Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-187-357/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-28
Bylos Nr.: e2A-187-357/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00010-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: A. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-187-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00010-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.3.1.20 (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti jos ir atsakovo D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš jos atsakovui 18 500 Eur piniginę kompensaciją, o jai - atsakovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 34 000 Eur), natūra bei daiktus: sofą-lovą, svetainės staliuką, odinį minkštų baldų komplektą, penkių šakų šviestuvą, komodą, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, virtuvinį baldų komplektą su jame įmontuota virykle, valgomojo stalą su keturiomis kėdėmis, rūbų spintą, keturių stalčių komodą, televizorių (duomenys neskelbtini), lovą su spintelėmis, du šviestuvus, vonios baldų komplektą su integruota skalbimo mašina, prieškambario baldų komplektą (bendros 3000 Eur vertės) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovė A. P. prašė jai priteisti penkių šakų šviestuvą, mikrobangų krosnelę, virtuvinį baldų komplektą su jame įmontuota virykle ir indaplove, valgomojo stalą su keturiomis kėdėmis, keturių stalčių komodą, lovą su spintelėmis, du šviestuvus, vonios baldų komplektą ir prieškambario baldų komplektą, atsakovui D. B. išmokant 1000 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė prašė atmesti atsakovo priešieškinį.

2. Atsakovas D. B. su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko parduoti ieškovei jam priklausančią žemės sklypo su pastatais dalį už 18 500 Eur sumą arba pats nupirkti ieškovės dalį už 10 000 Eur; prašė atmesti reikalavimo dalį dėl priteisimo iš atsakovo 1500 Eur už ieškinyje nurodomus daiktus; priteisti iš ieškovės atsakovui 1500 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą (baldus, šviestuvus, mikrobangų krosnelę, viryklę, orkaitę, rūbų spintą, televizorių, skalbimo mašiną, patalynę, indus), kuriuos ieškovė pasiėmė išeidama iš namų 2018 m. pabaigoje; taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovas D. B. prašė priteisti jam iš ieškovės 9100 Eur piniginę kompensaciją už turtą – 83 000 Eur už 1/2 dalį atsakovui priklausančio bendro turto (1000 Eur už virtuvės baldų komplektą, 2300 Eur už a/m (duomenys neskelbtini) ir 5000 Eur už ieškovės A. P. vardu įgytą 0,20 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), 800 Eur už ieškovui priklausančius daiktus, kuriuos atsakovė priėmė ir naudojasi (įmontuojamas kaitlentę, orkaitę ir indaplovę). 2021 m. lapkričio 9 d. priešieškiniu atsakovas D. B. prašė priteisti jam iš ieškovės 1500 Eur piniginę kompensaciją už bendrą turtą (1000 Eur už virtuvės baldų komplektą ir 500 Eur už ieškovės 2018 m. išsikraustant pasiimtus smulkią buitinę techniką ir smulkius daiktus) bei 5000 Eur skolą už jo ieškovei parduotą a/m (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino iš dalies. Priteisė A. P. bendros 3428,40 Eur vertės penkių šakų šviestuvą, mikrobangų krosnelę (duomenys neskelbtini), virtuvinį baldų komplektą su jame įmontuota kaitlente (duomenys neskelbtini), orkaite (duomenys neskelbtini) ir indaplove (duomenys neskelbtini), valgomojo stalą su keturiomis kėdėmis, keturių stalčių komodą, lovą su spintelėmis, du šviestuvus, vonios baldų komplektą ir prieškambario baldų komplektą. Priteisė iš ieškovės A. P. atsakovui D. B. 1714,20 Eur kompensaciją pinigais. Atsakovo D. B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo atmetė. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei A. P. 281,80 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 33. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovui D. B. 107,13 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nurodė, kad šalių ginčai dėl sodybos (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo yra išspręsti įsiteisėjusias teismo procesiniais sprendimais, todėl dėl jų teismas nebepasisakė. Teismas sprendė, kad tikslingiausia daiktus natūra priteisti ieškovei, nes sodyba (duomenys neskelbtini) perėjo ieškovės nuosavybėn, dalis daiktų yra specialiai pritaikyti konkrečiam namui. Teismas laikė įrodytu atsakovei išsikraustant tik šaldytuvo (tačiau jos pirkto ir pasidalinus, ką 2019-05-22 apklausoje pripažino atsakovas, vaiko lovos ir jos sofos-lovos (t. y. individualiai naudotų daiktų) pasiėmimo faktą, o visų kitų paaiškinimuose (2 t. 66 l.) nurodytų daiktų pasiėmimą laikė neįrodytu, dėl ko teismas priešieškinį dalyje dėl 500 Eur kompensacijos už juos priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė būtų pasiėmusi įmontuojamą kaitlentę, orkaitę ir indaplovę 2018 m. pabaigoje, todėl atsakovo reikalavimą priteisti 800 Eur kompensaciją už šiuos jo asmeninius daiktus, atitekusius ieškovei, atmetė. Sprendė, kad ieškovės lentelėje (2 t. 26-27 l.) nurodytų daiktų buvimas name neginčijamas, yra patvirtintas antstolio protokolu (1 t. 40-41 l.), prie jo pridedamomis nuotraukomis (1 t. 42-51 l.) ir kitais aukščiau aptartais įrodymais. Atsakovo argumentas dėl buitinės technikos priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise teismo vertintas kritiškai. Nurodė, kad pagal bendraturčių atidalijimo taisykles ir nustatytas faktines aplinkybes (daiktai yra likę name, kuris visas atiteko ieškovei, dalis daiktų – užsakomi baldai, įmontuojama technika - jam pritaikyti specialiai, atsakovas reikalavimo daiktus padalinti natūra nereiškia) ieškovės reikalavimas juos atidalinti, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas.

5. Teismas virtuvinio komplekto kainą, išvesdamas šalių nurodytą jo vertės vidurkį, nurodė 2750 Eur suma. Vertino, kad šio daikto vertė per 3 metus galėtų sumažėti apie 30 proc. (t. y. maždaug po 10 proc. per metus). Todėl konstatavo, kad virtuvinio komplekto likutinė vertė yra apie 1925 Eur, o atsakovui priklauso 962,50 Eur kompensacija. Buitinės technikos (orkaitė, viryklė ir indaplovė) vertę teismas nurodė 1030 Eur suma, jų dabartinę vertę nurodė 721 Eur (atskaičiavus 30 proc.), atsakovui priteisė 360,50 Eur kompensaciją. Nurodė, kad pateikti įrodymai, jog vonios ir prieškambario baldų komplektai galimai pirkti apmokant iš A. P. sąskaitos 2018-09-03 pavedimu (510 Eur kaip avansas L. S. - 1 t. 23 l.) ir 2018-12-12 pavedimu (390 Eur V. S. – 1 t. 29 l.). Dabartinę vertę teismas nustatė 273 Eur (vonios baldų) ir 357 Eur (prieškambario baldų), todėl atsakovui priteisė 315 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog pateikti įrodymai, kad du šviestuvai galimai pirkti, apmokant iš A. P. sąskaitos 2018-09-20 pavedimu (1 t. 24 l.). Ieškovė teigia, kad jų įgijimo kaina buvo 32 Eur (2 t. 26 l.), o likusi dalis (sumokėta 276 Eur) apmokėta už kitas prekes. Nurodė, kad tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, tačiau atsakovas to neužginčijo. Todėl konstatavo, kad šviestuvai buvo nupirkti už 32 Eur ir jų dabartinė vertė yra 22,40 Eur (atskaičiavus 30 proc.), atsakovui priteisė 11,20 Eur kompensaciją. Teismas nurodė, kad visų kitų lentelėje (2 t. 26 l.) nurodytų daiktų nei įsigijimo, nei dabartinę vertę patvirtinančių įrodymų nėra, atsakovas jų neužginčijo, todėl atsakovui priteisė kompensaciją: 20 Eur už 5 šakų šviestuvą, 5 Eur už mikrobangų krosnelę, 15 Eur už valgomojo stalą su kėdėmis, 5 Eur už komodą, 15 Eur už lovą su spintelėmis. Iš viso atsakovui priteisė 1714,20 Eur kompensaciją. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovė atsiskaitė su atsakovu už pirktą automobilį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti apelianto (atsakovo) D. B. priešieškinio reikalavimą ir priteisti D. B. naudai iš A. P. 5000 Eur skolą, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės A. P. apelianto D. B. naudai visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas skundžiamame sprendime subjektyviai vertino atsiskaitymo už automobilį fakto (ne)buvimą, neatsižvelgiant į tai, kad šalys turi skirtingą interesą dėl bylos baigties, bei taikė ieškovės paaiškinimams kurių ji negalėjo niekaip pagrįsti ar įrodyti, didesnę įrodomąją galią, neatsižvelgdamas į tai, kad šalys turi skirtingą interesą dėl bylos baigties, tokiu būdu teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus, jų įrodytinumui nekeldamas net minimalaus pagrindimo.

6.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias prievolinius teisinius santykius, suabsoliutino ieškovės interesus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas dėl ko pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino įrodymus ir jų įrodomąją galią, dėl ko neteisingai sprendė dėl prievolės įvykdymo, šalių sąžiningumo ir kitų aplinkybių. Visuma pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų ir įvertintų aplinkybių skundžiamoje dalyje lėmė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą skundžiamoje dalyje visiškai neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ginčui spręsti.

6.3. Ieškovė A. P. procese teigė, kad ji už perkamą transporto priemonę sumokėjo D. B. grynaisiais pinigais sutarties sudarymo dieną visą sumą iš karto, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Skolininkė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų išvadą ir įrodytų, jog jai ši pinigų suma, t. y. 5000 Eur, nebuvo didelė ir, kad ji turėjo ar galėjo turėti tokią pinigų sumą. Jeigu skolininkė A. P. būtų sumokėjusi 2017-11-02 automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą atsakovui D. B., ji būtų galėjusi nurodyti pinigų turėjimo ir sumokėjimo aplinkybes, tačiau tokios informacijos byloje nebuvo pateikta. Taip pat į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė A. P. apskritai gebėjo tokią pinigų sumą sumokėti D. B. grynaisiais pinigais iš karto.

6.4. Byloje yra skolininkės A. P. banko išrašai tik už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-12-28 dienos kuriuos ji pateikė su savo pradiniu ieškiniu, iš kurių niekaip negalima spręsti, jog skolininkė turėjo lėšų ir galėjo, kaip ji teigia, 2017-11-02 atsiskaityti su D. B. už automobilį pagal 2017-11-02 automobilio pirkimo pardavimo sutartį šios sutarties sudarymo dieną. Įrodinėjant galėjimą atsiskaityti nepakanka vien asmens pareiškimo, kad jis atsiskaitė grynais pinigais, nes šiuo atveju skolininkė A. P. siekia išvengti prievolės įvykdymo, todėl jos pareiškimai apie atsiskaitymą už automobilį turėjo būti vertintini kritiškai ir turėjo būti patekti įrodymai, kurie pagrindžia asmens galėjimą turėti tokią pinigų sumą sandorio dienai.

Atsiliepimas

7. Ieškovė A. P. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir iš jo ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakovu už automobilį. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo atsakovo elgesį iki patikslinto priešieškinio pateikimo, šias aplinkybes vertindamas šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste.

7.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės atsikaitymo su atsakovu už parduotą automobilį, su kuriomis apeliantas nesutinka, tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo D. B. priešieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur skolos priteisimo už automobili iš ieškovės A. P.. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitos sprendimo dalies.

10. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. pardavėjas UAB „Autoaikštelė“, pirkėjas UAB „Mogo LT“ ir gavėjas D. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas pirkėjui už 5600 Eur pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas ją perdavė gavėjui. 2017 m. sausio 31 d. išankstinio išpirkimo aktu UAB „Mogo LT“ patvirtino, kad gavėjas D. B. atliko visus mokėjimus pagal sutartį, todėl nuosavybės teisė į transporto priemonę nuo 2018 m. spalio 31 d. perėjo gavėjui. 2017 m. spalio 31 d. įgaliojimu UAB „Mogo LT“ įgaliojo D. B. šį bendrovės vardu įregistruotą automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso įgaliotiniui, išregistruoti VĮ Regitra bei įregistruoti įgaliotinio vardu. 2017 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D. B. šį automobilį už 5000 Eur pardavė A. P.. Automobilis tą pačią dieną VĮ Regitra įregistruotas A. P. vardu.

11. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsiskaitymo pagal 2018 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį fakto: atsakovas teigia, kad ieškovė jam nesumokėjo 5000 Eur sumos pagal sutartį, o ieškovė teigia, kad 5000 Eur sumojo atsakovui grynais pinigais sutarties surašymo metu.

12. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl šiai konsensualinei sutarčiai būdingų požymių bei jos galiojimo nuo sudarymo momento.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, pagrįstai rėmėsi šiam ginčui aktualia Lietuvos Auksėsiančiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą. Pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo.

14. Kasacinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 išaiškino, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aptarta aktualia kasacinio teismo praktika. Teismas aiškiai nurodė, kad ieškovė A. P. atsiskaitymo faktą įrodinėja tik vienu tiesioginiu įrodymu - savo paaiškinimu, jog už perduotą jo nuosavybėn automobilį ji atsiskaitė grynaisiais pinigais, ką atsakovas D. B. neigia. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d., 186 str.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendime subjektyviai vertino atsiskaitymo už automobilį fakto (ne)buvimą, neatsižvelgiant į tai, kad šalys turi skirtingą interesą dėl bylos baigties, bei taikė ieškovės paaiškinimams kurių ji negalėjo niekaip pagrįsti ar įrodyti, didesnę įrodomąją galią, neatsižvelgdamas į tai, kad šalys turi skirtingą interesą dėl bylos baigties, tokiu būdu teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys yra skirtinga bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti įvertinti dviem aspektais – ar jie savaime laikytini patikimais (ar yra detalūs, nuoseklūs, be prieštaravimų) ir ar atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Taigi, būtent šiais aspektais pirmosios instancijos teismas ir įvertino skirtingus šalių paaiškinimus dėl apmokėjimo už automobilį.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos šalių poziciją viso bylos nagrinėjimo metu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės pozicija viso proceso eigoje yra nuosekli, ji jokių reikalavimų, susijusių su automobiliu, nereiškė, o atsakovui pareiškus priešieškinį nurodė, jog automobilį yra nupirkusi ir pateikė pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pozicija dėl automobilio byloje nebuvo nuosekli: ieškovei pateikus 2020 m. gruodžio 10 d. ieškinį dėl bendrosios nuosavybės atidalinimo 2021 m. vasario 22 d. atsiliepime atsakovas apie automobilį neužsiminė; ginčą dėl sodybos užbaigus teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, atsakovas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškė reikalavimą dėl automobilio, tačiau prašė jį kaip perduotą ieškovei naudotis atidalinti, priteisiant jam 1/2 dalies vertės piniginę kompensaciją; tik ieškovei pateikus pirkimo sutartį, atsakovas 2021 m. lapkričio 9 d. priešieškinyje pareikalavo apmokėjimo už parduotą automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija šioje byloje ir jos keitimas sukėlė pagrįstas abejones vertinant atsakovo argumentus dėl apmokėjimo už automobilį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas neįrodė apie susitarimą su ieškove dėl vėlesnio apmokėjimo už automobilį.

17. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).

18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

19. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės paaiškinimai bylos nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kaip patikimesni nei atsakovo ir jie kartu su kitomis nustatytos aplinkybėmis sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė sumokėjo atsakovui už automobilį. Byloje nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta šalims gyvent kartu kaip šeimai, todėl nepagrįsta atsakovo pozicija, jog pati sutartis buvo labiau reikalinga automobilio įregistravimui viešame registre, o ne tarpusavio atsiskaitymų patvirtinimui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pripažino, kad šalims 2018 m. pabaigoje susipykus, apsigyvenus atskirai ir prasidėjus įvairiems tarpusavio ginčams, jis iki 2011 lapkričio 9 d. priešieškinio pareiškimo nei karto jokia forma nepareikalavo ieškovės apmokėti už automobilį.

21. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės banko sąskaitos duomenis ir nustatė, kad jie patvirtina jos disponavimą atitinkamomis sumomis (2018-08-22 gauta 6500 Eur paskola, 08-27 d. pirktas pirkinys už 1812 Eur – 1 t. 22 l., 10-31 d. sumokėta 6450 Eur paskolos dalis, bet sąskaita papildyta 1259 Eur – 1 t. 26 l., kt. ). Teismas atsižvelgė į tai, kad analogiški atsakovo argumentai dėl ieškovės neturėjimo lėšų apmokėti ir už sodybą (pvz., 2021-02-22 atsiliepimo 18 p. – 1 t. 76-77 l., kt. ) neginčijamai paneigti apmokėjimo faktu (nors čia sumokėtoji suma beveik tris su puse karto viršijo automobilio kainą).

22. Apeliantas nurodo, kad ieškovės banko sąskaitos duomenys neįrodo, jog skolininkė turėjo lėšų ir galėjo 2017 m. lapkričio 2 d. atsiskaityti su D. B. už automobilį pagal 2017 m. lapkričio 2 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartį šios sutarties sudarymo dieną. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo dieną ir jai artimu laikotarpiu ieškovės banko sąskaitos duomenų nėra, tačiau teismas vertina tuos duomenis, kuriuos šalys pateikia į bylą. Todėl visų bylos aplinkybių kontekste, įvertinus, jog apeliantas neįrodė, jog iki šios bylos reiškė pretenzijas ieškovei dėl apmokėjimo už automobilį, kad sutiko jį perrašyti ieškovės vardu jos sudarymo dieną, kad keitė savo poziciją dėl automobilio nuosavybės, leidžia teigti, jog, remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle, ieškovė atsiskaitė už automobilį su apeliantu. Pažymėtina, kad ieškovės banko sąskaitos duomenys patvirtina, kad jos finansinė padėtis nebuvo bloga, nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės finansinė padėtis nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų galėjusi kardinaliai pasikeisti. Ieškovė neturi pareigos pateikti į bylą savo banko sąskaitos išrašo, tai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Byloje esantys įrodymai pagrindė ieškovės poziciją byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 5000 Eur skolos priteisimo iš ieškovės už automobilį.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė A. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo D. B..

Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė