Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2024 m. spalio 22 d. gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau Probacijos tarnyba) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam K. G.. Teikime nurodyta, kad bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 21 d. Nuteistasis K. G. į Lietuvos probacijos tarnybos (toliau LPT) registrą įtrauktas 2024 m. balandžio 22 d. Nuteistasis 2024 m. gegužės 3 d. supažindintas su bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įpareigojimais bei teisinėmis pasekmėmis už paskirtų įpareigojimų nevykdymą. 2024 m. liepos 12 d. Probacijos tarnyba kreipėsi teikimu į Kauno apylinkės teismą, kadangi prižiūrimasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, nedirbo neatlygintinų darbų, nepradėjo klausyti elgesio pataisos programos, neatvyko į Probacijos tarnybą. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teikimas atmestas. Tačiau prižiūrimasis toliau nevykdo teismo skirtų įpareigojimų. Iki 2024 m. spalio 21 d. prižiūrimasis privalėjo išdirbti 60 valandų neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais. 2024 m. gegužės 3 d. buvo išsiųstas siuntimas į Kauno klinikinę ligoninę. 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo bendrauta su atstove iš Kauno klinikinės ligoninės, kuri atsakinga už neatlygintinų darbų priežiūrą, kuri nurodė, kad K. G. nebuvo nei kartą atvykęs dirbti neatlygintinų darbų. 2024 m. spalio 21 d. dar kartą buvo susisiekta su atstove iš Kauno klinikinės ligoninės, kuri nurodė, kad K. G. dar nebuvo atvykęs. 2024 m. gegužės 31 d. buvo nukreiptas dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys- Pokalbis-Pasikeitimas“. Programos lankyti dar nepradėjo. Į Probacijos tarnybą neatvyksta sutartu laiku, prašo perkelti suplanuotų pokalbių laikus. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu? administracinių nusižengimų nepadaryta, prižiūrimojo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. K. G. registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 48 straipsnio 8 dalimi, siūlo nuteistajam K. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti ir nuteistajam K. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ar XI skyriuje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė yra paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba prašo laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Baudžiamosios bylos duomenimis ir Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė K. G. nustatyta – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant K. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 22 d.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. balandžio 22 d. 2024 m. gegužės 3 d. nuteistasis buvo supažintinas su bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įpareigojimais bei teisinėmis pasekmėmis už paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis K. G. du kartus (2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. liepos 8 d.) buvo supažindintas su probacijos sąlygomis bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įpareigojimais bei teisinėmis pasekmėmis už paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl darytina išvada, jog pareigą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo.

Pabrėžtina, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 22 d., todėl terminas šiam įpareigojimui baigėsi 2024 m. spalio 22 d. Iki šios nutarties priėmimo nuteistasis šio įpareigojimo nėra pradėjęs vykdyti, tai patvirtina 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. spalio 21 d. Kauno klinikinės ligoninės atsakymai. Be to, nuteistajam paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau iki šiol į suderintus susitikimus nenuvyko, Probacijos tarnybos neinformavo apie neatvykimo priežastis.

Nuteistasis teismo posėdžio metu teigė, kad įpareigojimų negalėjo įvykdyti dėl šeiminių aplinkybių – motinos ir sūnaus ligų, uždarbiavimo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, be nuteistojo paaiškinimų, nei nuteistojo asmens byloje, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis vaiko gulėjimą ligoninėje, motinos ligą nurodė ir pirmojo teikimo nagrinėjimo metu, jos buvo įvertintos teismo ir į jas atsižvelgta, o teikimas atmestas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, tačiau nuteistasis toliau paskirto įpareigojimo nevykdo. Nuteistasis teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokių aplinkybių nenuvyko dirbti neatlygintinai paskirtų valandų. Pastebėtina, nors nuteistasis teigė, kad turi rūpintis mama, tačiau, kaip teigė, būna išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) nuo pirmadienio iki penktadienio motina, rūpinasi jos sesuo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, priešingai nei teigia, nuolatos motina nesirūpina, todėl ši priežastis nelaikytina pateisinančia nuteistojo įpareigojimų nevykdymą. Dėl sūnaus ligų teismas vertina šią priežastį kaip nuteistojo gynybinę pozicija, tačiau ne priežastimi, kuri pateisina teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Pabrėžtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, o ne su nuteistuoju, bendravimo tvarka nenustatyta, be to, nuteistajam nurodžius, kad jis nuo pirmadienio iki penktadienio būna išvykęs į (duomenys neskelbtini), teismui leidžia daryti išvadą, jog jis nuolatos sūnumi nesirūpina ir jo neprižiūri, kaip teigia. Nuteistojo asmens byloje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. nuteistasis į susitikimą Probacijos tarnyboje atvykti negalėjo, nurodydamas priežastį dėl rugsėjo 2 d. šventės. 2024 m. rugsėjo 3 d. atvykęs pokalbiui į Probacijos tarnybą, nuteistasis teigė, kad pradės lankyti programą. Pabrėžtina, kad nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi nuo rugsėjo 2 d. gulėjo ligoninėje, tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta Probacijos tarnybai, be to, rugsėjo 3 d. nesutrukdė nuvykti į Probacijos tarnybą. Nuteistojo nurodyta priežastis - rugsėjo 2 d. šventė, kai buvo švenčiama mokslo metų pradžios šventė, leidžia daryti išvadą, kad sūnus tą dieną nebuvo paguldytas į ligoninę, o nuteistojo nurodyta priežastis laikytina gynybine jo pozicija, siekiant, kad laisvės apribojimo bausmė nebūtų pakeista areštu. Akcentuotina ir tai kad dalyvavimas programoje vyksta darbo dienomis, kas suponuoja išvadą, jog nuteistasis tai žinodamas sąmoningai išvyksta į (duomenys neskelbtini), o nevyksta vykdyti įpareigojimų.

Pabrėžtina, kad nuteistasis teismo posėdžio metu reiškė apgailestavimą ir teigė, kad gailisi, kad nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kodėl paskirtų įpareigojimų nevykdo, nenurodė, jokių aktyvių veiksmų, kurių ėmėsi tam, kad teismo paskirti įpareigojimai būtų įvykdyti. Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškinti, kodėl nevyksta suderintu laiku dirbti neatlygintai darbų ir dalyvauti programoje negalėjo paaiškinti, tačiau teigė, kad taip gavosi. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo jo nenorą vykdyti paskirtus teismo įpareigojimus. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis iki bausmės pabaigos paskirtus įpareigojimus įvykdys, kadangi net suteikus teismui galimybė juos vykdyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. atmetus Probacijos teikimą, nuteistasis jokių aktyvių veiksmų neatliko. Aplinkybė, kad uždarbiauja (duomenys neskelbtini) nelegaliai ir ten galimai gyvena, apie tai neinformavęs Probacijos tarnybos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kadangi savo gyvenimo tikslų siekia neteisėtais būdais ir priemonėmis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog jis paskirtų įpareigojimų - dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – negali vykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Iš nuteistojo asmens bylos byloje esančio bausmės ir baudžiamojo poveikio ir auklėjimo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano 3 skyriuje „Individualus prevencinis darbas“ nurodyta, jog nuteistasis K. G. vengia atvykti į Probacijos tarnybą, neatsiliepia į skambučius, neatvysta į pokalbius. Tame pačiame skyriuje „Įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje vykdymo kontrolė“ 2024 m. rugsėjo 23 d. nurodyta, kad nuteistasis dar nepradėjo lankyti elgesio pataisos programos. Trečiame skyriuje „Įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais (žiniaraščių rinkimas, bendravimas su institucijomis, organizacijomis)“ 2024 m. spalio 21 d. nurodyta, kad nuteistasis K. G. nebuvo atvykęs atlikti įpareigojimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 20 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties,), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad teismui paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis būdamas tinkamai apie ją informuotas, teismo baigiamajame akte, taip pat du kartus Probacijos tarnyboje, tinkamai jos neatlieka bei vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Nors nuteistasis posėdžio metu teigė, kad dės pastangas atlikti teismo paskirtus įpareigojimus iki 2024 m. gruodžio 21 d. dienos, tačiau pažymėtina, kad K. G. po 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria buvo atmestas Probacijos tarnybos tekimas, teigiamų išvadų nepadarė. Nuteistasis nurodė, kad buvo susisiekęs su Probacijos tarnyba dėl elgesio pataisos programos išklausymo, tačiau taip ir nenuvyko į susitikimą. Nurodė, kad stengiasi informuoti Probacijos tarnybą apie neatvykimus, tačiau pastaruoju metu į Probacijos tarnybą nebuvo nuvykęs. Nors nuteistasis parodė, kad nuo rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 14 d. kartu su sūnumi gulėjo ligoninėje, nei teismui, nei Probacijos tarnybai jokių duomenų apie tai nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis niekur nenuvyko, nepradėjo lankyti programos, nevykdo jam paskirtų teismo įpareigojimų. K. G. teismo posėdžiu metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo pirmadienio iki penktadienio, dėl to negali atvykti į susitikimus, dirba nelegaliai, padeda savo draugui. Pažymėtina, kad probuojamasis nėra informavęs Probacijos tarnybos apie darbą (duomenys neskelbtini), byloje duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes taip pat nėra. Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas užsidirbti, tačiau neigiamai vertina tai, kad neįsidarbina legaliai, todėl tai nelaiko kliūtimi ir svarbia priežastimi nevykti paskirtos bausmės ir pareigų. Pabrėžtina, kad nuteistasis privalėjo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 22 d., todėl terminas baigėsi 2024 m. spalio 22 d. Iki šios nutarties priėmimo nuteistasis šio įpareigojimo nėra pradėjęs vykdyti, nors terminas yra pasibaigęs.

Teismas sprendžia, kad nuteistasis K. G. nesidomi jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo vykdymu, vengia bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, o kartu ir atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę su teismo paskirtais įpareigojimais. Šiuo atveju Probacijos tarnyba ėmėsi visų galimų priemonių, siekdama vykdyti nuteistojo priežiūrą. Toks nuteistojo elgesys, kai jis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, nevykdo įpareigojimų be itin svarbių priežasčių, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sąmoningai neatlikinėja jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pažymėtina, kad nuteistasis priimant baudžiamąjį įsakymą buvo supažindintas su jam paskiriama bausme ir su ja sutiko, žinojo, kokios pasekmės laukia. Pabrėžtina, kad nuteistasis visų pirma yra tas asmuo, kuris turi tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, t. y. rodyti pastangas, tam tikrą rūpestį, stengtis bendradarbiauti su bausmės vykdymą kontroliuojančia institucija. Bausmę atlikti turi tik nuteistasis, o ne tam tikra prasme jos atlikimą kontroliuojančios institucijos, kaip šiuo atveju Probacijos tarnyba, kurios pareigūnai dėjo visas reikalingas ir būtinas pastangas jo elgesio kontrolės užtikrinimui bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-403-1049/2024).

Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas konkrečius įpareigojimus, siekė įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties nuteistojo pozityviam nusistatymui į priežiūrą, jo siekiui bei pasiryžimui tinkamai laikytis jam skirtų įpareigojimų bei draudimų, bendrųjų probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų pareigų. Šiuo atveju akivaizdu, jog nuteistasis nuo pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kuriuo nuteistajam K. G. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, vengė bausmę atlikti ir vykdyti įpareigojimus. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia jog, nuteistajam laisvės apribojimo bausmė pasirodė neefektyvi ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad toliau ją tęsiant, bausmės tikslai bus pasiekti. Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas, kadangi nuteistasis laisvės apribojimo bausmės sąlygas pažeidė sąmoningai ir piktybiškai ir toks nuteistojo elgesys negali būti toleruojamas ir pateisinamas, nes tokia situacija suponuotų galimybę likti nubaustam asmeniui taip ir neatlikus bausmės. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, ir BK 65 straipsnio nuostatomis, numatančiomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pagal kurias viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), K. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo, keistina į 90 parų arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam K. G. tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam K. G. paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai K. G. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti K. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nutarties įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.