Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika MisiūnienėCivilinė byla Nr. e2S-964-524/2016Teisėja Raimonda KulberkienėProceso Nr. 2-25-3-00213-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.4.2.; 3.4.4.12.; 3.3.2.4.

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos P. G. atstovo atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos P. G. skundą suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarei V. K. dėl notaro veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga tuo atveju, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, atsisakyti atlikti tokį veiksmą.

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl notarinių veiksmų, bylos Nr. 3K-3-643/2013).

Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo notarė V. K. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testatoriaus P. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) sudarytą 2005-01-21 bendrąjį sutuoktinių testamentą dėl to, kad jis savo turiniu neatitinka LR CK 5.43 straipsnio, LR CK 5.45 straipsnio 1 d., nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su minėtais suinteresuoto asmens argumentais, sprendė, kad notarės veiksmai teisėti ir pagrįsti. Apeliantas mano, kad bendrojo sutuoktinių testamento turinys yra aiškus ir teisėtas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas, o aplinkybė, jog minėtame testamente nurodytas ne visas sutuoktinių paliekamas turtas, o konkreti jo dalis, galbūt yra techninė notaro, tvirtinusio testamentą, klaida, tačiau palikėjų valia išreikštai aiškiai ir tinkamai – palikti visą savo turtą pergyvenusiam sutuoktiniui.

Sutuoktiniai, sutarę dėl savo turto priklausymo vienam iš jų mirus, sudaro bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo įtvirtina pasiektą susitarimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų asmenų sudarytas sandoris, kuris išreiškia abiejų valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. CK 5.43 straipsnyje nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad P. G. ir jo sutuoktinė (pareiškėja) sudarytu 2005-01-21 bendruoju sutuoktinių testamentu nusprendė pergyvenusiam sutuoktiniui palikti tik konkretų turtą – statinius ir žemės sklypą, esančius prie šių statinių adresu (duomenys neskelbtini) Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad po P. G. mirties liko ne tik aukščiau nurodytas turtas, bet taip pat ir kitas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje, Sodros neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija. Tačiau dėl viso kito sutuoktiniams priklausančio turto minėti sutuoktiniai bendrajame sutuoktinių testamente valios neišreiškė. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrajame sutuoktinių testamente nesant duomenų apie kito sutuoktiniams priklausančio turto palikimą vienas kitam, o apsiribojant tik konkrečiu turtu, nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti minėto testamento turinio.

Apeliantas nurodo, kad testatorių tikroji valia buvo – palikti visą turtą pergyvenusiam sutuoktiniui. Mano, kad notarė, tvirtinusi minėtą testamentą, galbūt per klaidą nenurodė viso sutuoktinių turto. Teismas minėtus apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kaip minėta, bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų asmenų sudarytas sandoris. Taigi, testamentą (jo turinį) iš esmės sudaro (nurodo) patys sutuoktiniai. Tuo tarpu notarė, įsitikinusi testatorių valia, tik patvirtina tokį jų sandorį. Tokiu atveju nėra teisiškai reikšminga kas techniškai parengia patį testamentą, kaip dokumentą. Svarbus momentas - asmuo, kuris tokį dokumentą sudaro, jo tikroji valia. Parengtas dokumentas kito asmens vardu savaime nesudaro teisinių pasekmių, jei tokį dokumentą nepatvirtina asmuo, kuriam toks dokumentas parengtas. Nagrinėjamu atveju bendrasis sutuoktinių testamentas buvo pasirašytas abiejų sutuoktinių. Notarė, tvirtinusi minėtą testamentą, jame nurodė, kad įsitikino sutuoktinių veiksnumu. Reiškia, minėtas testamentas buvo aiškus turiniu ir tikrąja valia tiek sutuoktiniams, tiek ir notarei, tvirtinusiai minėtą testamentą. Nagrinėjamu atveju, objektyviai vertinant sudarytą dokumentą, nukrypti nuo jame nurodyto turinio, nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad testatoriaus P. G. ir jo pareiškėjos sudarytas 2005-01-21 bendrasis sutuoktinių testamentas savo turiniu aiškiai neatitinka LR CK 5.43 straipsnio, LR CK 5.45 straipsnio 1 d. nuostatų. Vadinasi, nėra jokio pagrindo minėto testamento pagrindu išduoti atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo. Spręstina, kad notarė, atsisakiusi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą elgėsi teisėtai ir pagrįstai, dėl to ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Notarui nesuteikta teisė plečiamai aiškinti testamento turinio, o šis testamentas nebuvo sudarytas dėl viso sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nutartį palikti nepakeistą.