Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-466-236/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2A-466-236/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Ieškovas
S. Š.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-466-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03947-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 38 000 Eur skolą, 2 400 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus N. V. ir atsakovo 2012-04-02 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu N. V. atsakovui paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt) sumą su 3 proc. dydžio metinėmis palūkanomis iki 2017-01-01. Paskolos lėšos tą pačią dieną bankiniu mokėjimu buvo pervestos į atsakovo sąskaitą. Pradinis kreditorius N. V. ir ieškovas 2014-10-05 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pastarasis perėmė N. V. reikalavimą atsakovui pagal paskolos sutartį ir 2015-09-04, 2015-12-01 bei 2015-12-11 mokėjimais pervedė N. V. 38 000 Eur sumą. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2017-01-01, tačiau atsakovas nei skolos, nei palūkanų nesumokėjo, todėl iš atsakovo priteistina visa ieškovo pradiniam kreditoriui sumokėta suma.

3. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. nuo 38 000 Eur sumos nuo 2017-01-01 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018-04-17) – 2 400 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu, kaip verslo partneriai, susitarė kartu per pusę pasiskolinti 100 000 Lt sumą iš N. V., t. y. po 50 000 Lt kiekvienam. Visais paskolos sutarties sudarymo klausimais su N. V. išimtinai bendravo tik ieškovas. Atsakovui į sąskaitą buvo pervesta 100 000 Lt suma ir atsakovas pusę šios sumos (50 000 Lt) perdavė ieškovui. Ieškovas nesąžiningai reikalauja visą paskolos sumą priteisti iš atsakovo, kadangi faktiškai paskolos sutartis su N. V. buvo sudaryta tiek ieškovo, tiek atsakovo bendrai, kadangi gautos paskolos lėšos buvo panaudotos lygiomis dalimis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja skolos dydį, kadangi atsakovui buvo pervesta 100 000 Lt suma, kurios ekvivalentas yra 28 962 Eur, tačiau ne 38 000 Eur. Šiuo atveju naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad visa 38 000 Eur suma susijusi su paskolos sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-27 sprendimu ieškovo S. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui S. Š. iš atsakovo D. K. priteisė 28 962 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2018-04-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 1 108,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pateiktos dvi paskolos sutarties, 2012-04-02 sudarytos tarp N. V. ir D. K., versijos, kurių sąlygos esmingai skiriasi. Ieškovas pateikė paskolos sutartį, pagal kurią N. V. atsakovui suteikia 100 000 Lt paskolą, kuri turi būti grąžinta iki 2017-01-01, nustatytas 3 proc. paskolos palūkanų dydis bei numatyti 0,02 proc. delspinigiai, skaičiuotini nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjas paskolos grąžinimą garantuoja savo turtu ir už įsipareigojimų nevykdymą numatytos 10 proc. netesybos. Atsakovas pateikė kitą paskolos sutarties versiją, pagal kurią N. V. suteikia D. K. 100 000 Lt paskolą, kurią paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui raštu pareikalavus ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. Suteikta paskola beprocentinė, jokių netesybų nenumatyta.

7. Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo nustatytos tikslios aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo bei susitarimo rašytinio teksto atitikimo sutartį sudariusių asmenų valiai. Šiuo atveju liudytoju apklaustas N. V., nors ir nurodė, kad nei paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, nei tikslių sąlygų dėl paskolos suteikimo negali prisiminti, ir negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašyti skirtingi sutarties tekstai, teigė, jog ne jis ruošė sutarties projektus, o lėšas atsakovui skolino vieną kartą, todėl teismas sprendė, kad liudytojo duoti paaiškinimai kelia abejonių ir negali patvirtinti faktinių aplinkybių. Savo ruožtu ieškovo ir atsakovo atstovai prašė teismą vadovautis bylos medžiaga ir neteikė įrodymų faktinių aplinkybių nustatymui, nors baigiant bylos nagarinėjimą iš esmės teismas atkreipė dėmesį į įrodymų nepakankamumą nustatyti faktinėms aplinkybėms, jų prieštaringumą.

8. Įvertinęs tai, kad nei bylos šalys, nei liudytojas nenurodė, jog kurioje nors paskolos sutarties versijoje suklastoti parašai, ar kokiu nors būdu pakeistas sutarties tekstas, teismas rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimu, kaip vieninteliu įrodymu dėl sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. kad paskolos sutarties projektą parengė ieškovas ir teikė jį pasirašyti N. V. bei atsakovui, o pasirašant kelis dokumentus buvo pateikti skirtingi sutarties tekstai. Teismas nurodė, kad nenustačius aplinkybių dėl sutarties sąlygų, negalima spręsti dėl paskolos sutarties teksto autentiškumo, analizuojant paskolos sutarties sąlygas.

9. Pasirinkdamas paskolos sutarties versiją, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 4 dalies nuostata, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju atsakovo atstovui ir N. V. neigiant, kad jie parengė paskolos sutarties projektą, teismas laikė, jog paskolos sutarties projektą parengė ieškovas, todėl paskolos sutarties sąlygas aiškino atsakovo naudai ir remiantis atsakovo pateiktu paskolos sutarties tekstu.

10. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos lėšų pervedimo faktas neginčijamas, o atsakovo nurodomos aplinkybės, kad paskolą jis ėmė kartu su ieškovu ir pusę gautos sumos atidavė jam bei kad šalys turėjo bendrų verslo interesų, nepatvirtintos įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), teismas pripažino, kad paskola suteikta atsakovui.

11. Teismas laikė atsakovo atstovo paaiškinimus, kad paskola grąžinta 2014 m. prekybos centro „Panorama“ automobilių aikštelėje, niekam nematant, abstrakčiais. Be to, atsakovo atstovas nerinko įrodymų ir neprašė teismo pripažinti būtinu ieškovo dalyvavimo, neteikė kitų įrodymų, o prašė teismo išspręsti bylą pagal byloje surinktus įrodymus, todėl atsakovui neįrodžius, kad paskola buvo grąžinta (CPK 178 straipsnis), teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina skola.

12. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pagal atsakovo pateiktos paskolos sutarties 2.1 punktą paskolos grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo raštu ir šis teismui nėra pateiktas, tokiu reikalavimu laikė bylos iškėlimo momentą, t. y. ieškovui 2018-02-06 pateikus prašymą išduoti teismo įsakymą.

13. Teismas taip pat laikė, kad paskolos sutartis yra beprocentinė (atsakovo pateiktos paskolos sutarties 2.2 punktas), o netesybos nenumatytos, todėl reikalavimą priteisti CK 6.872 straipsnyje numatytas palūkanas atmetė.

14. Teismas nustatė, kad tarp pradinio kreditoriaus N. V. ir ieškovo S. Š. 2014-10-05 sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi N. V. perleido ieškovui visas iš paskolos sutarties kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise. Ieškovas keturiais bankiniais pavedimais, atliktais 2015-09-04, 2015-12-01 ir 2015-12-11 N. V. pervedė 38 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad pagal sutartį, o 2015-12-11 mokėjimo paskirtyje – tarpinis mokėjimas pagal sutartį už D. K.. Šiuo atveju ieškovas prašė jam priteisti ne paskolos sumą, o sumą, kurią jis yra sumokėjęs pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Nei liudytojas N. V., nei ieškovas ar jo atstovas nesutiko paaiškinti, kodėl reikalavimo teisė buvo perkama už didesnę nei paskola sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama paskolos suma, o reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas S. Š. prašo pakeisti Vilniaus apygardos 2018-09-27 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 9 038 Eur skolos dalies bei palūkanų priteisimo ir patenkinti ieškovo ieškinį visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo D. K. 9 038 Eur nepriteistą skolos dalį, 2 400 Eur palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai vadovaudamasis atsakovo pateikta paskolos sutartimi, nors teismo posėdžio, vykusio 2018-09-19, metu tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas N. V. patvirtino aplinkybes dėl dviejų sudarytų paskolos sutarčių, kurių tekstai skiriasi bei kad N. V. atsakovui suteikė paskolą su palūkanomis, kurias pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį sumokėjo ieškovas. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą paskolos sutarties versiją, paneigė tikrąją šalių valią išreiškusią sutartį.

15.2. Paskolos sutartyje šalys susitarė ne tik dėl 3 proc. dydžio palūkanų, tačiau ir 10 proc. dydžio netesybų nesilaikant sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju ieškovas pradiniam kreditoriui pervedė 38 000 Eur sumą, kurią sudaro ne tik negrąžinta paskolos suma, tačiau sudaro ir palūkanos (4 344 Eur) bei netesybos už dvejus metus, kai turėjo būti mokamos palūkanos (5 792 Eur), sudarančios sumos. Teismas, priteisęs tik pagrindinę skolą ir nepriteisęs šalių sulygtų palūkanų ir netesybų pažeidė CK 6.210 ir 6.873 straipsnių bei 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas, nepriteisdamas ieškovui paskolos sutartimi sulygtų palūkanų ir netesybų, kurias jis sumokėjo pradiniam kreditoriui, pažeidė CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojas N. V. nenurodė, kaip buvo susitarta dėl sutarties sąlygų – palūkanų, paskolos grąžinimo mokėjimo termino ir netesybų, kadangi N. V. 2018-09-19 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigines lėšas skolino su nustatytomis palūkanomis. Be to, šiuo atveju nėra svarbu, kas parengė sutarties tekstą, kadangi aktualūs tikrieji paskolos sutarties šalių ketinimai.

15.4. Teismas iš viso nepasisakė dėl 2 400 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.

15.5. Teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą (CK 6.37, 6. 210, 6.874 straipsniai), ir su šių teisės normų taikymu susijusią teismų praktiką, kadangi CK 6.874 straipsnyje numatytos palūkanos turi būti mokamos nepriklausomai nuo CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos nuo ieškovo sumokėtos sumos pradiniam kreditoriui, t. y. nuo 38 000 Eur sumos nuo 2017-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-04-17) – 2 400 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsakovas D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

16.1. Atsakovas 2018-10-12 įvykdė skundžiamą sprendimą ir sumokėjo ieškovui 28 962 Eur skolą bei procesines palūkanas, o ieškovas 2018-11-13 atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patvirtino, kad iš atsakovo gavo 30 839,98 Eur sumą.

16.2. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pagrįstų ir teisėtų skundžiamo sprendimo motyvų, kad: 1) liudytojo N. V. duoti paaiškinimai negali patvirtinti faktinių bylos aplinkybių; 2) paskolos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai ir turi būti remiamasi atsakovo pateiktos paskolos sutarties tekstu; 3) N. V. negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sumokėta už skolą didesnė suma (apie 10 000 Lt) ir iš mokėjimų pavedimų nėra galimybės nustatyti aiškios mokėjimų paskirties; 4) N. V. turėjo reikalavimo teisę į beprocentinį paskolos sumos grąžinimą, todėl tuo apribotinas ir perleisto reikalavimo dydis.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pervedė pradiniam kreditoriui didesnę sumą, kurią sudaro ne tik negrąžinta paskolos suma, tačiau ir palūkanas bei netesybas už dvejus metus, kai turėjo būti mokamos palūkanos, kadangi: 1) ieškovas ieškiniu prašė priteisti 38 000 Eur sumą, ją įvardindamas kaip pagrindinę skolą; 2) atsakovui buvo pervesta ne 38 000 Eur suma, o 28 962 Eur; 3) reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatoma, kad atsakovo skola sudaro 100 000 Lt (28 962 Eur); 4) nėra aišku, kodėl ieškovas pradiniam kreditoriui sumokėjo daugiau, nei numatyta reikalavimo teisių perleidimo sutartyje; 5) ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti, kas sudarė 38 000 Eur sumą; 6) ieškovas neįrodė, kad visa 38 000 Eur suma buvo perduota / pervesta pradiniam kreditoriui; 7) naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

16.4. Ieškovas nurodo naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodoma pirmosios instancijos teisme, kad neva 38 000 Eur sumą sudarė paskolos suma, palūkanos ir netesybos.

16.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi atsakovo pateikta paskolos sutartimi, kadangi: 1) ši sutartis atitiko jos šalių valią; 2) liudytojo duoti paaiškinimai negali patvirtinti bylos faktinių aplinkybių, kadangi jie kelia abejonių; 3) nesant kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo paaiškinimu, kaip vieninteliu įrodymu dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių; 4) teismas teisingai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų vertinimo

19. Byloje ginčo nėra, kad 2012-04-02 N. V. ir atsakovas D. K. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią N. V. suteikė atsakovui 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio paskolą, taip pat, kad paskolos lėšos buvo pervestos į D. K. priklausančią banko sąskaitą. Apeliantas S. Š. ir N. V. 2014-10-05 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu apeliantas perėmė pradinio kreditoriaus N. V. reikalavimą į atsakovą pagal paskolos sutartį už 38 000 Eur sumą.

20. Apeliantas savo reikalavimus grindė su dubliku pateikta paskolos sutartimi, kurioje numatyta, kad paskolos grąžinimo terminas – 2017-01-01 (paskolos sutarties 2.2 punktas); metinis paskolos palūkanų dydis – 3 proc. (paskolos sutarties 2.3 punktas), o už laiku negrąžintą paskolą ir palūkanas atsakovas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (paskolos sutarties 2.4 punktas). Be to, įsipareigojimai užtikrinti netesybomis – 10 proc. nuo paskolos sumos (100 000 Lt) (paskolos sutarties 4.2 punktas).

21. Atsakovas savo atsikirtimus dėl jo įsipareigojimų dydžio grindė paskolos sutartimi, kurią pateikė teismui po tripliko pateikimo. Atsakovo pateiktoje paskolos sutartyje atsakovas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti paskolos davėjui pareikalavus ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų (paskolos sutarties 2.1 punktas), suteikta paskola yra beprocentė (paskolos sutarties 2.2 punktas). Dėl netesybų šalys nesusitarė.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskolos sutarties, kurią ginčo atveju reikėtų vertinti, rėmėsi atsakovo atstovo aiškinimu, kaip vieninteliu įrodymu dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. kad paskolos sutarties projektą parengė apeliantas ir teikė pasirašyti jį N. V. bei atsakovui, o pasirašant kelis dokumentus buvo pateikti skirtingi sutarties tekstai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostata, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas paskolos sutarties sąlygas aiškino atsakovo naudai ir rėmėsi atsakovo pateiktu paskolos sutarties tekstu.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

24. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią. Jeigu šio tikslo taikant sutarčių aiškinimo taisykles pasiekti negalima, įskaitant ir nagrinėjamą atvejį, kai byloje pateiktos dvi paskolos sutartys, kurių objektas tas pats, tačiau skiriasi paskolos grąžinimo sąlygos, t. y. kai iš šalių paaiškinimų jų ketinimai nėra visiškai aiškūs, tai tikrasis paskolos sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus.

25. Pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju paskolos teisiniai santykiai susiklosto būtent tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo. Vadinasi, nepaisant koks apelianto vaidmuo buvo ginčo paskolos sudaryme, jis nelaikytinas ginčo paskolos teisinių santykių dalyviu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra paskolos sutarties šalimi, N. V. ir atsakovui sudarius paskolos sutartį, apeliantas savalaikiai neįgijo nei teisių, nei pareigų, kylančių iš šios sutarties, todėl nėra jokio teisinio pagrindo paskolos sutarties sąlygas aiškinti jo nenaudai, vien dėl to, kad jis galimai dalyvavo paskolos sutarties sudaryme ir galimai parengė paskolos sutarties tekstą.

26. Sprendžiant šalių ginčą šiuo atveju būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie buvo paskolos sutarties šalių tikrieji ketinimai. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju reikšmę turi paskolos sutarties šalių (paskolos davėjo ir paskolos gavėjo) tikrieji ketinimai, todėl svarbu paminėti, kad N. V. 2018-09-19 vykusio teismo posėdžio metu paliudijo, kad paskolą atsakovui suteikė vieną kartą, ji buvo atlygintinė, todėl su apeliantu sudarant reikalavimo perleidimo sutartį be skolos sumos jam taip pat buvo sumokėtos ir palūkanos (2018-09-19 teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 20 sek. – 39 min. 10 sek., 42 min 30 sek. – 43 min. 10 sek.). Atitinkamai atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad tiek atsakovo atstovo, tiek N. V. teigimu, N. V. buvo su apeliantu, tačiau ne su atsakovu, draugai. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad paskolos sutartis buvo atlygintinė.

27. Pažymėtina, kad tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktos paskolos sutartys yra pasirašytos N. V. ir D. K., nei atsakovo atstovas, nei pradinis kreditorius N. V. 2018-09-19 teismo posėdžio metu neneigė, kad pateiktose paskolos sutartyse būtų ne šalių parašai ar kėlė abejones dėl jų tikrumo. Taipogi šalys neprašė pripažinti negaliojančia nė vienos iš byloje pateiktų paskolos sutarčių. Taip pat nėra ir ginčo, kad paskolą N. V. atsakovui suteikė vieną kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, pasirašydamas tiek neatlygintinę paskolos sutartį, kurią pateikė teismui, tiek ieškovo pateiktą paskolos sutartį, kuri numato ne tik mokėtiną paskolos palūkanų normą, tačiau ir netesybas, pastarosios sutarties neginčydamas, prisiėmė apelianto pateikta paskolos sutartimi padidėjusius įsipareigojimus (palūkanas, delspinigius, netesybas). Todėl laikytina, kad apelianto pateikta paskolos sutartis atitiko abiejų jos šalių valią, interesus ir tenkino jų poreikius.

28. Be to, N. V. ir apelianto 2014-10-05 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodoma, kad šia sutartimi pradinis kreditorius (N. V.) perleidžia naujajam kreditoriui (S. Š.), o naujasis kreditorius priima ir pradinio kreditoriaus visas iš 2012-04-02 paskolos sutarties dėl 100 000 Lt, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus (N. V.) ir D. K. teises, įskaitant pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise. Be kita ko, ieškovas, pareiškęs teisme reikalavimą disponavo paskolos sutartimi, kuri yra atlygintinė, t. y. nustatytos metinės palūkanos, delspinigių skaičiavimas laiku negrąžinus suteiktos paskolos bei bauda. Šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad paskola suteikta apelianto pateiktos paskolos sutarties sąlygomis.

29. Svarbu paminėti, kad CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Šios pagal įstatymą preziumuojamos aplinkybės paneigimo pareiga tenka paskolos gavėjui, o paskolos davėjas nuo jos įrodinėjimo yra atleidžiamas, jeigu ji nepaneigta bendra tvarka (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šioje byloje nepaneigė nurodytos pagal įstatymą preziumuojamos aplinkybės dėl paskolos sandorio atlygintinumo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į šalių padėtį paskolos teisiniuose santykiuose, jų elgesį, paskolos sutarties esmę, tikslus, todėl nepagrįstai pripažino N. V. ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį neatlygintine, neįvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių ir esančių duomenų, todėl nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktos paskolos sutarties sąlygomis.

Dėl sutartinių palūkanų

30. Apeliantas ieškinio reikalavimo sumą pirmosios instancijos teisme grindė tuo, kad 38 000 Eur suma buvo sumokėta reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ir atitinkamai atsakovas jam yra skolingas šią sumą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad 38 000 Eur sumą sudarė negrąžintos paskolos suma ir 3 proc. palūkanos, dėl kurių buvo susitarta paskolos sutartyje (2018-09-19 posėdžio garso įrašas: 4 min. 15 sek. – 6 min. 00 sek.).

31. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusius ginčo paskolos teisinius santykius apibrėžia ieškovo pateikta atlygintinė paskolos sutartis, spręstinas klausimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

32. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

33. Apelianto pateiktos paskolos sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad paskola turi būti grąžinta iki 2017-01-01, o metinis paskolos palūkanų dydis – 3 proc. (paskolos sutarties 2.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1 punkte N. V. ir apeliantas inter alia (be kita ko) susitarė, kad pastarajam perleidžiama ir teisė gauti iš atsakovo paskolos sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, vadinasi, apeliantas turi teisę į 3 proc. dydžio metines palūkanas už 4 metus ir 10 mėnesių, skaičiuotinas nuo 2012-04-02 iki 2017-01-01 nuo paskolos sumos – 28 962 Eur, t. y. 4 199,49 Eur (28 962 Eur x 58 mėn. x [3 proc. / 12 mėn.]). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 4 199,49 Eur dydžio sutartinės palūkanos priteistinos apeliantui iš atsakovo.

Dėl netesybų

34. Kaip minėta, apeliantas pirmosios instancijos teisme 38 000 Eur dydžio reikalavimą grindė negrąžintos paskolos suma ir 3 proc. palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta paskolos sutartyje.

35. Priešingai nei pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde apeliantas ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad jį sudaro 28 962 Eur negrąžinta paskolos suma, sutartinės palūkanos ir netesybos. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme apeliantas laikėsi kitos pozicijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, taip pat išplėsti reikalavimo ribų apimties ir priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

36. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė atsakovas, apeliantas ieškinio reikalavimo dėl 38 000 Eur skolos priteisimo negrindė aplinkybe, kad šią sumą be paskolos sumos ir sutartinių palūkanų taip pat sudaro ir netesybos. Nei ieškinyje, nei dublike, nei teismo posėdyje apeliantas jokių argumentų, susijusių su netesybomis, neteikė. Tokiu atveju teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su netesybų priteisimu.

Dėl kompensuojamosios paskirties palūkanų priteisimo

37. Apeliantas ieškiniu taip pat prašė priteisti 2 400 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šio reikalavimo iš viso nepasisakė, taip netinkamai taikydamas CPK 270 straipsnio reikalavimus.

38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327 straipsnis), be to, šio reikalavimo pagrįstumo klausimą galima išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto pareikšto reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pagrįstumo.

39. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

40. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, apeliantas turi teisę gauti įstatyme numatytas kompensacines palūkanas.

41. Terminas įvykdyti prievolę – grąžinti paskolos lėšas ir mokėjimo palūkanas – atsakovui pasibaigė 2017-01-01, todėl kompensuojamosios palūkanos, kurios turi kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl neatsiskaitymo laiku, skaičiuotinos nuo 2017-01-01 iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (teismui priėmus ieškovo pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo) – 2018-02-06 (iš viso 401 diena) už 33 161,49 Eur (28 962 Eur + 4 199,49 Eur) sumą. Pažymėtina, kad apeliantas kompensacines palūkanas nepagrįstai skaičiavo nuo 38 000 Eur sumos, nors procesiniuose dokumentuose ir nurodė, kad šios palūkanos skaičiuotinos už negrąžintą paskolos sumą bei palūkanas. Šiuo atveju kompensacinių palūkanų suma yra 1 821,61 Eur (33 161,49 Eur x 401 d. x [5 proc. / 365 d.]).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, iš dalies patenkindamas ieškinį, pagrįstai sprendė dėl atsakovo prievolės grąžinti suteiktą paskolą, tačiau netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, todėl nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė atsakovo pateikta paskolos sutartimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė sutartinių palūkanų ir kompensacinių palūkanų priteisimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, S. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir ši skundžiamo sprendimo dalis pakeistina, nustatant, kad paskolos sutarties sąlygos aiškintinos remiantis ieškovo pateiktu paskolos sutarties tekstu, priteisiant ieškovui S. Š. iš atsakovo D. K. 28 962 Eur skolą, 4 199,49 Eur sutartines palūkanas ir 1 821,61 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 93 straipsnis).

44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 561 Eur bylinėjimosi išlaidų: 831 Eur už sumokėtą žyminį mokestį bei 730 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (72 proc.) ieškovui iš atsakovo priteisė 1 108,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas teismui nepateikė.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad iš atsakovo D. K. ieškovui S. Š. priteistina 86,59 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 351,67 Eur (1 561 Eur x 86,59 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

47. Patenkinus apelianto S. Š. reikalavimus iš dalies, šio procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė atlyginti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, kad apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos – 258 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis. Apelianto reikalavimas tenkintas iš dalies (52,64 proc.), todėl iš atsakovo D. K. apeliantui S. Š. priteisiama 135,81 Eur (258 Eur x 52,64 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

48. Šalys teismui apie kitas išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, duomenų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo S. Š. naudai iš atsakovo D. K. priteisti 28 962 Eur skolos (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus), 4 199,49 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 49 ct) sutartinių palūkanų, 1 821,61 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 61 ct) kompensacinių palūkanų bei 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovo S. Š. naudai iš atsakovo D. K. priteisti 1 351,67 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui S. Š. iš atsakovo D. K. 135,81 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė