Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. (toliau ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Sendvario sen., Klaipėdos raj., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadybininke, el. paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 31-ANR­ N-1468-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. L. V. už jos padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – L. V. prašo jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

L. V. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. V. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta. Apskritai nepateikta duomenų, kad pareiškėja būtų bausta administracine tvarka (b. l. 14). Todėl L. V., nors turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, nelaikytina piktybine pažeidėja, sistemingai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančia eismo saugumo reikalavimus, o šis jos pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio.

Vertinant L. V. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jai nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjai nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,76 prom. įvertinus paklaidą). Be to, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad neblaivumo lygis mažėjo (b. l. 13). Todėl tikėtina, kad L. V. galėjo sąžiningai klysti, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholį buvo vartojusi gerokai prieš vairuojant, todėl galėjo nesitikėjo, jog jos organizme gali būti likęs toks alkoholio lygis. Tai reiškia, kad L. V. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Be to, nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už aptariamą nusižengimą pareiškėja sumokėjo (b. l. 14). Įvertinama ir tai, jog L. V. augina mažametį 9 metų vaiką, kuris lanko mokyklą Klaipėdoje. Šeima gyvena Klaipėdos rajone, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste, todėl nuolat tenka vežioti vaiką į ugdymo įstaigą, užklasinės veiklos būrelius. Pati pareiškėja taip pat dirba Klaipėdoje, todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones būtina susisiekimui bei rūpinantis savo šeimos narių poreikiais. Pareiškėjai netekus teisės vairuoti, pasekmes patirtų ne tik pati pažeidėja, bet ir jos nepilnametis vaikas. Vaiko tėvas nuolat būna išvykęs darbo reikalais, todėl pastoviai rūpintais vaiku negali. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiama L. V. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, nebaustumas, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiama L. V. iš esmės yra drausminga vairuotoja. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad ji pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę, todėl pripažintina, kad jos padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjos kaltės pripažinimas, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, turėjo būti itin kritiška sau, žinodama, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjos interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl L. V. visiškai neskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemone dėl tinkamo rūpinimosi vaiku, taip pat sukeliami nepatogumai buityje – nes šios aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kad dėl jų pareiškėja neturėtų pajusti savo neatsakingo poelgio pasekmių. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant L. V. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus. Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria L. V. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2022 m. liepos 30 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 31-ANR­ N-1468-2022 ir L. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2022 m. liepos 30 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.