Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1495-275/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: e2A-1495-275/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas: T. P. R.
Ieškovas: uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“

Kategorijos

2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1495-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05728-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ ieškinį atsakovui T. P. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir S. R., dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo T. P. R. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ Panevežio apylinkės teismo patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 723,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 39,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

2. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. vasario 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros SIV Nr. 1602856 pagrindu yra skolingas ieškovei 1 723,68 Eur už atsakovui suteiktas automobilio BMW640, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugas. Atsakovas pagal pateiktą prašymą išmokėti draudimo išmoką įsipareigojo apmokėti remonto išlaidas, kurių per 30 dienų nesumokės arba iš dalies apmokės draudimo bendrovė – trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą su ieškove pilnai neatsiskaitė, atsiskaityti gražiuoju vengė ir į raginimus atsiskaityti nereagavo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas T. P. R. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovė negalėjo iš karto jam pateikti visų keičiamų dalių sąrašo, todėl buvo žodžiu sutarta, jog pilnas keičiamų dalių sąrašas bus atsiųstas elektroniniu paštu. Kadangi po automobilio remonto atsirado sąrašas dalių, kurios nebuvo keistos ir nebuvo jokio poreikio jas keisti, buvo raštu kreiptasi į ieškovę dėl šių dalių grąžinimo, taip pat ieškovei buvo pareikštos pretenzijos dėl nekokybiško remonto. Ieškovė visokiausiais būdais vengė nurodyti pakeistų dalių buvimo vietą, vis nurodydama kitą jų buvimo vietą, kol galiausiai nurodė, kad jos utilizuotos ir negalėjo paaiškinti, kodėl jas keitė, nors jos buvo visiškai nepažeistos. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl atsakovui nuosavybės teise priklausiusias dalis utilizavo, nors turėjo rašytinį jo prašymą šias dalis grąžinti. Tokiais veiksmais ieškovė padarė atsakovui 12 000,00 Eur nuostolį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino, t. y. priteisė iš atsakovo 1 723,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 723,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,00 Eur žyminį mokestį, 229,90 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ieškovės naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 3,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Šalies argumentai

6. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas už akių panaikintas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir civilinė byla pagal teismingumą perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo T. P. R. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė iš ieškovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ jo naudai priteisti 3 425,00 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad po eismo įvykio apžiūrėjus jam priklausančią transporto priemonę BMW 6ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu UAB „Krasta Auto Vilnius“ buvo sutarta, kad jis informuos atsakovą kai nuims visas keistinas detales. Atsakovas žodžiu pranešė ieškovui, kad mažai pažeistas detales pasiims. Atsiėmus transporto priemonę po remonto, kilo ginčas dėl dalių grąžinimo ir ieškovo pateiktos sąskaitos apmokėjimo, atsakovas pranešė ieškovui, kad kol dalys jam nebus grąžintos, sąskaita nebus apmokama. Atsakovo nuomone, ieškovo veiksmai, atsisakius sugrąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – pakeistas transporto priemonės dalis, ir, neturint atsakovo leidimo, jas sunaikinus (utilizavus), yra neteisėti. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovas patyrė tiesioginės turtinės žalos, vertinamos 3 425,00 Eur suma, kurią apskaičiuojant buvo vadovaujamasi dokumentu „Po remonto utilizuotų dalių sąrašu“, UAB „Krasta Auto Vilnius“ išrašyta 2016 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra SIV Nr. 1602856, po autoįvykio padarytomis transporto priemonės fotonuotraukomis ir automobilių dalių duomenų bazės ir naudotų/defektuotų dalių internetine pardavimo platforma (2018 m. gegužės 14 d. Pažyma dėl automobilio dalių rinkos kainos).

9. Nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma susidaro iš nusidėvėjimo kaštų, t. y. tariamą skolą sudarė 1 723,68 Eur suma, kurią trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ savo 2016 m. kovo 17 d. rašte traktavo kaip naujų detalių nusidėvėjimo sumą. Atsakovo žiniomis, nusidėvėjimas ir yra išskaičiuojamas išimtų dalių likutine verte. Realizavęs pakeistas transporto priemonės dalis (pridavęs į metalo laužą, pardavęs antrinėje rinkoje ir pan.) atsakovas galimai nepatirtų papildomų nuostolių. Atsakovo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ieškovo veikimo ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas ir turėjo pareigą veikti išimtinai atsakovo, kaip vartotojo ir silpnesniosios šalies, interesais. Jam, kaip verslininkui, yra taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir supratimo standartai. Ieškovas, atsisakydamas grąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikė neteisėtai ir aplaidžiai, nepaisydamas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, be atsakovo žinios ir leidimo sunaikino pastarojo turtą, todėl būtent ieškovui tenka atsakomybė už žalos atsakovui padarymą. Teigia jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iš jo priteistina atsakovo patirta 3 425,00 Eur turtinė žala.

Atsiliepimas

10. Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog prieš automobilio remontą ar remonto metu kreipėsi į ieškovą ar draudiką dėl pakeistų dalių grąžinimo. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 11 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsipareigojo bendradarbiauti, atliekant Transporto priemonių draudimo taisyklių sąlygomis arba nukentėjusių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sąlygomis pas draudiką apdraustų transporto priemonių atstatomąjį remontą pagal draudiko ar ieškovės parengtą transporto priemonės techninės apžiūros aktą (-us) bei atstatomojo remonto darbų sąmatą (Sutarties Nr. 1.1. papunktis). Pagal šios sutarties 3.4.3 papunktį ieškovas įsipareigojo užtikrinti pakeistų detalių saugojimą, tačiau ne ilgiau kaip 14 dienų, o pasibaigus šiam terminui arba negavus draudiko nurodymo saugoti – utilizuoti. Sąskaita už remonto paslaugas atsakovui buvo išrašyta 2016 m. vasario 18 d., todėl 14 dienų terminas suėjo 2016 m. kovo 3 d. iki šio termino ieškovas nei iš AB „Lietuvos draudimas“, nei iš atsakovo negavo prašymo saugoti pakeistas detales, todėl jos buvo utilizuotos.

12. Atsakovo prašymą grąžinti pakeistas detales ieškovas gavo tik 2016 m. kovo 18 d. Pažymėjo, jog detalių saugojimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, ieškovas neturi pareigos saugoti pakeistas sugadintas detales, todėl visiškai pagrįstai jos buvo utilizuotos. Taip pat nurodė, kad UAB „Servytis“ 2018 m. gegužės 14 d. pažyma dėl automobilio dalių rinkos kainos negali būti laikoma tinkamu įrodymu nuostolių dydžiui pagrįsti. Lietuvoje kilnojamojo turto vertinimą gali atlikti tik atestuoti, kvalifikaciją atitinkantys kilnojamo turto vertintojai, atitinkantys Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) 12 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Servytis“ turi teisę atlikti kilnojamojo turto vertinimą, jog yra įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą. Kelių transporto priemonės vertinamos pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą LR susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/2000 m. balandžio 14 d.Nr.101 įsakymu, nustatančią, jog Transporto priemonės įvertinimo ataskaitoje turi būti paaiškinamas ir argumentuojamas vertinimo metodų pasirinkimas. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu metodu (lyginamuoju ar kt.) remiantis buvo atliktas detalių vertinimas, nėra nurodyti informacijos šaltiniai ir kita būtina informacija. UAB Servytis 2018 m. gegužės 14 d. pažymoje nurodyta detalių rinkos vertė neatitinka tikrosios turto padėties, užfiksuotos pateiktose nuotraukose. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog neteisėtai atsisakytas sugrąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas neabejotinai turi išliekamąją vertę (jei taip būtų, kodėl tuomet tos detalės buvo keistos, o ne remontuotos), kurią atsakovas vertina 3425,00 Eur suma.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra.

14. Draudikas pabrėžė, kad atsakovo automobilis ieškovo servise buvo remontuojamas po eismo įvykio, pagal dėl eismo įvykio atsakingo vairuotojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių teisinį reguliavimą, atsakingas draudikas turi nustatyti ir atlyginti trečiajam nuketėjusiam asmeniui jo turtui padarytą žalą. Žalos sugadintam remontuotinam turtui atlyginimu laikomas sugadinto turto ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertės iki eismo įvykio atkūrimas.

15. Draudikui apmokėjus atsakovo automobilio remontą, atsakovas buvo grąžintas į iki eismo įvykio buvusią padėtį, t. y. jis faktiškai gavo suremontuotą automobilį, tapo jame esačių naujų detalių savininku. Atitinkamai remonto metu iš automobilio išimtos detalės tapo nebe atsakovo, o už automobilio atstatymą į iki eismo įvykio buvusią padėtį sumokėjusio draudiko nuosavybe. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, paneigtų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmę bei sudarytų galimybę eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pasipelnyti („uždirbti“) iš eismo įvykio, dėl eismo įvykio atsakingų transporto priemonių valdytojų, apdraudusių savo atsakomybę privalomuoju draudimu, sąskaita.

16. Dėl Bendradarbiavimo sutarties 3.4.3 punkte nustatyto 14 dienų termino pradžios, pažymėjo, kad ji reglamentuoja ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ santykius ir įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu. Konkrečiai – kiek laiko turi būti saugomos pakeistos detalės, tam, kad Draudikas galėtų įsitikinti remonto apimtimi, pateiktos apmokėti sąskaitos dydžio pagrįstumu. Ši nuostata į Bendradarbiavimo sutartį įtraukta siekiant suteikti Draudikui galimybę patikrinti atliktų remonto darbų, už kuriuos jis moka, realumą, pagrįstumą , tai, kad sugadintos detalės tikrai pakeistos naujomis, senosios nėra pakartotinai naudojamos atliekant kitų transporto priemonių remonto darbus. Nors Bendradarbiavimo sutartyje šalys aiškiai neapibrėžė, nuo kurio momento skaičiuojamas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas, iš susiklosčiusios praktikos ir šalių valios sudarant sutartį akivaizdu, jog šalys laiko, kad jis skaičiuojamas nuo sąskaitos už remonto darbus išrašymo ir įteikimo, nes būtent gavus sąskaitą, matant joje esančias pozicijas draudikui gali (ne)kilti abejonių dėl jame esančių pozicijų pagrįstumo, apimties ir pan.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo S. R. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Krasta Auto Vilnius“ iš atsakovo T. P. R., 1 723,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1090,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje tarp ginčo šalių kilo ginčas dėl to, (i) ar atsakovas, kaip eismo įvykyje apgadinto automobilio savininkas, privalo sumokėti ieškovui, kuris remontavo ginčo automobilį, sumą, kurios neatlygino draudikas pagal TPVCAPDĮ, t. y. ginčo automobiliui pakeistų naujų detalių nusidėvėjimo kaštus; (ii) ar ieškovas, kuris pagal TPVCAPDĮ remontavo ginčo automobilį, turėjo pareigą išsaugoti ir grąžinti pakeistas sugadintas detales ieškovui, o to nepadaręs, sukėlė atsakovui nuostolius. Pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju taikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (Taisyklės)

20. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, turto apgadinimus vertinę draudiko specialistai nustatė, kad ginčo automobilio remontui tinkamai atlikti reikėjo keisti sugadintas detales (5 t., e. b. l. 3-10; 66), ieškovas faktiškai pakeitė sugadintas detales (5 t., e. b. l. 11-15, draudiko žalos bylos gausios fotonuotraukos 5 t.). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, (i) kad sugadintų detalių nereikėjo keisti naujomis, nes jas buvo galima suremontuoti; (ii) ar kad sugadintos detalės faktiškai nebuvo pakeistos naujomis (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai ginčo automobilio remonto metu sugadintas detales pakeitė naujomis.

21. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju naujoms keičiamoms dalims buvo pritaikytas 6 proc. naujų dalių nusidėvėjimas (1 723,68 Eur ), tai atitinka nurodytų teisės aktų nuostatas. Ieškovas taip pat pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad utilizavus iš ginčo automobilio išimtas sugadintas dalis, ieškovas negavo turtinės naudos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl nusidėvėjimo netinkamo apskaičiavimo yra nepagrįsti, o ieškovo apskaičiuota nusidėvėjimo suma atitinka teisės aktų nuostatas ir yra pagrįsta.

22. Pažymėjo, kad ieškiniu ieškovas reikalauja iš atsakovo padengti pakeistų naujų detalių nusidėvėjimo sumą. Atsakovas draudikui 2016 m. vasario 19 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką ieškovei ir įsipareigojo apmokėti remonto išlaidas, kurių per 30 dienų nesumokės arba dalinai sumokės draudimo kompanija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas 2016 m. vasario 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros SIV Nr. 1602856 pagrindu yra skolingas ieškovui 1 723,68 Eur už atsakovui suteiktas automobilio BMW640, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugas, todėl ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

23. Nurodė, kad atsakovas, priešieškiniu reikalaudamas žalos atlyginimo, neįrodinėja, kad žala atsirado dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų, o, be to, tokie atliktų darbų trūkumai nėra fiksuoti perdavimo akte. Dėl to, teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovui atvykus atsiimti ginčo automobilį, atsakovas nurodė, kokie dar darbai turi būti atlikti, ir ieškovas šiuos darbus galimai atliko, neturi teisinės reikšmės vertinant priešieškinio pagrįstumą.

24. Pažymėjo, kad atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, kad žodžiu prašė ieškovo darbuotojų, kad po remonto būtų grąžintos ginčo automobilio apgadintos detalės. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais ieškovo darbuotojas L. B. nepatvirtino šių atsakovo nurodomų aplinkybių. Byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas - atsakovo prašymas grąžinti pakeistas detales, kuris ieškovui pateiktas 2016 m. kovo 18 d., t. y. po ginčo automobilio remonto darbų užbaigimo ir atsakovui atsiėmus automobilį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog būtų pateikęs prašymą (žodžiu ar raštu) ieškovui išsaugoti ginčo automobilio detales anksčiau nei 2016 m. kovo 18 d. (CPK 178 straipsnis).

25. Teismas sutiko su trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pozicija, kad draudikui apmokėjus atsakovo automobilio remontą, atsakovas buvo grąžintas į iki eismo įvykio buvusią padėtį, t. y. jis faktiškai gavo suremontuotą automobilį, tapo jame esačių naujų detalių savininku. Atitinkamai remonto metu iš automobilio išimtos detalės tapo nebe atsakovo, o už automobilio atstatymą į iki eismo įvykio buvusią padėtį sumokėjusio draudiko nuosavybe. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, paneigtų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmę bei sudarytų galimybę eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pasipelnyti („uždirbti“) iš eismo įvykio, dėl eismo įvykio atsakingų transporto priemonių valdytojų, apdraudusių savo atsakomybę privalomuoju draudimu, sąskaita.

26. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, nes po remonto jis turi techniškai tvarkingą ginčo automobilį, kurio dalis detalių yra naujesnės nei buvo iki eismo įvykio. Tokia situacija užtikrina deliktinės civilinės atsakomybės ginamą atsakovo tikrumo interesą (angl. reliance interest), reiškiantį, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra, t. y. tikisi, kad padėtis nepablogės. Todėl deliktinės atsakomybės tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto, kas šiuo atveju yra užtikrinta atsakovui. Atsakovui savo valia sutikus, kad ginčo automobilis būtų remontuojamas ieškovo servise, sutikus su suderinta remonto sąmata bei remonto darbų apimtimi, atsakovas tuo pačiu sutiko, kad naujos automobilio detalės taptų jo automobilio sudėtine dalimi ir tokiu būdu atsakovas taptų jų savininku. Dėl to teismas sprendė, kad sandorio pagrindu atsakovui įgijus nuosavybės teisę į naujas detales, tuo pačiu sandoriu atsakovas neteko nuosavybės teisės į sugadintas ir išimtas detales (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstavo, kad atsakovas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Likusios civilinės atsakomybės sąlygos šiuo atveju nenustatinėjamos, nes nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, civilinė atsakomybė negali kilti. Dėl to atsakovo priešieškinis yra atmetamas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27. Apeliantas T. P. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9046-1012/2018, ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ pareikštą ieškinį atmesti, o atsakovo pareikštą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi ir iš UAB ,,Krasta Auto Vilnius“ priteisti 1 830,90 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas atsakovo T. P. R. naudai. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.1 Nurodė, kad aprašomojoje ir motyvuojamojoje Sprendimo dalyse yra klaidinga nurodoma, kad „Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo UAB „Krasta Auto Vilnius “ jo naudai priteisti 3 425,00 Eur dydžio žalos atlyginimą. “. Pažymėjo, kad priešieškiniu atsakovas T. P. R. patirtos turtinės žalos dydį prilygino nuosavybės teise priklausančio turto - pakeistų (senųjų) transporto priemonės dalių, rinkos vertei. Pagal nepriklausomo vertintojo parengtą ekspertinio vertinimo pažymą UAB „Krasta Auto Vilnius” į bylą pateiktame dokumente „Po remonto utilizuotų dalių sąrašas“ nurodytų dalių rinkos vertė iš pradžių buvo vertinta 3 425,00 Eur suma. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovui iškėlus abejones dėl UAB „Servytis“ atlikto kilnojamojo turto vertinimo (t. y. dėl to, kad šis subjektas nėra įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą), buvo nutarta automobilio dalių rinkos vertės nustatymą pavesti atlikti atestuotam, kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam kilnojamojo turto vertintojui, kuris būtų įrašytas į Išorės vertintojų sąrašą. Į bylą buvo pateiktas atestuoto, kvalifikacinius reikalavimus atitinkančio ir į Išorės vertintojų sąrašą įrašyto kilnojamojo turto vertintojo E. L. atliktas vertinimas dėl automobilio dalių rinkos vertės. Atsakovas, sutikdamas su turto vertintojo pateiktomis išvadomis nustatant dalies kilnojamojo turto (dalių) rinkos vertę (nors ir nemažos apimties dalių rinkos vertė liko neįvertinta), matė būtinybę sumažinti Priešieškinio reikalavimo dydį iki turto vertinimo ataskaitoje nustatyto kilnojamojo turto rinkos vertės dydžio - 1 830,90 EUR sumos. Atitinkamai į bylą buvo pateiktas 2018-08-06 Atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo Nr. S-18-58, kuriuo buvo patikslintas 2018-05-15 Priešieškinio reikalavimo 1 punktas dėl priteistinos žalos dydžio.

27.2 Nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato: „Techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo grąžinti pakeistas transporto priemonės atsargines dalis, jei transporto priemonės valdytojas to pageidauja ir to nedraudžia galiojantys teisės aktai.“ Taigi, ne tik jokie teisės aktai nedraudžia sugrąžinti atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį turtą - pakeistas (senąsias) transporto priemonės dalis, tačiau netgi įpareigoja ieškovą tą padaryti.

27.3 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, vadovavosi CK 4.47 str. 1 punktu. CK 4.47 str. 1 punktas numato tik tai, kad „Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius“, tačiau šis civilinio kodekso straipsnis yra žinomai neaktualus ir negalėtų būti taikomas byloje nagrinėjamiems ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti. Viena vertus, tiek tarp atsakovo ir ieškovo, tiek tarp atsakovo ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ - joks sandoris dėl nuosavybės teisių perleidimo į sugadintas ir išimtas detales nebuvo sudarytas ir atsakovas neturėjo nei pareigos, nei valios sudarinėti tokio turinio sandorį. Antra vertus, aplinkybės apie tokio turinio sandorio tariamą sudarymą nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu ir netgi nebuvo iš viso įrodinėjamos Ieškovo arba trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, ginčas tokiu aspektu iš viso nebuvo nagrinėjamas.

27.4 Pažymėjo ir tai, kad, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, konkrečiu atveju iš viso negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto normos. Tokio pobūdžio nuosavybės teise priklausančio turto realizavimas negali būti jokia forma ribojamas. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiu turtu - pakeistomis (senosiomis) transporto priemonės dalimis gali laisvai disponuoti, jas valdyti ir naudoti. Kilnojamojo turto vertintojo E. L. pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad ginčo turtas turi paklausą rinkoje ir nurodyta jo rinkos vertė (1 830,90 EUR). Atitinkamai atsakovas šį turtą gali realizuoti praduodamas jį antrinėje rinkoje; gali šį turtą priduoti į metalo laužą ir gauti išmoką; gali panaudoti šias dalis kilus poreikiui ateityje remontuoti tą patį automobilį ar kitą automobilį, kuriam tos dalys tinka; gali šias dalis panaudoti savo namų ūkyje; ir t.t. Taigi turto panaudojimo būdai neapsiriboja tik dalių pardavimu, tačiau reikalaujant žalos atlyginimo esminis momentas ir yra tas, kad pakeistos (senosios) transporto priemonės dalys turi tiek rinkos vertę (1 830,90 EUR), tiek ir paklausą rinkoje.

27.5 Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Krasta Auto Vilnius” veiksmai, kai T. P. R. buvo atsisakyta sugrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir, neturint T. P. R. leidimo, buvo sunaikintas (utilizuotas) T. P. R. nuosavybės teise priklausantis turtas, viena vertus, negali būti vertinami kaip veikimas, atitinkantis bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Antra vertus, buvo šiukščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo bei nuosavybės teisės saugojimo principas, taip pat pažeisti CK 4.37 ir 4.39 straipsniai.

27.6 Pažymėjo, kad ne atsakovui turi tekti pareiga įrodinėti, jog jis prašė grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau būtent Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis turėjo (buvo gavęs) leidimą iš Atsakovo dėl pastarajam nuosavybės teise priklausančio turto utilizavimo.

27.7 Nurodė, kad ieškovas sunaikino atsakovui priklausantį turtą netgi anksčiau, nei kad turėjo baigtis pačio Ieškovo deklaruojamas 14 dienų terminas, apie kurį, beje, atsakovas nebuvo jokia forma informuotas. Jeigu sutikti su pačio Ieškovo pozicija nuo kada yra ta 14 dienų termino skaičiavimo pradžia (Ieškovas teigia, kad nuo sąskaitos išrašymo dienos - 2016-0218), tai pradėti utilizuoti buvo galima tik nuo 2016-03-04 (2016-02-18 + 14 k.d.), tuo tarpu utilizuoti buvo perduota dar 2016-03-03. Jeigu sutikti su trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2018-09-07 atsiliepime pateikta pozicija nuo kada yra ta 14 dienų termino skaičiavimo pradžia (teigia, kad nuo sąskaitos gavimo dienos - 2016-03-01), tai pradėti utilizuoti buvo galima tik nuo 2016-03-16 (2016-03-01 + 14 k.d.), tuo tarpu, kaip minėta, utilizuoti buvo perduota dar 2016-03-03. Taigi pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad „Sąskaita už remonto paslaugas atsakovui buvo išrašyta 2016 m. vasario 18 d., todėl 14 dienų terminas suėjo 2016 m. kovo 3 d.“, nevertinant bendro tokio konstatavimo nepagrįstumo (pasisakyta aukščiau), neatitinka net ir terminų skaičiavimo taisyklių (2016 m. kovo 3 d. buvo paskutinė termino eigos diena, o pats terminas „suėjo“ tik 2016 m. kovo 4 d.), taip pat neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2018-09-07 atsiliepime nurodytos termino skaičiavimo tvarkos.

27.8 Pažymėjo, kad ieškovui UAB „Krasta Auto Vilnius” atsisakius atsakovui T. P. R. sugrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą - pakeistas (senąsias) transporto priemonės dalis, ir, neturint atsakovo T. P. R. leidimo, sunaikinus (utilizavus) šį atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas T. P. R. patyrė tiesioginės turtinės žalos, vertinamos 1 830,90 EUR suma. Atsakovas T. P. R. patirtos turtinės žalos dydį prilygina nuosavybės teise priklausančio turto - pakeistų (senųjų) transporto priemonės dalių, rinkos vertei. Pagal kilnojamojo turto vertintojo E. L. turto vertinimo ataskaitą. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Krasta Auto Vilnius” veikimo ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, kad jeigu ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius” būtų T. P. R. sugrąžinęs pastarajam nuosavybės teise priklausantį turtą - pakeistas (senąsias) transporto priemonės dalis, vietoj to, kad, neturint T. P. R. leidimo, žinomai neteisėtai sunaikinus (utilizavus) šį T. P. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, T. P. R. nebūtų patyręs žalos. Nurodė, kad UAB „Krasta Auto Vilnius” yra verslininkas ir turėjo pareigą veikti išimtinai atsakovo T. P. R., kaip vartotojo ir silpnesniosios šalies, interesais. Tačiau iš aukščiau išdėstyto tampa akivaizdu, kad UAB „Krasta Auto Vilnius” veikė žinomai neteisėtai ir aplaidžiai atsisakydama grąžinti Atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, nepaisė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai be atsakovo T. P. R. žinios ir leidimo sunaikindama pastarojo turtą, todėl būtent ieškovui UAB „Krasta Auto Vilnius” tenka atsakomybė už žalos T. P. R. padarymą. Taigi, būtent ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) turėjo įrodinėti, kad teisėtai (nesant jo kaltės) sunaikino atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą arba kad tam turėjo atsakovo leidimą/sutikimą, kad apskritai ieškovas turėjo galimybę (teisėta pagrindą) atsisakyti grąžinti atsakovui jo turtą. Tačiau ieškovas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodė.

27.9 Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti įrodymai yra prieštaringi, keliantys rimtas abejones, o konkrečiai: nesutampa ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija SIV Nr. 1602856 duomenys su ieškovo vėliau pateiktame įrodyme fiksuotais duomenimis - viename dokumente nurodyta bendra suma buvo 32 660,67 Eur su PVM (už darbus 2.917,66 Eur be PVM; už prekes 24.057,25 Eur be PVM; už išorinį servisą 17.38 Eur be PVM); tuo tarpu kitame dokumente nurodyta bendra suma buvo 34 424,83 Eur su PVM (už darbus 2.832,77 Eur be PVM; už prekes 23.335,12 Eur be PVM; už išorinį servisą 2.282,38 Eur be PVM). Pažymėjo, kad pačioje ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje serija SIV Nr. 1602856 nurodyti duomenys prieštarauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, (i) aptariamoje sąskaitoje tarp darbų yra fiksuotas tik dviejų ratlankių keitimas, tačiau tarp prekių tariamai parduoti buvo jau trys ratlankiai, tačiau vėlgi tik dvi padangos, tuo tarpu automobilis patyrė smūgį į priekį ir buvo pažeistas tik vienas priekinis ratlankis su padanga, be to ir logikai prieštarauja ratlankio sumontavimas be padangos (kartu pažymėtina, kad atsakovas remontui atlikti buvo perdavęs vieną ratlankį, pirktą už savo pinigus); (ii) aptariamoje sąskaitoje tarp darbų nurodytas „Vairuotojo saugos diržo keitimas“, tačiau tariamai parduotų prekių sąraše net nėra tokios prekės kaip „Vairuotojo saugos diržas“, kuris neva tai turėjo būti keičiamas; (iii) ir t.t.

27.10 Ieškovo reikalaujama priteisti skolos suma susidaro būtent iš nusidėvėjimo kaštų, t. y. tariamą skolą sudaro 1 723,68 EUR suma, kurią AB „Lietuvos draudimas“ savo 2016-03-17 rašte nurodė kaip „naujų detalių nusidėvėjimo sumą“. Tuo tarpu, atsakovo vertinimu, tas „nusidėvėjimas“ turėtų būti lygus išimtų (senųjų) detalių likutinei vertei. Realizavus senas (pakeistas) detales (pvz., pridavus į metalo laužą, panaudojus savo ūkyje, pardavus antrinėje rinkoje) šis skirtumas turi išsilyginti ieškovo ieškiniu reikalaujamos 1 723,68 Eur sumos apimtyje. Tačiau ieškovas, neteisėtai utilizavęs (sunaikinęs) atsakovui nuosavybės teise priklausančias automobilio detales, nepagrįstai suvaržė atsakovo teisę laisvai disponuoti savo turtu ir galimybę nepatirti papildomų nuostolių. Juolab ir civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, t. y. žalos atlyginimu siekiama nukentėjusįjį grąžinti į tokią padėtį, kurioje jis buvo iki žalos atsiradimo. Tačiau šiuo gi atveju, atsakovas dėl autoįvykio, kurio kaltininku jis nebuvo, nėra grąžinamas į tokią padėtį, kurioje jis buvo iki žalos atsiradimo, kadangi draudikas automobilio atkūrimo išlaidas mažino pritaikyto nusidėvėjimo procentu (suminė nusidėvėjimo išraiška – 1 723,68 EUR; šioje vietoje pakartotinai pažymėtina, kad atsakovas ginčo dėl pritaikyto 6 proc. naujų dalių nusidėvėjimo apskritai nekėlė ir nekelia), o nusidėvėjusių automobilio detalių atsakovui nepagrįstai negrąžino būtent ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius", taip sukeldamas tiesioginius nuostolius atsakovui.

Atsiliepimas

28. Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto T. P. R. 2019 metų sausio 17 dienos apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2018 metų gruodžio 18 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-9046-1012/2018; priteisti iš apelianto T. P. R. ieškovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ patirtas išlaidas už advokato paslaugas – 1149,50 Eur.

28.1 Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog būtų pateikęs prašymą (žodžiu ar raštu) ieškovui išsaugoti ginčo automobilio detales anksčiau nei 2016 m. kovo 18 d. (CPK 178 straipsnis). Pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. balandžio 11 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 3.4.3 papunktį ieškovas įsipareigojo užtikrinti pakeistų detalių saugojimą, tačiau ne ilgiau kaip 14 dienų, o pasibaigus šiam terminui arba negavus draudiko nurodymo saugoti – utilizuoti. Sąskaita už remonto paslaugas atsakovui buvo išrašyta 2016 m. vasario 18 d., 14 dienų terminas suėjo 2016 m. kovo 3 d., iki šio termino ieškovas nei iš AB „Lietuvos draudimas“, nei iš atsakovo negavo prašymo saugoti pakeistas detales, todėl jos buvo utilizuotos. Pažymėjo, jog detalių saugojimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, ieškovas neturi pareigos po atlikto remonto saugoti pakeistas sugadintas detales, todėl visiškai pagrįstai jos buvo utilizuotos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kasdien remontuoja vidutiniškai po 8 automobilius, sugadintos dalys yra talpinamos į konteinerius, kuriuos pasiima atliekų tvarkytojas UAB „Atliekų tvarkymo centras“, todėl nėra galimybės išskirti, kokios pakeistos atsakovo automobilio dalys, kokią konkrečiai dieną buvo atiduotos utilizavimui, kaip pavyzdį, ieškovas pateikė kelis atliekų perdavimo-priėmimo aktus. Priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, ieškovas neprivalėjo su atsakovu sudaryti jokio sandorio dėl detalių utilizavimo, utilizavus iš ginčo automobilio išimtas sugadintas dalis, ieškovas negavo turtinės naudos, detalės nebuvo utilizuotos anksčiau, nei numatyta Bendradarbiavimo sutartyje.

28.2 Pažymėjo, kad apeliantas apeliaciniame skunde, remdamasis Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25 punktu teigia, jog teisės aktai nedraudžia sugrąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – pakeistas (senąsias) transporto priemones dalis, tačiau netgi įpareigoja ieškovą tą daryti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog pakeistos (senosios) transporto priemonės dalys klientams yra grąžinamos, jei teisės aktai nedraudžia sugrąžinti pakeistų transporto priemonių dalių, ir jei tai yra suderinama remonto eigoje su klientu ar draudimo kompanija (tais atvejais, kai draudimo kompanija apmoka remonto išlaidas). Šio ginčo atveju ieškovas prašymo saugoti pakeistas detales ir jas grąžinti negavo nei iš AB „Lietuvos draudimas“, nei iš atsakovo. Kaip jau minėta, ieškovas atsakovo prašymą grąžinti pakeistas detales gavo tik 2016 m. kovo 18 d. t. y. jau praėjus beveik vienam mėnesiui po automobilio grąžinimo. Ieškovas neturėjo nei galimybės, nei pareigos įvykdyti atsakovo reikalavimo grąžinti pakeistas detales, ar atlyginti detalių likutinę vertę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovo veiksmai – detalių utilizavimas po automobilio remonto (praėjus mėnesiui po automobilio grąžinimo) - yra neteisėti.

28.3 Nurodė, kad atsakovas bando klaidinti teismą, teikdamas, jog ieškovo pateiktuose įrodymuose yra neatitikimų tarp sumų. Atsakovas teigia, jog serviso pateiktame 2015-09-21 pasiūlyme nurodyta 34 424,83 Eur suma su PVM, tačiau sąskaita už faktiškai atliktus remonto darbus buvo išrašyta mažesnei 32 660,67 Eur sumai. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog iš tiesų serviso sąmata ne visuomet sutampa su sąskaita, kuri išrašoma už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau sąskaitos suma negali būti didesnė už serviso sąmatą. Šio ginčo atveju taip ir yra – atsakovo automobilio remontui reikėjo mažiau darbo sąnaudų, negu buvo planuota teikiant serviso pasiūlymą, todėl už faktiškai atliktus darbus buvo išrašyta sąskaita mažesnei suma, i nei nurodyta serviso pasiūlyme. Tai tik įrodo ieškovo sąžiningumą – ieškovas išrašė sąskaitą tik už faktiškai atliktus darbus, nors turėjo teisę sąskaitą išrašyti 34 424,83 Eur sumai su PVM.

28.4 Pažymėjo, kad atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, jog pačioje ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje SIV Nr. 1602856 nurodyti duomenys prieštarauja tarpusavyje – neva fiksuotas dviejų ratlankių keitimas, o tarp parduotų yra jau nurodyti jau trys ratlankiai ir t.t. Iš tiesų tiek sąskaitoje, tiek sąmatoje yra nurodyti trys ratlankiai, tik sąskaitoje jie nurodyti per tris eilutes, o sąmatoje – per 2 eilutes, šiame automobilyje buvo keistas vairuotojo saugos diržas ir saugos diržo sagtis.

28.5 Nurodė, kad ieškovas 2016 m. vasario 18 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIV Nr. 1602856, 32 660,67 Eur sumai, mokėjimo sąlygose nurodant, kad apmokama iš karto. Pabrėžtina, jog pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą SIV Nr. 1602856, atsakovas patvirtino, jog užsakė visus joje nurodytus darbus, detales bei medžiagas, jog visos sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo atliktos, jog automobilį apžiūrėjo ir atsiėmė. Atsakovas jokių pretenzijų dėl remonto kokybės, dėl nepakeistų detalių ar kt. ieškovui nėra pateikęs. Atsakovas 2016 m. kovo 18 d. prašyme-pretenzijoje reikalauja tik grąžinti pakeistas detales, jokių kitų pretenzijų, tame tarpe, dėl atlikto remonto kokybės, nepakeistų detalių ar kt., nereiškia.

28.6 Pažymėjo, kad po atlikto transporto priemonės remonto, 2016 m. vasario 19 d. atsakovas draudikui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką ieškovui ir įsipareigojo apmokėti remonto išlaidas, kurių per 30 dienų nesumokės arba dalinai sumokės draudimo kompanija. Šis atsakovo prašymas patvirtina, jog atsakovas po atliko remonto jokių pretenzijų ieškovui neturėjo, jog jam buvo žinoma, jog dalies remonto išlaidų draudimo kompanija neapmokės (t. y. jog draudimo kompanija skaičiuos detalių nusidėvėjimą), jog atsakovas įsipareigojo pats padengti remonto išlaidas, kurių nepadengs draudimo kompanija. Ieškovo ieškinio suma – pakeistų naujų detalių nusidėvėjimo suma, kurios nepadengė draudimo kompanija.

29. 2019-10-31 teisme gautas apelianto T. P. R. prašymas priteisti atsakovo naudai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 700 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

30. Nustatyta, kad ieškovas suremontavo atsakovui priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė jam pasirašyti 2016-02-18 PVM sąskaitą faktūrą, automobilį atsiėmė po keleto dienų. Atsakovas prašė už automobilio remontą apmokėti draudimo išmoką sumoje 32660,67 Eur, tačiau eismo įvykio kaltininko draudikas - AB „Lietuvos draudimas “ netenkino atsakovo prašymo ir apmokėjo remonto išlaidas tik dalinai, t. y. apskaičiavo 30 936,99 Eur draudimo išmoką. Nors tiksli automobilio atsiėmimo diena nėra reikšminga aplinkybe šioje byloje, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog mokėjimas atliekamas iš karto, tačiau tokio mokėjimo ieškovas iš atsakovo nereikalavo, automobilis buvo grąžintas atsakovui neatlikus mokėjimo, tačiau tai, kad atsakovas 2016-02-19 pateikė prašymą Lietuvos draudimui išmokėti už automobilio remontą UAB „Krasta Auto Vilnius“ draudimo išmoką sumoje 32 660,67 Eur, leidžia daryti išvadą, kad automobilis atsakovui buvo perduotas po remonto 2016-02-19 d. Prašyme išmokėti draudimo išmoką atsakovas įsipareigojo tuo atveju, jei per 30 dienų, draudimo kompanija nesumokės arba dalinai sumokės draudimo išmoką, įsipareigojo apmokėti remonto išlaidas. Tai, kad šis prašymas pateiktas Lietuvos draudimui, leidžia daryti išvadą, kad remontą atlikusiai bendrovei atsakovas nenurodė, jog apmokės remonto išlaidas, priklausomai nuo to, ar jas apmokės draudimo kompanija. Tai, kad atsakovas prašė draudimo išmoką apmokėti pilnai, t. y. apmokėti visą nurodytą PVM sąskaitoje už remontą sumą, leidžia daryti išvadą, kad jam nebuvo žinoma, kokią sumą draudimo kompanija apmokės ir kokia dalis remonto kainos liks neapmokėta. Iš to seka, kad užsakovui (atsakovui) atsiėmus po remonto automobilį, jam nebuvo žinoma, kokią sumą jis turės apmokėti už automobilio remontą paslaugą suteikusiai bendrovei, o kokią sumą apmokės eismo įvykio kaltininko draudikas už atliktą remontą. Atsakovas buvo informuotas AB “Lietuvos draudimas“ tik 2016-03-17 jam išsiųstu pranešimu apie žalos atlyginimą, t. y. kad draudikas apskaičiavo draudimo išmoką, kuri yra 30 936,99 Eur ir tuo dalinai apmoka remonto išlaidas, o kitą dalį remonto išlaidų jis vertina kaip naujų detalių nusidėvėjimo sumą - 1723,68 Eur ir jos neapmoka. Darytina išvada, kad tik nuo pranešimo dėl draudimo išmokos dydžio gavimo dienos remonto užsakovui gali būti skaičiuojamas terminas reikšti pretenzijas dėl remonto, teikti prašymus, susijusius su remontu, nes iki tokio pranešimo gavimo jam nėra pranešta apie jo pareigą apmokėti remontą atlikusiai bendrovei, o būtent ši aplinkybė gali lemti pretenzijų paslaugos tiekėjui buvimą, nes atsiradusi turtinė prievolė užsakovui gali lemti užsakovo apsisprendimą dėl pakeistų detalių grąžinimo. Ieškovas, nereikalaudama „mokėjimo iš karto“ , kaip tai nurodyta PVM sąskaitoje -faktūroje, o sudaryta sutartimi tarp jos ir draudimo kompanijos sutikdama su kitokiomis apmokėjimo už remontą sąlygomis, išreiškia sutikimą, kad remonto užsakovas ateityje atlygins už paslaugą, t. y. tuomet, kai jam bus žinoma, kokią sumą jis turi mokėti. Kaip matyti iš atsakovo prašymo kaltininko draudikui, teikiant šį prašymą jam nėra žinoma, ar draudikas patenkins jį, t.y. ar apmokės visą priskaičiuotą remonto sumą, ar jį tenkins tik dalinai. Tai, kad vartotojui - užsakovui nėra žinoma, kokia pareiga jam atsiras dėl to, kad jo automobilis buvo remontuojamas po autoįvykio draudiko nurodytoje bendrovėje ir kokią remonto dalį sutinka apmokėti kaip draudimo išmoką draudikas, reiškia, kad terminas reikšti pretenzijas tiek remonto bendrovei, tiek draudimo kompanijai, susijusias su remonto paslauga, atsiranda tik sužinojus apie užsakovui tenkančią turtinę prievolę. Tuo atveju, jei užsakovui nebūtų vėliau paaiškėjusi ir atsiradusi pareiga apmokėti dalinai už remonto darbus, būtų pagrindas daryti išvadai, kad prašymus ir pretenzijas remonto bendrovei užsakovas turėjo pareikšti, atsiimdamas automobilį po remonto, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas sutiko grąžinti atsakovui automobilį nereikalaudamas iš jo apmokėjimo už darbus baigus remontą, reiškia, kad ieškovas sutiko, jog terminas sutarties vykdymui pratęsiamas, jog pareiga atsakovui pagal sutartį atsiras tuomet, kai draudimo kompanija priims sprendimą, kokią draudimo išmokos sumą sutinka apmokėti. Tai leidžia daryti išvadą, kad remonto paslaugos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo baigta vykdyti iš ieškovo pusės tik tuomet, kai bendradarbiavusi su ieškovu draudimo bendrovė nustatė, kokio dydžio turtinė prievolė pagal sutartį tenka remonto užsakovui.

31. Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė prašymą grąžinti pakeistas detales 2016 m. kovo 18 d., t. y. iš karto, kai jam tapo žinoma, kokią sumą už remontą jis privalo sumokėti. Pripažintina, kad prašymas buvo pateiktas savalaikiai, todėl ieškovas privalėjo išimtas detales grąžinti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį nurodė, kad remonto metu iš automobilio išimtos detalės tapo nebe atsakovo, o už automobilio atstatymą į iki eismo įvykio buvusią padėtį sumokėjusio draudiko nuosavybe. Šios išvados yra nepagrįstos. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. naudojant apdraustą transporto priemonę. Tai, kad sutartį dėl remonto su ieškovu sudarė automobilio savininkas, o ne draudikas, leidžia daryti išvadą, kad reikalauti pareigų, kylančių iš remonto paslaugų sutarties turi teisę remonto paslaugos užsakovas, o ne asmuo, turintis pareigą mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam pagal draudimo sutartį, sudarytą su eismo įvykio kaltininku, bei remiantis TPVCAPDĮ. Reikalauti draudimo išmokos mokėjimo, taip pat ginčyti nustatytą mokėtiną draudimo išmokos sumą turi teisę asmuo, kurio atžvilgiu draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, o ne remontą atlikusi bendrovė, todėl ir draudikas neįgyja teisės reikšti pretenzijas ir prašymus, kylančius iš remonto paslaugos sutarties, kurios užsakovu yra ne jis. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovas yra sudarę 2014 m. balandžio 11 d. bendradarbiavimo sutartį, pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, jog draudikas rekomenduos transporto priemonės remontą atlikti pas ieškovą. Pagal šios sutarties 3.4.3. punktą sutarties vykdytojas, tame tarpe ir UAB „Krasta Auto Vilnius“, įsipareigojo užtikrinti pakeistų detalių ir agregatų saugojimą, tačiau ne ilgiau kaip 14 dienų, o pasibaigus šiam terminui arba negavus Draudiko nurodymo saugoti - utilizuoti. Sutartyje nėra numatyta, nuo kada pradedamas skaičiuoti 14 dienų terminas. Šis susitarimas negali būti taikomas remonto paslaugos užsakovui, nes sutarties šalimis yra tik draudikas ir bendrovė, kuri rekomenduota automobilio savininkui remontui. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp užsakovo ir remonto paslaugos vykdytojo, užsakovui vykdytojas nebuvo įsipareigojęs saugoti pakeistas detales ir agregatus ne ilgiau, kaip 14 dienų, todėl turėjo teisę jas utilizuoti, gavęs užsakovo sutikimą jas utilizuoti arba atsisakius užsakovui jas atsiimti. Pareiga pateikti įrodymus, kad užsakovas atsisakė atsiimti detales tenka verslo subjektui, t.y. ieškovui, atsakovui teigiant, kad jis žodžiu kreipėsi į ieškovą ir prašė detales grąžinti, nėra pagrindo atmesti šių jo paaiškinimų, be to, esant rašytiniam įrodymui, kad atsakovas prašė grąžinti detales, t. y. 2016-03-18 pareiškimui, ir padarius išvadą, kad toks prašymas nebuvo pateiktas pavėluotai, darytina išvada, kad ieškovas, negavęs užsakovo sutikimo utilizuoti detales, jas utilizavęs, padarė atsakovui nuostolius, todėl jo reikalavimas priteisti 1830,90 Eur iš ieškovo už negrąžintas detales, tenkintinas, kartu tenkinant reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo CK 6.210 straipsnio pagrindu, šias palūkanas priteisiant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2018-05-15. Negrąžintų dalių rinkos vertės įrodymu byloje yra turto vertintojo E. L. atliktas automobilio dalių vertinimas. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas privalėjo grąžinti atsakovui pakeistas detales, jų negrąžindamas, padarė atsakovui nuostolius, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą dėl pareigos grąžinti detales nevykdymo, tenkintinas CK 6.256 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinys, naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.

32. Atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų, nes vietoj naudotos dalies vertės jam būtų kompensuojama naujos dalies vertė. Nukentėjęs asmuo gautų daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Atsakovas neginčija AB „Lietuvos draudimas“ išvados dėl to, kokia dalimi buvo nusidėvėjusios atsakovo automobilio detalės iki įvykio, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja trečiojo asmens išvados dėl automobilio detalių nusidėvėjimo laipsnio pagrįstumo.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti įrodymai yra prieštaringi, keliantys rimtas abejones, t.y. nesutampa ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija SIV Nr. 1602856 duomenys su ieškovo vėliau pateiktame įrodyme fiksuotais duomenimis - viename dokumente nurodyta bendra suma buvo 32 660,67 Eur su PVM (už darbus 2.917,66 Eur be PVM; už prekes 24.057,25 Eur be PVM; už išorinį servisą 17.38 Eur be PVM); tuo tarpu kitame dokumente nurodyta bendra suma buvo 34 424,83 Eur su PVM (už darbus 2.832,77 Eur be PVM; už prekes 23.335,12 Eur be PVM; už išorinį servisą 2.282,38 Eur be PVM). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog iš tiesų serviso sąmata ne visuomet sutampa su sąskaita, kuri išrašoma už faktiškai atliktus remonto darbus, tačiau sąskaitos suma negali būti didesnė už serviso sąmatą. Šio ginčo atveju atsakovo automobilio remontui reikėjo mažiau darbo sąnaudų, negu buvo planuota teikiant serviso pasiūlymą, todėl už faktiškai atliktus darbus buvo išrašyta sąskaita mažesnei sumai nei nurodyta serviso pasiūlyme. Mažesnės sumos apmokėjimui priskaičiavimas, nei sąmatoje, nepažeidžia atsakovo interesų.

34. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje serija SIV Nr. 1602856 nurodyti duomenys prieštarauja tarpusavyje, tarp darbų yra fiksuotas tik dviejų ratlankių keitimas, tačiau tarp prekių - parduoti buvo trys ratlankiai, parduotos dvi padangos, tuo tarpu automobilis patyrė smūgį į priekį ir buvo pažeistas tik vienas priekinis ratlankis su padanga, nurodyta, kad ratlankio sumontavimas buvo atliekamas be padangos. Atsakovas remontui atlikti buvo perdavęs vieną ratlankį, pirktą už savo pinigus, tarp darbų nurodytas „Vairuotojo saugos diržo keitimas“, tačiau parduotų prekių sąraše net nėra tokios prekės kaip „Vairuotojo saugos diržas“. Ieškovo atsikirtimai dėl šių apeliacinio skundo argumentų tuo, kad atsakovas, pasirašęs sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų, turėjo galimybę reikšti pretenzijas ieškovui dėl nepagrįstai nurodytų sąskaitoje kaip keistų detalių ar dalių, atlikto darbo, tačiau tokių pretenzijų nereiškė, atmestini, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, atsakovas nurodė, kokios detalės ir dalys nepagrįstai buvo nurodytos kaip pakeistos PVM sąskaitoje faktūroje, todėl teismas turėjo vertinti, ar buvo keičiamos nurodytos detalės, ar atsakovo paaiškinimai neatitinka sąskaitoje nurodytam detalių ar dalių skaičiui. Nors teismo sprendime nėra pakankamų motyvų dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi galimybę ištaisyti šį pažeidimą. Sąskaitoje faktūroje nurodyti kaip keisti du , o ne trys ratlankiai, todėl atsakovo skundas šioje dalyje atmestinas. Kadangi ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą tik už detales ar dalis, todėl reikšmingi tik tie atsakovo argumentai, kuriais jis nurodo nepagrįstai įrašytas į sąskaitą faktūrą detales ar dalis, o nepagrįstas įrašymas atliktų darbų nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ieškovas nereiškia atsakovui reikalavimo apmokėti už atliktus darbus. Dėl to teismas atmeta atsakovo argumentus dėl aplinkybės, kad į apmokėjimo sumą nepagrįstai įtrauktas vairuotojo saugos diržo keitimas. Kiti atsakovo skundo argumentai dėl skundžiamos sprendimo dalies , kuria ieškinys buvo patenkintas, atmestini, kaip neturintys reikšmės bylai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog detalės ir dalys, už kurias skolą pagal remonto sutartį reikalauja priteisti ieškovas , nebuvo keistos ar neturėjo būti pakeistos, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Panaikinus teismo sprendimo dalį, keistina teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1051,59 Eur bylinėjimosi - atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos tesime – 1149,50 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teisme taip pat buvo atstovaujamas advokato, jis pateikė prašymą priteisti 695 Eur atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur. Tai, kad viena iš šalių , t.y. ieškovas toje pačioje byloje turėjo didesnes atstovavimo išlaidas, nei atsakovas, nereiškia, kad jam šios išlaidos turėtų būti atlygintos, kai iš esmės tenkinamas tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimas. Dėl to nei vienai iš šalių atstovo pagalbai apmokėti turėtos išlaidos neatlyginamos. Procesinių dokumentų įteikimui išlaidos sudaro 6,70 Eur, jos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovo, t.y. po 3,35 Eur. Ieškovas turi apmokėti atsakovo išlaidas žyminiam mokesčiui už priešieškinį ir už apeliacinį skundą priešieškinio dalyje apmokėti, jos sudaro 82 Eur ( 41 Eur +41 Eur. )

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo priešieškinys, panaikinti.

Priteisti atsakovui T. P. R. iš ieškovo UAB „Krasta Austo Vilnius“ 1830,90 Eur nuostolių atlyginimo, 82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1830,90 Eur sumo, skaičiuojamas nuo 2018-05-15 atsakovo T. P. R. naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Krasta Austo Vilnius“ ir atsakovo T. P. R. po 3,35 Eur valstybei.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 1051,59 Eur ieškovui UAB „Krasta Austo Vilnius“ bylinėjimosi išlaidų ir priteista 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė