V., anūkei A. M.) buvo perduotas dviejų kambarių butas su sandėliuku, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (el. b. l. 5 – 10). 2014 m. liepos 15 d. tarp J. R. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1349 buvo nutraukta šalių sutarimu ir tą pačią dieną (2014 m. liepos 15 d.) tarp J. R. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta nauja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0453), pagal kurią nuomininkei J. R. buvo perduotas tas pats dviejų kambarių butas su sandėliuku (el. b. l. 11, 50 – 56). Pagal šią sutartį nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį SĮ „Vilniaus miesto būstas“, komunalinius mokesčius, savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą ir jame esančią įranga, organizuoti jo tvarkymą (Sutarties 1, 2, 12, 14, 27 punktai). Ieškovas paaiškina, kad Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 73 1983-02-10 išduoto buto orderio Nr. 037737 1983-02-15 pagrindu J. R. sutartyse nurodytame bute su šeima gyveno nuo 1982 metų, t. y. 40 metų (el. b. l. 48, 57). Ieškovo teigimu, jis minėtame bute be pertraukos gyvena nuo 2001 m., su buto nuomininke J. R. susituokė 2003 m. birželio 17 d. Visą šį laikotarpį jis kartu su sutuoktine iš bendrų lėšų mokėjo nuomos mokestį, komunalinius mokesčius paslaugų tiekėjams, atliko buto einamuosius ir būtinuosius remontus. 2022 m. sausio 1 d. J. R. dėl (-) ligos staiga mirė savo gyvenamojoje vietoje (mirties liudijimas, el. b. l. 58, 60). Ieškovas nurodo, kad po mirusios buto nuomininkės J. R. (sutuoktinės) mirties jis toliau liko gyventi bute. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d., iškart po sutuoktinės J. R. mirties, kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl pagrindinio būsto nuomininko pakeitimo sutartyje Nr. 1.41-G14/0453, vietoje mirusios nuomininkės J. R., įrašant (pakeičiant) ieškovą M. R.. Po kreipimosi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, savaitės laikotarpyje pas ieškovą atvyko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas, būsto administravimo skyriaus specialistas A. S. ir dar viena darbuotoja. Minėti asmenys atliko vizualią buto apžiūrą, padarė patalpų nuotraukas bei paprašė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pateikti kitus dokumentus, kuriuos ieškovas papildomai išsiuntė 2022 m. sausio 16 d. iš savo elektroninio pašto. Ieškovas 2022 m. sausio 28 d. gavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešimą. Nr. 1.35-22/666, kuriame SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad jo prašymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio būsto nuomininko pakeitimo netenkintas. Minėtame SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešime buvo nurodyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepripažįsta fakto, kad ieškovas gyveno kartu su sutuoktine J. R. bute ir vedė bendrą ūkį, taip pat pažymėta, kad ieškovas nepateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įrodymų, jog kreipėsi į teismą dėl šio fakto pripažinimo. Be kita ko, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ savo pranešime ieškovui nurodė, kad šis iki 2022 m. vasario 25 d. turi atlaisvinti gyvenamąjį būstą ir jį perduoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas paaiškino, kad dirbdamas nekvalifikuotą darbą ir gaudamas minimalias pajamas, gyvenamojo būsto neįsigijo, visos jo gaunamos pajamos buvo skiriamos šeimai išlaikyti, šio buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti, jo sutuoktinė dėl ligos nedirbo daugiau nei 20 metų ir iki pat savo mirties. Ieškovas nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi, santaupų bankuose ar kreditų įstaigose neturi, šiuo metu gyvena iš minimalių socialinių išmokų, materialiai ieškovui padeda sesuo. Pasak ieškovo, nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra tėvų namo adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2001 m. visada buvo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra neteisūs ir dėl tokio priimto sprendimo jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 44,44 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). J. V. tėvui 1983 m. vasario 15 d. buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis 037737, suteikiantis teisę jo keturių asmenų šeimai apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) pr. (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1906 “Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo” SĮ “Vilniaus miesto būstas” buvo įpareigotas sudaryti su J. R. trijų asmenų šeimos (ji, dukra J. V. ir anūkė A. M.) dviejų kambarių socialinio būsto (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir J. R. 2012 m. spalio 5 d. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.1.39-N12/1349, kuria išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad bute turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: J. V., A. M.. Remiantis J. R. 2014 m. liepos 15 d. prašymu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1582 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto), nuomos sutarčių sudarymo tvarkos aprašo ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formos tvirtinimo“ tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir J. R. 2014 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.1.41-G14/0453, kuria išnuomotas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad šiame bute turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: J. V., A. M.. Mirus ginčo buto nuomininkei J. R. (2022 m. sausio 1 d.), ieškovas M. R. 2022 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašydamas sudaryti nuomos sutartį ir jį paskirti pagrindiniu ginčo buto nuomininku. SĮ “Vilniaus miesto būstas”, apsvarstęs ieškovo prašymą, 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1.35-22/666 informavo, kad jo prašymas netenkintas ir pasiūlė geranoriškai iki 2022 m. vasario 25 d. atlaisvinti būstą nuo buvusiai nuomininkei priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui butą bei akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą arba kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovės nuomone, byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą pripažinti jį nuomininkės J. R., mirusios 2022 m. sausio 1 d., šeimos nariu bei nėra pagrindo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį. Atsakovė nurodo, kad ginčo dėl ieškovą ir ginčo buto pagrindinę nuomininkę J. R. siejusių giminystės ryšių nagrinėjamoje byloje nėra. Anot atsakovės ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. kovo 25 d. ieškovas yra pateikęs iš užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje gyvenamoji vieta taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad gydosi pas gydytoją, kurio darbo vieta (duomenys neskelbtini) rajono medicinos įstaiga. Anot atsakovės, minėti dokumentai patvirtina, jog ieškovas ginčo bute negyveno ir minėtomis nuomos sutartimis remiantis, netgi neturėjo teisės gyventi. Atsakovės teigimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka įrodytų bendro ūkio vedimą su J. R.. Nėra pateikta įrodymų, kaip ieškovas prisidėjo prie buto būklės palaikymo bei gerinimo, ar remontavo butą, ar pirko namų apyvokos daiktus, ar maitinosi iš bendrų lėšų ir kt. Vien ieškovo teiginiai, nesant juos pagrindžiančių dokumentų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti aplinkybių buvimą, todėl darytina išvada, jog konstatuoti ieškovą vedus bendrą ūkį su ginčo buto nuomininke J. R., mirusia 2022 m. sausio 1 d., šiuo atveju teisinio pagrindo nėra.
5. Trečiasis asmuo J. V. (Y. V.) per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį tenkinti.
6. Trečiasis asmuo J. V. (Y. V.) atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu pilnai sutinka, ieškovo reikalavimus palaiko visa apimtimi. Trečiasis asmuo ieškovą pažįsta nuo 2000 m., t. y. daugiau nei 21 metus. Ieškovas yra jos motinos J. R. sutuoktinis, kuris nuo 2001 m. pradėjo kartu gyventi su jos motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini)g, ir jame nuolat gyvena iki šiol. Anot trečiojo asmens, ieškinyje ieškovo nurodytos aplinkybės ir faktai išdėstyti nuosekliai ir jai yra žinomi.
7. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 30-1906, 2012-10-05 su J. R. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1349, 2012 m. spalio 5 d. pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-1349. Vadovaujantis 2014 m. liepos 15 d. prašymu Nr. 6250, 2014-07-15 su J. R. sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0453, 2014 m. liepos 18 d. pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-0453. J. R. bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nurodytu adresu nuo 1983 m. balandžio 5 d., daugiau bute niekas gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs. 2022 m. sausio 6 d. gautas M. R. prašymas dėl pagrindinio būsto nuomininko keitimo, nes 2022 m. sausio 3 d. pagrindinė būsto nuomininkė sutuoktinė J. R. mirė. Prašymas svarstytas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo darbo grupės 2022 m. sausio 25 d. posėdyje. Nutarta prašymo netenkinti, pasiūlyti geranoriškai iki 2022 m. vasario 25 d. atlaisvinti būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo buvusiai nuomininkei priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui butą bei akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą arba kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu ir pateikti tai įrodančius dokumentus (protokolo NR. BAD-22/2). Apie šį sprendimą ieškovas informuotas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1.35-22/666. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad dauguma ieškovo pateiktų dokumentų patvirtina tik faktą, kad ieškovas įvairiuose dokumentuose kaip savo gyvenamąją vietą nurodė butą (duomenys neskelbtini), tačiau tai niekaip neįrodo ieškovo faktinio gyvenimo bute, bendro ūkio su J. R. vedimo. Iš pateiktų mokėjimo kvitų negalima identifikuoti mokėtojo. Be to, keli kvitai yra datuoti po J. R. mirties, kas taip pat neįrodo bendro ūkio vedimo J. R. esant gyvai. Pažymėtina ir tai, kad buto patikrinimo aktuose (2018 m. lapkričio 28 d. Nr. 17726, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 20698, 2021 m. sausio 8 d. savarankiško patikrinimo aktas) fiksuota, kad J. R. nurodo, jog gyvena viena, be to, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ specialistai patikrinimų metu ieškovo bute nebuvo aptikę.
9. Teismo posėdžio metu ieškovas M. R. ir jo atstovas advokatas Rimantas Mockus palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
10. Ieškovas papildomai paaiškino, kad kartu su sutuoktine vedė bendrą ūkį, jis nuolat dirbo, sutuoktinė gaudavo neįgalumo pašalpą. Prieš 2 – 3 metus, žmonai dar esant gyvai, bute buvo atliktas remontas, įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas nėra. Anot ieškovo, jis gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (tėvų namų adresu), nes turi sveikatos problemų ir ten yra paprasčiau gauti medicinines paslaugas, ilgą laiką ten gydosi. Nekilnojamojo turto neturi, todėl neturėtų kur gyventi, jei būtų priimtas jam nepalankus teismo sprendimas.
11. Trečiasis asmuo J. V. 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdyje parodė, kad jos motina J. R. nemokėjo valstybinės lietuvių kalbos, kalbėjo tik rusų kalba. Motina ginčo bute gyveno nuo 1981 metų, ieškovas bute apsigyveno nuo 2001 m. Motina J. R. buvo nedirbanti, sirgo, ieškovas dirbo, abu kartu išlaikė butą, mokėjo už butui teikiamas paslaugas. M. R. organizavo ir rūpinosi motinos laidotuvėmis.
12. Liudytojas T. O. 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdyje parodė, kad 40 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir yra ieškovo kaimynas. Parodė, kad M. R. 2003 m. susituokė su J. R., bute gyvena nuo 2001 m. J. R. buvo nedirbanti, ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir išlaikė Jeleną ir butą.
13. Liudytoja D. O. 2022 m. liepos 5 d. posėdyje parodė, kad yra ieškovo kaimynė. Ieškovas apie 20 metų gyveno bute, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, gyveno su J. R. draugiškai, be pykčių. Po J. R. mirties ir toliau gyvena tame pačiame bute.
14. Liudytojas A. K. 2022 m. liepos 5 d. posėdyje parodė, kad yra ieškovo kaimynas, nuo 1980 metu gyvena namo (duomenys neskelbtini) bute. Ieškovas bute gyveno apie 20 metų ir gyvena iki šiol.
15. Liudytoja S. K. 2022 m. liepos 5 d. posėdyje parodė, kad yra ieškovo kaimynė, nuo 1981 metų gyvena namo (duomenys neskelbtini) bute. J. R. į daugiabutį atsikėlė gyventi maždaug 1982 m. – 1983 m. Ieškovas bute gyvena virš 20 metų. J. R. turėjo sveikatos problemų, buvo nedirbanti, dirbo ieškovas.
16. Liudytoja A. A. 2022 m. liepos 5 d. posėdyje parodė, kad yra ieškovo kaimynė. J. R. buvo jos teta. Ieškovas nuo 2001 m. gyveno bute. Kai susituokė su J. R. bute gyveno nepertraukiamai. Po tetos mirties ieškovas toliau gyvena bute. J. R. sirgo, nedirbo, ieškovas buvo tas asmuo, kuris išlaikė šeimą, mokėjo mokesčius. Liudytoja taip pat parodė, kad buto remontą atliko ieškovas su sutuoktine, butas tvarkingas, švarus.
17. Liudytojas P. M. 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdyje parodė, kad draugą M. ir J. pažįsta nuo 2012 metų. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), lankėsi pas jį svečiuose, žino apie atliktus remontus bute, taip pat pažinojo ir buto nuomininkę J. R., padėjo su jos laidotuvėmis. J. R. sirgo, gyveno iš pašalpų ir ieškovo pinigų.
18. Liudytoja E. P. 2022 m. liepos 5 d. posėdyje parodė, kad yra ieškovo sesuo, pažįsta ir J. V.. Ieškovas bute gyvena apie 20 metų, ji dažnai ten lankydavosi. Parodė, kad su J. R. siejo draugiški santykiai. Brolis iki šiol gyvena šitame bute. Liudytoja parodė, kad brolis pirko tiek maistą, tiek baldus, mokėjo mokesčius, nes Jelena sirgo. Patvirtino, kad ieškovas gydosi (duomenys neskelbtini), nes ten dirba pažįstamas gydytojas, su kuriuo jį sieja ilgalaikiai pasitikėjimo santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
19. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių (jų atstovų) paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). J. R. tėvui 1983 m. vasario 15 d. buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis 037737, suteikiantis teisę jo keturių asmenų šeimai apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1906 “Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo” SĮ “Vilniaus miesto būstas” buvo įpareigotas sudaryti su J. R. trijų asmenų šeimos (J. R., dukra J. V. ir anūkė A. M.) socialinio būsto (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir J. R. 2012 m. spalio 5 d. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.1.39-N12/1349, kuria išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad bute turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: J. V., A. M.. J. R. 2014 m. liepos 15 d. prašymu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1-1582 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutarčių sudarymo tvarkos aprašo ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formos tvirtinimo“ tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir J. R. 2014 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.1.41-G14/0453, kuria išnuomotas ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
20. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, jog šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis (vaikai (įvaikiai) arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
22. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį (nuomininko šeimos narių susitarimu, jei lieka gyventi keli šeimos nariai) ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją.
23. Remiantis byloje esančių ieškovo pateiktų įrodymų visuma bei liudytojų parodymais, kurie nebuvo nuginčyti bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad ieškovas 2003 m. birželio 27 d. sudarė santuoką su J. R., ginčo bute ėmė gyventi nuo 2001 m., dar prieš santuoką. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas kartu su ginčo buto nuomininke J. R. vedė bendrą ūkį, t. y. gyveno kartu, rūpinosi sergančia sutuoktine, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams, vykdė ginčo buto remontą ir pan. Ieškovo sutuoktinė mirė 2022 m. sausio 1 d.
24. Kaip matyti iš 2014 m. liepos 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.1.41-G14/0453, kuria ginčo butas buvo išnuomotas ieškovo sutuoktinei, ieškovas nebuvo įtrauktas į sutartį kaip šeimos narys, kuris turi teisę gyventi šiame bute. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ darbuotojo 2018 m. lapkričio 28 d. Nr. 17726, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 20698, 2021 m. sausio 8 d. buto patikrinimo aktuose užfiksuota, kad remiantis J. R. pateikta informacija, ji gyvena viena.
25. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuomininkė J. R. ginčo bute gyveno daugiau nei 40 metų, tačiau atsakovė pateikė tik 2 – 2018 m. lapkričio 28 d. Nr. 17726, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 20698, 2021 m. sausio 8 d. buto patikrinimo aktus. Kaip posėdžio metu paaiškino, atsakovės atstovės, anot jos daugiau jokių patikrinimų nebuvo atlikta. Remiantis liudytojos J. V. (J. R. dukra) parodymais, ginčo buto nuomininkė nemokėjo valstybinės lietuvių kalbos, bendravo rusų kalba, ką posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai, pažinoję J. Teismui pateikti patikrinimo aktai šabloniški, pilnai neužpildyti. Minėti patikrinimo aktai buvo pildomi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojo, todėl teismas pagrįstai mano, kad jų turinys ir reikšmė (teisinės pasekmės) nuomininkei galimai nebuvo suprantamas ar tinkamai išaiškintas.
26. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškovas ginčo bute negyveno, nes savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) rajone, prieštarauja kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visetui. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Vien tai, jog ieškovas savo gyvenamosios vietos niekada nebuvo ir šiuo metu nėra deklaravęs ginčo būste, teismo nuomone, nesuponuoja išvados, jog jis būste negyveno, nes, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Iš ieškovo į bylą pateiktų darbo, sudarytų paslaugų teikimo, pirkimo – pardavimo sutarčių, banko dokumentų nustatyta, kad ieškovas visuose nurodytuose dokumentuose savo faktinę gyvenamąją vietą nurodydavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresu, kas patvirtina, kad būtent šią gyvenamąją vietą jis laikė savo socialinių ryšių centru.
27. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas daugiau nei 20 metų faktiškai gyveno kartu su ginčo buto nuomininke J. R. Ieškovas ne tik kartu su sutuoktine vedė bendrą ūkį, bet kartu tvarkė gerbūvį. Tiek ieškovo, tiek mirusios nuomininkės gaunamos lėšos buvo naudojamos kaip bendri pinigai, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovas ir liudytojai.
28. Teismo vertinimu, nurodyti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, taip pat nuoseklūs ieškovo paaiškinimai, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas ginčo būste gyveno kartu su sutuoktine J. R., vedė bendrą ūkį iki jos mirties, šį būstą laikė savo nuolatine, o ne laikina gyvenamąja vieta (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-499-614/2021; 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-858-577/2020).
29. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl ieškovas pripažintinas mirusios nuomininkės J. R. šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).
30. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 125,00 Eur žyminis mokestis, 1 800,00 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, 200,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, 800,00 Eur už pasiūlymą dėl taikos projekto paruošimą ir pateikimą, dalyvavimą teismo posėdyje, liudytojų apklausas, baigiamąją kalbą, atlyginimas. Priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių už advokatų suteiktas teisines paslaugas, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo siūlyta išspręsti byloje kilusį ginčą taikiai, tačiau pastaroji su pasiūlymu nesutiko.
33. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 58,24 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovą M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (juridinio asmens kodas 111109233) su ieškovu M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartį neterminuotam laikui.
Priteisti ieškovui M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 2 925,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) į valstybės biudžetą 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.