Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui AUTOUR DU MONT BLANC dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. D. kreipėsi į teismą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tvarka, užpildydamas A ieškinio formą. Patikslintu ieškiniu iš atsakovo AUTOUR DU MONT BLANC ieškovas prašo priteisti 94,95 Eur dydžio skolą, įstatymo įtvirtintas palūkanas nuo 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. lapkričio 30 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis užsiregistravo į vienas iš atsakovo siūlomų varžybų puslapyje https://utmbmontblanc.com/en/home. Patvirtinimas apie registraciją ir 50 Eur avanso sumokėjimą pareiškėjui buvo atsiųstas 2019 m. gruodžio 17 d. jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtinimas, kad loterijos būdu jis pateko į minėtas atsakovo organizuojamas bėgimo varžybas (TDS), ieškovui buvo atsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. sausio 9 d. su prašymu prisijungti prie savo asmeninės paskyros ir patvirtinti savo dalyvavimą sumokant likusią įmoką – 161 Eur. Viso ieškovas atsakovui sumokėjo 211 Eur. 2020 m. gegužės 20 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad atšaukia renginį ir iki 2020 m. gegužės 31 d. siūlosi sugrąžinti 55 procentus sumokėto renginio mokesčio (116,05 Eur), neparemdamas faktais ir konkrečiomis išlaidomis, kodėl likusi dalis jo už bėgimo varžybas sumokėtų pinigų nėra gražinama. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. jis elektroniniu laišku kreipėsi į bėgimo varžybų organizatorius (atsakovą), prašydamas pagrįsti minėtą sprendimą teisės aktais ir/ar kitais dokumentais bei siūlydamas ginčą spręsti taikiai be trečiųjų šalių, kurios atstovautų vartotojo kaip silpnesniosios šalies interesus, tačiau atsakovas 2020 m. birželio 4 d. atsiųstame atsakyme nesugebėjo pagrįsti, kodėl jam turėtų būti gražinta tik 55 procentai jo sumokėtos kainos už neįvykusį renginį. Pažymi, kad nesulaukdamas operatyvaus atsakovo reagavimo į jam išsiųstus paklausimus elektroniniu paštu dar 2020 m. gegužės 27 d. ieškovas užpildė ir išsiuntė skundą Europos vartotojų centrui. Tarpininkaujant Europos vartotojų centrui nebuvo pasiektas ieškovui pozityvus rezultatas ir 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos vartotojų centras nustatė bylos statusą „išspręsta“ ir elektroniniu paštu rekomendavo ieškovui kreiptis į teismą pasinaudojant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra. Ieškovas taip pat pažymi, kad kiti ES bėgimo renginių organizatoriai taip pat atšaukė savo renginius dėl COVID-19, tačiau pasiūlė renginį perkelti į kitus metus. Tuo tarpu atsakovas tokios galimybės ieškovui nesuteikė, pasiūlydamas į 2021 m. renginį registruotis be organizuojamos loterijos, tačiau mokant visą už renginį nustatytą kainą.

Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (C forma) įteikti 2020 m. gruodžio 12 d., per 30 dienų atsiliepimas į pareikštą ieškinį negautas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovas užsiregistravo į vienas iš atsakovo siūlomų varžybų puslapyje https://utmbmontblanc.com/en/home, sumokėdamas atsakovui 50 Eur avansą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė patvirtinimą apie sėkmingą registraciją ir 50 Eur avanso sumokėjimą. 2020 m. sausio 9 d. ieškovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsakovas atsiuntė ieškovui patvirtinimą, kad loterijos būdu jis pateko į atsakovo organizuojamas bėgimo varžybas (TDS), bei prašė ieškovo prisijungti prie savo asmeninės paskyros ir patvirtinti savo dalyvavimą sumokant likusią įmoką – 161 Eur sumą. Ieškovas 2020 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui likusią 161 Eur dalyvio mokesčio sumą. Iš viso ieškovas už dalyvavimą atsakovo organizuojamose bėgimo varžybose (TDS) sumokėjo atsakovui 211 Eur. 2020 m. gegužės 20 d. atsakovas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad dėl COVID-19 pandemijos atšaukia renginį, turėjusį vykti 2020 m. rugpjūčio 24-31 d., ir grąžins ieškovui 55 procentus jo sumokėto renginio mokesčio. Atsakydamas į gautą laišką, ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku atsakovo paprašė pagrįsti minėtą sprendimą teisės aktais ir/ar kitais dokumentais bei siūlė ginčą spręsti taikiai. Atsakydamas į šį laišką, atsakovas 2020 m. birželio 4 d. nurodė renginio taisyklių nuostatas bei nurodė, kad 55 procentų kompensacija yra maksimali suma, kurią gali skirti organizacija, nestatydama savo išlikimo į pavojų.

Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad dėl kilusio ginčo ieškovas kreipėsi su 2020 m. gegužės 27 d. skundu į Europos vartotojų centrą, tačiau tarpininkaujant Europos vartotojų centrui kompromisinis ginčo sprendimo variantas tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasiektas. Ieškovas mano, kad jam turi būti grąžintas visas jo sumokėtas dalyvio mokestis, o ne 55 procentai jo sumokėto dalyvio mokesčio. Ginčo, kad 55 procentai mokesčio, t. y. 116,05 Eur, ieškovui grąžinti, byloje nėra. Tuo tarpu atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, 2020 m. liepos 6 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodydamas, kad grąžinamos sumos proporcija nustatoma atsižvelgiant į 2020 m. UTBM organizavimo išlaidas ir faktą, kad vietos valdžia nesuteikė UTMB leidimo padidinti varžybų dalyvių skaičių. Atsakovas šiame laiške taip pat nurodo, jog dalinis grąžinimas siūlomas tam, kad jų organizacija susitvarkytų su COVID-19 pasekmėmis kuo greičiau ir galėtų vėl kurti pagrindą kitų metų varžyboms.

Bėgimo varžybų taisyklių dalyje „Išimtinės sąlygos“ nustatyta, kad „jei reikia, organizatoriai pasilieka teisę bet kuriuo metu keisti maršrutus, pradžios laiką, tarpinių laikų intervalus, pagalbos stočių ir medicinos punktų padėtį bei bet kurį kitą aspektą, susijusį su sklandžia varžybų eiga. Nenugalimos jėgos, blogų oro sąlygų ar kitų aplinkybių, keliančių pavojų varžovų saugumui, atveju organizatoriai pasilieka teisę atidėti varžybų pradžią (daugiausia keliomis valandomis), keisti tarpinių laikų intervalus, atšaukti varžybas, neutralizuoti varžybas, sustabdyti vykstančias varžybas. Jei varžybos dėl kokių nors priežasčių yra atšauktos, likus daugiau nei 15 dienų iki starto, bėgikams bus dalinai grąžinami starto mokesčiai. Dėl grąžinimo sumos bus nuspręsta organizacijai padengus visas nepataisomas išlaidas, patirtas iki varžybų atšaukimo dienos. Jei varžybos atšaukiamos likus mažiau nei 15 dienų iki starto arba dėl bet kokių priežasčių nutraukiamos jau vykstančios varžybos, dalyvio mokesčiai negrąžinami.“

Šioje byloje kilo klausimas dėl šiam ginčui taikytinos teisės.

Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalis). Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal teisę, ir reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę teisę, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 1.10 straipsnio 2, 3 dalys). CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio. Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokios pat užsienio teisės taikymo taisyklės nustatytos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.10, 1.12 ir CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam, o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Užsienio teisės turinio nustatymas priklausomai nuo jos taikymo pagrindo skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį paskirstymą tarp šalių ir teismo. Tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo sutarę dėl jų santykiams, kurie kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų dėl bėgimo varžybų organizavimo teisiniai santykiai, taikytinos teisės. Šių santykių šalys – ieškovas, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ir atsakovas, kurio buveinė yra Prancūzijoje, paslaugų teikimo vieta – ne Lietuvos, o Prancūzijos, taip pat kitų valstybių teritorija, šalių santykių pobūdis – vartojimo, nes ieškovas dalyvavimą atsakovo organizuojamose varžybose siejo su asmeninėmis reikmėmis. Todėl teisė, kuri taikytina šiems santykiams, nustatytina pagal minėtas CK nuostatas. 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 593/2008 „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)“, jo 4 straipsnio 1 punkto b papunktis, numato, kad tiek, kiek šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal Reglamento 3 straipsnį, paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Šios taikytinos teisės taisyklės nagrinėjamu atveju negali pakeisti Reglamente nustatyta galimybė taikyti vartotojo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisę vartojimo sutartims (6 straipsnio 1, 2 dalys), nes pagal Reglamento 6 straipsnio 4 dalį tai negali būti taikoma paslaugų teikimo sutartims, kai paslaugos vartotojui turi būti teikiamos tik kitoje valstybėje nei jo įprastos gyvenamosios vietos valstybė. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 1.39 straipsnio 4 dalyje. Taigi, užsienio (Prancūzijos) teisės taikymui nagrinėjamu atveju esant nustatytam įstatymu, teismui teko pareiga ex officio nustatyti taikytinos užsienio teisės turinį ir šią teisę pritaikyti nagrinėjamam ginčui.

2022 m. kovo 18 d. nutartimi teismas atnaujino šios bylos nagrinėjimą iš esmės tikslu kreiptis į Prancūzijos kompetentingą instituciją dėl informacijos apie Prancūzijos teisę pateikimo. 2021 m. gegužės 10 d. prašymu suteikti informaciją apie Prancūzijos teisę pagal 1968 m. birželio 7 d. Europos Konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę teismas Prancūzijos kompetentingos institucijos prašė surinkti įrodymus apie Prancūzijos teisės normų turinį, jų aiškinimo ir taikymo praktiką, pateikiant teisės aktų ir teismų praktikos, kuriais būtų atsakyta į žemiau nurodytus klausimus, ištraukas: kaip Prancūzijos teisėje yra reglamentuojami paslaugų teikimo, tarp jų renginio (pavyzdžiui, bėgimo varžybų) organizavimo teisiniai santykiai – atsiskaitymas už suteiktas paslaugas (iš anksto ar/ir po paslaugų suteikimo ar/ir kita), šalių teisė nutraukti paslaugų teikimo santykius, paslaugų teikimo santykių nutraukimo pasekmės, juos nutraukus prieš terminą paslaugos teikėjo iniciatyva (iki sutarties nutraukimo paslaugų gavėjo jau sumokėtų sumų grąžinimas (teisė į visos sumokėtos sumos grąžinimą ar dalies sumos grąžinimą, įvertinant paslaugų teikėjo patirtas išlaidas, ar/ir kita))?; ar Prancūzijos teisėje yra įtvirtintos atskiros (specialios) nuostatos, taikytinos paslaugų teikimo teisiniams santykiams tuo atveju, kai paslaugos gavėjas yra vartotojas (fizinis asmuo, perkantis paslaugas iš paslaugų teikėjo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti)?; ar pagal Prancūzijos teisę paslaugų sutarčiai tuo atveju, kai paslaugų gavėjas yra vartotojas, taikomi tam tikri imperatyvai (pvz., nesąžiningų sąlygų vartotojo atžvilgiu draudimai), kurių nesilaikymas lemia paslaugų sutartyje įtvirtintų sąlygų negaliojimą nuo sutarties sudarymo momento? Jeigu taip, kokie tai imperatyvai?

2022 m. kovo 30 d. teismas gavo įrodymus, paaiškinimus apie Prancūzijos teisę. Remiantis jais, nustatyta, kad Prancūzijos teisė numato galimybę nutraukti paslaugų teikimo sutartį, atitinkamos nuostatos yra taikomos konkrečiai paslaugų teisiniams santykiams (Prancūzijos civilinio kodekso 1211 straipsnis (neterminuotos paslaugų teikimo sutarties nutraukimas), 1212 straipsnis (terminuotos paslaugų teikimo sutarties nutraukimas) ir atitinkamos - visiems sutartiniams teisiniams santykiams (Prancūzijos civilinio kodekso 1224 straipsnis (sutarties nutraukimas, skolininkui nevykdant įsipareigojimų), 1218 straipsnis (sutarties nutraukimas dėl nenugalimos jėgos). Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamas ieškovo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, o tik keliamas klausimas dėl restitucijos taikymo sąlygų, nutraukus sutartį.

Iš teismui pateiktų įrodymų, paaiškinimų apie Prancūzijos teisę nustatyta, kad Prancūzijos teisėje bendrosios restitucijos taikymo sąlygos yra aptartos Prancūzijos civilinio kodekso 1229 straipsnyje, jo 3 dalyje, kuri išskiria dvi situacijas. Viena iš jų yra, kad šalys turi atkurti to, ką įsigijo viena iš kitos, lygiateisiškumą (grąžinti visa tai, ką viena kitai įgijo), kai paslaugos, kuriomis buvo apsikeista, galėjo būti naudingos tik visiškai įvykdžius sutartį, kita – nereikia grąžinti už laikotarpį iki paskutinės paslaugos, kuri nebuvo gauta, atitinkamo atitikmens (nėra reikalo grįžti į laikotarpį iki paskutinės paslaugos, už kurią nebuvo atsiskaityta), kai paslaugos, kuriomis buvo apsikeista buvo naudingos abipusiam sutarties vykdymui (kai apsikeista paslauga pasitarnavo kaip abipusis sutarties vykdymas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo tik buvo užregistruotas bėgimo varžyboms, tačiau pačios bėgimo varžybos, už dalyvavimą kuriose jis būtent ir sumokėjo registracijos mokestį, neįvyko, kas leidžia konstatuoti, kad siektos naudos iš sutarties su atsakovu ieškovas negavo. Duomenų (ieškovo naudos gavimo, atsakovo patirtų neišvengiamų, vien su registravimu susijusių išlaidų pagrindimo ir/ar kt.), kurių pagrindu teismas galėtų daryti kitokią išvadą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tai sudaro pagrindą taikyti Prancūzijos civilinio kodekso 1229 straipsnio 3 dalyje aptartą pirmąjį restitucijos taikymo atveją, kuomet šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, kai paslaugos, kuriomis buvo apsikeista, galėjo būti naudingos tik visiškai įvykdžius sutartį.

Tokios teismo išvados nepaneigia ir Prancūzijos civilinio kodekso 1351 straipsnis, kuris taikytinas, kai sutartis nutraukiama dėl nenugalimos jėgos – nepriklausomai nuo skolininko valios atsitiko įvykis, kurio nebuvo galima protingai numatyti sudarant sutartį ir kurio pasekmių negalima išvengti tinkamais būdais, kas trukdo skolininkui įvykdyti savo prievolę (Prancūzijos civilinio kodekso 1218 straipsnis). Šiame Prancūzijos civilinio kodekso 1351 straipsnyje nustatyta, kad negalėjimas atlikti paslaugos atleidžia skolininką tiek, kiek tai išplaukia iš nenugalimos jėgos atvejo ir yra galutinis, jeigu nėra susitarta perimti paslaugos arba iš anksto oficialiai įspėti. Taigi, net atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu dėl aplinkybės, prilygintinos nenugalimai jėgai, tai savaime neatleistų jo nuo pareigos grąžinti sumokėtą dalyvio mokestį, nes dalyvio mokesčio grąžinimas (galėjimas jį grąžinti), sutartį nutraukus, tokiu atveju turi būti susiejamas su pačia nenugalima jėga, jos pasekmėmis. Byloje nesant pateiktų pakankamų įrodymų, kad sutartį atsakovas su ieškovu nutraukė būtent dėl nenugalimos jėgos ir būtent ji lėmė negalimumą grąžinti dalį dalyvio mokesčio, teismas apskritai neturi pagrindo taikyti pastarąją Prancūzijos civilinio kodekso nuostatą (CPK 178 straipsnis).

Iš teismui pateiktų įrodymų, paaiškinimų apie Prancūzijos teisę taip pat nustatyta, kad Prancūzijos teisė įtvirtina sutarčių laisvės principą, pagal kurį kiekviena sutarties šalis gali laisvai sudaryti sutartį ar nesudaryti sutarties, pasirinkti bendradarbį ir neperžengdama įstatymo nustatytų ribų nustatyti sutarties turinį ir formą (Prancūzijos civilinio kodekso 1102 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuojami šios teisės ribojimai, atsižvelgiant į įstatyme numatytas išimtis, pavyzdžiui, bet kuri sąlyga, panaikinanti esminę skolininko prievolę, laikoma neparašyta (Prancūzijos civilinio kodekso 1170 straipsnis), sutartyje bet kuri vienos iš šalių iš anksto nustatyta nediskutuotina sąlyga, sukurianti reikšmingą disbalansą tarp sutarties šalių ir pareigų, laikoma neparašyta (Prancūzijos civilinio kodekso 1171 straipsnis), profesionalo ir vartotojo sudarytoje sutartyje numatyta sąlyga atitinka piktnaudžiavimo sąlygos kriterijus (Prancūzijos vartotojų kodekso L.212-2 straipsnis), tame tarpe sąlyga priversti vartotoją vykdyti savo įsipareigojimus, kai atvirkščiai profesionalas nevykdo savo įsipareigojimų pristatyti ar garantuoti prekes arba savo įsipareigojimą teikti paslaugas, sąlyga leisti profesionalui išskaičiuoti sumas, sumokėtas už jo neatliktas paslaugas, kai jis pats nutraukia sutartį savo nuožiūra (Prancūzijos vartotojų kodekso R.212-1 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šios Prancūzijos teisės normos reikšmingos vertinant bėgimo varžybų taisyklių dalyje „Išimtinės sąlygos“ įtvirtintas nuostatas, kuriomis remdamasis atsakovas ieškovui atsisakė grąžinti visą jo sumokėtą dalyvio mokestį. Minėta, kad atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo, tačiau iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakovu elektroniniu paštu matyti, kad atsakovas savo poziciją bendravimo su ieškovu metu grindė būtent minėtomis bėgimo varžybų renginio taisyklių nuostatomis bei nurodė, kad 55 procentų kompensacija yra maksimali suma, kurią gali skirti organizacija, nestatydama savo išlikimo į pavojų (2020 m. birželio 4 d. elektroninis laiškas). Atsakovo teigimu, grąžinamos sumos proporcija nustatoma atsižvelgiant į 2020 m. UTBM organizavimo išlaidas ir faktą, kad vietos valdžia nesuteikė UTMB leidimo padidinti varžybų dalyvių skaičių, dalinis grąžinimas siūlomas tam, kad jų organizacija susitvarkytų su COVID-19 pasekmėmis kuo greičiau ir galėtų vėl kurti pagrindą kitų metų varžyboms (2020 m. liepos 6 d. elektroninis laiškas).

Teismo vertinimu, bėgimo varžybų taisyklių dalyje „Išimtinės sąlygos“ įtvirtinta nuostata, kad jei varžybos dėl kokių nors priežasčių yra atšauktos, likus daugiau nei 15 dienų iki starto, bėgikams bus dalinai grąžinami starto mokesčiai, o dėl grąžinimo sumos bus nuspręsta organizacijai padengus visas nepataisomas išlaidas, patirtas iki varžybų atšaukimo dienos, atitinka sąlygą, paminėtą Prancūzijos civilinio kodekso 1171 straipsnyje, taip pat Prancūzijos vartotojų kodekso L.212-1 straipsnyje, R.212-2 straipsnio 9 dalyje: ji nustatyta vienašališkai atsakovo surašytose bėgimo varžybų taisyklėse, ji įtvirtina aiškią ir reikšmingą šalių nelygybę, nes suteikia teisę atsakovui, kuris be kita ko laikytinas profesionalu ieškovo atžvilgiu, vienašališkai nuspręsti dėl grąžinamos sumos dydžio, to niekaip nepagrindžiant, nesiejant nei su faktiškai suteiktomis paslaugomis, nei su faktiškai patirtomis išlaidomis. Todėl vadovautis bėgimo varžybų taisyklių dalyje „Išimtinės sąlygos“ įtvirtintomis nuostatomis teismas, spręsdamas šį ginčą, neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, lėmusias sprendimą ieškovui grąžinti tik 55 procentus dalyvio mokesčio (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pozicija, išreikšta susirašinėjime, kad tokia grąžintina suma yra lygiavertė sumai, kurią gautų ieškovas, jeigu jis atšauktų dalyvavimą varžybose pats, nepagrįsta. Bėgimo varžybų taisyklių dalyje „Registracijos atšaukimas“ nurodytos sumos procentais, kurios būtų grąžinamos varžybų dalyviui, jeigu jis pats atšauktų dalyvavimą varžybose, niekaip nėra siejamos su šių taisyklių „Išimtinėse sąlygose“ nurodyta atsakovo besąlygiška teise pačiam atsakovui vienašališkai nuspręsti kokia suma grąžinama dalyviui, jeigu varžybas atšaukia atsakovas ne vėliau kaip 15 dienų iki varžybos pradžios.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytas Prancūzijos teisės normas, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 94,95 Eur dydžio skolos (negrąžinto bėgimo varžybų dalyvio mokesčio) priteisimo iš atsakovo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti palūkanas pagal įstatymą, kurios pradedamos skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nenurodė kokio tai dydžio palūkanos. Kadangi byloje nėra įrodymų, paaiškinimų apie Prancūzijos teisę šiuo klausimu, teismas šio reikalavimo netenkina.

Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 94,95 Eur skolos priteisimo patenkintas, už šį reikalavimą mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis) priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Valstybė taip pat patyrė 7,60 Eur pašto išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Bendra valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 22,60 Eur (15 Eur + 7,60 Eur).

Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo AUTOUR DU MONT BLANC, kodas 45263336500021, 94,95 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 95 ct) dydžio skolą.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo AUTOUR DU MONT BLANC, kodas 45263336500021, valstybės naudai 22,60 Eur (dvidešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.