Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad vakare apie 23 val. buvo išėjęs parūkyti į kiemą prie laiptinės, buvo apsirengęs tamsiai pilka maikute trumpom rankovėm, su tapkėm. Berūkant nuo kitos laiptinės priėjo du jaunuoliai, vienam iš jų paprašius davė cigaretę. Jie prisidegė ir tuo metu atėjo M. S.. Jis (A. B.) stovėjo atsirėmęs į sieną, vienas jaunuolis stovėjo šalia prie jo, kitas stovėjo kitoje pusėje, jie šnekėjosi. Pats jis stovėjo atsirėmęs lauke prie laiptinės kampo toje pusėje, kur yra laiptinės kodų lentelė, kad įeiti. M. S. patamsiai išlindo iš už kampo, trenkėsi į jį (A. B.) petimi, kad pats A. B. vos nenukrito. M. S. pradėjus rinkti durų kodą, pats atsisuko į M. S. ir pasakė M. S. – ar jam maža vietos. M. S. kažką atsakė, jie susiginčijo, gal kiek apsistumdė. M. S. pastūmė A. B., A. B. tapkė įstrigo į groteles ir pats parkitęs. Tada kažkuris iš vaikinų trenkė M. S., buvo tamsu, kuris trenkė nematęs, prie laiptinės nedegė šviesa. M. S. parkrito prie laiptinės, paskui atsikėlė, bėgo į mašinų aikštelę, viskas vyko labai greitai, paskui M. S. nubėgo tie du jaunuoliai, pats irgi ėjo link ten pasižiūrėti. Buvo su tapkėmis ir negalėjo gretai nueiti, kol nuėjo prie mašinos, pamatė, kad jie jau bėga atgal prie laiptinės. M. S. bėgo pirmas, tie vaikinai iš paskos, jie ir vėl ten susimušė. M. S. parkrito, L. V. sušuko: „ką čia darot?“. Jis pats stovėjo daugiau į durų pusę prie to paties krašto, kur buvo prieš tai. Buvo iš vis laiptinės viduje, kur atsidaro kodinės durys, L. V. jo nematė. Prie (duomenys neskelbtini), namo galo buvo nuėjęs, bet ten nieko nebuvo, viskas vyko prie laiptinės. Ar kas mušėsi mašinų aikštelėje, nematė, nes nespėjo nueiti, kas vyko prie namo galo nežino. Tų vaikinų, kurie mušėsi su M. S., nepažįsta, yra kažkur matęs, žino iš veido. Nukentėjusiojo M. S. iki įvykio nepažinojo ir nebuvo matęs, jo vardą sužinojo tik dabar. M. S. tų vaikinų nekliudė, kodėl vaikinai puolė M. S., nežino. Įvykio metu buvo blaivus, butelio rankoje neturėjo ir nieko negėrė. Kodėl ekspertai nutarė, kad jo pirštų pėdsakai yra ant alaus butelio nežino. Ryte sutiko M. S. mamą, kuri pasitikslino ar pats gyvena 2-ame aukšte ir jam patvirtinus, ji pasakė, kad tai jis, A. B. sumušė jos sūnų. Nuėjęs namo, nusprendė susirasti M. S. ir pasakyti, kad jis nieko M. S. nedarė, kad A. B. nekaltintų. M. S. susirado ligoninėje, kaip jo mama ir sakė. Buvo susitikę nuėjus pas M. S. tris kartus. Kalbėjosi normaliai, jis M. S. atsiprašė, nes jautėsi kaltas, kad jam atsitrenkus į jį (A. B.) jie sukonfliktavo. Važiuodamas į ligoninę susitiko buvusį bendradarbį A. P. ir pasiūlė važiuoti kartu. Paklausus kur A. P. eina, atsakė, kad į parduotuvę. Pasakė jam važiuoti kartu į polikliniką, kad buvo muštynės ir patį A. B. kaltina, sakęs, kad reikia nuvažiuoti pakalbėti su žmogumi. Pasiūlė A. P. eiti kartu į ligoninę. Ligoninėje A. P. stovėjo šone, gal per tris metrus nuo jo (A. B.). Pakalbėjęs su M. S., su A. P., išėjo. A. P. ėjo, kad jam būtų drąsiau. Paskui susitikdavo su M. S. dviese. M. S. buvo ir pas jį (A. B.) į namus atėjęs, jokio pykčio nelaikė. M. S. jis pats pasikvietė telefonu. Kalbėjo M. S. apie žalos atlyginimą, M. S. prašė atlyginti žalą, pats nesiūlęs, bet nesigavo proto ribose susiderinti su M. S. dėl žalos atlyginimo. Būtų sutikęs kompensuoti žalą ne dėl to, kad jis (A. B.) kažką padarė, bet kad jo (A. B.) nekaltintų tuo, ko jis nepadaręs. Kaimynę L. V. pažįsta apie tris metus, nebuvo piktuoju. Pagarsinus A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l.119-120, 123, 126, 136, 144) juos patvirtino. Papildė, kad M. S. sakė nežinantis kur ieškoti tų vaikinų. Sakė, kad nekištų kitų, tik jį, kad kalbėtų su juo ir apie jį (A. B.). Sakė M., kad kalbasi ką jis pats atlygins, o ne visi. M. melavo, kad su kitais asmenimis nekalbėjo, kad jis kalbėtų tik apie jį (A. B.). Kalbėjo apie 3000 eurų žalos sumą, kad M. S. atsiimtų pareiškimą iš policijos. Norėjo, kad baigtųsi tos problemos, o ne dėl to, kad jis kažką padarė, nes jam (A. B.) reikia važinėti iš Norvegijos. M. S. iš pradžių prašė 12 000 eurų žalai atlyginti, paskui - 10 000 eurų, paskui – 8 000 eurų. Jis sutiko M. atlyginti 3000 eurų ir dabar sutiktų vien dėl važinėjimo iš Norvegijos, nes tai trukdo darbui ir kainuoja papildomas išlaidas. Bet dabar M. S. užsiprašė nenormalios sumos – 20 000 eurų žalai atlyginti. Pats turi išskirtinį ženklą, pagal kurį galima pažinti - tatuiruotę ant kaklo. Su A. P. skambinasi telefonu, ne vieną kartą yra jam skambinęs. Nepamena ar įvykio dieną kalbėjosi su A. P. telefonu, gal ir susiskambino.

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad ką veikė 2016-05-15 vakarą neprisimena, gal buvo namuose, gal buvo išvažiavęs žvejoti, nes dažnai per išeigines žvejoja. Gal būt buvo namuose. Tą dieną kai buvo ligoninėje su A. B., pats išėjo į miestą, jam reikėjo nuvažiuoti į apatinę miesto dalį, į žvejų parduotuvę apsipirkti. Būnant prie kelio, pro šalį važiavo A. B., sustojo ir pasakius, kur eina, pasisiūlė pavežti. Bevažiuojant A. paklausė ar jis neskuba ir patvirtinus, kad turi laiko, pasakė, kad A. B. reikia į ligoninę ir pasiūlė važiuoti kartu A. P.. Pats sutiko važiuoti bei nueiti kartu į ligoninę. Dėl ko jis turėjo būti ligoninėje, nežinojo. Ligoninėje A. B. ieškojo kažkokio žmogaus. Kai A. B. susirado, kaip dabar žino - M. S., kurį pats ligoninėje matė pirmą kartą, M. S. išėjo iš palatos pasikalbėti su A. B.. Asmeniškai pats A. P. su M. S. ligoninėje nebendravo, ligoninės koridoriuje pats nuo A. B. ir M. S. buvo gal už 2-3 metrų atstumu, pokalbio tarp A. B. ir M. S. negirdėjo, apie ką kalbėjo nežino. Tarp jo (A. P. ir M. S.), niekada nebuvo jokio pokalbio. Paskui A. B. A. P. nuvežė į miesto apačią ir paleido. Pagarsinus A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 52 – 53), juos patvirtino. Papildė, kad tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini),“ pamainomis, būdavo dvi dieninės, dvi naktinės pamainos. Į naktinę pamainą jis išvykdavo iš namų apie 17.30 val., nes pradėdavo dirbti 18.00 val., baigdavo 6.00 val. ryte. Darbo grafiko nuo 24.00 val. nebuvo. Jei dirbo gegužės 15 d., tai buvo darbe, o jeigu išeiginės - namuose (duomenys neskelbtini),. Kas buvo prie (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės, nežino. Ar įvykio dieną jis (A. P.) kalbėjo su A. B. telefonu, negali pasakyti. Nuo pabuvimo kartu ligoninėje su A. B., jis tapo kaltinamuoju, nors nieko blogo nepadarė. A. B. pasiūlė eiti kartu į ligoninę, kad jam būtų drąsiau, jis ėjo kartu su draugu A. B., kad pastarajam būtų linksmiau. Nežino kaip M. S. galėjo atpažinti A. P., jeigu jo tą vakarą prie (duomenys neskelbtini), namo nusikaltimo vietoje nebuvo, o jis M. S. pirmą kartą pamatė ligoninėje.

Nukentėjusysis M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Gyvena (duomenys neskelbtini),, pastaruoju metu jau ilgą laiką gyvena Anglijoje. Tą vakarą buvo kažkiek išgėręs, vakare nusprendė nueiti pas vaikus pasakyti „labanaktis“, nes buvo jau dvi dienas jų nematęs. Jautėsi labai gerai. Grįžtant nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), namo, prie pirmos laiptinės stovėjo trys nepažįstami vyrai. Prie laiptinės nišoje dešinėje pusėje atsirėmęs į sieną stovėjo tamsiai apsirengęs stambaus sudėjimo vyras, maždaug per vidurį, arčiau sienos krašto stovėjo vyras baltais marškinėliais, maždaug už 2 m. atstumu atsirėmęs į mašiną stovėjo dar vienas vyras su margais marškinėliais, nuo laiptinės iki mašinos atstumas apie du metrai. Buvo tamsu, bet akims apsipratus prie tamsos matėsi. Turėjo galimybę apie 5-6 sekundes įsižiūrėti A. B.. Buvo tarpelis 60-80 cm, kadangi ant žemės buvo nelygumų, jis užmynė vieną nelygumą, susvyravo, atsitrenkė į vyrą, dabar jau žino, kad tai buvo A. B. ir su savo dešiniu petimi kliudė jo petį, atsiprašęs pradėjo rinkti laiptinės durų kodą. Pajuto, kad jį suėmė už kairio peties, atsuko į save, pradėjo sakyti: „kaip čia eini“, taip gavosi, kad jį išstūmė iš laiptinės. Pasisuko pažiūrėti į vyrą, kuris stovėjo už mašinos. Tuo tarpu iš laiptinės nišos išėjo A. B. tiesiai prieš jį, kur buvo stambus vyras, kurį jis atpažino ligoninėje, tai buvo A. P., pažiūrėjo į trečią asmenį, kurio vardas D. Atsisukdamas atgal pajuto smarkų smūgį į kairės akies pusę, sužibėjo daug žvaigždučių, paskui prasidėjo smūgių kruša. Kuris sudavė smarkų smūgį nematė, nes buvo nusisukęs. Instinktyviai traukėsi, užsidengė ir bėgo link mašinų. Jį vijosi, pabėgęs už smėlio dėžės sustojo ir rankos mostu bandė atsiginti, vėl pradėjo bėgti link savo laiptinės. Matė, kad tarp mašinų buvo du žmonės, trečias jį vijosi, sugriebė už marškinėlių, pats pargriuvo ir pajuto smūgius į visas kūno vietas. Pargriuvo prie (duomenys neskelbtini), namo mašinų aikštelės, juto daug smūgių į visas kūno vietas, gulėjo užsidengęs ir girdėjo, kad rėkia kaimynė, kaip dabar žino tai buvo L. V., po to mažai ką atsimena. Pajuto, kad jį kažkas kelia nuo žemės, pradėjo girdėti garsus, buvo daug žmonių. Kaimynės nuvedė jį prie laiptinės, kur jis sukniubo ant žemės ir sėdėjo susiėmęs už galvos. Atvažiavo policija, greitoji, matė blykstes ir suprato, kad yra fotografuojamas. Kaimynėms klausiant pasakė, kad gyvena 9 bute ir jos nubėgo pranešti. Jį išvežė į ligoninę, kur iš karto atvyko mama ir draugė. Kauno klinikose nustatė kairės akies akiduobės sienelės lūžį, darė operaciją, dėjo titano plokštelę, ilgai gydėsi, liko pjūvio randas. Padariniai jaučiami, akis pavargsta, neišnykęs daiktų dvejinimasis, gydytojų nuomone, bus reikalinga operacijos pakoreguoti akies raumenis. Parvežus jį iš Kauno į Jonavos ligoninę, po kelių dienų pas jį į ligoninę atėjo A. B. su A. P.. A. B. užėjęs į palatą paprašė išeiti į koridorių pasikalbėti, A. P. stovėjo už durų. A. B. pasakė, kad jis tas asmuo, kuris buvo baltais marškinėliais, atsiprašė už sužalojimą, stovėjo nulenkęs galvą, jautėsi kaltas. Abu įtariamuosius A. B. ir A. P. iš karto pažino iš kūno sudėjimo. Kalbėjosi su jais apie šitą įvykį, daugiau kalbėjo A. B.. Pažadėjo jiems, išėjus iš ligoninės, susitikti ir pasikalbėti daugiau, pasikeitė telefonų numeriais. Kalbant su A. B., žiūrėjo ir į A. P., kuris stovėjo nuleidęs galvą. Pokalbį palaikė A. B., kažką sakė ir A. P., tačiau A. P. nedaugžodžiavo, ką sakė šiuo metu neprisimena. A. B. prie jo buvo arčiausiai, konfliktas prasidėjo su A. B., nes tarp jų buvo maždaug už 40–50 cm atstumas kai jis užkabino netyčia jo petį. Jie stovėjo vienas prieš kitą veidu. A. B. krūtine 2-3 kartus stūmė jį už nišos ribų, veidas prie veido buvo labai arti. A. P. buvo atsisukęs, žiūrėjo į visą tą judesį, apėjo iš kitos pusės tarp nišos ir mašinos. Už nišos ribų šviesiau, degė šviesos butuose. Juos abu atpažino iš karto kai jie atėjo į ligoninę. Be to A. B. sakė, kad buvo su baltais marškinėliais. A. P. buvo su tamsiais marškinėliais, tačiau labiau įsimintinas požymis buvo, kad stambus vyras. A. P. stovėjo tarp 51 ir 53 namų ir žiūrėjo į jį kampu, o trečias asmuo buvo jam (M. S.) už nugaros tarp mašinų maždaug už 1-1,5 metro. Kai jį sugriebė bėgantį nuo laiptinės, jautė, kad plyšo marškinėliai, tada nukritus gulinčiam sudavinėjo smūgius. Jis užsidengė. Įsivaizduoja, kad visi trys jį mušė. Vienas vijosi iš galo, kitas atbėgo tarp mašinų, trečias atbėgo iš kitos pusės. Kai jį paleido iš ligoninės, paskambino A. B., siūlė susitikti, sakė kad jie atlygins visus nuostolius. Pasiskaičiavo apie 12000 eurų žalą, gydytojų manymu dar reikės operacijos. A. B. pasakė, kad pasikalbės su tais žmonėmis ir praneš. Po to vėl paskambino A. B., susitiko kieme, šnekėjosi, tai yra garso įraše. Vėliau su A. B. susitiko dar ne vieną kartą. Susitarti nepavyko. Kiti asmenys nekontaktavo. Iš pokalbių matėsi, kad A. B. šnekėjo atvirai, apgailestavo. Buvo pas jį užėjęs į namus, abu rūkė pas jį balkone, sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi apie tą dalyką, bandė atsiprašyti, išspręsti situaciją, gražiuoju susitarti. Susidarė įspūdis, kad A. B. tuos asmenis pažinojo, pasakė net jų vardus. Kai A. B. buvo išvažiavęs į užsienį - Angliją, kalbantis telefonu ir klausiant pas ką nueiti, jis pasakė, kad pas A ir D ir kalbėtis su jais. Su D bendrauti neteko. Jie tarėsi atlyginti jam žalą. Kalbėjo, kad duoda po 3000 eurų, kad jis atsiimtų pareiškimą. Jau jiems atėjus į ligoninę, suprato, kad nori atlyginti žalą, nes kalbėjo apie susitarimus, todėl mano, kad šioje vietoje prisipažino. Jis ir jo šeima išgyveno stresą, prarado daug pinigų, ilgą laiką nedirbo, gydėsi, pirko vaistus. Vairuoja sunkiasvorę mašiną, kurios vairuoti su pažeista akimi nerizikavo. Jam padaryta 10 000,00 Eur neturtinė žala, nes sveikata neatsistatys, jaučia viduje esantį metalą kai šalta, kai keičiasi temperatūra; jaučia akies skausmą, nes už akiduobės yra svetimkūnis, akis guli ant metalinės plokštelės. Šiuo metu akis dar nėra sugijusi, tamsoje nelabai mato, akis greitai pavargsta; pasukus akį, atsiranda galvos svaigimas. Darbinėje veikloje patiria didelį diskomfortą. Gydytojai kalba, kad reikės operuoti akį, todėl nežino kas bus ateityje. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams (tačiau ne visus čekius išsaugojo), lėktuvo bilietams iš Londono į Kauną ne vieną kartą, dėl ligos prarastos darbinės pajamos bei atsirado teisinės pagalbos išlaidos, turtinė žala apie 11 000 eurų. Viso turtinė ir neturtinė žala sudaro 21942 eurus.

Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name 5-ame aukšte. 2017 m. vasarą vakare išgirdo triukšmą kieme ir atidariusi langą, pamatė, kad kažkokie jaunuoliai bėga, vienas rėkia: „Ateik čia“, kitas bėga, viena moteris rėkia: „kvieskit policiją, nes užmuš“. Matė vieną bėgantį asmenį ir du asmenis bėgančius iš paskos. Vienas buvo su balta, o kitas su raudona maike ar marškinėliais trumpomis rankovėmis, buvo tamsu, veidų nesimatė. Girdėjo keiksmažodžius, garsus panašius į smūgius. Suprato, kad mušasi vyrai prie (duomenys neskelbtini), namo šono. Viena moteris rėkė - „kvieskit policiją“. Išėjo kaimynė, kuri kitą dieną papasakojo, kad šalia gyvenantis kaimynas sumušė jos sūnų. Ji pati nei vieno žmogaus nepažino, viskas vyko labai greitai, matė iš 5-o aukšto, kad bėgioja vyrai, tačiau jų atpažinti neįmanoma.

Liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini),, nukentėjusysis jos sūnus, A. B. jų kaimynas, iki to įvykio buvo labai neblogas kaimynas. Paties įvykio nematė, buvo užsnūdusi. Išgirdusi triukšmą, puolė žiūrėti pro langą ir pamatė policiją, greitosios mašiną. Kažkas paskambino į duris ir pasakė, kad sumušė jos sūnų. Nuvažiavusi į ligoninės priėmimą, rado sudaužytą sūnų, suplėšyta maike. Kaimynių pasakojimu sūnų užpuolė trise ir sudaužė. Tie asmenys gėrė alų, rūkė. Sūnų vežė į Kauno klinikas. Grįžus iš Kauno ryte apie 5.30 val. susitiko A. B.. Paklaustas už ką sudaužė sūnų, jis pasakė, kad nieko nežino ir nematė. Anksčiau sūnus su A. B. nebuvo pažįstami, nes A. B. jų name gyvena gal 2 metus, o sūnus jau 12 metų gyvena Anglijoje. Sūnus A. B. iki to įvykio nebuvo matęs. Pirmą kartą apie įvykį su sūnumi pasikalbėjo ligoninės priėmimo skyriuje. Sūnus tų vyrų nepažino, pasakė, kad jį daužė trys jauni vyrai. Kaimynė matė muštynes, nes pati laukė savo sūnaus, pagalvojo, kad jos sūnų daužo ir puolė į lauką žiūrėti. Kaimynė H policininkams pasakė, kurie vyrai mušė, bet policininkai nereagavo. Matė kaip ant suoliuko sėdėjo A. B. ir kalbėjo su sūnumi. Sūnus pasakė, kad A. B. siūlė pinigų - trise sumokėti po 3000 eurų kaltei išsipirkti. Žino, kad vyko kažkokios derybos, buvo atėję pas sūnų į ligoninę, juos ligoninėje matė kaimynas, kuris jį lankė. Apie įvykį jai pranešė kaimynės L ir H. L. V. išvedė šuniuką, matė kaip jie daužė sūnų ir sakė, kad pradėjo rėkti: „ką jūs gyvuliai darote ?“, tada tie vyrai išsiskirstė. L. V. atpažino A. B. ir A. P..

Liudytojas K. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, M. S. yra jo draugas. Kitą dieną po M. S. sumušimo, 2016 m. gegužės mėn., atėjęs į Jonavos ligoninę aplankyti M. S. traumatologiniame skyriuje, per atstumą matė tuos du vyrus - kaltinamuosius. M. S. ir tie vyrai stovėjo ratuku vienas šalia kito gal atstumu per pusę metro. Jis nuo jų stovėjo per atstumą, nelabai ką ir girdėjo, tik kad sakė: „nepyk“, kažkas tokio. Paskui M. S. pasakojo, kad tie vyrai jį sumušė. Vyrai buvo iki 35 metų amžiaus, vienas jo (K. Š.) ūgio (apie 177 cm), kitas aukštesnis. Iš pasakojimo prisimena, kad vieno vyriškio pavardė P.

Liudytoja H. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. ir M. S. yra jos kaimynai. Tą dieną sėdėjo virtuvėje kai išgirdo triukšmą lauke prie jų namo (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės. Turėjo grįžti jos sūnus, todėl išėjo į lauką pažiūrėti. Nulipo gal po 5 minučių. Susitiko kaimynę iš antros laiptinės, kuri pasakė, kad guli žmogus. Nežinojo kas jam atsitiko, pakėlė ir pasodino jį prie laiptų. Užklausus paaiškėjo, kad jis iš jų namo ir kaimynė nuėjo pakviesti motiną ar tėvą. Prie laiptinės susitiko kaimynę L su šuniuku, kuri iškvietė policiją ir greitąją. Liudytoja patvirtino pagarsintus jos parodymus (1t., b.l.168-169) duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 m. gegužės mėn. viduryje, sekmadienį, apie 22.30 val. būdama savo buto (3-e aukšte) virtuvėje, išgirdo triukšmą kieme. Tai buvo garsūs vyrų balsai, gal jie net šaukė. Pažiūrėjus per virtuvės langą, nieko nepamatė, nes buvo tamsu - neapšviestas kiemas. Dar būdama virtuvėje, ji sušuko: „Kas ten darosi", virtuvės langas tuo metu buvo praviras. Labai greitai triukšmas nutilo, o ji išėjo į lauką pasižiūrėti kas ten vyksta. Išėjusi pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), namo kampo, ant žemės, guli vyras. Ta vieta ir tuo metu nebuvo gerai apšviesta, ją kažkiek apšvietė per butų ((duomenys neskelbtini), namo) langus sklindanti šviesa. Kieme sutiko namo gyventoją L. Jos abi priėjo prie ant žemės gulinčio vyro, kurio veidas buvo kruvinas ir jis nejudėjo. Greitai vyras atsigavo ir jos jį pasodino ant laiptų prie (duomenys neskelbtini), namo 1-mos laiptinės. Ji, išėjusi į lauką, jokių kitų asmenų ar nubėgančių žmonių nematė. Tą pačią dieną, kai buvo sumuštas vyras, gal apie 18 val. kaimyną B ji sutiko prie laiptinės. Jis čia stovėjo gal dar su dviem vyrais ir rūkė. Patikslino, kad A. B. visada rūko prie laiptinės, sveikinasi. Kai juos matė tą dieną, buvo dar šviesu, buvo gal trise. Kitų veidų nepastebėjo, į juos nežiūrėjo, pasisveikino ir praėjo. Išėjus į kiemą L. V. išėjo iš už kampo. Ji buvo anksčiau priėjusi prie nukentėjusiojo. Daugiau žmonių ten nebuvo. Negirdėjo, kad L būtų su kuo nors kalbėjusi. Ji (H. F.) greitai nuėjo į namus.

Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. pažįsta iš seniau, kito kaltinamojo nepažįsta, su M. S. susipažino tą naktį, kai jis nukentėjo. 2016-05-15 kaip ir kiekvieną vakarą, vedžiojo šuniuką nuo 22 iki 23 val. Gyvena (duomenys neskelbtini),, prie kurio buvo įvykdytas nusikaltimas. Grįžtant link namų ir būnant prie (duomenys neskelbtini), namo kampo išgirdo keiksmažodžius. Tik po to suprato, kad jie buvo trys, nežino kuris pasakė, bet išgirdo kaip pasakė: „kodėl tu praėjai iš dešinės pusės, o ne iš kairės“, liejosi keiksmažodžiai. Išgirdo kito žmogaus balsą: „atsiprašau vyrai“, po to smūgiai, vienas vyriškis atsiprašinėjo, sakė, kad nereikia, vėl smūgiai. Suprato, kad yra mušamas žmogus. Pirminius parodymus davė po 2 mėnesių, pasakys kiek prisimena. Pasiėmė į rankas šuniuką ir bėgo link namo galo, labai bijojo, pamatė, kad keletas žmogystų spardo, trypia kažką; suprato, kad žmogų. Ji pradėjo rėkti, kad kas nors kviestų policiją, šaukė: „gyvuliai, ką darot, sustokit“ ir surinko 112. Jie toliau žmogų spardė, trypė. Atsiliepus 112 pasakė, kad ką tik suspardė žmogų, reikalinga policija ir greitoji. Tada vyrai nuo nukentėjusiojo pasišalino, buvo trise, du buvo tamsiai ar juodai apsirengę, o tas, kur ėjo per vidurį, buvo su šviesia maike trumpom rankovėm, sportinėm kelnėm. Atsiliepusiam pagalbos operatoriui paklausus ar pažįsta, pasakė, kad ne, bet jos pirma mintis buvo, kad tai jos kaimynas iš pirmos laiptinės A. B.. Jie gal nebėgo, greičiau ristele nuėjo. Tuomet ji puolė prie suspardyto žmogaus, kaip dabar jau žino – M. S., jis buvo be sąmonės, į nieką nereagavo, praplėtė jo akis, jos buvo baltos. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jo kojos buvo ant plytelių, pusė kūno ant žolės, ten toliau eina toks takelis link (duomenys neskelbtini), mokyklos, link (duomenys neskelbtini), gatvės. Nueinantiems jaunuoliams šaukė: „gyvuliai ką padarėt, aš jus vis tiek pažįstu“. Jie visi trys buvo prie gatvės, kur apšviesta. Pėsčiųjų perėja yra apšviesta, kai atsisuko vidurinysis jaunuolis, tada tikrai pažino ir įsitikino, kad tai jos kaimynas A. B.. Protas dar nesuvokė, kad žmogus, kurį pažįsta, gali taip pasielgti. Jis buvo apsirengęs šviesia maike, jeigu neklysta – balta, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, avėjo tapkes. Labai greitai atvažiavo greitoji, policija, ji rūpinosi nukentėjusiuoju, M. S. atgavo sąmonę ir norėjo eiti, ji neleido, nes jis iš karto nesiorientavo aplinkoje. Padėjo M. S. atvesti prie laiptinės, jam buvo labai daug kraujosruvų, kairėje pusėje nesimatė, kad ten yra akis. Užklausus jį, iš kur jis ir kam pranešti, paprašė pasakyti mamai. Dar prieš mušant ir muštynių metu, jo tėtis buvo atidaręs langą, sakė, kad iškvies policiją, nežinodamas, kad tai jo sūnų spardo. Priėjusiam kriminalistui išsižiojo sakyti, kad vienas buvo J. B. sūnus, bet tuo metu antrame aukšte atsidarė langas, A. B. žmona pradėjo šaukti: „kas yra, kur mano vyras“. Ji (L. V.) paklausė, ar jos vyras buvo apsirengęs su balta maike ir tamsiom sportinėm kelnėm, A. B. žmona patvirtino ir klausė kas jam atsitiko. Atsakė, kad jos vyrui tikrai nieko nenutiko, bet jie trise ką tik suspardė, sutrypė žmogų. Tada A. B. žmona uždarė langą. Tyrėjas buvo J, jis klausė, ar tai J. B. sūnus ir jam pasakė, kad vienas jų J. B. sūnus A. B.. Viskas vyko labai greitai. Greitoji rūpinosi M. S., ji bėgo pranešti jo mamai. Išėjo kaimynė iš trečio aukšto, kur gyvena A. B., pasakė, kad jie gėrė, kad prie laiptinės paliktas alus yra jų. Tyrėjas paėmė tą alaus butelį, o ji užbėgo pas jo mamą ir pasakė, kad labai sumušė jos sūnų. Moteris buvo jau su chalatu, tėvukas sakė, kad sūnus ką tik grįžo iš Anglijos, buvo atėjęs aplankyti ir ką tik išėjo. M. S. greitoji išvežė į ligoninę, o ji nuvežė jo mamą į priėmimo skyrių. Prašė traumatologų vežti M. S. į Kauno klinikas, iš jo akies tekėjo kraujas. Priėmime pamatė, kad sumuštas žmogus yra plikas, nesimatė kairės akies, buvo labai didelė hematoma, visa plika galva buvo nusėta baisiomis hematomomis.

Tą dieną pati grįžo apie 18 ar 19 val., A. B. su dviem draugais išgėrinėjo, pavakary jie jau buvo girti, kaimynai matė, kad prie laiptinės buvo trise. Ir ji juos matė visus tris einant nuo parduotuvės link A. B. laiptinės, be abejo, jie visi trys draugai, juk namuose nepažįstami negers. A. B. balsą atpažino trimis momentais. Kadangi M gulėjo ant žemės, nuo namo langų kažkiek sklido šviesa, kai pradėjau šaukti: „gyvuliai, ką jūs darot“, kai jie spardė, trypė žmogų. Kai jie atėjo prie apšviestos (duomenys neskelbtini), pagrindinės gatvės, du tamsiai apsirengę vaikinai neatsisuko, o A. B. atsisuko pasižiūrėti, tuomet neliko abejonių, kad tai A. B.. Iki tol ji įtarė jį pagal profilį bei tatuiruotę ant kažkurios rankos ar kaklo. Pati yra kalbėjusi su A. B., sakė jam susitarti. A. B. pasakė, kad kokius ten pinigus mokėt, nieko ten M. S. nebuvo. Tuomet ji jam pasakė, kad nukentėjusiajam buvo akies pamato skliauto lūžis, kad jie jį trypė. A. B. pasakė: „ką jis ten durnelis nusišneka“.

A. B., A. P. kaltę pagrindžia ir surinkti bei ištirti kiti įrodymai byloje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. S. davė nuoseklius ir detalius parodymus, nurodė, kad netyčia savo rankos šonu užkabinęs A. B. šoną, ties petimi. Jo atsiprašęs ir nuėjęs toliau rinkti prie laiptinės durų kodo, už kairio peties buvo atsuktas atgal, sukant buvo naudojama jėga. Atsisukęs pamatęs A. B., kai atsisukęs, A. B. pradėjo stumti patį krūtine atgal, jis buvo pasisukęs į laiptinę nugara, pats M. S. stovėjęs į laiptinę veidu, A. B. stūmė krūtine ir klausė, ,,kaip čia vaikštai? Ką, negalėjai praeiti kita puse?“. Jam atsakęs, kad ,,ėjau kaip man atrodo“. Kiti du vaikinai stovėjo šalia paties M. S., vaikinas su languotais marškinėliais stovėjo šiek tiek, apie pusmetrį, už M. S. dešinėje pusėje, o trečiasis stambus vaikinas su M. S. vienoje linijoje, M. S. kairėje. Tie du vaikinai į pokalbį nesikišo. Pasakęs, kad einąs namo, kad nesiruošia su vaikinais muštis. Tada pasukęs galvą į dešinę pažiūrėti, ką daro vaikinas su languotais marškinėliais, stovintis už jo. Atsukdamas galvą atgal, pajuto smūgį į galvos kairę pusę. Su kuo buvo smūgiuota pastebėti nespėjęs. Negali nurodyti ar ranka, ar koja, ar daiktu. Po smūgio nenukritęs, likęs stovėti. Tada pajutęs kitus smūgius. Kai pasipylė smūgių kruša, iš smūgių intensyvumo supratęs, kad yra mušamas ne vieno asmens. Kas sudavė pirmą smūgį nematęs. Asmuo languotais marškinėliais šio smūgio suduoti negalėjo, buvo į jį pasisukęs, būtų matęs, jei jis tai būtų padaręs. Ar tai padarė A. B., ar stambus vaikinas nematęs. Niekas kitas iš pašalinių asmenų suduoti smūgių negalėjo, nes jokių pašalinių asmenų šalia nebuvo. Viso buvo suduota ne daugiau šešių smūgių. Pirmasis smūgis pataikė būtent į tą vietą galvoje, kur vėliau buvo diagnozuotas akiduobės lūžis. Ar daugiau smūgių į tą pačią vietą buvo suduota nurodyti negali. Po suduotų pirmųjų smūgių, bandęs bėgti, matęs, kad vaikinas languotais marškiniais vejasi. Nubėgęs apie 40 metrų, kai pajuto, kad jį pagavo už trikotažinių marškinėlių ties sprandu, tempė atgal, marškinėliai plyšo, pargriuvęs. Kaip griuvęs tiksliai neprisimena, bet mano, kad veidu į žemę, pasiremdamas ant rankų. Kuris vaikinas pargriovė tiksliai nematęs, bet kadangi vijosi vaikinas languotais marškiniais, suprato, kad tai buvo jis. Kai pargriuvęs, pajutęs smūgių krušą. Negali pasakyti, ar buvo spardomas, ar mušė rankomis, ar kokiais daiktais, bet po traumos ant marškinėlių, su kuriais buvo, matęs, kad yra batų atspaudai, todėl mano, kad buvo spardomas. Kas mušė nematęs. Supratęs, kad yra mušamas būtent tų trijų, apklausoje minėtų vaikinų, nes kitų asmenų aplinkui nebuvo. Kai buvo mušamas gulintis, smūgių neskaičiavo, gali pasakyti, kad tai buvo ne vienas, ne du smūgiai, jų buvo daug. Ne daugiau penkiolikos. Juto smūgius į visas kūno vietas: galvą, šonus, nugarą. Bemušamas praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę, išgirdo moters balsą. Prie jo buvo priėjusi kaimynė vardu L, gulėjęs dar toje pačioje vietoje. Vaikinų, kurie mušė, jau nebuvo. Kaip priėjęs prie laiptinės, nepamena, mano, kad padėjo kaimynė L. Tupint prie laiptinės, atvyko policija ir greitoji pagalba. Greitoji pagalba pristatė į Jonavos ligoninę, iš kur po apžiūros išvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose padarė galvos rentgeno nuotrauką, nustatė, kad yra kairės akiduobės lūžimas, bei kiti lengvesni sužalojimai. Kauno klinikose pradžioje nusprendė, kad gydymas klinikose nereikalingas, grąžino atgal į Jonavos ligoninę, kurioje gulėjęs tris dienas. Begulint Jonavos ligoninėje, gegužės 17d. į palatą atidarė duris A. B., kuris buvo su ankščiau nurodytu stambiu vaikinu. Iš karto atpažinęs, kad tai yra tie patys, jį sumušę vaikinai. A. B. pasakė: „Gal gali ateiti pasikalbėti truputį“. Išėjęs į koridorių. A. B. pasisveikino, pasakė: „aš čia tas, kuris su baltais marškinėliais buvau“. A. B. atsiprašė. Iš pokalbio konteksto supratęs, kad jis atsiprašė už tai, kad sumušė. Žadėjo ateityje susitikti, atlyginti nuostolį. Jam pasakęs, kad lūžusi akiduobė, kad negali prognozuoti, kas bus toliau. A. B. pasakęs savo telefono numerį. Tuomet lankyti atėjo draugas K. Š., kuris matė atėjusius įvardintus jaunuolius, su K nuėjęs į palatą. Po trijų dienų iš ligoninės išleido namo. Grįžęs namo, ne tą pačią dieną, vėliau, sulaukęs telefono skambučio iš A. B.. Jis norėjo susitikti. Jis skambino iš telefono, kurio Nr. yra 8-606-40565, skambino į telefono Nr. 8-621-47443. Susitarę susitikti prie namų, kieme. A. B. į susitikimą irgi atėjo vienas. A. B. atsiprašė dar kartą, sakė atlygins žalą, klausė kokia yra žala. Jokios paslaugos už žalos atlyginimą neprašė. Vėliau dar buvo susitikę penktadienį, gegužės 20 dieną. Jis pasiūlė užeiti pas jį į namus, (duomenys neskelbtini),. Kalbėjęsi apie žalos atlyginimą. Klausęs jo, kodėl jie taip padarė, jis sakė, kad nežino pats. A. B. sakė, kad išskrenda į Angliją dirbti. A. B. vardą ir pavardę sužinojęs per brolio žmoną. 2016-06-03 dėl patirtos traumos buvau papildomai operuotas, ties akiduobe buvo įdėta titaninė plokštelė. Dėl sužalojimo juto skausmą ir paties įvykio ir gydymo metu. Skauda ir dabar šonus, akį, yra sutrikęs regėjimas, dvejinasi. Vaikšto pas okulistus. Dėl to gyvenimas po sužalojimo pasikeitė į blogąją pusę. Gyvena užsienyje. Buvo atvykę trumpam laikui, gegužės 19 dieną turėjo vykti atgal, tačiau dėl patirto sužalojimo išvykimas atsidėjo. Buvo jau visai šeimai nupirkti lėktuvo bilietai, tačiau išvykti negalėjo. Kitų dviejų vaikinų po sužalojimo nematęs, tik kaip minėjęs, stambesnis kartą buvo užėjęs į ligoninę. Kiek pamena A. B. lyg minėjo, kad jų vardai A ir D (t.1, b.l. 51-54).

2016-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), namo Jonavoje, prie įėjimo į pirmą laiptinę yra stogelis, prie įėjimo į laiptinę dešinėje stovi tuščias butelis nuo alaus, apžiūros metu rastas ir paimtas butelis nuo alaus , ant kurio vėliau rasta A. B. pirštų pėdsakai(1 t. b.l. 4-6).

Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. S. iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų vaizdo įrašų, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, atpažino asmenį pažymėtu Nr. 301 nufilmuotą A. P., ir parodė, kad šis stambus vyras kartu su A. B. buvo pas jį ligoninėje ir 2016-05-15 buvo prie (duomenys neskelbtini), namo tarp jį sumušusių asmenų; šį asmenį Nr.301 atpažįsta iš amžiaus, ūgio, stambaus sudėjimo, ovalo formos veido, tamsių plaukų, ir kitų bruožų (1 t., b.l. 69-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-25 specialisto išvada Nr. G1350/2016(02), nustatyta, kad tiriamasis paaiškino, kad 2016-05-15 apie 22 val. 30 min. prie namų laiptinės užpuolė trys vyrai, sudavė smūgius į galvą bėgant, pasivijo, pargriovė, ir gulintį spardė į įvairias kūno vietas; M. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairės akiduobės dugno ir vidinės sienelės lūžiai, kaktos-smilkinio-momens sumušimas dešinėje, kairės alkūnės, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-05-15. Duomenų, apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akies akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžių M. S. sveikata buvo sutrikusi ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, smilkinio-momens sumušimas dešinėje, kairės alkūnės, krūtinės ląstos sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžiai-nesunkų sveikatos sutrikdymą; (1 t., b.l. 131-132).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis M. S. prie bylos pateikė marškinėlius (lt., b.l.77), kurie apžiūrėti apžiūros protokolu, kad tai vyriški marškinėliai, suplyšę ties apykakle, įplyšimas 9 cm. ilgio, netaisyklingos formos; priekinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, o nugarinėje pusėje - pilkos spalvos sutepimai (1 t., b.l. 79-82).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-10-21 specialisto išvada Nr. 140-(4755)-ISl-5681 nustatyta, kad trys rankų pėdsakai, išryškėję ant butelio, rasto ir paimto 2016-05-15 įvykio vietos apžiūros metu Jonavoje prie (duomenys neskelbtini), namo 1-os laiptinės, tinkami asmeniui identifikuoti ir yra palikti įtariamojo A. B. kairės rankos nykščiu, smiliumi ir kairės rankos delnu (1 t., b.l. 146-150), kas patvirtina M. S. išdėstytas įvykio aplinkybes.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-11-18 specialisto išvada Nr. 140-(4755)-ISl-6273 nustatyta, kad ant tirti pateikto butelio, paimto 2016-05-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b.l.153-154).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2016-05-15 22.44 val. gautas pranešimas, kad trys asmenys ką tik suspardė žmogų (l t., b.l. 20-25); 2016-05-15 22.46 val. gautas pakartotinis pranešimas, kad kieme trys asmenis suspardė vieną vyrą, vyras guli, užpuolikai pasišalino, jų apibūdinti negali. Įvykį mato per langą (l t., b.l. 26-27).

Tai, kad kaltinamieji A. B. ir A. P. savo kaltę neigia, laikytina jų gynybine pozicija, siekiant išvengti bausmės ir atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktas prasidėjo prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės tamsiu paros metu apie 22.30 val. neapšviestoje vietoje, kur tuo metu buvo trys asmenys, tame tarpe A. B. ir A. P., girtavo lauke ir kėlė triukšmą. Prieš M. S. taip pat smurtavo trise. A. B. pripažįsta įvykio metu buvęs nusikaltimo padarymo vietoje, tačiau alaus negėręs ir nepripažįsta, kad ant tuščio alaus butelio iš įvykio vietos gali būti jo pirštų antspaudai. Tačiau jo parodymai, kad jis nevartojo lauke alkoholio neginčijamai yra paneigti 2016-10-21 specialisto išvada Nr. 140-(4755)-ISl-5681, kuria nustatyta, kad trys rankų pėdsakai ant butelio yra palikti A. B. kairės rankos nykščiu, smiliumi ir kairės rankos delnu (1 t., b.l. 146-150) ir patvirtinti liudytojų L. V. bei H. F. parodymais, kad įvykio dieną prie laiptinės buvo girtaujama ir triukšmaujama.