Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei G. J. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 499,97 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-117/2015).

13. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

14. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

15. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantei, kaip procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas.

16. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų įteikimą per darbovietę.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai su teismo pranešimu išsiųsti atsakovei 2022 m. sausio 17 d. ieškinyje nurodytu atsakovės paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siunta grąžinta siuntėjui 2022 m. sausio 31 d. Teismas iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų nustatė atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro – duomenis apie atsakovės darbovietę. Teismas atsakovei procesinius dokumentus 2022 m. vasario 3 d. išsiuntė per atsakovės darbovietę - (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai įteikti 2022 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini). Teismo pranešimu atsakovei buvo nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovė privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Šiame pranešime atsakovei buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Atsiliepimui į ieškinį pateikti 14 dienų terminas baigėsi 2022 m. vasario 22 d. įskaitytinai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, neprašė šio termino pratęsti. Ieškiniu ieškovė teismo prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė priimti sprendimą už akių. Be kita ko, atsakovė nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skundė nenurodė, kad jai teismo per darbovietę siųsti procesiniai dokumentai buvo neįteikti.

18. Taigi, byloje nesant duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, spręstina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis), tačiau ši išvada nėra pakankama apeliacine tvarka vertinamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui konstatuoti.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

20. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 499,97 Eur skolą už gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė gyveno minėtose patalpose nuomininkės teisėmis, nors nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, šioje patalpose nuo 1993 m. rugsėjo 28 d. atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Iš antstolio M. P. 2020 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovė nebegyvena, atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nuomos mokesčio nemokėjo, dėl tokių atsakovės veiksmų susidarė 499,97 Eur įsiskolinimas.

21. Atsakovė tiek pareiškime, tiek ir atskirajame skunde tvirtina, kad ji ginčo bute negyvena nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., yra išsideklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl ieškovė atsakovės įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (499,97 Eur) neįrodė.

22. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, antstolio M. P. 2020 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pagrindinis ir tuo pačiu vienintelis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo remiantis nustatytas nuomos mokesčio pabaigos laikotarpis.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyką bei jo faktinį ir teisinį pagrindą, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teisingam bylos išsprendimui viena iš aplinkybių, kuri turėjo būti nustatyta, yra tai, iki kada atsakovė gyveno ieškovės nuomos pagrindu suteiktose patalpose. Iš ieškovės pateikto antstolio M. P. 2020 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog dar 2020 m. vasario 18 d. buvo nustatyta, kad butas negyvenamas, taigi jis nepatvirtina atsakovės nuomos santykių pabaigos fakto. Be kita ko, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-19159-043/2020, kuriuo ieškovei UAB „Kauno vandenys“ iš atsakovės buvo priteista 44,20 Eur skola už vandenį laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., ir kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės įsiskolinimo, taip pat neįrodo fakto, kad atsakovė gyvenamojoje patalpoje gyveno iki 2020 m. vasario 1 d. Priešingai, šioje byloje Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vyr. specialistės 2020 m. liepos 22 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad G. J. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1993 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. kovo 5 d. Šioje byloje esančiame valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro išraše nurodyta, kad G. J. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi 2019 m. kovo 6 d. Taigi, nagrinėjamoje byloje liko nepaneigtos atsakovės keliamos abejonės dėl skolos skaičiavimo, kas gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisingumui.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pagrįstai manyti, kad jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei G. J. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.