- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-151-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17296-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta E. B. visiškai ar iš dalies pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, o pradėjus jį vykdyti, panaikinta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. B. nuteistas dėl to, kad jis, 2023 m. (duomenys neskelbtini), užlipęs pastoliais ant namo, adresu: (duomenys neskelbtini), stogo ir per stoge esančią angą įsibrovęs į patalpą – šio gyvenamojo namo minėtu adresu vidų, iš jo pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. S. priklausantį 880 Eur vertės turtą: elektrinį diskinį pjūklą „FESTOOL“, 300 Eur vertės, radijo imtuvą „FESTOOL“, 180 Eur vertės, daugiafunkcinį įrankį „FERN“, 150 Eur vertės, ir elektrinį grandininį pjūklą „MAKITA“, 250 eurų vertės. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo paties prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog E. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl turtinės naudos sau gavimo; į nusikalstamos veikos pavojingumą bei kilusius padarinius; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą – nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. E. B. anksčiau teistas septynis kartus, nusikaltimą, kurio padarymu pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas šešis kartus teistas. Jo veiksmams yra būdingas išimtinai nusikaltimų nuosavybei darymo modelis, kas sudaro pagrindą spręsti, kad turtinė nauda iš nusikalstamų veikų tam tikrą laiką buvo E. B. pragyvenimo šaltinis. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis yra sistemingai baudžiamas administracine tvarka. Vis dėlto, didžioji dalis jo įvykdytų administracinių nusižengimų nėra šiurkštūs, jie nėra susiję su teisei priešingais veiksmais nuosavybei. Pažymėtina ir tai, kad didžioji dalis kaltinamojo ankstesnių teistumų yra už veikas, kurios buvo padarytos pakankamai seniai – dar iki 2016 metų. Ilgą laiko tarpą, tai yra iki 2020 m., jis nusikaltimų nebuvo įvykdęs, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ši aplinkybė galimai susijusi su jo iki 2019 m. (duomenys neskelbtini) atliekama laisvės atėmimo bausme (3 metams 6 mėnesiams), kuri jam buvo paskirta 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu. Išleistas iš įkalinimo įstaigos, kaltinamasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas – 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas dėl iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos – vagystės iš patalpos, kurią įvykdė praėjus kiek daugiau kaip pusei metų nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Kaltinamasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, o aptarti duomenys patvirtina, kad iki šiol skiriamomis bausmėmis kaltinamojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam skyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, šiuo atveju galėtų būti pasiekti bausmės tikslai, netgi ir įvertinus tai, kad kaltinamasis yra sukūręs šeimą ir turi mažametį vaiką.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Atsiliepimas
3.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo šeimyninės padėties bei pastangų keistis, vertino tik jo teistumus praeityje. Aukštesnės instancijos teismo nuteistasis prašo atsižvelgti į dabartinę situaciją, t. y. E. B. gyvena su dukra ir sugyventine, dirba pagal individualią veiklą, išlaiko šeimą ir apie naujų nusikalstamų veikų darymą tikrai negalvoja. Apeliantas atkreipia apygardos teismo dėmesį, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pareigūnams grąžino įrankį, dėl likusių įrankių policijos pareigūnų prašė galimybės susisiekti su nukentėjusiuoju ir jam atlyginti padarytą žalą, tačiau pastarasis neteikė civilinio ieškinio, nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi nuteistasis neturėjo galimybės atlyginti padarytos žalos.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
9. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), taikant BK 64¹ straipsnį, galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 178 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 (šešerių) metų.
10. Skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, t. y. parinkdamas tiek jos rūšį, tiek dydį, pirmosios instancijos teismas nei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK straipsnyje, nei kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų taip pat nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kitas aplinkybes, savo sprendimą išsamiai motyvavo ir paskyrė nuteistajam teisingą ir ne per griežtą bausmę. Vien aplinkybė, jog nuteistasis E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės rūšimi, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.
11. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymą. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 13 dalyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. B. praeityje teistas septynis kartus, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas šešis kartus, ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (1 t., b. l. 121-129), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 (vienerius) metus matyti, jog baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145-150). Pažymėtina, jog priešingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje įvertinos aplinkybės, jog jis nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) užsiima individualia veikla, augina mažametį vaiką bei gyvena su sugyventine. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotam, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 22 d., E. B. nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. sausio 23 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas atliko bausmę 2019 m. (duomenys neskelbtini), o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu E. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis dėl ankščiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, ankščiau paskirtos bausmės, tarp jų ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bei ne kartą teismų išreikštas patikėjimas bausmės vykdymą atidedant, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. B. griežčiausią jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
12. Atkreipiant apelianto dėmesį pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 (šešerių) metų (minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikaltimo padarymą, yra 3 (trys) mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)). Aktualiu atveju skundžiamu nuosprendžiu E. B., įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Ir nors E. B. teigia keičiantis gyvenimo būdą bei turintis stiprius socialinius ryšius, jo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nors jis ankščiau ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės E. B. skiriamai bausmei baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.