- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- A-1282-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02188-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. buvo kalinamas Alytaus PN, į kuriuos iš Marijampolės pataisos namų atvyko dėl sveikatos būklės. Tačiau Alytaus PN neįgaliesiems skirtame būryje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos. Pareiškėjas neturėjo vienos kojos, kitoje kojoje buvo negyjanti žaizda, tad galėjo judėti tik vežimėlio pagalba. Medinės lovos buvo su aukštu borteliu, o čiužiniai per trumpi ir per siauri, kas sukeldavo fizinį skausmą. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, nebuvo turėklų sanitariniame mazge, koridoriuje. Situacija Alytaus PN šiek tiek pradėjo gerėti tik po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių apsilankymo. Dėl sąlygų steriliai pertvarstyti žaizdą neturėjimo (nes medicinos dalis buvo antrame aukšte, į kurią jis negalėjo patekti), situacija pradėjo blogėti, prasidėjo užkrėtimas, galop pareiškėjas neteko ir antros kojos. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią akivaizdžiu sveikatos pablogėjimu, pažeminimu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, už ką pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas atliko bausmę Alytaus PN nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. su pertraukomis, nes būdavo išvežamas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjui jo buvimo Alytaus PN laikotarpiu buvo suteiktas tinkamas gydymas, Alytaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu atliko patikrinimus, tačiau higienos reikalavimų pažeidimų nenustatė. Alytaus PN patalpos vėdinamos per langus, 2 būrio laiptinėje ir sanitariniame mazge, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, visur įrengti porankiai. Pareiškėjo argumentai dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Alytaus PN pareiškėjo skundo reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. spalio 2 d. prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 2 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, depresiją, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas jo teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. spalio 2 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė, o atsakovo atstovas išreiškė prašymą pritaikyti daliai pareiškėjo reikalavimų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl jo kalinimo Alytaus PN nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. spalio 2 d, ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.
7. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad pareiškėjui, kuris buvo neįgalus, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Iš viešai skelbiamų duomenų teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Seimo kontrolierius tyrė Alytaus PN bausmę atliekančio nuteistojo 2016 m. birželio 29 d. skundą, atliko stebėseną dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo neįgaliesiems asmenims Alytaus pataisos namuose ir surašė 2016 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr.4D-2016/1-969 (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma), kuria teismas nutarė remtis ir nagrinėjamoje byloje.
8. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos lovos (jos nepritaikymo neįgaliesiems). Nors byloje nebuvo duomenų apie lovos konstrukciją, teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo šio nusiskundimo, neteikė skundų dėl netinkamos lovos Alytaus PN administracijai ir Visuomenės sveikatos centrui, o ir praėjus ilgam laiko tarpui (dviem metams) nuo ginčo laikotarpio pabaigos, kas apsunkina galimybę nustatyti, kokia buvo būtent pareiškėjui skirtos lovos konstrukcija ir koks joje buvo čiužinys, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto.
9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamos ventiliacijos, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitiko teisės aktų reikalavimus, higienos normų pažeidimų tikrindami Alytaus PN ginčo laikotarpiu nenustatė Visuomenės sveikatos centro pareigūnai, šie pažeidimai nekonstatuoti ir Seimo kontrolieriaus pažymoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetė.
10. Įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, teismas nurodė, jog Alytaus PN neįgalių nuteistųjų gyvenimo sąlygos tikrintos tik ginčo laikotarpio pabaigoje, patikrinimo aktuose konstatuota, kad neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai, sumontuotas liftas. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad ranktūriai koridoriuje bei tualete buvo įrengti tik po Seimo kontrolieriaus apsilankymo, nes jie buvo paneigti rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat buvo konstatuota, jog sanitariniuose mazguose esančios tualeto kabinos yra per siauros neįgaliojo vežimėliui, dušinėse nėra turėklų bei ranktūrių, kurie padėtų judėjimo sunkumų turintiems asmenims saugiai ir laisvai judėti dušinės patalpose, savarankiškai atlikti higienos procedūras, taip pat pripažinta, kad Socialinės globos sektoriuje nėra sudarytos tinkamos sąlygos bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad vertinamu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas, neįgaliesiems pritaikytas gyvenimo sąlygas.
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės patekti pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, nes į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtino, jog gydytojai ir slaugytojos pareiškėją lankė ir reikiamas procedūras atlikinėjo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat nustatė, kad Socialinės globos sektoriuje yra liftas neįgaliesiems.
12. Vertindamas skundo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos steriliai perrišti žaizdą, dėl ko jis neteko antros kojos, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad jam nebuvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos, jis savo pažeistas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų (tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje), atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, prieš tai pasinaudojus privaloma ikiteismine tvarka kreiptis dėl žalos padarytos sveikatai atlyginimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (BVK 173 straipsnio 5 dalies prasme). Nors, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, tačiau atsižvelgęs į pažeidimus ir jų trukmę, pareiškėjo sveikatos būklę sprendė, jog nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
III.
14. Atsakovas Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, į bylą pateikta Alytaus PN su keliamu ginču susijusi medžiaga nebuvo tinkamai įvertina. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas turėjo šias aplinkybes pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pinigais.
16. Teismų praktikoje neturtinė žala pripažįstama ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo įrodyti žalą, jos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, taip pat įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodo, kad jokių įrodymų jis negalėjo pateikti. Kalinimo Alytaus PN laikotarpiu pareiškėjui buvo ribojamos galimybės patekti pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, jis turėjo kęsti skausmą, o pareigūnai nekreipdavo dėmesio į pareiškėjo prašymus nuvežti pas medicinos dalies darbuotoją, kad būtu perrišta žaizda, todėl pareiškėjas neteko kitos kojos.
19. Pareiškėjas papildomai nurodo, jog jam praustis duše buvo nepatogu, o vonios nebuvo. Alytaus PN kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pareiškėjas prarado sveikatą, buvo kankinamas, daromas psichologinis poveikis. Pareiškėjo pažeminimas, patirti neigiami išgyvenimai buvo ilgalaikiai, o Alytaus PN neturėtų išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. spalio 3 d. – 2016 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu, atlyginti. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas neįgaliesiems pritaikytas gyvenimo sąlygas, todėl atsižvelgus į pažeidimų trukmę ir sunkią pareiškėjo sveikatos būklę vien tik pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Reikalavimui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. spalio 2 d., atsakovo atstovui reikalaujant, taikytas ieškinio senaties terminas (CK 1.125-1.231 straipsniai).
22. Atsakovo atstovas su 2019 m. sausio 30 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino su ginču susijusios medžiagos, o pareiškėjas nepagrindė žalos dydžio ir nenurodė kaip ji konkrečiai pasireiškė, t. y. nepateikė jokių įrodymų ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodo, jog kai siekiama nustatyti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Anot atsakovo atstovo nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
26. Atlikęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir atsakovo atstovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas neįgaliesiems pritaikytas gyvenimo sąlygas, t. y. tualetai, dušai, koridoriai buvo nepritaikyti neįgaliesiems. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. 4D-2016/1-969, kurioje fiksuota, kad 2016 m. birželio 27 d. atlikto patikrinimo metu (stebėsenos) nustatyta, kad korpuso, kuriame gyvena neįgalūs nuteistieji, sanitariniuose mazguose esančios tualeto kabinos per siauros neįgaliojo vežimėliui, dušinėse lentynėlės nėra nuleistos žemiau, trūksta šilto vandens, nėra plytelių grindis dengiančios specialios slidumą mažinančios dangos ir turėklų bei ranktūrių, kurie padėtų judėjimo sunkumų turintiems asmenims saugiai ir laisvai judėti dušinės patalpoje, savarankiškai atlikti higienos procedūras, o Socialinės globos sektoriuje nėra sudarytos tinkamos sąlygos bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
27. Taigi vertinant anksčiau minėtoje pažymoje pateiktą informaciją įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis nepatikimais ir/ar nepakankamais įrodymais. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-969 aiškiai įvardyti korpuso, kuriame laikomi judėjimo negalią turintys nuteistieji, gyvenimo sąlygų trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas neįgaliesiems pritaikytas gyvenimo sąlygas.
28. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas išsamių ir konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Taigi Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde, nesutikdami su teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių faktinių aplinkybių (paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas), kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).
29. Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
30. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.