Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim3s (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas Lietuvoje iš viso 18 kartų, paskutinį kartą 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje. 2025-03-14 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) direktoriaus B. B. surašytos charakteristikos matyti, kad A. J. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2021-06-01 darbininku vienu etatu ir nuo 2021-08-01 valytoju 0,5 etato. Kaip darbininkas ir valytojas A. pasižymi pareigingumu, jam pavestus darbus atlieka gerai, drausminių nuobaudų neturi, kolegoms yra paslaugus. Kaip žmogus yra atsakingas, darbštus, jautrus kolegų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, nekonfliktiškas. Charakteristika teikiama asmeniniu A. J. prašymu (b. l. 74).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. J., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 1,69 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais A. J. kaltę, laikytini jo paties parodymai, vyriausiosios patrulės Ingos Bartkevičienės tarnybinis pranešimas; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus A. J. vairavimo aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. J. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius.

IV. Bausmės individualizavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. per 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2025-02-21 už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai teisė vairuoti yra atimta, paskirta 1 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki 2030-09-16 (b. l. 115-122), anksčiau teistas 18 kartų, nusikalto neatlikęs bausmės pagal ankstesnį 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąją įsakymą (b. l. 83-114), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų apie A. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 75 parų areštą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 50 parų areštą.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė kaltinamajam paskirti baudą, kadangi kaltinamasi dirba, turi pastovias pajamas, turi sodybą, ūkininkauja. Visgi parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį, teismas be pirmiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam kai teisė vairuoti jam atimta, jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus iki šiol nėra sumokėjęs, tai akivaizdu, kad jam taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamo rezultato nedavė, nepaskatino keisti savo elgesio. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. šiuo nuosprendžiu paskyrus baudą, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>.

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų dabar nevartoja, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, augina nepilnametę dukrą, serga onkologine liga, nusikaltimą, dėl kurio padarymo yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, padarė atlikinėdamas bausmę pagal 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąją įsakymą, šiuo metu yra prižiūrimas Probacijos tarnybos. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, A. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) tęsti darbą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Teismo turimais duomenimis, A. J. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymų jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo bendrintina su 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymų paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskiriant A. J. galutinę subendrintą bausmę – 84 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1.69 promilių girtumas, iš bylos medžiagos matyti, kad padarydamas nusikalstamą veiką jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, tad, teismo vertinimu, A. J. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų tuo metu, kai dalyvavo viešajame eisme, kaltinamojo vairuotame automobilyje buvo ir keleiviai. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to kaip jau minėta A. J. yra baustas už vairavimą jam būnant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 4 (ketverių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025-03-24, t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. J. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal pirkimo pardavimo sutartį priklauso R. J. (b. l. 76-77). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – R. J., kuri nežinojo, kad kaltinamasis juo naudosis būdamas neblaivus. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis , kaina Lietuvoje su PVM 1 870 eurų.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti klausimai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-05-26 pažyma Nr. APD-2025-06336, kurioje nurodyta, kad dėl A. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 279,17 Eur dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam A. J. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba A. J. buvo užtikrinta teismo, o ne paties kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamojo A. J. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Zita Malova. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Body kameros garso ir vaizdo įrašai, saugotini su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. J. galutinę 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 10 punktu A. J., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2025-01-29 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymų paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 10 punktu A. J., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. J. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-03-24.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš A. J. valstybės nuosavybėn automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą t. y. 1 870 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.