Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-04-22 · Byla Nr. PK-1487-932/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
PK-1487-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00089-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1487-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00089-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.6.; 2.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, išnagrinėjusi S. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto pareiškimo prieš V. M., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. B. pareiškimas, kuriuo prašoma V. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį. Pareiškimo dalyje dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nurodoma, jog V. M. inicijuoja prieš pareiškėją įvairias psichologinio pobūdžio atakas, rašo skundus, pareiškimus SĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaltindama netvarkingumu, „pamazgų, išmatų pylimu lauke po langais“ ir pan. Dėl šios priežasties SĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-22 ieškiniu iniciavo civilinį procesą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nepaisant to, šmeižto veiksmai toliau tęsiasi. V. M. toliau rašo skundus „(duomenys neskelbtini)“, po ko 2015-03-12 buvo atliktas patikrinimas gyvenamojoje patalpoje, jokie pažeidimai nenustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas grąžintinas pareiškėjui

Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu pareiškimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą (pareiškimą) paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatų seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Priešingu atveju, nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Iš pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo V. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad pastaroji ėmėsi psichologinio pobūdžio atakų, iniciavo skundus, pareiškimus SĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaltindama netvarkingumu, „pamazgų, išmatų pylimu lauke po langais“ ir pan., dėl ko SĮ „Senamiesčio ūkis“ inicijavo S. B. iškeldinimo procesą iš gyvenamųjų patalpų, tačiau teismo sprendimu atitinkamas ieškinys buvo atmestas. Nepaisant to, šmeižto veiksmai toliau tęsiasi. V. M. toliau rašo skundus „(duomenys neskelbtini)“, po ko 2015-03-12 buvo atliktas patikrinimas gyvenamojoje patalpoje, jokie pažeidimai nenustatyti. Taigi būtent šios aplinkybės, kurių pagrindu kaip tik ir yra formuluojamas kaltinimas, įgauna ypatingą reikšmę. Tokios aplinkybės privalo būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, atsispindėti esminius nusikaltimo sudėties požymius ir elementus, nes, kaip minėta, privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas (pareiškimas) turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 str.) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas. Nagrinėjamu atveju S. B. išdėstytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia V. M. inkriminuojamą kaltinimą, nėra nei pakankamai aiškios, nei atspindi esminius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinime nėra nurodyta nei nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, kokiais konkrečiai veiksmais nusikalstama veika padaryta, kokius padarinius sukėlė, kitos esminės aplinkybės (beje, Vilniaus miesto apylinkės teismas, dar 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakydamas priimti S. B. atstovo pareiškimą, nurodė esant būtina detalizuoti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes). Nors S. B. nurodo, kad prieš jį buvo inicijuotos kitokio-psihologinio pobūdžio atakos, rašomi skundai bei pareiškimai, tačiau kaltinime taip ir neįvardinta, kokiais konkrečiai skundais, pareiškimais ar kt. veiksmais tai pasireiškė. Taip pat neaišku, kas turima galvoje nurodant „šmeižto kampanija nesibaigė, V. M. toliau rašo skundus SĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaltinime neįvardinant jokių tokį teiginį pagrindžiančių objektyvių veiksmų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog S. B. nurodo, kad SĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai iniciavo jo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų procesą, iš ko vėlgi neaišku, kaip minėto juridinio asmens veiksmai pagrindžia V. M. reiškiamus kaltinimus. Pabrėžtina, jog pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiškime tiksliai ir konkrečiai pilna apimtimi nurodydamas teiginius, kurie, jo manymu, jį šmeižia. Atkreiptinas dėmesys, jog išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei numatyta BPK 412 straipsnyje, reiškiamame kaltinime pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra nurodyta vieno iš minimų liudytojų gyvenamoji vieta, o kitas tariamas liudytojas apskritai neįvardintas, tik užsiminta, kad pastarasis buvo atvykęs į įvykio vietą.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismui paduotas pareiškimas dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo neatitinkama įstatymo numatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam (pasirašiusiam) asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą S. B. pareiškimą. Pareiškimą kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė