Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) CPO LT (toliau – ir pareiškėja, CPO LT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovė ar CPVA) 2024 m. spalio 1 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23 (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja skunde paaiškina, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – Santaros klinikos, VUL SK) įgyvendina projektą „Tuberkuliozės profilaktikos, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimo bei veiklos efektyvumo gerinimas VšĮ VUL Santaros klinikose“, projekto Nr. J02-CPVA-V-02-0002. VUL SK įsigijo lateksines, vienkartines, nesterilias pirštines be pudros (S, M, L dydžių) viešosios įstaigos CPO LT (toliau – CPO LT arba pareiškėja) valdomo elektroninio katalogo (toliau – Katalogas) modulyje „Vienkartinių medicinos priemonių užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ - dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) Nr. 472834 pagrindu įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO198105 (toliau – Pirkimas).

Pirkimas Nr. 472834 (DPS) – tarptautinis pirkimas, vykdytas riboto konkurso būdu, paskelbimo data – 2020 m. vasario 13 d. Pirkimo Nr. 472834 (DPS) objektas skaidytas į 72 dalis, su Skundžiamame sprendime nustatytu pažeidimu susijusi 10 dalis „Lateksinės, vienkartinės, nesterilios pirštinės, be pudros“.

Po įvykdyto Pirkimo 2022 m. vasario 14 d. su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju – A. Z. IĮ „Azas“- buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO198105-18688 22-C-442. Pirkimo sutarties vertė – 139.860,00 Eur su PVM; Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 139.860,00 Eur su PVM.

Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad įvertinusi Pirkimų Nr. CPO198105 ir Nr. 472834 (DPS) dokumentus, CPO LT, Perkančiosios organizacijos ir Projekto vykdytojo paaiškinimus, nurodytų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką daro išvadą, kad CPO LT Pirkimo Nr. CPO198105 sąlygose nustatė tiekėjų konkurenciją ribojantį Techninės specifikacijos reikalavimą dėl prievolės pateikti pagal teisės aktus neprivalomus standartus, nepateikiant nuorodos „arba lygiavertis“ (toliau – Reikalavimas), tuo pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, draudžiantį dirbtinai mažinti konkurenciją ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose apibrėžta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimo metu galiojusios VPĮ redakcijos 37 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyti skirtingi būdai, kuriuos taikant gali būti parengta perkamo objekto techninė specifikacija. Anot pareiškėjos, tokios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT).

Pareiškėja tvirtina, kad CPO LT, rengdama Pirkimo Techninę specifikaciją, vadovavosi 37 straipsnio 4 dalies 1 punktu, o ne VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. Pirkimo Techninėje specifikacijoje standarto, kuris būtų reikalavimų visuma, taikoma perkamo objekto apibrėžimui, nenurodė ir nereikalavo, kad įsidiegus atitinkamą standartą (ar lygiavertį), prekei (jos gamybai) turi būti taikomas standartas (t. y., sertifikuoti prekę), taip pat nereikalavo pateikti standarto kaip įrodymo prekės atitikčiai pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Pareiškėjos tvirtinimu, CPO LT nustatė prekės funkcinius reikalavimus, duodant nuorodą į atitinkamus standartus, o ne surašant juos į lentelę.

Pareiškėjos vertinimu, CPO LT galėjo pateikti prekės reikalavimus lentelėje, tačiau tai būtų buvę tie patys reikalavimai, kurie yra nurodyti standartuose. Anot pareiškėjos, šie reikalavimai yra minimalūs, būtini perkamam objektui ir joks lygiavertiškumas jiems negalimas. Pareiškėjos teigimu, žodžiai „arba lygiavertis“ šiuo atveju, kai techninė specifikacija rengiama pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktą, ne tik nėra privalomi, tačiau ir klaidintų tiekėjus, nes būtent šiuos reikalavimus, o ne kitus ir ne lygiaverčius turi atitikti prekė. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju standartas pasitarnavo tik kaip forma, kuri buvo pasirinkta pateikti reikalavimus pirkimo dokumentuose. Nepriklausomai nuo reikalavimų pateikimo formos, pačių reikalavimų turinys nesiskirtų, net jei jie būtų pateikti be nuorodos į atitinkamus standartus, kas ir įrodo, kad techninė specifikacija buvo parengta vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktu.

Pareiškėja pažymi, kad iš reikalavimo turinio aišku, kad tiekėjų siūlomos prekės turi atitikti standartuose nurodytus reikalavimus, tačiau iš reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašo matyti, kad šių standartų nereikalaujama taikyti, kaip nurodoma VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte, t. y. nereikalaujama pateikti standarto taikymą patvirtinančių dokumentų: sertifikatų ar kitų standartų taikymą patvirtinančių dokumentų, todėl CPO LT nekilo VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga prie standarto reikalavimo nurodyti žodžių „arba lygiavertis“.

Pareiškėjos tvirtinimu, CPO LT techninėse specifikacijose nurodė pirkimo objekto norimo rezultato apibūdinimą ir funkcinius reikalavimus, naudodama VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus techninės specifikacijos rengimo būdus - ne tiesiogiai nurodydama reikalavimą, o pateikdama nuorodą į reikalavimą, t. y. jį susiedama su reikalavimais, įtvirtintais standartuose, tačiau atitiktį šiam reikalavimui tiekėjai galėjo įrodinėti bet kokiais gamintojo dokumentais: katalogais, techniniais aprašais, bukletais, sertifikatais, bandymų protokolais.

Pareiškėja akcentuoja, kad net jei būtų pripažinta, kad CPO LT padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos (ES) biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte.

Pareiškėjos įsitikinimu, tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos Pirkimo rezultatams. Pareiškėja pažymi, kad CPVA neatliko jokio vertinimo, ar nustatytas tariamas pažeidimas turi finansinį poveikį ar ne, ar Pirkimo rezultatas būtų pasikeitęs jei tariami nustatyti pažeidimai nebūtų padaryti.

Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti vienam ekonominės veiklos vykdytojui - Pirkime buvo pateikti 6 pasiūlymai, kai Pirkimo vykdymo metu į Katalogą pagal šią techninę specifikaciją buvo priimti 8 tiekėjai, kiekvienas su 1-2 Techninę specifikaciją atitinkančiomis prekėmis ir tik vienas iš jų Pirkime pasiūlymo nepateikė. Be to, nebuvo jokių itin išsamių reikalavimų, dėl kurių būtų apribota galimybė tiekėjams teikti pasiūlymus Pirkime.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika, skunde pabrėžia, kad CPO LT Techninėje specifikacijoje apibrėžė tiekėjo siūlomų vienkartinių pirštinių norimą rezultatą - pirštinės turi atitikti standartų EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 reikalavimus. Paaiškina, kad Pirkimo vykdymo metu privaloma priimti visų tiekėjų pasiūlymus, kuriais siūlomos vienkartinės pirštinės, atitinkančios nurodytų konkrečių standartų reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, pagal kokį standartą yra pagamintos tiekėjo siūlomos prekės. Anot pareiškėjos, visi tiekėjai suprato, kad Techninėje specifikacijoje nurodytas siekiamo rezultato reikalavimas, neįpareigoja tiekėjo teikti pasiūlymą tokios prekės, kuri atitiktų standartus EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1, nes tokių reikalavimų Techninėje specifikacijoje nebuvo nustatyta.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė neįvertino CPO LT teiktų paaiškinimų, dėl jų niekaip nepasisakė, Skundžiamame sprendime tik nurodė bendro pobūdžio teiginį, kad „bendra taisyklė yra ta, jog pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Tai parodo ne tik atsakovo nepagrįstą poziciją, bet ir skundžiamo Sprendimo nemotyvuotumą ir neteisėtumą.

Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma finansinė korekcija, nes Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, gairės (toliau – Gairės), nurodytos finansinės korekcijos taikomos tik tuomet, jeigu yra nustatomas taikytinų viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimas, kuriuo daroma arba būtų daroma žala Europos Sąjungos biudžetui. Kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

Pareiškėjos įsitikinimu, vadovaujantis Gairių 1.1 paragrafe išdėstytomis finansinių korekcijų taikymo taisyklėmis, CPVA galėjo ir privalėjo nustatyti konkretų Europos Sąjungos biudžetui padarytos žalos dydį ir atsižvelgiant į jį taikyti finansinės korekcijos dydį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 7 034,26 Eur ir tai yra ženkliai mažiau nei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau - Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta 10 000 Eur suma. Todėl pareiškėja, mano, kad toks pažeidimas neatitinka vieno iš Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyto pažeidimo požymio – nepagrįstų išlaidų, darančių žalą ES biudžetui.

Pareiškėjos teigimu, CPVA skundžiamu Sprendimu nustatyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. CPVA nevertino fakto, jog Pirkime nebuvo pateikta nei pretenzijų, nei paklausimų, be to, buvo pateikti pasiūlymai. Pareiškėja nesutinka su CPVA išvada, kad buvo minimali konkurencija, nes Pirkimo vykdymo metu į Katalogą pagal šią techninę specifikaciją buvo priimti 6 tiekėjai. Pareiškėja, remdamasi ESTT praktika, akcentuoja, kad ESTT praktikoje numatyto dviejų etapų vertinimo CPVA neatliko – nebuvo atliktas individualus aplinkybių vertinimas bei jų įtaka numatomai finansinei korekcijai.

CPVA skundžiamame Sprendime, net ir esant finansinės korekcijos dydį akivaizdžiai mažintinų aplinkybių, paliko tą patį – 5 proc. – finansinės korekcijos dydį.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad CPO LT nekilo VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga prie standarto reikalavimo nurodyti žodžius „arba lygiavertis“.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Atsakovė, remdamasi ESTT ir LAT suformuota praktika, tvirtina, kad nors perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą, t. y. jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija VPĮ yra įpareigojama nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.

VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas reguliavimas aiškiai nustato, kad pirkimo sąlygose nurodant standartą, kaip jis apibrėžiamas VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje, t. y., kaip neprivaloma techninė specifikacija, yra privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“, nenumatant jokių išimčių.

Atsakovė teigia, kad Pirkimo Techninės specifikacijos turinys atitinka VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte reglamentuotą techninės specifikacijos parengimo būdą (nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas), nes Pirkimo Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs standartai, t. y.: „Pirštinės turi atitikti standartų EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 reikalavimus“, reikalaujant „Nurodyti konkretų parametrą“. Atsakovės teigimu, Pirkimo Techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs standartai, o pareiškėjos akcentuojamas VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas techninės specifikacijos parengimo būdas (apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus) nebuvo naudojamas. Šią išvadą atsakovė grindžia šiais argumentais: 1) Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad siūlomos vienkartinės medicininės priemonės (vienkartinės pirštinės) turi atitikti tam tikrų (konkrečių) standartų reikalavimus; 2) Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas norimas rezultatas arba funkciniai reikalavimai, atitinkantys išsamumo lygmenį ir turinį, reglamentuotą minėtų standartų turinyje, o paties standarto(-ų) nurodymas savaime nelaikytinas norimu rezultatu ar funkciniu reikalavimu.

Atsakovė pažymi, kad nei kartu su Pirkimo sąlygomis paskelbtame Pirkimo sutarties projekte, nei atitinkamai ir įvykdžius konkretų pirkimą sudarytoje Sutartyje nebuvo numatyti jokie tiekėjo pasiektų rezultatų apskaičiavimo/įvertinimo metodai ir/ar taikytinos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, įvertinus tiekėjo nepasiektus rezultatus.

Atsakovė dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad CPO LT Techninėje specifikacijoje apibrėžė tiekėjo siūlomų vienkartinių pirštinių norimą rezultatą (Pirštinės turi atitikti standartų EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 reikalavimus), laiko nepagrįstais.

Atsakovė pažymi, kad VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktas nereglamentuoja, kokius dokumentus, patvirtinančius vienokį ar kitokį techninės specifikacijos reikalavimą, turi pateikti tiekėjai, tą nustato pati perkančioji organizacija. Minėtoje įstatymo normoje apibrėžtas vienas iš techninės specifikacijos rengimo būdų (jų derinių), nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas, kartu imperatyviai reikalaujant, kad kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Anot atsakovės, pareiga prie neprivalomo standarto nuorodos pateikti žodžius „arba lygiavertis“ kildinama iš VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto techninės specifikacijos rengimo būdo, o ne iš perkančiosios organizacijos reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašo.

VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, privalo užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Atsakovė nurodo, kad pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomas, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas.

Atsakovė pažymi, kad Techninėje specifikacijoje nurodyti standartai, t. y. EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 nėra privalomi. Šie standartai apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios vienkartinės medicininės priemonės ir šios savybės yra patvirtinamos atlikus atitinkamus bandymus pagal standartus, t. y. standartų pagalba yra apibūdinti reikalavimai vienkartinių medicininių priemonių techninei specifikacijai. Atsakovė taip pat nurodo ir tai, kad pareiškėja pripažįsta, jog minėtieji standartai nėra privalomi pagal teisės aktus, tokiu būdu pripažindama, kad šie standartai pasirinkti savanoriškai. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, nepaneigiamai patvirtina, jog buvo pažeistas VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas kiekvieną nuorodą į neprivalomą standartą pateikti kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Atsakovės teigimu, CPO LT nustačius reikalavimus, kad vienkartinės medicininės priemonės privalo atitikti neprivalomų standartų reikalavimus, tiekėjas norėdamas pasiūlyti vienkartines medicinines priemones, būtų privalėjęs atlikti papildomus bandymus pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus standartus ir įrodyti atitiktį jiems. CPVA vertinimu, CPO LT apibūdindama vienkartines medicinines priemones panaudojant konkrečius standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių vienkartinių medicininių priemonių, kurios faktiškai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius jei jos turėtų lygiaverčius standartus.

Atsakovė pažymi, jog vien tik aplinkybė, kad buvo pateiktas daugiau nei vienas pasiūlymas, negali pateisinti padaryto pažeidimo ar eliminuoti pažeidimo esmės.

Pareiškėjos skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika negali būti taikoma šio konkretaus ginčo atveju, nes šio ginčo faktinės aplinkybės nėra tapačios LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendime nagrinėtoms aplinkybėms.

Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad ginčijamame Sprendime konstatuoti pažeidimai atitinka visas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintas pažeidimo sąvokos sąlygas, todėl CPVA turėjo ne teisę, bet pareigą spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo. Atsakovės vertinimu, vien teisės aktus pažeidžiančių veiksmų padarymas yra pakankamas pagrindas kilti atsakomybei.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad CPVA neatliko jokio vertinimo, ar nustatytas tariamas pažeidimas turi finansinį poveikį, ar ne. Atsakovė, remdamasi ESTT byloje Nr. C 175/23 pateiktu aiškinimu, tvirtina, kad nereikia įrodyti nustatyto pažeidimo konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, nes taikytinų taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui.

Atsakovė daro nuorodą ir į Gaires, kuriose, anot atsakovės, yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse (2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ pateikiamose lentelėse) nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 11 punkte nurodytą pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis).

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, atsiliepime pažymi, kad pareiškėja skunde pateikia Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio ištraukas, kurios neatspindi Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnyje išdėstyto pažeidimų prevencijos ir pažeidimais padarytos žalos ištaisymo turinio.

Dėl Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą, atsakovė atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2024 m. kovo 22 d. rašte Nr. 6K-24/1814 „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ nurodė, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančioji institucija, paaiškina, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, viešuosiuose pirkimuose nustačius pažeidimus dėl Viešosios įstaigos CPO LT veiksmų ar neveikimo, tokios projektų vykdytojų patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ES ir negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai. Finansų ministerija, minėtame rašte taip pat nurodė, kad viešuosiuose pirkimuose per CPO LT patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO LT veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. Finansų ministerija paaiškino, kad tokios išlaidos bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Bendrai finansuojamų projektų netinkamų deklaruoti Europos Komisijai išlaidų apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1K-294, nuostatas.

CPVA pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su ginčijamu Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO LT, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO LT atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO LT neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų.

Dėl finansinės korekcijos atsakovė atsiliepime nurodo, kad CPVA, taikydama finansinę korekciją, įvertino individualias pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pritaikė Gairių 2.1. lentelės 11 punkte nustatytą minimalią 5 proc. dydžio finansinę korekciją. Atsakovės tvirtinimu, buvo įvertintos ir su pažeidimu susijusios aplinkybės: 1) dinaminė pirkimo sistema buvo sudaryta atlikus tarptautinį pirkimą, kuris buvo aktualus Europos Sąjungos rinkai, t. y. pažeidimas peržengė nacionalines ribas (PAFT 7 priedo 10.1 papunktis); 2) pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, t. y. buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis; 3) CPO LT Pirkimo sąlygose nustatė tiekėjų konkurenciją ribojantį Techninės specifikacijos reikalavimą dėl prievolės pateikti pagal teisės aktus neprivalomus standartus nenurodant „arba lygiavertis“.

Atsakovė papildomai pažymi, kad kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas galima taikyti tuo atveju, jei jas siūlo taikyti audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Atsakovė nurodo, kad šis ginčo Pirkimas nei vienos iš paminėtų institucijų nebuvo atrinktas vertinimui ir/ar patikrinimui, taip pat iš šių institucijų siūlymų mažinti Gairėse (konkrečiai Gairių 2.1 lentelės 11 punkte) nustatytą finansinę korekciją negauta ir kituose CPVA atliktuose panašaus pobūdžio pažeidimų tyrimuose (nesusijusiuose su šiuo Projektu), finansinės korekcijos mažinimas pagal PAFT 7 priedo 13 punktą nėra galimas.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nors PAFT 493 punkte yra numatyta galimybė CPO LT skųsti įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą), tačiau, atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra ginčijamas administracinis sprendimas, t. y. Sprendimas, kuris priimtas kito suinteresuoto asmens - Projekto vykdytojo, o ne pareiškėjos atžvilgiu ir pareiškėjai, anot atsakovės, ginčijamas Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas, ginčijamas pagal CPO LT skundą, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Aplinkybė, kad Projekto vykdytojas įvykdė VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą įsigyti prekes (vienkartines medicinines priemones) per CPO LT valdomos dinaminės pirkimo sistemos elektroninį katalogą, nereiškia, kad CPO LT įgyja projektų vykdytojų teises ir pareigas.

Atsakovės vertinimu, šiuo atveju CPO LT nėra suteikta teisė ginti Projekto vykdytojo interesus, kiek tai susiję su CPVA konstatuotu VPĮ pažeidimu, Projekto vykdytojui vykdant projektinę veiklą ir organizuojant su ja susijusius viešuosius pirkimus.

Teigia, kad su skundu galėjo kreiptis Projekto vykdytojas. Projekto vykdytojui skundo nepateikus, laikytina, kad suinteresuota šalis, turinti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti, nemano, kad CPVA pažeidė Projekto vykdytojo subjektines teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja prašo panaikinti CPVA 2024 m. spalio 1 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 162 punktu, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir įgyvendinančioji institucija) ir viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – ir Projekto vykdytojas) 2018 m. balandžio 16 d. sudarė iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. JO2-CPVA-V-02-0002 „Tuberkuliozės profilaktikos, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimo bei veiklos efektyvumo gerinimas VšĮ VUL Santaros klinikose“ sutartį Nr. JO2-CPVA-V-02-0002 18-C-998 (toliau – Sutartis).

Projekto vykdytojas – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, įgyvendindama projektą Nr. JO2-CPVA-V-02-0002 „Tuberkuliozės profilaktikos, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimo bei veiklos efektyvumo gerinimas VšĮ VUL Santaros klinikose“ per CPO LT įvykdė pirkimą Nr. CPO198105 (toliau – Pirkimas Nr. CPO198105, Pirkimas), pagal kurį įsigijo nitrilines, vienkartines, nesterilias pirštines be pudros.

Pirkimas buvo vykdomas pirkimo „Vienkartinių medicinos priemonių užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr.472834 metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu (toliau – Pirkimas Nr. 472834 (DPS). Kvietimas tiekėjams teikti pasiūlymus konkrečiame Pirkime per CPO LT informacinę sistemą išsiųstas. Pirkimas Nr. 472834 (DPS) – tarptautinis pirkimas, vykdytas riboto konkurso būdu, Pirkimo paskelbimo data – 2020 m. vasario 13 d., Pirkimo Nr. 472834 (DPS) objektas skaidytas į 72 dalis, su įtariamu pažeidimu susijusi 10 dalis „Lateksinės, vienkartinės, nesterilios pirštinės, be pudros“ (toliau – Pirkimo Nr. 472834 (DPS) 10 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad devyniems tiekėjams buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti Pirkime Nr. CPO198105. Pasiūlymus Pirkimui Nr. CPO198105 pateikė šeši tiekėjai, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė A. Z. IĮ „Azas“, su kuria Perkančioji organizacija 2022-02-14 sudarė pirkimo sutartį Nr. CPO198105-18688 22-C-442 (toliau – Pirkimo sutartis arba Sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 139.860,00 Eur su PVM. Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 139.860,00 Eur su PVM.

Pirkimui Nr. 472834 (DPS), atsižvelgiant į skelbimo paskelbimo datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2019-12-31 iki 2020-03-18 nuostatos. Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2022-01-01 iki 2022-03-23, nuostatos.

CPVA, atlikusi Pirkimo Nr. 472834 (DPS) 10 dalies ir Konkretaus pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad šie pirkimai atlikti galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas. Pirkimo Nr. 472834 (DPS) dokumentų B dalies techninėje specifikacijoje „Vienkartinės medicininės priemonės techninė specifikacija aktuali redakcija nuo 2021-06-14“ (toliau – Techninė specifikacija) (Atsiliepimo priedas Nr. 3.2) 10 dalyje „Lateksinės, vienkartinės, nesterilios pirštinės, be pudros“ nurodyti konkretūs standartai be nuorodų „arba lygiavertis“, t. y.: „Pirštinės turi atitikti standartų EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 reikalavimus“ be prierašo „arba lygiavertis“.

Įtarta, kad Techninė specifikacija, kurioje nurodyti konkretūs standartai be nuorodų „arba lygiavertis“ ir tai, kad Pirkimo Nr. 472834 (DPS) dokumentuose nėra numatytos galimybės naudoti lygiaverčius standartus, kai Techninėje specifikacijoje nurodyti standartai nėra privalomi Pirkimo Nr. 472834 (DPS) 10 dalies objektui pagal teisės aktus, galimai pažeidžia VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nuostatas ir 17 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus.

Įvertinus tai, kad Sutartis įgyvendinta, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), 298 p. nuostatomis, toks pažeidimas negalėjo būti ištaisytas, Projekte 2023-07-11 buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT23 (toliau – Įtarimas) ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

CPVA per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014) 2023-07-11 pranešimu Nr. PR0001 Projekto vykdytojas buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

Projekto vykdytojo paprašyta per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Vadovaujantis PAFT 303 p., CPVA 2023-07-11 raštu Nr. 2023/2-4883 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo CPO apie pradėtą pažeidimo tyrimą Projekte, kartu pateikiant Įtarimą. CPO 2023-07-19 raštu Nr. 1S-465/2023 „Dėl termino pratęsimo“ paprašė pratęsti paaiškinimų pateikimo terminą iki 2023-08-14.

Atsakovas, atlikęs įtariamo pažeidimo tyrimą ir įvertinęs Pirkimo Nr. 472834 (DPS) ir Pirkimo Nr. CPO198105 dokumentus, Perkančiosios organizacijos 2023-07-18 rašte „Dėl įtariamų pažeidimų Nr. IT20, IT21, IT22, IT23 ir IT24“ bei CPO 2023-08-11 rašte „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai “Dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pradėtų pažeidimo tyrimų Projekte Nr. J02-CPVA-V-02-0002" nurodytus paaiškinimus ir argumentus, teisės aktų nuostatas, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad CPO Pirkimo Nr. CPO198105 sąlygose nustatė tiekėjų konkurenciją ribojantį Techninės specifikacijos reikalavimą dėl prievolės pateikti pagal teisės aktus neprivalomus standartus, nepateikiant nuorodos „arba lygiavertis“, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, draudžiantį dirbtinai mažinti konkurenciją ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose apibrėžta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų.

CPVA, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės), PAFT, nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 11 p. nuostatomis, Sprendimu buvo taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 139.860,00 Eur (pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 6.993,00 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos). Kartu Sprendime dėl Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2024-03-22 rašte „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. 6K-24/1814, nurodė, jog „<...> Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančioji institucija (toliau – VI), paaiškina, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, viešuosiuose pirkimuose nustačius pažeidimus dėl Viešosios įstaigos CPO LT veiksmų ar neveikimo, tokios projektų vykdytojų patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ES ir negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai.“.

CPVA nurodė, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami.

Apie ginčijamą Sprendimą Projekto vykdytojas buvo informuotas per SFMIS2014 2024-09-30 pranešimu Nr. 1. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2024-11-04 pateikė skundą teismui.

Dėl bylų sujungimo

Pareiškėja CPO LT, teikdama teismui skundą, pateikė prašymą sujungti administracines bylas, nagrinėjamas pagal pareiškėjos CPO LT pateiktus skundus dėl CPVA 2024 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. IT21, 2024 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. IT23 ir 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. IT20 panaikinimo.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-18194-426/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06169-2024-3), netenkino pareiškėjos CPO LT prašymo dėl administracinių bylų Nr. eI3-18194-426/2024, Nr. eI3-18197-386/2024 ir Nr. eI3-18198-484/2024 sujungimo.

Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės

Institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, atsakomybę, funkcijas ir teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklės (toliau –Taisyklės).

Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – PAFT) nustato iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014-09-08 Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką. Įgyvendinančioji institucija įtariamų pažeidimų tyrimus atlieka PAFT 25 skirsnyje (295–329 punktai) nustatyta tvarka.

Pagal PAFT 297 punktą, Įgyvendinančioji institucija įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas: įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis šių Taisyklių 298 punkto nuostatomis (297.1. papunktis); nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (297.2. papunktis); nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 38 punkte (297.3. papunktis).

PAFT 464 punkte nurodyta, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Byloje ginčo, kad Projekto vykdytojas – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos buvo ir perkančioji organizacija, nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Pirkimą Nr. CPO172370 vykdė per CPO LT elektroninį katalogą.

VPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija) 2 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad centrinė perkančioji organizacija, tai perkančioji organizacija, kuri vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, o centralizuotų viešųjų pirkimų veikla yra perkančiosioms organizacijoms skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal VPĮ 82 straipsnio 4 dalį centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai CPO LT suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ (suvestinė redakcija, ginčui aktuali nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 2 punktu.

Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje: 1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu; 3) atliekami kiti šiame įstatyme nustatyti veiksmai (VPĮ 2 straipsnio 1¹ dalis).

Centrinė perkančioji organizacija viešoji įstaiga CPO LT nacionaliniu mastu vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus ir padeda perkančiosioms organizacijoms skaidriai ir efektyviai įsigyti prekes, paslaugas ir darbus.

PAFT 493 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.

CPVA Sprendimu pažeidimas konstatuotas dėl CPO LT dinaminėje pirkimo sistemoje pirkimo dokumentuose netinkamai įtvirtintų reikalavimų, kas reiškia, kad CPO LT atliekami centralizuoti pirkimai naudojantis elektroninėmis priemonėmis neatitinka VPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje suformuota, kad viešųjų pirkimų procedūras vykdant pagal pavedimą (įgaliojimą), tiekėjas peržiūros procedūrą inicijuoja (paduoda pretenziją) prieš įgaliotąją (įgaliotinę) perkančiąją organizaciją; pareiškus ieškinį teisme, tiek įgaliotoja, tiek įgaliotoji perkančiosios organizacijos į procesą įtrauktinos atsakovėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016 36 punktas). Taigi, atsižvelgus į minėtą teisminę praktiką, viešojo pirkimo procedūras vykdant įgaliotajai organizacijai, ginčai teisme dėl įgaliotosios organizacijos procedūrinių sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą, nagrinėjami atsakovėmis nurodant tiek perkančiąją, tiek ir įgaliotąją organizaciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala, atsiradusi dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų, atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi yra galima situacija, kad tais atvejais, kai CPO LT yra pripažįstama atsakinga už pažeidimą vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą ir projekte patirtos išlaidos (dalis išlaidų) yra pripažįstamos netinkamomis bei perkančioji organizacija įpareigojama šias lėšas grąžinti, ši perkančioji organizacija gali pareikalauti žalos atlyginimo iš CPO LT.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad CPO LT nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę ginčyti CPVA Sprendimą.

Dėl pažeidimo

Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata imperatyviai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai; be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas, techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Pirkimo Nr. 472834 (DPS) dokumentų B dalies techninėje specifikacijoje „Vienkartinės medicininės priemonės techninė specifikacija aktuali redakcija nuo 2021-06-14“ (toliau – Techninė specifikacija) 10 dalyje „Lateksinės, vienkartinės, nesterilios pirštinės, be pudros“ nurodyta: „Pirštinės turi atitikti standartų EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1 reikalavimus“ be prierašo „arba lygiavertis“.

Byloje pripažįstama, kad Techninėje specifikacijoje nurodyti standartai nėra privalomi. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog Techninėje specifikacijoje nurodžius konkrečius neprivalomus standartus nebuvo nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nėra pridėti žodžiai „arba lygiavertė“, gali ne tik atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo konkurse, bet ir trikdyti importą Europos Sąjungos vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik Konkurso dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę (žr., ESTT 1995 m. sausio 24 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, ECLI:EU:C:1995:14).

Taigi aplinkybė, kad po konkrečios prekės aprašymo specifikacijose nenurodžius žodžių „arba lygiavertė“, galėjo atgrasyti ūkio subjektus, tiekiančius panašias prekes, nuo dalyvavimo pirkime, ar sutrikdyti importą Europos Sąjungos vidaus prekyboje, galimybę sudaryti sutartį paliekant tik Pirkimo dalyviams, ketinantiems naudoti konkrečiai nurodytą prekę, turi būti įrodyta.

Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Santaros klinikos paaiškinime nurodė, jog Techninių specifikacijų reikalavimas dėl atitikties standartams EN ISO 21420, EN 455 1-4 d., EN 374-1, EN 374-2, EN 16523-1, nenurodant žodžio „lygiavertis“ yra nustatytas atsižvelgiant ir į tai, kad Europos Sąjungos standartų sistemoje lygiaverčių aukščiau nurodytiems standartams apskritai nėra. Ši trečiojo suinteresuoto asmens Santaros klinikos nurodyta aplinkybė bylos duomenimis nepaneigta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, išaiškinta, jog „lygiavertiškumo“ negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas (žr., pvz., LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

ESTT, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 p.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., LAT 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023; LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024).

Anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste taikant paminėtą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į ESTT bei kasacinio teismo pateikiamus šiai bylai aktualios teisės aiškinimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Techninėje specifikacijoje nurodžius konkrečius standartus be prierašų „arba lygiavertis“, kai toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų ir atsižvelgus į tai, jog pasiūlymą pateikė 7 tiekėjai, konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Pareiškėja savo poziciją grindžia, tuo, kad pažeidimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas ES (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui. Nesant nors vieno elemento, pažeidimas negali būti traktuojamas kaip atitinkantis Reglamentą Nr. 1303/2013.

Byloje įrodymų, kad vykdant Pirkimą buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės, kad pareiškėja ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus siekė pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, nėra. Taigi nėra jokių duomenų, kad organizuojant Pirkimą dėl CPVA nustatyto pažeidimo buvo pažeistas vienodo požiūrio principas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ginčo Techninės specifikacijos reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

Šių aplinkybių kontekste teismas daro besąlygišką išvadą, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog vykdant Pirkimą buvo padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui, nėra. Nenustačius ES, ar nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu pažeidimo būtinųjų sąlygų, konstatuoti pažeidimo taip, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas bylos faktines aplinkybes ir teisės aktus, daro išvadą, kad CPVA ginčijamame Sprendime teisiniais argumentais nepagrindė padaryto pažeidimo, todėl CPVA Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. CPVA Sprendimas naikinamas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-61-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos CPO LT skundą patenkinti.

Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. spalio 1 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23 panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.