- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-668-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25244-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bratoniškių statyba“
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bratoniškių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bratoniškių statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Bratoniškių statyba“ 6 380 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas, 1 148,40 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės (advokatės) ir atsakovės (klientės) 2019 m. vasario 11 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė teisines paslaugas, už kurias laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. išrašė 7 PVM sąskaitas faktūras už bendrą 6 380 Eur sumą. Šių sąskaitų atsakovė iki šiol nepamokėjo, nors pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį sąskaitos faktūros turi būti apmokamos per 3 dienas. Laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų, sutartyje numatyti delspinigiai – 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nuo laiku neapmokėtų sąskaitų už 180 dienų apskaičiavo 1 148,40 Eur delspinigių. Ieškovės teigimu, atsakovė (jos atstovas pagal įgaliojimą, perėmęs įmonės valdymą ir veikiantis direktoriaus P. N. vardu – J. N.) žadėjo atsiskaitinėti dalimis, o jei pavyks parduoti bent dalį įmonės turto – nedelsiant, tačiau savo pažadų nevykdė, nors atsakovės buhalteriją tvarkanti UAB ,,Juleda“ atsiuntė tarpusavio skolų suderinimo aktą. Vėliau atsakovė ėmė neigti pareigą atsiskaityti su ieškove, nors dar 2019 m. spalio pradžioje atsakovės kreditorių sąrašas buvo patvirtintas tiek paties atsakovės direktoriaus, tiek jo atstovo, kuriame patvirtintas atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal pirmas 5 sąskaitas. Visos šios sąskaitos suderintos ir pasirašytos atsakovės direktoriaus. Dvi paskutinės sąskaitos nepasirašytos, nes direktorius išvyko į Vokietiją, sąskaitos buvo teikiamos J. N., pagal kurio pavedimus ieškovė ir toliau teikė atsakovei teisines paslaugas, šiam atstovaujant tėvą pagal oficialų notarinį generalinį įgaliojimą. Pasak ieškovės, su J. N. niekada nebuvo susiklosčiusi praktika nei dėl ataskaitų rengimo, nei dėl parašo gavimo ant sąskaitos, nors ieškovė dirbo ir su kitomis J. N. įmonėmis (UAB ,,Klasikiniai langai“, UAB ,,Prodomus“). Be to, atsakovės prašymu įmonės buhalteriją tvarkanti UAB ,,Juleda“ ieškovei atsiuntė skolų suderinimo aktą, kuris apima skolą ieškovei pagal visas 7 sąskaitas. Kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, atsakovė ėmė ne tik nepagrįstai neigti skolą, bet ir ėmėsi kitų nesąžiningų priemonių, pavyzdžiui, ištrynė visą susirašinėjimą per VIBER programėlę, kuris būtų tik dar vienas įrodymas apie organizuotus susitikimus su įmonės atstovu, duotus pavedimus ir pan. Ieškovės teigimu, ji savo prievolę įvykdė tinkamai, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų/suteiktų paslaugų pateikta nebuvo. Priešingai, darbai buvo priimti, be to, buvo pateikti kitai šaliai, surašytas ir pačios įmonės atstovo pavedimu ieškovei atsiųstas tarpusavio skolų suderinimo aktas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dvi iš sąskaitų – 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. yra atsakovės vadovo nepasirašytos. Atsakovės direktorius nepamena, ar buvo pasirašytos kitos sąskaitos. Ieškovės pateiktose sąskaitose tik abstrakčiai nurodomas paslaugų pobūdis, nenurodant nei valandų skaičiaus, nei konkrečiai atliktų darbų. Atsakovė niekada nebuvo patvirtinusi, kad jai suteiktos paslaugos iš tiesų buvo atliktos ir kad jos atliktos kokybiškai. Ieškovės pateiktas skolų suderinimo aktas taip pat nepatvirtina, kad menamos teisinės paslaugos iš tiesų buvo suteiktos ir/ar kokybiškai suteiktos. Šis aktas su P. N. niekada nebuvo derintas, o įmonės buhalteris D. D. neturi teisės įmonės vardu sudaryti sandorių. Be to, D. D. yra ieškovės kolega, jis pats ir rekomendavo atsakovei ieškovę kaip advokatę. Todėl toks skolų suderinimo aktas be direktoriaus žinios ir patvirtinimo tėra tik patvirtinimas, kad ieškovė pateikė buhalteriui sąskaitas, tačiau skolų suderinimo aktas, pasirašytas buhalterio, jokiu būdu nėra sandoris, kuriuo būtų priimtos ir patvirtintos teiktos paslaugos, jų turinys, nes buhalteris nėra įgaliotas atlikti įmonės direktoriaus pareigų. Atsakovės direktorius P. N. nebuvo informuotas dėl ieškovės galimai teiktų teisinių paslaugų, kurių apmokėjimo dabar reikalaujama, masto ir apimties. Nesuprantama ir nepateisinama, kodėl ieškovė, nesuderinusi su įmonės direktoriumi, galimai teikė teisines paslaugas tokiu mastu ir tokiomis kainomis. Juo labiau kad ieškovės prašymu, jai buvo suteiktas prisijungimas prie įmonės banko sąskaitos (t. y. ji matė įmonės finansinę būklę) su teise atlikti pavedimus. Ieškovė iš įmonės sąskaitos pati sau persivedė 2 260 Eur ir negalėjo nematyti, kad įmonės sąskaitoje daugiau pinigų nėra, todėl nebus galimybių atsiskaityti už papildomas teisines paslaugas, kurių teikti būtinybės nebuvo. Nepaisant to, ieškovė aiškiai nesuderinusi su įmonės direktoriumi, žinodama, kad įmonėje nėra pinigų, ir negaudama apmokėjimo už ankstesnes sąskaitas, ir toliau teikė menamas paslaugas savo rizika ir galimai nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Bratoniškių statyba“ ieškovei A. J. 6 380 Eur skolą, 1 148,40 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 528,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovės valstybei 202 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 11 d. tarp advokatės A. J. (ieškovės) ir atsakovės UAB ,,Bratoniškių statyba“ (klientės) sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei įvairias teisines paslaugas (sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove (sutarties 3.1.2 punktai). Taigi bylos šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šalys susitarė, kad ieškovės honoraras už vieną teisinio darbo valandą yra 120 Eur; atsakovė įsipareigojo sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 dienas nuo jos gavimo (sutarties 4.1 punktas).
5. Už suteiktas teisines paslaugas išrašytos 7 sąskaitos: 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita 830 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita 1 470 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaita 1 320 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaita 1 020 Eur sumai; 2019 m. spalio 1 d. sąskaita 780 Eur sumai; 2019 m. spalio 4 d. sąskaita 600 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita 360 Eur sumai, kurių atsakovė nėra apmokėjusi.
6. Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ji darbus (teisines paslaugas), už kuriuos atlyginimo prašo iš atsakovės, atliko pagal atskirus atsakovės pavedimus. Tačiau teisinių paslaugų sutartyje nėra nurodyta, kokia forma turi būti teikiami nurodymai; sutartyje nėra įtvirtinta, kad ieškovė atitinkamas konkrečias paslaugas teikti turi tik pagal atskirus atsakovės rašytinius pavedimus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalys daugiausia bendravo elektroninio ryšio priemonėmis, gyvų susitikimų metu (su atsakovės direktoriaus įgaliotu asmeniu J. N.). Didžiosios dalies elektroninio susirašinėjimo turinio neįmanoma nustatyti, kadangi atsakovės įgaliotas atstovas J. N., kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, ištrynė savo rašytas žinutes. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė paslaugas, už kurias prašo apmokėjimo, teikė savavališkai, nesant atsakovės pavedimų atlikti minėtus darbus.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl objektyvių aplinkybių negali pateikti visų įrodymų, patvirtinančių jos teiktas paslaugas, šalių bendravimą (nebedirba advokatų kontoroje, kurioje dirbo paslaugų teikimo metu; buvo pavogtas jos kompiuteris; atsakovės įgaliotas asmuo J. N. ištrynė ginčo laikotarpiu savo rašytas žinutes ieškovei), be to, dalis ieškovės teiktų paslaugų sudarė žodinės konsultacijos. Todėl, teismo vertinimu, objektyviai nėra įmanoma tiksliai nustatyti ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimties. Tačiau dalį ieškovės išrašytų sąskaitų (bendrai 5 420 Eur sumai), iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai (2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita 830 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita 1 470 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaita 1 320 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaita 1 020 Eur sumai; 2019 m. spalio 1 d. sąskaita 780 Eur sumai), atsakovės vadovas yra pasirašęs. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovės vadovas, jas pasirašydamas, pripažino ieškovės atliktas paslaugas, nurodytas minėtose sąskaitose ir sutiko apmokėti sąskaitose nurodytas sumas. 2019 m. spalio 1 d. datai buvo sudarytas atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašas, siųstas atsakovės akcininkams, kuriame, kaip atsakovės kreditorė įtraukta ir ieškovė su 5 420 Eur dydžio reikalavimu. Atsakovės buhalteriją tvarkanti įmonė UAB ,,Juleda“ atsiuntė ieškovei pasirašyti 2020 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktą, kuriame yra nurodyta atsakovės skola ieškovei pagal visas 7 sąskaitas.
8. Pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį klientas įsipareigojo nedelsiant informuoti advokatę (ieškovę) raštu apie bet kurias pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ar savalaikiškumo (sutarties 3.1.2 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl jos suteiktų teisinių paslaugų. Tik iškėlus civilinę bylą ir jau pasibaigus teisinių paslaugų sutarčiai, atsakovė, vadovaudamasi sutarties 2.1.4 punktu, prašė ieškovę pateikti visą informaciją, susijusią su ieškovės teikiamomis paslaugomis. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, nenustatė, kad atsakovės prašomas priteisti 6 380 Eur atlyginimas pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitas neatitinka jos suteiktų paslaugų masto. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad ieškovė, žinodama apie sudėtingą atsakovės finansinę situacija ir tai, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove už pastarosios jau suteiktas teisines paslaugas, toliau teikė paslaugas, nepatvirtina ieškovės nesąžiningų veiksmų ir nepaneigia jos teisės į atlyginimą už suteiktas paslaugas.
9. Teisinių paslaugų sutarties 4.2 punktu, šalys susitarė, kad nustatytu terminu neapmokėjus sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, kurie yra 0,1 proc. nuo neapmokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaudamasi šia nuostata, ieškovė paskaičiavo 1 148,40 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 7 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudaryta teisinių paslaugų sutartis nėra vartojimo sutartis, taip pat nėra ginčo, kad ji sudaryta laisva šalių valia. Atsakovė neįrodinėjo, kad sudarydama sutartį ji neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Atsakovė yra verslo subjektas, turintis patirties sudarant sandorius, taigi jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė, sudarydama sutartį su advokate (ieškove), turėjo (galėjo) įvertinti sudaromos sutarties nuostatas, savo finansines ir teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs priteistinų fiksuota suma paskaičiuotų delspinigių dydį su susidariusiu įsiskolinimu už suteiktas paslaugas, kurio ieškovė neatgauna beveik dvejus metus, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
10. Teismas tenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 528,40 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra daugeliu aspektų nemotyvuotas. Teismo sprendime remiamasi tik formaliomis, bendro pobūdžio formuluotėmis ir argumentacija, nieko nepasisakant dėl atsakovės atstovo konkrečių argumentų apie netinkamą konkrečių teisinių paslaugų, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos, kokybę (procesinės teisės pažeidimai). Teismas suteikė prioritetą ieškovės pasisakymams, kurie nebuvo pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Be to, teismas netaikė arba netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių paslaugų sutartį bei advokato etiką (materialinės teisės pažeidimai).
11.2. Vien remiantis pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyviai nėra įmanoma tiksliai nustatyti ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimtis, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad ieškovės ieškinys pilna apimti negalėjo būti tenkinamas, nes nėra įmanoma tiksliai nustatyti ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimties. Ieškovė teikė ieškinį dėl jos teiktų teisinių paslaugų apmokėjimo, todėl ji ir privalo įrodyti, kokias ir kokia apimtimi ji teikė teisines paslaugas, kad galima būtų patikrinti teisinių paslaugų faktą, kokybę ir apimtį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ir/ar netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatą padarė procesinės teisės pažeidimą, kuris turėjo esminės reikšmės, priimant neteisingą teismo sprendimą. Kadangi ieškovė nepateikė konkrečių dokumentų, kurie įrodytų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, tai apeliantė negali pilnavertiškai patikrinti tokių teisinių paslaugų kokybės. Apeliantė nėra gavusi tokių teisinių paslaugų konkretaus rezultato, neturi galimybės kaip nors ieškovės nurodytomis suteiktomis paslaugomis pasinaudoti, nes jos neturi atsakovei, kaip įmonei, jokios vertės.
11.3. Nepateisinama, kad ieškovė, būdama profesionale advokate, nedarė (neišsaugojo) atliktų atsakovės naudai teisinių paslaugų dokumentų (raštų, projektų, teiktų konsultacijų apibendrinimų, teisinių nuomonių, išvadų konsultacijų ir pan.) kopijų, ir, kaip pati prisipažino, tokius duomenis prarado dėl neva tai jos kompiuterio vagystės, tačiau tokią vagystę įrodančių duomenų į bylą nepateikė. Faktas, kad P. N. pasirašė ant jam paskubomis pateiktų sąskaitų savaime nereiškia, kad tokie teisiniai darbai, nurodyti sąskaitose, buvo atlikti, o jei ir buvo, neįmanoma nustatyti darbų apimties ir kokybės dėl pačios ieškovės aplaidaus nerūpestingumo. Aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką neteikė sąskaitų, jas kaupė ir, kai susikaupė net 6 380 Eur suma, jas kelių minučių bėgyje pateikė pasirašyti P. N., kuris nebuvo nei konsultuojamas, nei pats konkrečiai davė nurodymus dėl darbų, apeliantės nuomone, pagrindžia ieškovės nesąžiningumą ar bent jau rodo, kad advokatė nesuteikė prioritetą kliento interesams. Tokia teisinių paslaugų teikimo taktika yra nesuderinama su advokato etika bei kliento prioriteto principas, sąžiningumo, apdirbimo ir rūpestingumu.
11.4. Apeliantė nurodo, kad tik ieškovei teismui pateikus ataskaitą apie jos ne va tai suteiktas teisines paslaugas ir ją įvertinus su kitais į bylą pateiktais dokumentais, t. y. el. laiškais, buvo galima rekonstruoti suteiktų teisinių paslaugų bendrus bruožus, kas leido keliais aspektais nustatyti, kad dažnu atveju, teisinės paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, jas teikti nebuvo būtinybės, jos buvo teiktos pačios ieškovės iniciatyva, už teisines paslaugas sąskaita buvo išrašyta ne tam asmeniui ir t. t. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad daug darbų advokatė vykdė savo iniciatyva savo interesų vardan ir nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad būtų tokius pavedimus gavusi. Pažymi, kad ieškovė netinkamai teikė teisines paslaugas, nepasirūpino dokumentų apie teiktas teisines paslaugas išsaugojimu, savalaikiai nepateikė sąskaitų ir savo iniciatyva ir rizika teikė menamas teisines paslaugas negavusi apmokėjimo už ankstesnes teisines paslaugas, kurias netinkamai atliko.
11.5. Apeliantė prašo patikslinti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių konkrečių argumentų priteisė iš atsakovės ieškovei 6 380 Eur skolą, 1 148,40 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 528,40 Eur), kai tuo tarpu mokėtinas 3 proc. žyminis mokestis nuo 7 528,40 Eur sumos, pritaikius 25 proc. nuolaidą el. byloje, yra 169,38 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovės (advokatės) atsakovei suteiktas teisines paslaugas.
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 11 d. tarp advokatės A. J. (ieškovės) ir atsakovės UAB ,,Bratoniškių statyba“ (klientės) sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei įvairias teisines paslaugas (sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove (sutarties 3.1.3 punktai). Šalys susitarė, kad ieškovės honoraras už vieną teisinio darbo valandą yra 120 Eur. Atsakovė įsipareigojo sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 dienas nuo jos gavimo (sutarties 4.1 punktas). Už suteiktas teisines paslaugas išrašytos 7 sąskaitos: 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita 830 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita 1 470 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaita 1 320 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaita 1 020 Eur sumai; 2019 m. spalio 1 d. sąskaita 780 Eur sumai; 2019 m. spalio 4 d. sąskaita 600 Eur sumai ir 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita 360 Eur sumai, kurių atsakovė nėra apmokėjusi.
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra daugeliu aspektų nemotyvuotas. Teismo sprendime remiamasi tik formaliomis, bendro pobūdžio formuluotėmis ir argumentacija, nieko nepasisakant dėl atsakovės atstovo konkrečių argumentų apie netinkamą konkrečių teisinių paslaugų, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos, kokybę. Teismas suteikė prioritetą ieškovės pasisakymams, kurie nebuvo pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovės argumentai buvo ignoruojami, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.
16. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
17. Apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinys pilna apimti negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovei nepateikus visų įrodymų, patvirtinančių jos teiktas paslaugas, nėra įmanoma tiksliai nustatyti ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimties. Atsakovė pažymi, kad ieškovė teikė ieškinį dėl jos teiktų teisinių paslaugų apmokėjimo, todėl ji ir privalo įrodyti, kokias ir kokia apimtimi ji teikė teisines paslaugas, kad galima būtų patikrinti teisinių paslaugų faktą, kokybę ir apimtį.
18. Iš byloje esančių ieškovės išrašytų sąskaitų matyti, kad dalį jų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą, 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą, 2019 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą, 2019 m. spalio 1 d. sąskaitą, bendrai 5 420 Eur sumai, atsakovės vadovas yra pasirašęs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės vadovas pripažino ieškovės atliktas paslaugas, nurodytas minėtose sąskaitose ir sutiko apmokėti sąskaitose nurodytas sumas. Apeliantės argumentas, kad atsakovės vadovui nebuvo paaiškinta, kad sąskaitos išrašytos už konkrečiai suteiktas teisines paslaugas, jis jas pasirašė paskubomis, jos nebuvo išverstos į vokiečių kalbą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Pažymėtina, jog neigiamos pasekmės susijusios su tuo, kad verslo subjekto vadovas pasirašo dokumentus, kurių nesupranta, tenka jam pačiam. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad 2019 m. spalio 1 d. buvo sudarytas atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašas, kuriame atsakovės kreditore įtraukta ir ieškovė su 5 420 Eur dydžio reikalavimu (pagal pirmiau nurodytas 5 sąskaitas, likusios dvi išrašytos po 2019 m. spalio 1 d.) bei 2020 m. kovo 7 d. skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta atsakovės skola ieškovei pagal visas išrašytas 7 sąskaitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dėl objektyvių aplinkybių ieškovė negalėjo pateikti visų įrodymų, patvirtinančių jos teiktas paslaugas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei teisines paslaugas pagal 7 išrašytas sąskaitas.
19. Apeliantė nurodo, kad iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, kad daug darbų advokatė vykdė savo iniciatyva savo interesų vardan ir nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad būtų tokius pavedimus gavusi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Iš byloje esančios tarp šalių sudarytos bendro pobūdžio teisinių paslaugų sutarties matyti, jog ieškovė įsipareigojo teikti įvairaus pobūdžio teisines paslaugas pagal atskirą kliento (atsakovės) pavedimą (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Teisinių paslaugų sutartyje nėra nurodyta, kokia forma turi būti teikiami nurodymai, nėra įtvirtinta, kad ieškovė atitinkamas konkrečias paslaugas teikti turi tik pagal atskirus atsakovės rašytinius pavedimus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys daugiausia bendravo elektroninio ryšio priemonėmis arba susitikimų metu. Apeliantė šių nustatytų aplinkybių neginčijo. Nors atsakovės įgaliotas atstovas J. N. ištrynė ginčo laikotarpiu rašytas žinutes ieškovei ir dalies elektroninio susirašinėjimo turinio neįmanoma nustatyti, tačiau atsižvelgus į tai, kad dalis ieškovės teiktų paslaugų sudarė žodinės konsultacijos, bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė paslaugas, už kurias prašo apmokėjimo, teikė savavališkai, nesant atsakovės pavedimų atlikti minėtus darbus.
20. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, jog dažnai teisinės paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Teisinių paslaugų teikimo sutarties 3.1.2 punkte nustatyta, kad klientas įsipareigoja nedelsiant informuoti advokatę (ieškovę) raštu apie bet kurias pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ar savalaikiškumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė buvo reiškusi ieškovei pretenzijas dėl jos suteiktų teisinių paslaugų. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl informacijos apie jos atliktus darbus. Taigi iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo, atsakovė ne tik, kad neginčijo ieškovės išrašytų sąskaitų, bet ir pripažino turinti 6 380 Eur skolą ieškovei. Tik iškėlus civilinę bylą ir pasibaigus teisinių paslaugų sutarčiai, atsakovė nesutiko su ieškovės suteiktų teisinių paslaugų poreikiu, mastu ir kokybe. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ilgą laiką neteikė sąskaitų, jas kaupė ir išrašytas sąskaitas pateikė tik kai susikaupė 6 380 Eur suma, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo nesąžininga ir nepaneigia jos teisės į atlyginimą už suteiktas paslaugas.
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
22. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, prašo patikslinti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017). CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
24. Nustatyta, kad už ieškinyje pareikštą 7 528,40 Eur turtinį reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtina 207 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (169 Eur + 38 Eur). Kadangi ieškovė sumokėjo 5 Eur dydžio žyminį mokestį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi likusios 202 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, ieškinys tenkintas pilnai, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 5 Eur žyminį mokestį, o valstybei – 202 Eur dydžio žyminį mokestį.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.