- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-132-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00408-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo I. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą garažą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų privalomų dokumentų (nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo), (duomenys neskelbtini), jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,08 ha žemės sklype Nr. 0101/0048:1449 užimdama ir dalį valstybinės žemės, pastatė garažą, kurio matmenys 9x12 (nukastas šlaitas, įrengti pamatai, perdengimai, dalinai atlikta stogo danga, įstatyti vartai ir durys, fasadinė garažo dalis nuo įvažiavimo pusės apkalta plastikinėmis dailylentėmis). Atsakovė be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo garažą pastatė savavališkai ir šiais savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 23 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ VI skyriaus reikalavimus. Atsakovei buvo surašyti: 2005-10-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-92; 2009-09-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)-11.12-261. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimu (civ.b. Nr.2-393-190/2006) atsakovė buvo įpareigota per 1 metus reikiamai patvirtinti savavališkai pastatyto garažo (pirties), esančio (duomenys neskelbtini), projektą, gauti nustatytą leidimą šiam statiniui bei pašalinti kitus trūkumus, tačiau atsakovė per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė ir dėl to jai buvo skirta 500 Lt. bauda (civ.b. Nr.2-393-190/2006). 2006-01-28 pakartotinai patikrinus pastatytą statinį, nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti – statinys nenugriautas. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 3 d. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti statytoją atlikti CK 4.103 str. 3 d. 2 p. nustatytus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė M. D. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais, nes ieškinyje minimu teismo sprendimu buvo nutarta ne nugriauti statinį, bet įpareigoti ją (atsakovę) gauti statinio projektą bei pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statybos tinkamu įforminimu. Atsakovė teigė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes neteisėta statyba yra legalizuota, o teismo sprendimas nugriauti garažą pažeistų teisėtus lūkesčių apsaugos bei proporcingumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę M. D. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą garažą (pirtį), esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti atsakovo savavališkai pastatytą garažą (pirtį), esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis, o išlaidas išsiieškoti iš atsakovės. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, negavo ir teismui nepateikė leidimo įteisinti savavališką statinį, todėl teismas sprendė, jog jos su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype savavališkai atlikti statybos darbai – pastatytas garažas (pirtis), t.y. savavališka statyba ir jos padariniai nustatyta tvarka turi būti pašalinti. Pažymėjo, jog atsakovė neprieštaravo dėl garažo nugriovimo, tik prašė teismo nustatyti šešių mėnesių terminą nugriovimo darbams atlikti. Šalys į bylą pateikė taikos sutarties projektą iš kurio turinio teismas nustatė, kad nurodytas terminas tenkintų abi šalis, tačiau tokiam laikotarpiui iš esmės paprieštaravo trečias asmuo I. B.. Teismas atsižvelgdamas į trečiojo asmens nurodytus argumentus padarė išvadą, kad atsakovės prašomas šešių mėnesių laikotarpis yra per ilgas, nes atsakovė savo veiksmais pažeidė trečiojo asmens teises, todėl atsižvelgiant į trečiojo asmens poziciją išdėstytą teisme, nesutikimą su prašomu 6 mėnesiu terminu, atsakovei M. D. skyrė trumpesnį – 4 mėnesių terminą pašalinti savavališką statinį ir jo padarinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė M. D. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su savavališkai pastatyto garažo (pirties) išsidėstymu. Bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad savavališkai pastatytas garažas (pirtis) užėmė ne tik dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovei M. D. ir trečiajam asmeniui I. B. priklausančio žemės sklypo, bet ir dalį valstybinės žemės, tačiau žinodamas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių tikslu įtraukti į bylos nagrinėjimą visus asmenis, suinteresuotus bylos baigtimi, t.y. neįtraukė Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri akivaizdžiai turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad savavališkai pastatytas garažas (pirtis) pažeidžia trečiojo asmens I. B. interesus. Pažymi, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi jokių savarankiškų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį negalėjo remtis vien trečiojo asmens teisių pažeidimu kaip savarankišku ieškinio tenkinimo pagrindu nenurodydamas kuo pasireiškia jos teisių ir teisių interesų pažeidimas.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovo manymu, nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nėra tas asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų tiesiogiai ar netiesiogiai pasisakoma teismo sprendime išnagrinėjus ginčą. Byloje nėra keliamas statybos neteisėtumo klausimas tuo aspektu, kad ji vykdoma valstybinėje žemėje ar kaip nurodo atsakovė, jos dalyje. Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba savo interesus atstovautų statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese išduodama arba neišduodama sutikimą statinio statybai valstybinės žemės dalyje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje. Niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik vieninteliu argumentu, kad savavališkai pastatytas statinys pažeidžia trečiojo asmens argumentus. Atkreipia dėmesį, kad teismas priimdamas sprendimą visų bylos dalyvių paaiškinimus įvertino vadovaudamasis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškinio tenkinimo pagrindu teismas iš esmės nurodė konstatuotą savavališkos statybos faktą, kuriuo pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, o ne vien trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė tik vilkina bylos nagrinėjimą nuo 2005 metų. Ieškinį dėl savavališkos statybos nugriovimo pareiškė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl laikytina, kad valstybės interesai šioje byloje yra atstovaujami tinkamai ir įtraukti byloje dalyvauti dar vieną valstybės institucija nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovė manydama, kad byloje trečiuoju asmeniu turėtų būti įtraukta valstybė, šį prašymą turėjo galimybę pareikšti anksčiau, o ne siekti tokiu prašymu bylos vilkinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra savavališkos statybos padarinių šalinimas, o apeliacinio skundo dalykas yra procesinių normų taikymo tinkamumas suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą aspektu, bei teismo sprendimo motyvavimo tinkamumas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-10-03 savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-92 konstatuota, kad atsakovė savavališkai – neturėdama leidimo statybai, ne tik jai priklausančiame žemės sklype, tačiau užimdama dalį trečiajam asmeniui I. B. ir valstybei priklausančių žemės sklypų, pastatė garažą (9x12m), kuriame įrengė pirtį. Atsakovė neginčydama savavališkos statybos statuso apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą ir įpareigodamas atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą statinį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjamą asmenų teisių ir pareigų, nes sprendime konstatavo, kad savavališkas statinys yra dalinai pastatytas ant valstybinės žemės. Apeliantės teigimu į bylą dalyviu turėjo būti įtraukta Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka.
Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą
Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L. , bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011).
Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje kilęs ginčas dėl savavališkos garažo statybos Briedžių g. 4, Vilniuje. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuota, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantė neginčija, kad ji neturėdama tokio dokumento pastatė statinį, kurį teismas sprendimu įpareigojo nugriauti. Tokiu būdu apeliantei nepalikta teisė derinti statybą leidžiančio dokumento – leidimo statybai gavimo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. DI-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 33 punkte nustatytu žemės valdytoju, t.y. pastatą statant nagrinėjamu atveju valstybei priklausančiame žemės sklype gauti valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, leidimą. Nei ieškovo pareikštas reikalavimas byloje, nei teismo priimtas sprendimas nesukurs teisinių padarinių, nes teisinis ryšys valstybės interesų ir ieškinio dalyko bei teismo sprendimo yra pernelyg nutolęs. Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad tiesioginis teisinis procesinis valstybės suinteresuotumas bylos baigtimi nekonstatuotinas, byloje priimto teismo sprendimo įtakos neįtraukto į procesą šio asmens teisinei padėčiai ir įstatymo nustatytų padarinių valstybei nenustatyta.
Dėl sprendimo netinkamo motyvavimo
Apeliantė nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo remdamasis vieninteliu argumentu - trečiojo asmens I. B. teisių pažeidimu, nenurodydamas kuo pasireiškia toks pažeidimas bei nenurodydamas kitų ieškinio tenkinimo motyvų. Su šiais argumentais kolegija nesutinka.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką kasatoriaus iškeltu klausimu dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Vertinant pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą pažymima, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas šiuo atveju patenkino ieškinį. Teismas ne tik pasisakė dėl trečiojo asmens pažeidimo, tačiau konstatavo jo pastatyto pastato savavališką statybą, nurodė, kuo pasireiškia savavališkumas. Todėl skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismas priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą, atmestini, nes yra nepagrįsti ir neatitinka procesinių bylos dokumentų turinio.
Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.