Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios įgaliotajai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė vyriausiajai specialistei J. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pagal individualią veiklą ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliu – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta, paskiriant galutinę bausmę 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą (bauda sumokėta),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. B., laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. kovo 21 d. piktnaudžiaudama motinos teisėmis ir pareigomis savo nepilnametės dukters atžvilgiu, sistemingai, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą kiekį kartų, naudojo dukros N. B., atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą neva auklėjimo tikslais ją mušdama, baugindama ir emociškai gniuždydama, šiais veiksmais nepilnametei dukrai N. B., padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą (konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su motinos J. B. veiksmais.

Taip pat, būdama atsakinga už savo nepilnametės dukters N. B. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo dukrą N. B., žiauriai su ja elgdamasi, o būtent:

laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete dukra N. B. metu, tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį N. B. į galvą ir vieną kartą metė televizoriaus pultelį, pataikydama N. B. į galvą, taip sukeldama nepilnametei dukrai fizinį skausmą. Be to, 2015 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. kovo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių sistemingai naudojo nepilnametės dukros atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą neva auklėjimo tikslais ją mušdama, baugindama, emociškai jos neprižiūrėdama, išsakydama nuolatinius savivertę žeminančius kaltinimus, prasivardžiuodama, įžeidinėdama, nuolat rėkdama ir keikdama necenzūriniais žodžiais, varydama nepilnametę dukrą N. B. iš namų, sistemingai išsakydama nuolatinius kaltinimus dėl šeimos griovimo ir trukdymo ramiai gyventi, perkeldama savo nuoskaudas vaikui, dėl ko N. B. pasireiškė nuolatinis liūdesys, neviltis, susidomėjimo įprastine veikla praradimas, pykčio protrūkiai, agresyvumas, impulsyvumas, provokuojantis elgesys, nuolatinis ir ryškus neklusnumas, prislėgtumas, vangumas, nerimastingumas, praeities ir ateities nesėkmių baimės, savikaltos, nusivylimo savimi, sunkumo apsispręsti, menkavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi ir savo sugebėjimais jausmai, sutriko miegas bei padidėjo irzlumas, autoagresyvus elgesys, savižala, alkoholio vartojimas, kas trukdė susiformuoti emociniam brandumui bei sudarė sąlygas socialiniams sunkumams atsirasti, tai yra, sukėlė mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su motinos J. B., elgesiu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji J. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad viską darė taip kaip ir nurodyta kaltinime, tai yra, mušė dukrą, gniuždė ją, sudavė jai smūgius, baugino, pravardžiavo. Pripažino, kad tarp jos ir dukters buvo konfliktų. Nurodė, kad šiuo metu ji lankė kursus, mokėsi gyventi kartu su dukra, kai dukra buvo patekusi į „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad ji turėjo gelbėti dukrą, nes dukra vartojo alkoholį, dėl jos turėjo mokėti baudą. Pažymėjo, kad kai dukra grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“, ji pasikeitė, pradėjo klausyti mamos. Dabar jos ir dukters santykiai yra geri. Dukra gyvena kartu su ja, ji pilnai išlaiko dukrą. Papildomai nurodė, kad jos iniciatyva ji su dukra susitaikė, su ja apie tai kalbėjosi. Nurodė, kad šiuo metu ji jau yra ramesnė dėl dukros, kadangi dukrai jau 18 metų. Dukrą ją išgirdo, viskas eina gerąja linkme, dukra jau nebevartoja alkoholinių gėrimų, nevagia ir dukra pati suprato, kad vos nesugriovė sau gyvenimo. Sutinka padengti civilinį ieškinį.

Kaltinamosios J. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje, be jos pačios prisipažinimo ir parodymų teisiamojo posėdžio metu pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Nepilnametės nukentėjusiosios N. B. 2024 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad nežino kaip paaiškinti apie jų santykius su mama. Šiuo metu ji gyvena apie mėnesį laiko „(duomenys neskelbtini)“. Nežino kaip jaučiasi, gal jaučiasi normaliai, tačiau anksčiau ji gyveno su mama, ten kartu su ja gyveno mama, sesė ir patėvis. „(duomenys neskelbtini)“ gyvena dabar, todėl nes ji vaikų teisėms pasakė, kad ją mušdavo mama. Nurodė, kad mama ją mušė ne vieną kartą. Ji atsimena, kai mama norėjo jai trenkti, bet jai neišėjo to padaryti, kadangi patėvis sustabdė. Mama norėjo jai trenkti, nes ją mama tą dieną parsivežė girtą. Daug visokių įvykių buvo tarp jos ir mamos. Pažymėjo, kad kai ji darželyje buvo, tai nuo tada mama ją mušė. Buvo įvykis, kai mama jai iš pultelio paleido į galvą, dėl to, kad ji ne taip pažiūrėjo. Tada jai pulteliu pataikė į kairę veido sritį, virš akies, į kaktą. Tuo metu jai labai skaudėjo ir ji sėdėjo ant lovos, o mama buvo tarp durų, apie 2 metrus nuo jos. Šio įvykio daugiau niekas nematė. Ką jai mama tuo metu sakė, nežino, neatsimena. Dėl šio įvykio jai buvo likusi žymė ant veido, buvo kaip mėlynė, nepamena, kiek laiko ji buvo ant veido. Mama jos atsiprašė tą pačią dieną, vakare. Taip pat buvo įvykis 2019 m., prieš 5-6 metus, labai seniai ir reikalas jau išspręstas, tačiau mama jai tada praskėlė galvą. Tai visi įvykiai, kuriuos ji atsimena, nuo darželio prasidėjo jos mamos fizinis smurtas prieš ją, anksčiau irgi buvo, bet ji neprisimena, nes ji tada dar maža buvo. Mama į ją kreipiasi vardu, o kai būna supykusi, mama koliojasi. Ji nežino kaip jaučiasi dėl to. Jos su mama pykstasi dažniausiai tada, kai namuose būna patėvis. Pykstasi ne dėl jo, bet kai jis būna namuose, nežino kodėl. Jos dažniausiai pykstasi dėl tvarkos, dėl ne taip pasižiūrėjimo, negali suskaičiuoti kiek kartų per savaitę jos pykstasi, bet dažnai su mama pykstasi. Dabar, kai ji gyvena „(duomenys neskelbtini)“, jos su mama sutaria šiek tiek geriau. Jos su mama kalbėjo apie teismą, mama sakė, kad ji sakytų, kad nieko nebuvo. Nurodė, kad jai nepatinka, kad mama ją visokiais žodžiais koliodavo. Ji turi sesę, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, mama su sese sutaria. Nurodė, kad patėvis nevadina jos kaip nors blogai, jų santykiai su patėviu yra normalūs. Papildomai nurodė, kad ji nežino, kur norėtų gyventi toliau. Ji pasakojo tikrojo tėčio mamai – močiutei A. L., kad ją mama muša. Daugiau niekam nėra pasakojusi, nei draugams, nei niekam daugiau. Su niekuo nėra kalbėjusi apie tai, kad vyks gyventi į „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ ji yra buvusi šešis kartus, dabar jau yra šeštas kartas. Kai pirmą kartą pateko į „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo 7 metai. Ji pasakojo vaikų teisėms apie smurtą ir nėra sumelavusi vaikų teisėms (1 t., b. l. 134–137).

Specialistės J. V. 2024 m. gegužės 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 15 d. ji padėjo išklausyti N. B. nuomonę teisme, civilinėje byloje dėl N. paėmimo iš šeimos. 2024 m. balandžio 29 dieną apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, su ja bendravo jau antrą kartą. Prieš ikiteisminio tyrimo apklausą, įvadinio pokalbio metu N. elgesys adekvatus situacijai – mergaitė buvo rami, kiek nedrąsi, bendravo atsargiai, turėjo keletą klausimų. Bendraujant individualiai, kontaktas buvo šiltas, ji išreiškė pasitikėjimą. Tačiau N. labai neramino vaizdo įrašymo įranga ir žodžiais išreiškė susirūpinimą, kad mama ją galės matyti ir girdėti tai, ką ji pasakoja, dėl to mergaitės būsena pasikeitė, kai buvo įjungta kamera. Apklausos metu N. nuotaika išliko slogi, liūdna. Mąstymo tempas lėtas, reikėjo šiek tiek laiko, kol suvokdavo klausimus, į juos ne iš karto atsakydavo. Nors N. ir sutiko liudyti prieš mamą, ji nenoriai dėstė savo mintis ir sunkiai dalinosi patirtos fizinės ir psichologinės prievartos epizodais. Negalėjo garsiai įvardinti žodžių, kuriais mama ją vadindavo pykčio metu, tačiau sutiko juos užrašyti ant lapo. Apklausos metu stebimas didelis jaudulys ir nerimastingumas – kurį patvirtino ir neverbaliniai kūno kalbos elementai – savo plaukais bandė užsidengti veidą, visos apklausos metu drebėjo rankos, koja nenustojo „tirtėjusi“, merginos jaudulį išduodavo ir akyse pasirodančios ašaros. Apklausos metu N. nebuvo linkusi palaikyti akių kontakto, didesnę pokalbio dalį žvilgsnį fiksuodavo ne į psichologą, o į grindis, tačiau bendraujant asmeniškai, mergina akių kontakto nevengė ir dėmesį buvo sutelkusi į ją. Tik pradėjus garsinti protokolą, mergaitė tapo labai emocionali, pravirko ir išreiškė, kad jai per sunku. Paprašius padaryti pertrauką ir išjungus vaizdo įrašymo įrangą, mergaitė atsivėrė, kad mama liepė nieko nepasakoti apie patirtą smurtą ir apginti mamą teisme. N. išsakė subjektyviai jaučiamą nerimą dėl esamo pokalbio, lydimą didelio kaltės jausmo. Pasiteiravus ar yra buvę daugiau įvykių šeimoje, apie kuriuos ji nepasakojo, mergaitė patvirtino, kad taip, tačiau dėl mamos padaryto poveikio ji nenori pasakoti apie juos. Būtent ši informacija ir patvirtina tokią mergaitės būseną apklausos metu. Apklausos metu paaiškėjo, kad ji jau šeštą kartą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą ar norėtų likti ten, ar grįžti pas mamą. Po apklausos dar kartą paklausė mergaitės ar norėtų likti „(duomenys neskelbtini)“, ji to nepatvirtino, tačiau išreiškė, kad nebetiki, jog mama pasikeis. Apklausos metu ant jos rankos pastebėjo daug lygiagrečiai išsidėsčiusių, gyti pradėjusių randelių, tikėtina, jog mergaitei būdingas savęs žalojantis elgesys. Paklausus N. apie randelius, ji greitai paslėpė ranką po megztinio rankove ir nenorėjo apie tai kalbėti. Toks save žalojantis elgesys būdingas vaikams ar paaugliams, patiriantiems stiprių emocinių išgyvenimų, kai išorinis-fizinis skausmas tampa labiau pakeliamas, nei vidinis ir vaikai, norėdami sukontroliuoti skausmą, pradeda save žaloti. Taip pat neatmestų ir rimtesnių psichologinių ar psichinių sutrikimų, dėl to rekomenduoja kreiptis dėl psichologinės, psichiatrinės ekspertizės (1 t., b. l. 141–144).

Liudytojos V. S. 2024 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad ji dirba Vaikų gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra socialinė pedagogė. Ji yra atsakinga už vaikų gerovę, bendrauja su vaikais, kurie būna apgyvendinti jų gerovės centre, užtikrina vaiko sveikatos paslaugas, yra atsakinga už vaikų mokymąsi, jog šie eitų į mokyklą, atstovauja vaiko interesus. Jai yra žinoma mergaitė N. B.. Šią mergaitę ji jau žino nuo mergaitės mokyklinio amžiaus, kadangi mergaitė jau prieš šį įvykį, „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgyvendinta porą kartų, todėl ją ji puikiai pažįsta. Kiek jai yra žinoma, mergaitė nesutaria su savo mama J. Jau nuo senų laikų, mergaitė konfliktuoja su savo motina, mergaitės teigimu, jos namuose būna gerų ir blogų dienų. Mergaitės kurį laiką jų gerovės centre nebuvo, jos ilgai nematė, galbūt apie 2 metus. N. buvo pristatyta, kaip ir minėjo, po kelių metų, atgal į vaikų gerovės centrą 2024 m, kovo 21 d.. Mergaitę į gerovės centrą pristatė Vaiko teisių apaugos specialistai, nurodydami priežastį – galimas mamos smurtas prieš mergaitę. Su N. ji bendravo, juokavo, jog jai iki pilnametystės liko nedaug liko, o ši grįžo į „(duomenys neskelbtini)“, o mergaitė jai pasakė, kad nebenori gyventi su savo mama, kadangi kaip ji teigė, mama jai yra trenkusi ranka per galvą. N. neįvardijo kada mama jai trenkė per galvą. Siekiant išsiaiškinti, kodėl ji nebenori gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini), mergaitė tiesiog teigė, kad būna „blogų dienų“, kuomet jos pykstasi su mama. Ji nesiaiškino dėl kokių priežasčių N. pristatė į vaikų gerovės centrą, žinojo tik tiek, jog galimai įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Kiek N. gyvena vaikų gerovės centre, su N. ji stengiasi palaikyti ryšį. Kai dirba “(duomenys neskelbtini)“, vis užkalbina N., klausia jos kaip jai sekasi, tačiau mergaitė nelinkusi atskleisti savo jausmų, nelinkusi išsipasakoti, todėl visuomet tik griežtai atsako „gerai“. Ji mato iš mergaitės elgesio, jog ši nenori išsipasakoti, aplamai mergaitė nenoriai įsitraukia į gerovės centro siūlomas veiklas, darbinės veiklos atsisako, tai yra, nesitvarko savo kambario ir panašiai. Nori parodyti, jog per Velykas, 2024 m.kovo 31 d. į vaikų gerovės centrą atvyko N. šeima, tai yra, mama J., patėvis A. ir pradinukė sesuo, kurios vardo ji neprisimena. Pradžioje, tik atėjus J., A. ir N. seseriai į „(duomenys neskelbtini)“, įvyko konfliktas. J. ji paklausė kas nutiko, o ši pasakė, kad N. išėjo iš susitikimo. J. buvo pikta, kaip ji suprato, įvyko žodinis konfliktas tarp N. ir mamos, kadangi N. mama jai pasakė, jog ji čia apsigyveno su „šavalkom“. Po kiek laiko N. sugrįžo ir kiek ji matė, jog jos gan normaliai ir adekvačiai bendravo, matė, jog tiek N. rūpi jos mama, tiek J. labai rūpėjo bendravimas su dukterimi. Po susitikimo N. šeima išvyko, o N. liko vaikų gerovės centre. Po šio susitikimo ji N. pasakė, jog ši yra labai panaši į savo mamą, N. patvirtino tai ir pasakė, kad jos gan panašios ir greit įsiplieskia konfliktai tarp jų. N. vaikų gerovės centre konfliktuoja su kitais apgyvendintais vaikais, neturi gerų draugų. Ji mato, jog N. labai rūpi vaikinų dėmesys, ji visuomet stengiasi atkreipti vaikinų dėmesį, tačiau iš „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančių vaikinų, nepastebėjo, jog ši turėtų draugą. N. ji apibūdintų kaip šaltą, grubią, mergaitę. Ji visuomet atrodo pilna pykčio, yra nepatenkinta. Paklausus N., ar ši norėtų grįžti atgal į namus pas savo šeimą, mergaitė yra neapsisprendusi, nėra taip, jog ji nekęstų savo šeimos, kaip ji supranta, kadangi N. ir J. yra labai panašios, lengvai užsiplieskia konfliktai jų šeimoje. Taip pat, nori pridėti, jog kuomet mergaitę pristatė į vaikų gerovės centrą 2024 m. kovo 21 d., ji ant jos kūno nepastebėjo jokių akivaizdžių sužalojimų, mergaitė nesiskundė, jog ją būtų kažkas sužaloję, jokios medikų pagalbos mergaitė neprašė ir sveikata nesiskundė (1 t., b. l. 147–150).

Liudytojos L. S. 2024 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji yra psichologė, tačiau mokymo centre kuruoja ir apie 5 klases. Vienoje iš klasių, tai yra, (duomenys neskelbtini) klasėje mokosi mergaitė N. B.. Ši mokinė jai žinoma ir pažįstama. Ji jų mokymo centre pradėjo mokytis nuo praeitų metų sausio mėnesio. Mergina gerai lanko mokyklą, nepraleidžia daug pamokų. Ji pagarbiai bendrauja su mokytojais ir su kitais mokyklos mokiniais. Ji nėra motyvuota mokytis, jai reikalinga priežiūra ir paraginimas, kad ši mokytųsi, eitų į tam tikras pamokas. Jai yra žinoma apie problemas N. šeimoje. Ji yra bendravusi ir su N. mama J. Jai niekada anksčiau N. nėra pasakojusi, jog ši susiduria su problemomis šeimoje, niekada nepasakojo, jog mama būtų naudojusi fizinį smurtą prieš ją. Apie galimą smurtą prieš N. ji sužinojo balandžio mėnesį. Prisimena, jog buvo įvykęs incidentas, jog N. buvo išgėrusi. Prisimena, jog N. patėvis atvyko į mokyklą ir pranešė, jog N. pabėgo iš namų. Jis aiškinosi, kur galėjo būti N. ir panašiai. Ji N. patėviui pateikė informaciją, jog N. draugauja su vaikinu A. Tada N. patėvis pabendravo su jos vaikinu ir šis pasakė, kur N. tuo metu buvo. Tą dieną N. patėvis išvyko iš mokyklos ieškoti N. Apie N. problemas šeimoje ji išgirdo tik praeitą savaitę. Ji N. pasikvietė pas save, kadangi išgirdo, jog N. bendrauja su savo kitomis klasiokėmis, kadangi ši nežino kaip pasielgti, ar grįžti namo ar likti „(duomenys neskelbtini)“. N. ji pasikvietė į kabinetą, klausė kas negerai yra jos šeimoje ir kodėl ši nenori grįžti pas mamą. Ji N. tiesiai šviesiai paklausė ar ją mušė mama, ji atsakė, kad ne. Ji jai pasakojo, jog jos šeimoje anksčiau yra buvusių „visokių įvykių“ ir, kad mama per 16 metų nepasikeis. Ji suprato, jog anksčiau yra buvę įvykių susijusiu su smurtu jos šeimoje, žino, jog yra buvusių ikiteisminių tyrimų. Tačiau N. nepatvirtino, jog mama būtų prieš ją smurtavusi, pavyzdžiui, kai ši grįžo namo neblaivi, ar aplamai būtų smurtavusi paskutinius kelis mėnesius. Ji mano, jog kažkoks žodinis konfliktas ir galėjo būti tarp N. ir jos mamos, kadangi N. nebuvo apsisprendusi dėl grįžimo namo. Ji mano, jog N. su mama nesutaria, kadangi šios abi yra ganėtinai principingos ir užsispyrusios, nei viena nenori nusileisti. Šiai dienai N. yra nusprendusi likti gyventi „(duomenys neskelbtini)“. Jai yra žinoma, jog N. praeitą savaitę, tai yra, 2024 m. balandžio 11 d. buvo pabėgusi iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitą dieną ji grįžo. Ji nerimauja, jog N. nepradėtų praleidinėti pamokų, kadangi jos mama J. kontroliuodavo jos mokyklos lankymą. Ji anksčiau niekada nėra mačiusi kažkokių smurto žymių ant N. kūno. Anksčiau aplamai su N. nebuvo kilę jokių problemų iki kol ši nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ sugauta neblaivi (1 t., b. l. 158–161).

Liudytojo A. G. 2024 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad su N. B. jie buvo pora. Nuo šių metų vasario 5 dienos jis pradėjo draugauti ir susitikinėti su N. Su N. jie susipažino (duomenys neskelbtini), kuomet jis pradėjo eiti į šią mokyklą. Jis yra toje pačioje klasėje kaip ir N. N. nebuvo labai atvira jam ir apie savo šeimą nieko jam nepasakodavo. Jis taip pat N. apie savo šeimą ir asmeninį gyvenimą nieko nepasakojo. Labiau jie bendraudavo bendromis temomis apie mokyklą, mokslus, draugus. Su N. jie susitikdavo ir po mokyklos, kas antrą dieną jie važiuodavo į miesto centrą ir panašiai. N. jis apibūdintų taip, jog ji yra ganėtinai įžūli, neturi gėdos jausmo ir mano, jog jos mąstymas yra labai vaikiškas. Pavyzdžiui, ji jam yra parodžiusi savo ranką ir pasakiusi, jog dar prieš jiems pradedant draugauti ši pjaustėsi ir žalojosi savo ranką, o taip pat, N. prieš maždaug mėnesį laiko buvo pabėgusi iš namų. Su N. jie išsiskyrė dar prieš Velykų šventę. Kiek N. jam buvo pasakojusi, ji nori gyventi „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši jam nurodė, jog taip turės daugiau laisvės, kadangi ši buvo girdėjusi, jog gyvenant „(duomenys neskelbtini)“, ten gyvenančius vaikus dažniau išleidžia išeiti, vaikams skiria pinigines pašalpas ir panašiai, dėl to ši ir nenori gyventi kartu su savo mama, kadangi ši ją labai kontroliuoja. Paskutinį kartą su N. jis kalbėjo vakar, tai yra, 2024 m. balandžio 18 d., ji jam papasakojo, jog buvo susitikusi su mama ir jos žodiškai konfliktavo. Ji jam aiškino, kad nenori grįžti namo, pasakojo, jog ši pasiryžusi meluoti ir viską daryti, kad tik ši galėtų gyventi „(duomenys neskelbtini)“. Dar N. jam pasakojo, kad jeigu ji gyvens „(duomenys neskelbtini)“, ji galės apsigyventi bute kartu su kitais bendraamžiais, todėl ji ir pasiryžusi visais būdais išlikti „(duomenys neskelbtini)“. N. jam anksčiau niekada nėra pasakojusi, jog mama prieš ją smurtautu. Tai, jog ši nesutaria su mama žodiškai jam yra žinoma, bet, kad prieš N. mama būtų pakėlusi ranką, tokios informacijos jis nežino. N. niekada nėra rodžiusi jam kažkokių žymių ant savo kūno, ar būtų sakiusi, kad jai kažką skaudą ir, kad prieš ją būtų naudoję fizinį smurtą. Jis nežino kodėl N. papasakojo, jog mama prieš ją naudoja fizinį smurtą (1 t., b. l. 175–178).

Liudytojos A. L. 2024 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Mergaitė N. B. yra jos anūkė. Jos sūnus R. L. yra biologinis N. tėvas. Jos sūnus, labai seniai, prieš maždaug 17 metų susitikinėjo su J., jų santykiai nebuvo geri. (duomenys neskelbtini) J. pastojo ir pagimdė N.. J. uždraudė R. bendrauti su N., ji draudė jam su dukra matytis, net nesuteikė jokios galimybės matytis su dukra. Jos sūnus R., kiek gali prisiminti 2010 m. išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Jis niekada neieškojo jokių ryšių su N., nematė kaip ji užaugo, niekada net nėra su N. kalbėjęs ar susitikęs, kadangi kaip ir minėjo, J. draudė jam su ja matytis, bendrauti. Ji asmeniškai nebendrauja su J.. Su šia moterimi ji neturi jokių bendrų interesų, neturi apie ką su ja kalbėti, o ir pati J. nenori su ja bendrauti. Jų bendravimas susijęs tik su N. atvežimu pas ją į namus. Su anūkę N. jos sutaria ir bendrauja. Dažniausiai su N. susiskambina mobiliuoju telefonu, būdavo, jog N. atvyksta pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su N. ji kalbėjo per Kalėdas, tada jos ganėtinai daug šnekėjo, N. jai išsipasakojo. N. tuo metu pasakojo, jog jai viskas sekasi, jog ji gyvena gerai. Apie nesutarimus su mama, ar tai, jog yra prieš ją smurtaujama ji jai nieko nepasakojo ir nesiguodė. Jai yra žinoma, jog ganėtinai seniai, prieš pora metų, J. buvo pakėlusi ranką prieš N., dėl to ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau po tos bylos, N. nėra jai pasakojus apie tai, jog mama ją muša. Jos labiau nesutaria žodiškai, kadangi, kaip jai N. yra pasakojusi, J. labai ją kontroliuoja, o N. nori daugiau laisvės turėti. Taip pat, ji bandė su N. susisiekti telefonu, jog galėtų pabendrauti, tačiau ši jai telefono nekėlė, todėl po Velykų ji pati nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, pabendrauti su N.. Ji jai pasakojo, jog nenori grįžti į namus pas mamą ir nori gyventi „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kaip ši aiškino, mama nepasikeis. Tačiau anūkė jai, atvykus į „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir minėjo po Velykų, nieko nepasakojo apie tai, jog prieš ją mama būtų pakėlusi ranką ar kažko panašiai (1 t., b. l. 188–190).

Liudytojos K. T. 2024 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Jai yra žinoma apie N. B. šeimos atvejį. 2024 m. kovo 21 d. į jų skyrių atvyko N. B., kartu su motina J., patėviu A. ir mažamete seserimi. N. jie iškvietė, kadangi ši buvo policijos pareigūnų sulaikyta neblaivi, dėl to, jog išklausytų N. nuomonės, ją ir pasikvietė į skyrių. N. pokalbio metu pasakojo apie įvykį, kuomet ši buvo sulaikyta neblaivi, N. taip pat pasakojo apie savo santykius su motina J., pokalbio metu paaiškėjo, jog N. nenori gyventi su mama, o nori gyventi „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus kodėl, ši atskleidė, jog būna, jog mama susinervinus iš kumščio trenkia jai į galvą. Siekiant išsiaiškinti, kada konkrečiai prieš mergaitę buvo smurtaujama, ši konkrečiai nieko ir nepasakė. Pokalbio metu paminėjo, jog prieš 2 mėnesius, būnant namuose, motina jai iš televizoriaus pultelio pataikė į galvą, o vėliau mergaitė aiškino, jog mama prieš ją smurtavo galbūt prieš 4-5 dienas. N. kuomet pasakojo apie šiuos įvykius buvo susigūžusi, ji buvo apsiašarojusi, tačiau jai asmeniškai pasirodė, jog mergaitė atvirai pasakoja apie savo ir mamos nesutarimus. Ji mergaitės teiravosi ar ši bijo savo motinos J., ji atsakė, kad bijo ir nenori su mama gyventi. Tą kartą jos pabendravo ir su J., ji neigė bet kokį smurtą, aiškino, jog N. išsigalvoja visas aplinkybes. Kitą kartą su N. ji bendravo 2024 m. kovo 26 d., tą kartą vyko į vaikų gerovės centrą „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną N. taip pat aiškino, jog nenori gyventi su mama, nenori grįžti namo, aiškino, jog „mama nepasikeis“ ir panašiai. Taip pat pasakojo, jog mama ją muša ir svaidosi visokiais žodžiais. Paskutinį kartą su N. ji bendravo 2024 m. kovo 10 d.. N. klausė ar ši neapsisprendė grįžti namo, kadangi su ja buvo susisiekusi J., kuri telefonu teigė, jog jos susitaikė. Tačiau atvykus pas N., ji nurodė, jog pagalvos ar nori grįžti namo, tačiau kol kas ši nenorėjo grįžti pas mamą ir patėvį. N. šeima jų tarnybai buvo žinoma ir iš anksčiau, jų skyriuje buvo registruoti įvykiai susiję su galimu smurtu artimoje aplinkoje, N. atžvilgiu, taip pat, registruoti įvykiai, jog N. mama buvo neblaivi, taip pat, jog N. galimai buvo įvykdžiusi vagystę. Kiek ji žino, jau buvo įvykęs teismas, po kurio jų tarnyba gavo teismo nutartį, kurioje buvo nurodyta, jog tarnyba gavo leidimą, dėl N. paėmimo ir laikinos globos nustatymo (2 t., b. l. 11–14).

Liudytojos G. A. 2024 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) ir pažįsta merginą N. B. su kuria ji draugauja jau apie 3 metus. Paminėjo, kad ją ji žino jau nuo pirmos klasės. Su N. jai patinka leisti laiką, bendrauti, jos turi bendrų pomėgių. Jos yra gan geros draugės, N. būdavo, jog jai išsipasakodavo, dėl ją neraminančių dalykų, ji taip pat galėdavo jai pasipasakoti. Ji žino, jog N. nesutaria su mama J.. Jai N. yra pasakojusi, jog mama pakelia balsą, jog neleidžia jai išeiti iš namų, liepia jai tvarkytis namuose ir panašiai. Jai N. yra pasakojusi, jog prieš maždaug 5 metus, mama buvo pakėlusi ranką prieš ją, jog jos žodžiais jai „praskėlė galvą“, tada N. pasakojo, jog apsigyveno „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, jog prieš N. mamą būtų smurtavusi paskutiniu metu, ji tokios informacijos nežino, kadangi N. paskutiniu metu jai nepasakojo, jog mama būtų prieš ją pakėlusi ranką, žino tik tiek, jog jos mama pyko ant jos, dėl jos elgesio. Vieną dieną, maždaug prieš mėnesį laiko, N. buvo neblaivi „(duomenys neskelbtini)“, nuo to laiko ji su mama susipyko. Nori pasakyti ir tai, jog maždaug prieš mėnesį ji kalbėjo su N. mokykloje, ji sužinojo, jog ją į policiją kviečia apklausai, tuo metu ji priėjo prie jos ir paprašė jos meluoti, ji jai pasakė „tai tu pasakysi, kad prieš ją smurtavo, ane?“, jog ji pasakytų, jog mama prieš ją kelia ranką, tačiau ji jai pasakė, jog apklausoje ji nemeluos. Tuo metu ji pasimetė ir pajuto spaudimą iš N., jog turi meluoti. Su N. ji jau nebendrauja apie mėnesį laiko, su N. jos kartais susirašo žinutėmis, bet nesusitinka, tačiau su N. nekalbėjo apie jokias problemas, labiau bendravo apie mokyklą ir panašiai, todėl nežino kas šiuo metu vyksta N. gyvenime. Ji N. apibūdintų kaip linkusią į melavimą. Jai ji kaip draugė labai gera, tačiau pastebėjo, jog ji yra ir dviveidė, nesupranta kodėl ji taip elgiasi. Prisimena, jog N. buvo išgirdusi apie tai, jog jeigu ji gyventų „(duomenys neskelbtini)“, ji būtų iškelta į atskirą butą su auklėmis, gautų už tai pinigų ir panašiai. Mano, jog jos noras gyventi „(duomenys neskelbtini)“ ir yra dėl to, jog ši galėtų gauti daugiau laisvės (2 t., b. l. 30–33).

Liudytojo A. B. 2024 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad jis gyvena su savo žmona J. B., dukra E. B. ir J. dukra N. B.. 2024 kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, N. išėjo į mokyklą. Po pamokų ji turėjo grįžti namo iki 16.00 val., tačiau N. sutartu laiku negrįžo, todėl N. jis paskambino į mobilųjį telefoną, norėjo pasiklausti kur ji yra ir kada žada grįžti namo. N. jam pasakė, kad greit grįš namo, tačiau atėjus 17.00 val. N. vis dar nebuvo namuose. Tuomet sulaukė skambučio iš jos, ji verkė, paklausė jos kas nutiko, ji jam pasakė, kad ją „pagavo“ policija. N. nespėjo pasakyti kas nutiko, kuomet iš jos rankų telefoną paėmė tikriausiai policijos pareigūnas, jis prisistatė, pasakė, jog N. yra sulaikyta „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši yra neblaivi ir paprašė atvykti jos pasiimti. Tada jie visi, tai yra, J., jis ir E. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į vietą, J. nuėjo pasiimti N., o jis nuėjo iki prie centro stovinčių pareigūnų, jų paklausė kur yra N., jie jam nurodė, jog N. yra apsaugos poste. Tada jis nuėjo iki apsaugos posto, ten pamatė N., ji verkė, akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pareigūnai pasakė, jog ji įpūtė apie 1,16 promilės. Tada jie paėmė N. ir važiavo namo. N. visą kelia tylėjo, grįžus į namus, J. liepė N. duoti savo mobilųjį telefoną, ji nurodė, kad telefono neturi, ieškojo jos telefono, o N. vis kartojo, jog jai bloga, ėjo į tualetą, užsidarė. Jis N. pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną, N. jį slėpė prie savęs, tada jis tą telefoną iš N. išreikalavo, ji pradėjo „isterikuoti“, verkti, rėkti. J. visą šį laiką kartu su E. buvo kitame kambaryje. J. jam nurodė, jog ji nenori matyti kaip N. yra neblaivi ir jos žodžiais „neturi nervų“ matyti kaip N. elgiasi. N. nesiliovė „isterikuoti“ ir prie jų priėjusi J. pasakė, kad jeigu ji taip elgiasi, N. bus paskirtas nuotolinis mokymas. N. nuotolinis mokymas labai nepatinka, kadangi ji mokykloje draugavo su berniuku A., todėl ji labai nusivylė, buvo pikta. J. tą kartą nė pirštu neprilietė N. ir nežino kodėl N. nurodė, jog mama ją mušė, tačiau tai yra visiškai ne tiesą. Kitą dieną, tikslios dienos neprisimena, N. pabėgo iš namų, todėl jis nuvyko iki „(duomenys neskelbtini)“, pažiūrėti ar N. ten nėra, tačiau nerado. Todėl nusprendė nuvykti iki jos mokyklos, kurioje sutiko A., jo paklausė ar jis buvo susitikęs su N., jis nurodė, jog buvo ir, jog N. prašė su juo neiti į pamokas. A. nurodė, jog N. turi būti „(duomenys neskelbtini)“, ant „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra prie įvairių kavinių. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“, nerado jos prie minėtų laiptų, ieškojo jos „(duomenys neskelbtini)“. Vienu momentu sužinojo informaciją, jog kažkokia moteris ilgai neišeina iš tualeto, paprašė merginų esančių prie moterų tualeto, kad jos pakviestų N. vardu, pasirodo, jog N. ir buvo tame tualete. Išėjusi iš tualeto, N. buvo liūdna, daug nešnekėjo, buvo pasimetusi. Tada N. jis parvežė į namus. N. grįžusi namo nuėjo į savo kambarį. J. laukė jų, tačiau prie N. ji nėjo, ji klausė N. kur ji buvo, N. mamai nieko neatsakė. Tada N. buvo savo kambaryje, o jie su J. buvo kituose kambariuose ir kalbėjo, ką daryti su N. ir panašiai. Kiek metų jis gyvena su J., niekada anksčiau nematė, jog J. fiziškai smurtautų prieš N., aišku J. dukrą auklėją žodžiu, jog ši elgtųsi tinkamai ir gerai, kadangi N. labai maištauja, ji elgiasi blogai, po paskutinių kartų, kuomet ji buvo apsistojusi „(duomenys neskelbtini)“ situaciją labai pablogėjo, kadangi ji apie 5 kartus nusižengė, tai yra, buvo pradėtos administracinės teisenos, dėl jos buvimo neblaiviai, ji net įvykdė keletą vagysčių iš parduotuvių ir panašiai. J. labai myli savo dukrą, stengiasi ją auklėti tinkamai ir dorai, todėl jis nesupranta, kodėl N. taip elgiasi (2 t., b. l. 37–40).

2024 m. kovo 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl informacijos apie galimą smurto panaudojimą, kuriame nustatyta, jog 2024 m. kovo 20 d. buvo gautas pranešimas dėl galimų nepilnametės N. B. teisių pažeidimų. Gavus pranešimą, buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir išklausoma nepilnametės nuomonė, pokalbio metu ji pasakojo, kad patyrė fizinį smurtą iš motinos J. B.. Prašo savo kompetencijos ribose imtis veiksmų (1 t., b. l. 19).

2024 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) įvykių susijusiu su N. B., kuriame nustatyta, jog siekiant surinkti duomenis, ar anksčiau yra buvę įvykių, susijusiu su smurtu prieš N. B. patikrintas PRĮR. Nustatyta, jog su mergina N. B. yra susiję 6 ROIK pranešimai, iš kurių 4 įvykiai susiję su smurtu artimoje aplinkoje:

1. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 30 d. 18.57 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas „Ką tik neblaivi mama trenkė į veidą dukrai (duomenys neskelbtini) metų N. B., mama neblaivi. Nepilnamečių dar yra 1. GMP atsisako“. Dėl šio gauto pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17955-19, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

2. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 10 d. 15.33 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas „Ką tik iš namų paimta N. B., kuri vežama į Kauno klinikas sveikatos apžiūrai dėl patirto smurto. Socialinė darbuotoja įtaria, kad motina smurtauja prieš mergaitę, nes matosi mėlynės. Pranešė vaikų teisių apsaugos vyriausioji specialistė, kuri veža mergaitę į klinikas. Teigė, kad pareigūnai gali su ja susisiekti telefonu dėl tikslesnės informacijos.“ Dėl šio gauto pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22587-20. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolia – BPK) 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. 08.13 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas „Kauno miesto Santakos policijos komisariate 2020 m. birželio 16 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas registracijos Nr. 20-G-30998, dėl galimo smurto panaudojimo nepilnametės N. B. atžvilgiu.“ Dėl šio įvykio atliktas aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-36500-20, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

4. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 31 d. 19.15 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas „Pranešėją ((duomenys neskelbtini) metų) muša mama ir ją pravardžiuoja, įžeidinėja, keikia. Pokalbio metu mama J. B. buvo išėjusi į lauką su sese. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Mergaitė minėjo, kad smurtas vyksta dažnai ir šiandien buvo mušama, dėl to, kad ne taip pažiūrėjo į mamą. Mergaitė pagalbos laukia namuose.“ Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17533-21. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

5. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 28 d. 18.42 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas „G4S“ dispečerė prašo policijos nurodytu adresu, nes prekybos centre „Lidl“ sulaikytas vagis. Apsaugos ekipažas vietoje. Laukia.“ Dėl šio įvykio pareiškimas negautas. Tyrimas policijoje neatliekamas.

6. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 19 d. 17.13 val., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas, jog „Apsaugos darbuotojas į postą atsivedė neblaivų nepilnametį, (duomenys neskelbtini) metų, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Laukia apsaugos poste.“ Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad nurodyta nepilnametė yra N. B.. 2024 m. kovo 19 d. 17.42 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1985287, patikrinus N. B. neblaivumą jai nustatyta 1,16 promilių neblaivumas. Dėl įvykio N. B. surašytas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 72–74).

2025 m. kovo 3 d. papildomu tarnybiniu pranešimu dėl PRĮR įvykių, kuriame užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00215-24, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 163 straipsnį, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl nukentėjusiosios nepilnametės N. B. gyvenančios (duomenys neskelbtini). Siekiant surinkti duomenis, ar anksčiau yra buvę įvykių, susijusių su smurtu prieš N. B., patikrintas PRĮR. Nustatyta, jog nuo paskutinio rašyto tarnybinio pranešimo, yra du nauji pranešimai:

1. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 22 d. 10.22 val., (duomenys neskelbtini), gautas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl galimo smurto panaudojimo nepilnametės N. B. atžvilgiu. Dėl minėto įvykio atliekamas esantis ikiteisminis tyrimas.

2. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 17 d. 22.45 val., (duomenys neskelbtini), pranešimas, kuris skambėjo kaip „Prieš 1 valandą namuose kilo žodinis konfliktas su neblaivia mama. Pranešėjai (duomenys neskelbtini) metų. Sakė, kad nesusitvarko su mama. Namuose du nepilnamečiai vaikai. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Praneša dukra. Laukia pareigūnų namuose. Durų kodas – (duomenys neskelbtini).“ Atvykę policijos pareigūnai, nustatė: „2024 m. spalio 18 d. 01.53 val., K1718. Atvykus nurodytu adresu, mus pasitiko nepilnametė pranešėja N. B., kuri nurodė, jog jai būnant kartu su nepilnametė seserimi E. B. grįžo namo neblaivi motina J. B., kuriai galimai sutriko psichika, su šia neįmanoma susikalbėti. Abi nepilnametės nurodė, jog šiuo kartu prieš jas motina nesmurtavo. Bandant pabendrauti su J. B., ši bendravo nerišliai, dėstė sunkiai suvokiamas mintis, nuo jos dvelkė alkoholio kvapas, ji sunkiai pastovėjo ant kojų, o pasiūlius pasitikrinti blaivumą, patikrinimo vengė, metė į žemę duotą alkoholio kiekio antgaliuką, nėjo iki tarnybinio automobilio, todėl jai neblaivumas nenustatytas. Nurodytu adresu atvyko akivaizdžiai blaivi E. B., E. B. močiutė. Taip pat, buvo iškviestos vaikų teisių tarnyba, kurios abu vaikus perdavė E. B., vykti kartu į šios namus, adresu (duomenys neskelbtini). J. B. sutuoktinio A. B. namuose nebuvo, šis yra išvykęs į Norvegiją dirbti. Dėl neadekvataus J. B. elgesio, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po greitosios medicinos pagalbos ekipažo „1522” moters apžiūros, nuspręstą šią pristatyti į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę. SAA orderis nevertintas, todėl, kad PPA yra nepilnamečiai asmenys, smurto požymių neužfiksuota. Pretenzijos, pareiškimas negautas.“ (1 t., b. l. 75–77).

2024 m. kovo 20 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa (1 t., b. l. 33–48).

2024 m. gruodžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečio individualaus vertinimo anketa, kurioje užfiksuota informacija apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus šeimoje. 2019–2024 m. laikotarpiu fiksuota 14 kartų. Laikinoji globa nustatyta tris kartus nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 14 d. (2 t., b. l. 150–153).

2025 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-4/2025, kuriame užfiksuota, jog apibendrinus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad N. B. 2020 m. birželio 10 d. (tai yra iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos) apžiūrėta vaikų skubios pagalbos skyriuje dėl, tiriamosios žodžiais, motinos smurto (mušė ranka bei kumščiu per kojas, galvą), nustatytas šlaunies sumušimas. 2021 m. kovo 26 d. konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, skirtas gydymas fluoksetinu ir tiapridaliu: 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. gegužės 7 d. vaikų ir paauglių psichiatro aprašyti motinos žodžiai, kad tiriamosios elgesys pagerėjęs. 2021 m. birželio 21 d. motina konsultuota medicinos psichologės, aprašyta, kad tiriamosios motinos elgesys psichologiniu požiūriu minimaliai bendradarbiaujantis, gan destruktyvus (mergaitės kaltinimas, barimas, nuvertinimas, įžeidžių žodžių vartojimas, savo nuoskaudų, nuovargio akcentavimas). 2021 m. rugpjūčio 9 d. konsultuota budinčio psichiatro; aprašyta, kad tiriamosios nuotaika vidutinė, emocijos dirglios, nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (duomenys neskelbtini), gydymas tiapridaliu. 2022 m. rugpjūčio 29 d. konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro; skundus tiriamosios elgesiu (agresyvi, neklauso, nesilaiko taisyklių) išsako ją palydėjusi motina; aprašyta, kad tiriamoji 2021 m. du kartus buvo apgyvendinta Vaikų gerovės centre pačios tiriamosios prašymu. 2022 m. lapkričio 7 d. konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro, pratęstas medikamentinis gydymas, nekoreguojamas, diagnozė ta pati (duomenys neskelbtini). Daugiau duomenų apie N. B. psichikos būseną nėra. Iš Kauno apskrities VPK tarnybinio pranešimų dėl PRIR įvykių susijusių su N. B. sužinota, kad su tiriamąja susiję 4 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje: 2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. birželio 10 d., 2020 m. birželio 16 d., 2021 m. gegužės 31 d. gautais pranešimais įtariamoji smurtauja prieš N. B.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra žinoma, kad J. B. (tiriamosios motina) įtariama tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m, kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, konflikto su nepilnamete dukra N. B. metu, smurtavo dukters atžvilgiu naudodama fizinį smurtą: tyčia vieną kartą kumščiu sudavė N. B. į galvą ir vieną kartą į ją meté televizoriaus pultelį, pataikydama į galvą, taip sukėlė nepilnametei N. B. fizinį skausmą, tai yra, šioje J. B. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsniko 2 dalyje. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu, apibendrinus psichikos būsenos įvertinimą, N. B. individualiam, prasmingam kontaktui prieinama. Bylai aktualiomis temomis kalba nenoriai, akcentuodama, jog jau daug metų motina nebegerianti, paskutiniu metu jos pasipykstančios, tačiau motina jos nebemušanti (tai yra, po 2024 m. birželio). Apibendrintai, N. B. psichikos būsenoje vyrauja tiek emocijų, tiek elgesio sutrikimų simptomai (liūdesys, savižala, suicidinės mintys, pykčio protrūkiai, agresija, impulsyvumas, alkoholio vartojimas, neklusnumas), tai atitinka mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo simptomatiką (pagal TLK-10-AM). Atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, kad tiriamajai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas jai nenustatyti. Nepaisant to, pažymima, kad išsamius bei detalius parodymus apie byloje tiriamus įvykius tiriamajai duoti sunku dėl jos emocinės būsenos jai emociškai sudėtinga kalbėti apie santykio su mama ypatumus, pateikti negatyvią informaciją apie mamą; be to, apklausos metu ji nurodo patyrusi mamos poveikį neatskleisti byloje tiriamų aplinkybių, apie tai ji nurodo ir VTAS specialistams, kuomet yra klausiama apie epizodiškai paneigiamus savo žodžius. Ekspertizės metu tiriamoji iš esmės pakartoja 2024 m. balandžio 29 d. duotų parodymų esmę, apie byloje tiriamus įvykius ji kalba taip, kaip sugeba (labiau pateikia apibendrintą įvykių bei santykio su mama vaizdą, vengia kalbėti apie konkrečias detales, dažnai kartoja neprisimenanti aplinkybių, apklausos metu akcentuoja, kad dalis situacijų, apie kurias užsimena jau yra išspręstos, ekspertizės metu stengiasi akcentuoti pozityvius pokyčius grįžus gyventi į namus). Vis tik, tiriamosios pasakojimas apie byloje tiriamus įvykius yra realistiškas: apie tai ji kalba jai būdingu žodynu, jos pasakojimas atitinka jos protinio išsivystymo lygį, yra nuoseklus (ji skirtingomis aplinkybėmis nurodo, nuo ankstyvo amžiaus kartotinai patirianti fizinį bei psichologinį mamos smurtą). lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų (ji sunerimsta, įsitempia, graudinasi ir apsiverkia). Pažymima, kad tiek apklausos, tiek ekspertizės metu tiriamoji nurodo, kad galimas mamos smurtas jos atžvilgiu nuo ankstyvo amžiaus besitęsianti santykio su mama dalis, dėl to, konstatuojama, kad ir tiriamosios suvokimas apie šių veiksmų esmę keitėsi: būdama mažesnė ji galėjo suprasti šių veiksmų pobūdį, tačiau visiškai nesuprato jų reikšmės, augdama ji įgijo vis daugiau žinių, todėl augo ir jos suvokimas. Vis tik, ekspertizės metu atsiskleidžia, kad tiriamoji vis dar pilnai nesupranta šių veiksmų reikšmės (apie tai kalba abejodama, neužtikrinai). Apie tai liudija ir jos ambivalentiški jausmai mamos atžvilgiu prasidėjus ikiteisminiam tyrimui viena vertus, tiriamoji pyko ant mamos bei bijojo jos dėl atsiskleidimo pasekmių, kita vertus, jos ilgėjosi, liūdėjo dėl susiklosčiusio santykio šiuos išgyvenimus iliustruoja tiriamosios išgyventa dilema dėl gyvenamosios vietos (grįžti į namus ar gyventi globos namuose). Aktyviau priešintis byloje tiriamiems veiksmams tiriamoji nebūtų galėjusi dėl nepilno šių veiksmų esmės suvokimo bei santykio su įtariamąja ypatumų (ji jos mamai, jai emociškai reikšmingiausias asmuo, nuo kurio ji yra priklausoma). Duomenų, kad tiriamoji patirtų kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą, tendencingą informaciją apie įtariamąją bei byloje tiriamus įvykius negauta, priešingai tiriamosios atsiskleidimas buvo netikėtas jai pačiai (ekspertizės metu ji nurodo sutrikusi bei pasimetusi po to, kai jos buvo paklausta apie patirtis namuose), stebimas jos vengimas kalbėti apie patirtis namuose, reiškiasi ambivalentiški jausmai mamai. Įvertinus tai, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis jos duotais parodymais. Visa tai apibendrinus, šiuo metu N. B. konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.8). Tokio pobūdžio sutrikimas formuojasi palaipsniui ir jam yra būdingi tiek nuotaikos, tiek elgesio sutrikimų simptomai: liūdesys, neviltis, susidomėjimo įprastine veikla praradimas, pykčio protrūkiai, agresyvumas, impulsyvumas, provokuojantis elgesys, nuolatinis ir ryškus neklusnumas. Pažymėtina, kad N. B. konstatuoto depresinio elgesio sutrikimo išsivystymą lėmė byloje tiriami įvykiai (tiriamosios žodžiais, patyrusi tiek fizinį, tiek emocinį įtariamosios smurtą), trukę kelerius metus (tiriamosios žodžiais, motina ją mušusi nuo vaikystės, jos atsiminimais, tuo metu ėjusi į darželį; dėl tokios motinos elgsenos tiriamoji ne kartą buvo paimama iš šeimos ir apgyvendinama vaikų globos namuose, pirmą kartą kai N. B. buvo 7 metai), sukėlę trumpalaikes (tiriamoji jutusi fizinį skausmą) bei ilgalaikes (palaipsniui pradėjo reikštis autoagresyvus elgesys: savižala, alkoholio vartojimas, impulsyvus, agresyvus, prieštaraujantis elgesys, depresyvumas) pasekmes, be to, šios neigiamos patirtys turėjo įtakos jautrios, vienišos, nepasitikinčios, uždaros asmenybės bei mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo formavimuisi, nes neigiamos emocinės reakcijos atgaminant įvykius (kalbant bylai reikšmingomis temomis) išlieka iki dabar. Kitų, reikšmingų gyvenimo įvykių, galėjusių lemti tokio pobūdžio sutrikimo formavimąsi, nenustatyta. Pažymėtina, kad tiriamosios emocinis distresas į byloje nagrinėjamus įvykius sukėlė stabilią vidutinio laipsnio dezadaptaciją, pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (CGAS) atitinkančią 60-51 balus, todėl, remiantis tuo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2024 m. liepos 18 d. Nr. V-750/1R-216/A1-482 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. N. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 6.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. N. B. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama dėl jos santykio su įtariamąja ypatumų (ji yra jos motina, jos atžvilgiu tiriamoji išgyvena ambivalentiškus jausmus) bei jos dabartinės psichikos būsenos. N. B. rekomenduojama psichologinė psichoterapinė pagalba, stiprinant emocinės įtampos, savikontrolės, bendravimo, konfliktinių ir stresinių situacijų įveikos įgūdžius. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4-6; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3):

1. N. B. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Nepaisant to, išsamius bei detalius parodymus apie byloje tiriamus įvykius N. B. duoti sunku dėl jos emocinės būsenos (jai emociškai sudėtinga kalbėti apie santykio su mama ypatumus).

2. Duomenų, kad N. B. patirtų kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą, tendencingą informaciją apie įtariamąją bei byloje tiriamus įvykius negauta. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis N. B. duotais parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose. Taip pat atsakyta 1 punkte.

3. N. B. suvokimas apie jos atžvilgiu galimai atliekamus įtariamosios veiksmus keitėsi: nustatyta, kad ji galėjo ir gali suprasti jų pobūdį, tačiau ribotai suprato/supranta jų reikšmę. Aktyviau priešintis byloje tiriamiems veiksmams N. B. nebūtų galėjusi dėl nepilno šių veiksmų esmės suvokimo bei santykio su įtariamąja ypatumų.

4. Šiuo metu N. B. konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriamais įtariamosios veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5. N. B. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama dėl jos santykio su įtariamąja ypatumų (ji yra jos motina, jos atžvilgiu tiriamoji išgyvena ambivalentiškus jausmus) bei jos dabartinės psichikos būsenos.

6. N. B. 2021 metais nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.8), kuris konstatuojamas ir ekspertizės atlikimo metu. N. B. rekomenduojama psichologine/ psichoterapinė pagalba, stiprinant emocinės įtampos, savikontrolės, bendravimo, konfliktinių ir stresinių situacijų įveikos įgūdžius (3 t., b. l. 8–18).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra, žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, tai yra, jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021).

CK 3.161 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis. CK 3.163 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos tokios tėvų pareigos, kaip rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tėvai atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą. Teismų praktikoje pažymėta, kad tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. B. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis savo nepilnametės dukters atžvilgiu, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat jos kaltė įrodyta kitais byloje esančiais duomenimis, tokiais kaip nepilnametės nukentėjusios apklausos protokolas. Nukentėjusioji nurodė, kad mama prieš ją naudojo fizinį smurtą, kad tokių įvykių, kai mama prieš ją naudoja fizinį smurtą buvo ne vienas, kad fizinis smurtas prasiėjo nuo darželio laikų. O taip pat, nurodė, kad ji su mama dažnai pykstasi dėl tvarkos, dėl to, kad ji ne taip pasižiūri ir panašiai ir kai mama supyksta ant jos, ji pradeda koliotis. Kaltinamosios kaltę patvirtinta ir liudytojų apklausos protokolai, tarnybiniai pranešimai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, bei kiti rašytiniai bylos duomenys.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamosios veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. O taip pat, kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis savo nepilnametės dukters atžvilgiu požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, tai yra, bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamoji J. B. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios J. B. asmenybė, o būtent tai, kad ji yra dirbanti, turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas, yra ištekėjusi, augina nepilnametę dukrą, ją išlaiko, o taip pat išlaiko ir nukentėjusiąją N. B., su kuria kartu lankėsi Multidimensinės šeimos terapijos programoje (4 t., b. l. 2–3), su ja susitaikė ir jų santykiai yra geri. Kaltinamoji Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 163 straipsnyje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio skausmo panaudojimo mažametės dukros N. B. atžvilgiu (3 t., b. l. 59–63). Kaltinamoji administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 67–71). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare kaltinamoji J. B. lankėsi 2024 m. spalio 18 d. dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 87). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje kaltinamoji registruota 2012 m. kovo 9 d. dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 75, 81). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2024 m. liepos 2 d. išvada Nr. 93TPK-794/2024 konstatuota, kad J. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t., b. l. 82, 88).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta išimtinai laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 163 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai J. B. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Už nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, padarymą taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje, sudaro idealią sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-489/2015; 2022 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kaltinamosios priešingi teisei veiksmai – psichologinis ir fizinis smurtas prieš nepilnametį vaiką, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tai yra, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 163 straipsnio sutaptį. Taigi, bausmės paskirtos už šias minėtas nusikalstamas veikas, turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesnei paskirtai bausmei apimant švelnesnę. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kritiškai vertino savo elgesį, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, susitaikė su nukentėjusiąja, turi nuolatinį darbą, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, punktais, atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios N. B. atstovė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistė J. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios N. B. naudai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad neturtinė žala atsirado dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų ir psichologinio smurto. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet buvo padaryta žala mergaitės psichinei ir psichologinei sveikatai, kas neišvengiamai sąlygojo nukentėjusiosios bendravimo galimybių sumažėjimą (3 t., 32–34).

Ieškinys atmestinas.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.

Šiuo atveju, teismas neabejoja Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-4/2025, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajai N. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jai buvo sukeltas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas dėl tiesioginio priežastinio ryšio susijusio su motinos J. B. elgesiu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. paaiškino, jog dukra N. B. šiuo metu gyvena kartu su ja ir taip pat nurodė, kad ji pilnai išlaiko dukrą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. B. pilnai išlaiko nukentėjusiąją N. B., tai yra, aprūpina ją gyvenamąja vieta, maistu ir kitomis pragyvenimui būtinomis priemonėmis, akivaizdu, kad kaltinamoji užtikrina nukentėjusiosios gyvenimo gerovę ją išlaikydama ir tokiu būdu užtikrina neturtinės žalos kompensavimą, todėl civilinis ieškinys netenkintinas.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajai J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Valstybės teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą apie nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas – 379,17 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017). Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, šiuo atveju yra pagrindas priteisti valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju, valstybė patyrė nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas – 379,17 eurų. Kadangi kaltinamoji yra dirbanti, gaunanti stabilias pajamas, ši suma priteistina iš kaltinamosios J. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 163 straipsnį ir nuteisti:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 163 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės N. B. atstovės Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės J. T. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. B. valstybei 379,17 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Kaltinamajai J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.