- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- PK-141-351/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-43-3-00004-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Civilinis ieškovas
- E. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas, Antanas Butautas
- Kategorijos
- 1.2.8.1Šmeižimas (BK 154 str.)
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Antanui Butautui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) N.Akmenės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. lapkričio 21 d., apie 22:38 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kompiuteriu, tinklalapyje www.rekvizitai.lt, skiltyje „Atsiliepimai apie Palink UAB, pasivadinęs vartotojo vardu „gidre“, pasinaudodamas IP adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) paskelbė komentarą apie ją kaip parduotuvės vadovę tikrovės neatitinkantį komentarą, kad „ (...) ji žmogų laiko visiška atmata (...), dažnai renkasi su savo pasirinkta komanda poilsio salėje, geriama, darbuotojai gazdinami atleidimais jei jie skųsis (...), tokiu būdu ją paniekinant, pažeminant, pakertant pasitikėjimą ja.
Dėl pareikšto kaltinimo R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirbo Šilutės „IKI“ prekybos centre apsaugos darbuotoju, parduotuvės vadovė su juo ne visada pasisveikindavo, yra išsakiusi ne vieną pastabą, jo kabinetas buvo šalia, todėl girdėdavo, kaip geriant kavą direktorė spręsdavo darbinius reikalus, girdėjo kaip parduotuvės vadovė bendrauja su darbuotojais, taip pat girdėdavo pardavėjų atsiliepimus apie vadovę, todėl komentare jis išreiškė tik savo susidarytą nuomonę apie jos vadovavimo stilių.
Nukentėjusioji E. B. parodė, kad iš parduotuvės darbuotojų sužinojo, kad apie ją yra parašytas tikrovės neatitinkantis komentaras. Ją žeidžia tiesos neatitinkantys žodžiai, kad ji žmones laiko atmatomis, taip pat, kad ji gazdina darbuotojus atleidimais jei jie skųsis. Šie teiginiai visiškai neatitinka tikrovės ir ją labai žeidžia. Dėl komentare išdėstytų teiginių ji turėjo važiuoti ir aiškintis savo vadovams. R. B. rašydamas tiesos neatitinkantį komentarą ją paniekino, pažemino, pakirto pasitikėjimą ja. Dėl komentare išsakytos ir tiesos neatitinkančios informacijos ji labai išgyveno, gėrė raminamuosius vaistus, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinę žalą.
Liudytojos J. G., J. B. bei I. P. parodė, kad jos dirba Šilutės „IKI“ prekybos centre, kuriam vadovauja E. B.. Vadovė yra labai maloni, stengiasi padėti, jos nėra girdėjusios, kad darbuotojai būtų gazdinami atleidimais arba žeminami.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis kaip įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad R. B. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Teismo nuomone komentare paskleista žinia, kad „ ji žmogų laiko visiška atmata (...) pati dažnai renkasi su savo pasirinkta komanda poilsio salėje, geriama (...) Darbuotojai gazdinami atleidimais jei jie skųsis (...)“ negali būti vertinama kaip šmeižimas. Tai, kad komentare paskleista informacija galėjo paniekinti ar pažeminti E. B. ar pakirsti pasitikėjimą ja, faktiškai yra pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimą. Tuo tarpu kaltinamasis nuosekliai aiškina, kad jis išdėstė tik savo susidarytą nuomonę apie jos vadovavimo stilių. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), todėl teismas konstatuoja, kad R. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priėmus sprendimą dėl R. B. išteisinimo, civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys 3000,00 Lt neturtinei žalai kaltinamajam paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.